- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-29
- Bylos Nr.
- 1-11-588/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-2-00193-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Diana Vercinskė
- Kaltinamasis
- M. J.
- Civilinis ieškovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Civilinis atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Regimantas Špelveris, Ramūnas Girevičius, Aleksandras Jokūbauskas, Aleksandras Jokū, Regimantas Špelveriokl
- Kategorijos
- 1.2.24.1.2Kvalifikuotas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimas (BK 270 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
kaltinamiesiems M. J., jo gynėjui advokatui Ramūnui Girevičiui, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ gynėjui advokatui Regimantui Špelveriui,
civilinės ieškovės Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovėms Linai Virvilienei ir Robertai Idzelytei-Baniulienei,
civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Aleksandrui Jokūbauskui,
civilinės atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui G. J.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. J., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, turintis akštajį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbanti uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 1 dalyje, ir
uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas Tauro 14-oji g. 4, Klaipėda, neteista,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį, 270 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. J., kaltinamuoju aktu buvo kaltinamas tuo, jog pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles dėl ko galėjo būti padaryta didelės žalos augalijai ir atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai, o būtent: M. J., atstovaudamas juridinį asmenį – uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), šios įmonės vardu, naudai ir interesais, vykdydamas vadybininko pareigas, turėjo teisę atstovauti įmonę ir priimti sprendimus, organizuojant žemės sklypų tvarkymo teikimo paslaugas - iškertant ar kitaip pašalinant, išvežant iš sklypų nelikvidinę medieną, ir kuris, tuo tikslu laikotarpiu nuo 2017-02-08 iki 2017-02-13, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, negavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimo, neturėdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo saugotinų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams atlikti, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu duodamas nurodymus, UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), neteisėtai iškirto želdinius, kurie pagal LR Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtinto „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo“ 3.1 p., 3.5 p., 3.6 p., 3.9 p. (galiojusį iki 2018-05-30 nutarimu Nr. 521 patvirtintos naujos redakcijos) bei Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008-07-10 sprendimo Nr. T2-159 2 p. (galiojusio iki 2018-07-19 sprendimo Nr. T2-134 priėmimo) patvirtinto „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo“ 3.1 p., 3.4 p., 3.5 p., 3.8 p. yra priskirti saugotiniems želdiniams, kadangi auga kurorto apsaugos, aerodromų apsaugos, gamybinių ir kitų objektų sanitarinėje apsaugos zonose, privačiose žemės valdose miestuose, pažeisdamas LR Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, kuriame nustatyta, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų, LR Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos, 2008-01-31 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-87, patvirtinto „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ 9 punktą, kuriame nurodyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ir atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime, reikalavimus. Tokiu būdu buvo neteisėtai sunaikinti saugotiniems priskirti želdiniai: 443 vnt. geros būklės paprastųjų pušų, kurių bendras skersmuo 6751 cm, 1 vnt. nepatenkinamos būklės paprastoji pušis, kurios bendras skersmuo 14 cm; 315 vnt. geros būklės karpotojų beržų, kurių bendras skersmuo 6401,5 cm; 3 vnt. nepatenkinamos būklės karpotojų beržų, kurių bendras skersmuo 52 cm; 11 vnt. geros būklės drebulių, kurių bendras skersmuo 215 cm; iš viso bendros 159516 eurų vertės (skaičiuojant pagal 2014 m. kovo 12 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-269, patvirtintų „Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos“ V skyriaus nuostatas, LR aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. DI-343, patvirtintus „Želdinių atkuriamosios vertės įkainius“), ir dėl to galėjo būti padaryta didelės žalos augmenijai ir aplinkai (kraštovaizdžiui).
Be to, M. J., kaltinamuoju aktu buvo kaltinamas tuo, kad pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles dėl ko galėjo būti padaryta didelės žalos augalijai ir atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai, t. y.: M. J., atstovaudamas juridinį asmenį – UAB „(duomenys neskelbtini)“, šios įmonės vardu, naudai ir interesais, vykdydamas vadybininko pareigas, turėjo teisę atstovauti įmonę ir priimti sprendimus, organizuojant žemės sklypų želdinių valymo darbus, iškertant ar kitaip pašalinant, išvežant iš sklypų nelikvidinę medieną, ir kuris, tuo tikslu laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2017 m. birželio 2 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, neturėdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo saugotinų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams atlikti žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei tarp sklypų (duomenys neskelbtini), ir negavęs:
D. A. ir D. A. sutikimo, jų bendros nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini));
R. Z. sutikimo, jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini));
N. P. ir J. P. surikimo, jų bendros nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini));
R. B. sutikimo, jo nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini));
R. B. sutikimo, jos nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini));
G. P., G. P., A. P., J. S. sutikimų, jų bendros nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (kadastrinis (duomenys neskelbtini));
D. S., MB „(duomenys neskelbtini)“, G. P., A. P., J. S. sutikimo, jų bendros nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini));
G. P., J. S., G. P., A. P. sutikimo, jų bendros nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini));
G. P., A. P., J. S., J. G. sutikimo, jų bendros nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini));
D. S., G. P., A. P., J. S. sutikimo, jų bendros nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini));
G. M. ir L. M. sutikimo, jų nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini));
bei valstybinės žemės sklype, esančiame tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir valstybinės žemės sklype, esančiame tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini),
veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu duodamas nurodymus, neteisėtai iškirto želdinius, kurie pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtinto „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ 3.1 p., 3.2 p., 3.5. p., 3.7 p., 3.9 p., bei Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008-07-10 sprendimo Nr. T2-159 2 p. (galiojusio iki 2018-07-19 sprendimo Nr. T2-134 priėmimo), patvirtinto „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo“ 3.1 p., 3.2 p., 3.4 p., 3.6 p., 3.8 p. yra priskirtini saugotiniems želdiniams, kadangi auga kurorto apsaugos zonoje, kultūros paveldo objektų teritorijoje ir jos apsaugos zonoje, aerodromų apsaugos zonoje, miestų bendrojo naudojimo teritorijose ir miestų kitose valstybinės žemės teritorijose, nenurodytose 3.1 - 3.6 p., privačiose žemės valdose miestuose, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, kuriame nustatyta, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų, Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos, 2008-01-31 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-87, patvirtinto „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ 9 punktą, kuriame nurodyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ir atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime, reikalavimus. Tokiu būdu buvo neteisėtai sunaikinti saugotiniems priskirti želdiniai:
70 vnt. geros būklės blindžių, kurių bendras skersmuo 1272 cm; 137 vnt. patenkinamos būklės blindžių, kurių bendras skersmuo 2982,50 cm; 181 vnt. nepatenkinamos būklės blindžių, kurių bendras skersmuo 3283,5 cm; 4 vnt. geros būklės drebulių, kurių bendras skersmuo 88 cm; 1 vnt. geros būklės beržų karpotojų, kurių bendras skersmuo 12 cm; 4 vnt. patenkinamos būklės beržų karpotojų, kurių bendras skersmuo 30 cm; 1 vnt. nepatenkinamos būklės beržų karpotojų, kurių bendras skersmuo 20 cm; 1 vnt. patenkinamos būklės trapiojo gluosnio, kurių bendras skersmuo 12 cm; 5 vnt. nepatenkinamos būklės trapiojo gluosnio, kurių bendras skersmuo 37 cm; 5 vnt. geros būklės paprastųjų pušų, kurių bendras skersmuo 110 cm; 1 vnt. patenkinamos būklės paprastųjų pušų, kurių bendras skersmuo 20 cm, bei savavališkai nugenėti saugotiniems priskirti medžiai: 17 vnt. geros būklės pušų paprastųjų, kurių kamienų skersmenų suma 596 cm; 1 vnt. nepatenkinamos būklės pušų paprastųjų, kurios kamieno skersmuo 20 cm; iš viso bendros 37150 eurų vertės (skaičiuojant pagal 2014 m. kovo 12 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-269, patvirtintų „Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos“ V skyriaus nuostatas, LR aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. DI-343, patvirtintus „Želdinių atkuriamosios vertės įkainius“), ir dėl to galėjo būti padaryta didelės žalos augmenijai ir aplinkai (kraštovaizdžiui).
Juridinis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ kaltinamuoju aktu buvo kaltinamas tuo, jog pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles dėl ko galėjo būti padaryta didelės žalos augalijai ir atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai, o būtent: UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), atstovaujamas vadybininko M. J., kuris jos vardu, naudai ir interesais, vykdydamas vadybininko pareigas, turėjo teisę atstovauti įmonę ir priimti sprendimus, organizuojant žemės sklypų tvarkymo teikimo paslaugas - iškertant ar kitaip pašalinant, išvežant iš sklypų nelikvidinę medieną, ir kuris, tuo tikslu laikotarpiu nuo 2017-02-08 iki 2017-02-13, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, negavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimo, neturėdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo saugotinų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams atlikti, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu duodamas nurodymus, UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), neteisėtai iškirto želdinius, kurie pagal LR Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtinto „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo“ 3.1 p., 3.5 p., 3.6 p., 3.9 p. (galiojusį iki 2018-05-30 nutarimu Nr.521 patvirtintos naujos redakcijos) bei Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008-07-10 sprendimo Nr. T2-159 2 p. (galiojusio iki 2018-07-19 sprendimo Nr. T2-134 priėmimo) patvirtinto „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo“ 3.1 p., 3.4 p., 3.5 p., 3.8 p. yra priskirti saugotiniems želdiniams, kadangi auga kurorto apsaugos, aerodromų apsaugos, gamybinių ir kitų objektų sanitarinėje apsaugos zonose, privačiose žemės valdose miestuose, pažeisdamas LR Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, kuriame nustatyta, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų, LR Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos, 2008-01-31 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-87, patvirtinto „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ 9 punktą, kuriame nurodyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ir atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime, reikalavimus. Tokiu būdu buvo neteisėtai sunaikinti saugotiniems priskirti želdiniai:
443 vnt. geros būklės paprastųjų pušų, kurių bendras skersmuo 6751 cm, 1 vnt. nepatenkinamos būklės paprastoji pušis, kurios bendras skersmuo 14 cm; 315 vnt. geros būklės karpotojų beržų, kurių bendras skersmuo 6401,5 cm; 3 vnt. nepatenkinamos būklės karpotojų beržų, kurių bendras skersmuo 52 cm; 11 vnt. geros būklės drebulių, kurių bendras skersmuo 215 cm; iš viso bendros 159516 eurų vertės (skaičiuojant pagal 2014 m. kovo 12 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-269, patvirtintų „Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos“ V skyriaus nuostatas, LR aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. DI-343, patvirtintus „Želdinių atkuriamosios vertės įkainius“), ir dėl to galėjo būti padaryta didelės žalos augmenijai ir aplinkai (kraštovaizdžiui).
Be to, juridinis asmuo - UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinamuoju aktu buvo kaltinamas tuo, kad pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles dėl ko galėjo būti padaryta didelės žalos augalijai ir atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai, t. y.: juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės registracijos adresas (duomenys neskelbtini), atstovaujamas vadybininko M. J., kuris jos vardu, naudai ir interesais, vykdydamas vadybininko pareigas, turėjo teisę atstovauti įmonę ir priimti sprendimus, organizuojant žemės sklypų želdinių valymo darbus, iškertant ar kitaip pašalinant, išvežant iš sklypų nelikvidinę medieną, ir kuris, tuo tikslu laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2017 m. birželio 2 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, neturėdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo saugotinų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams atlikti žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir negavęs:
D. A. ir D. A. sutikimo, jų bendros nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini));
R. Z. sutikimo, jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini));
N. P. ir J. P. sutikimo, jų bendros nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini));
R. B. sutikimo, jo nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini));
R. B. sutikimo, jos nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini));
G. P., G. P., A. P., J. S. sutikimų, jų bendros nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (kadastrinis (duomenys neskelbtini));
D. S., MB „(duomenys neskelbtini)“, G. P., A. P., J. S. sutikimo, jų bendros nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini));
G. P., J. S., G. P., A. P. sutikimo, jų bendros nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini));
G. P., A. P., J. S., J. G. sutikimo, jų bendros nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini));
D. S., G. P., A. P., J. S. sutikimo, jų bendros nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini));
G. M. ir L. M. sutikimo, jų nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini));
bei valstybinės žemės sklype, esančiame tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir valstybinės žemės sklype, esančiame tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini),
veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu duodamas nurodymus, neteisėtai iškirto želdinius, kurie pagal LR Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtinto „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ 3.1 p., 3.2 p., 3.5. p., 3.7 p., 3.9 p., bei Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008-07-10 sprendimo Nr. T2-159 2 p. (galiojusio iki 2018-07-19 sprendimo Nr. T2-134 priėmimo), patvirtinto „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo“ 3.1 p., 3.2 p., 3.4 p., 3.6 p., 3.8 p. yra priskirtini saugotiniems želdiniams, kadangi auga kurorto apsaugos zonoje, kultūros paveldo objektų teritorijoje ir jos apsaugos zonoje, aerodromų apsaugos zonoje, miestų bendrojo naudojimo teritorijose ir miestų kitose valstybinės žemės teritorijose, nenurodytose 3.1 - 3.6 p., privačiose žemės valdose miestuose, pažeisdamas LR Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, kuriame nustatyta, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų, LR Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos, 2008-01-31 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-87, patvirtinto „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ 9 punktą, kuriame nurodyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ir atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime, reikalavimus. Tokiu būdu buvo neteisėtai sunaikinti saugotiniems priskirti želdiniai:
70 vnt. geros būklės blindžių, kurių bendras skersmuo 1272 cm; 137 vnt. patenkinamos būklės blindžių, kurių bendras skersmuo 2982,50 cm; 181 vnt. nepatenkinamos būklės blindžių, kurių bendras skersmuo 3283,5 cm; 4 vnt. geros būklės drebulių, kurių bendras skersmuo 88 cm; 1 vnt. geros būklės beržų karpotojų, kurių bendras skersmuo 12 cm; 4 vnt. patenkinamos būklės beržų karpotojų, kurių bendras skersmuo 30 cm; 1 vnt. nepatenkinamos būklės beržų karpotojų, kurių bendras skersmuo 20 cm; 1 vnt. patenkinamos būklės trapiojo gluosnio, kurių bendras skersmuo 12 cm; 5 vnt. nepatenkinamos būklės trapiojo gluosnio, kurių bendras skersmuo 37 cm; 5 vnt. geros būklės paprastųjų pušų, kurių bendras skersmuo 110 cm; 1 vnt. patenkinamos būklės paprastųjų pušų, kurių bendras skersmuo 20 cm,
17 vnt. geros būklės pušų paprastųjų, kurių kamienų skersmenų suma 596 cm; 1 vnt. nepatenkinamos būklės pušų paprastųjų, kurios kamieno skersmuo 20 cm,
iš viso bendros 37150 eurų vertės (skaičiuojant pagal 2014 m. kovo 12 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-269, patvirtintų „Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos“ V skyriaus nuostatas, LR aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. DI-343, patvirtintus „Želdinių atkuriamosios vertės įkainius“), ir dėl to galėjo būti padaryta didelės žalos augmenijai ir aplinkai (kraštovaizdžiui).
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis M. J. kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme nepripažino. Jis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltės nepripažįsta, nes nusikaltimo nepadarė. Teismo posėdžio metu laikėsi tokios pačios pozicijos ir paaiškino, kad jų įmonė užsiima biokuro gaminimu. Patys nekerta, jis pats ieško ir samdo kirtėjus, ieško žaliavos biokuro gamybai. Tą sklypą rado pats telefono programos „Žisas“ pagalba, kuri parodė, kad yra apleistas sklypas, tuomet jis susirado savininką, susitaręs ir su juo susitiko. Savininkas skyrė atstovą, o su juo susitiko sausio mėnesio pabaigoje bei susitarė dėl darbų. Tuomet ieškojo kirtėjų, o tuo metu laisvas buvo V. T.. Susitaręs su V. T. pradėjo darbus. Nusiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams sutartį „Nelikvidžios medienos kirtimo sutartis“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pasakė iškirsti krūmus ir sausus medžius, kirtėjai supranta kas yra krūmai. V. T. nurodė, kad nukirstų tik krūmus ir sausus medžius, o kitų medžių kirsti jis jam neleido, nes tam neturėjo leidimo. Nusiuntė sutartį, vėliau jie atsiuntė pataisytą sutartį ir taip susimainė sutartimis. Dar vėliau jie atsiuntė sutartį, bet nepasirašytą. Pasirašė dar sutartį su V. T.. Savininkas parodė ribas ir yra programėlė „Regio“, kuri rodo ribas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nurodė kur kirsti. Kalbėjo dėl sutarties, kad kirtėjai pradėjo darbus ir jis dar prašė, kad atsiųstų sutartį atgal. Tuo darbu jis užsiima apie 8 metus. Sklypo ribas nurodo, patikslina savininkai. Kalbėjo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, kuris pranešė, kad leidimas nereikalingas krūmams, sausiems medžiams, o jis pats pasitikrino dėl oro uosto, kurorto apsaugos zonos, miesto zonos. V. T. buvo nurodyta ką kirsti - nulūžusius, sausus ir išvartas, buvo pasakyta, kad nekirsti didelių žalių medžių. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkui per Viber programėlę siuntė nuotraukas. Atstovas sakė kirsti krūmus, o tam leidimo nereikia. Stambių medžių neliepė kirsti. Jis pats vaikščiojo po tą sklypą. Savininkui siuntė sklypo nuotraukas. Su V. T. kalbėjo telefonu, su juo į sklypą nuvykęs nebuvo. V. T. papasakojo kaip nuvykti, kad yra keliukas, dešinėje krūmynai, sakė nuo jų pradėti valyti, o vėliau susitvarkys leidimą. Per dieną jis pravažiuoja 500-600 km. Nurodė, kad bendrovei kerta apie 8 brigados. Jis nevažiuoja su kiekvienu kirtėju ir nenurodo ribų. Dėl visų kirtimų susidaro vieną bendrą sutartį metų pradžioje arba gale. Nevažiuoja tikrinti, kaip kerta kirtėjai. Patys savininkai važiuoja ir įsivertina atliktą darbą. Savininkams vasario 6-7 d. telefonu ar per Viber programėlę buvo pranešta, kad bus kertama. Kitiems medžiams leidimas nebuvo gautas, todėl V. T. neleido kirsti viską. Nevertino, kiek iškirsta medžių, kokia jų būklė, darbų netikrino, nes jam to daryti nereikia. Suskaičiavo Aplinkos apsaugos agentūra. Jis skaičiavo pats, nesutampa skersmuo. Matavo kiekvieną kelmą. Matavimo skaičiai sutampa, nesutampa su žalos paskaičiavimu. Jo nuomone jokia žala gamtai padaryta nebuvo. Tam tikrai rūšiai leidimo reikia, bet jis sakė kirsti tik krūmus ir sausus medžius. Atsiskaito visada su kirtėjais. Jie nemokamai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes taip buvo susitarę. (duomenys neskelbtini) g. sklypus pasiūlė išvalyti M. iš Nacionalinės žemės tarnybos, jis ir davė J. Ž. kontaktus, o tada jis pats susisiekė su juo. Nuvykęs į sklypą pamatė ir kitus apleistus sklypus. Ant kelių sklypų buvo nurodytas A. numeris. Pasiskambinus nurodytu numeriu atsiliepė A. atstovas. Suderino ir pradėjau ieškoti kirtėjų. Susitarė su V. T., nurodė jam koordinates, jis nuvyko, atliko darbus. J. Ž. pasakė, kad leidimo nereikia, nes ten jo nuosavybė, mažaaukščių namų statybai. Tą patį pasakė ir A. atstovas. Ten buvo blindės ir sausuoliai, žalių medžių tikrai nebuvo. Tada jis nusiuntė V. T. pradėti darbus. Jie jam užtvirtino, kad leidimas nereikalingas, žiūrėjo, kad ten sklypai nėra kurorto apsaugos zonoje.
Kaltinamasis M. J. bylos nagrinėjimo metu atsakydamas į prokurorės V. T. klausimus nurodė, kad 2017-03-07 atliktų darbų aktas buvo pasirašytas su V. T., bet negalėjo pasakyti, kur ir kada tiksliai jis buvo pasirašytas. Susitikdavo su juo ir Kryžkalnyje, ir Kelmėje. Buvo kartu su V. T. ir vadovu nuvykę į iškirstą sklypą. Jis pasirašė ir vėliau dingo. Tuo metu kirto 8 ar 9 brigados, o darbus jis išskirstydavo telefonu, nes daug tekdavo važinėjo po visą Lietuvą. Tada jau žinojo kas iškirto. Susitiko su V. T. dėl PVM sąskaitos faktūros, vieną egzempliorių jam atidavė, kitą sau pasiliko. Kodėl gegužės 25 įtraukta į apskaitą, tai jis negali atsakyti, nes tuos darbus daro buhalterija. Sutartys buvo siųstos J. A. prieš kirtimus, o Ž. buvo išvykęs į užsienį. Sutartys sudarytos po kirtimų. Jie kitų sklypų nevalė, nes jie jau buvo išvalyti - iškirsti. Jis kontaktavo su J. Ž. ir A. atstovu. Kai V. T. nuvažiavo į tą sklypą pamatė, kad ten visi sausi medžiai. Pasamdė jį, nes jis sakė, kad kirs toliau, jei jam bus duota darbo, nes jis buvo pasiėmęs per daug avanso. Paskutinio akto V. T. nepasirašė, nes vėl prisipjovė. Ž. ir A. atstovas, M. iš Nacionalinės žemės tarnybos patvirtino, kad leidimų nereikia. Jis pats vėl nurodė koordinates, nurodė išvalyti sausas išvartytas blindes, karklynus. Ten buvo nuo vėjo visi medžiai nulūžę - kalbant apie Ž. ir A. sklypus. Kiti sklypai jau buvo išvalyti. Jam pasiskambino žmogus ir pasiūlė susirinkti šakas. Tarp A. ir Ž. jau buvo išvalyti sklypai. V. T. nekirto, nes jie buvo jau iškirsti tuose kituose sklypuose. Jis klausė ar nereikės leidimų, nes miestas, tai jam patvirtino, kad leidimų nereikės, nes pats J. Ž. su sūnumi norėjo kirsti ir buvo pasidomėję dėl leidimo. Nebuvo pažymėta „Registrų centre“ kad kurorto apsaugos zona. Mažaaukščių namų sklypus galima valyti. Sutartis suformavo pats, nusiuntė A. atstovui, o Ž. tuo metu buvo išvykęs. Sutarčių nepasirašė, nes jie pradėjo siųsti kitas - taisytas, nes jau buvo prisistačiusi aplinkos apsauga ir visi kratėsi atsakomybės. Jis savininkų klausė dėl leidimų, brt pats dėl leidimų nesikreipė.
Kaltinamasis M. J. bylos nagrinėjimo metu atsakydamas į civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Aleksandro Jokubausko klausimus nurodė, kad gerai atsimena aplinkybes, jog ir su pačiu advokatu Aleksandru Jokubausku buvo susitikęs vieną kartą prie (duomenys neskelbtini) terminalo, kur advokatas Aleksandras Jokubauskas atvyko su „Toyota Rav4“ modelio automobiliu. Į sklypo teritoriją kartu nėjo, nes jis pats jau buvo praėjęs vienas. Jis nusiuntė sutarties projektą, o gal po savaitės atgal buvo atsiųstas projektą, jau po jų susitikimo. Atsakymą gavo gal kitą dieną. Buvo pataisymų sutarties projekte, kas buvo pataisyta jis nepamena, bet pataisymai tiko, todėl jis pranešė savininkui, kad pataisymai tinka. Supranta, kad iškelta jam baudžiamoji byla, kad žala 200 000 tūkstančių eurų, bet sutartis pasirašyta nebuvo. Jam savininkas leido, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Jis vėliau skyrė atstovą. Buvo kalbėta ką galima kirsti. Kalbėjo, kad vėliau išsiims leidimą. Su atstovu buvo aptarta, kad R. K. jiems leido iškirsti krūmus ir sausus bei nulūžusius medžius, kitiem medžiam turėjo būti gautas leidimas. Tas pats buvo nurodyta ir V. T.. Sutarties projekto pataisymo jis neatsimena. Telefoninis pokalbis vyko po visko, po kirtimo. Įmonė buvo kaltinama, kad jie kirto savavališkai. Sutarties projektą buvo gavęs el. paštu, bet vėliau sutarties nerado, nes jam buvo išsitrynęs paštas. Sutarties projektą turėjo, nes gavo vėl po pokalbio. Tą sutarties projektą turėjo. Neatsimena, kodėl nepasirašė sutarties pirmą kartą, todėl negali į tai atsakyti. Buvo praėję du mėnesiai, kai paprašė atsiųsti sutarties projektą pakartotinai. Jau procesas buvo prasidėjęs, juos jau kvietė į aplinkos apsaugos skyrių. Buvo sakęs nuvažiuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui išsiaiškinti dėl leidimų, telefonu kalbėjo sausio 16, pradėjo kirtimą vasario mėn. Susitarė dėl sklypo išvalymo darbų - iškirsti tik krūmus, nulūžusius ir sausus medžius. Paaiškino, kad buvo keista, kodėl buvo pradėta kirsti nuo vidurio, sakė įvažiuosit į sklypą, kur yra iškart krūmynai. Žino, kad V. T. gauna už kubatūrą, už kietą metrą, už kiekį. Su V. T. jis dirbo tris metus. V. T. jau buvo juos pavedęs kelis kartus, bet tai nebuvo užfiksuota, nes susitarė su savininkais. Vėliau V. T. buvo kviečiamas dirbti todėl, kad jis išsilygintų paimtą avansą. Buvo 9 kirtėjų brigados, jis važinėja po visą Lietuvą ir neprivalo prižiūrėti kirtėjų. Neatsako už kirtėjus, nes pasirašo su kirtėjais sutartį, todėl patys nekerta, tik nurodo, kad kirstų krūmus, nulūžusius, sausus medžius, buvo sakęs, kad pušų drebulių nekirstų, nes nėra jiems gautas leidimas. Kirtėjai prisiima atsakomybę. Sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vykdytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, leidimo jie negauna. V. T. kirto, todėl darbuotojų nesamdo, įmonės savininku jis pats (M. J.) nėra buvęs. Yra sutartis su V. T., kuriam davė nurodymus, kad yra miesto riba, ir nekirsti stambių, saugotinų medžių.
Kaltinamasis M. J. bylos nagrinėjimo metu atsakydamas į civilinio ieškovo į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovės Linos Virvilienės klausimus nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui R. K. buvo leidusi kirsti sausus medžius. Taip pat nurodė, kad pati atstovė Lina Virvilienė jam buvo sakiusi, jog važiuos pas R. K. į susitikimą. Taip pat nurodė, kad jis tikslinosi, skambino M. iš Nacionalinės žemės tarnybos, kuris taip pat jam patvirtino, jog leidimai nereikalingi. Pats leidimų jis nėra ėmęs, nes įmonė to padaryti negali. Jis pats sutarčių nerengia, tai būna pavyzdinė sutartis, nes jis nerašo sutarčių. O leidimų jam niekas neduos.
Kaltinamasis M. J. bylos nagrinėjimo metu atsakydamas į gynėjo advokato Ramūno Girevičiaus klausimus nurodė, kad jo, kaip vadybininko pareigos: surasti sklypus; įvertinti ploto apaugimą medžiais krūmais, sandėliavimo vietą. Jis ieško žemės ūkio paskirties sklypų, apleistų medžiais krūmais. Tikslas - pagaminti žaliavą biokurui. Suradęs sklypą pasiruošia sutartį, savininką suranda „Registrų centro“ pagalba. Siūlo paslaugą išvalyti medžius, krūmus sklype. Jei „Registrų centro“ išraše yra pažymėta, tai savininkui pasako, kad susitvarkytų leidimus. Palei (duomenys neskelbtini) sakė, kad nueitų į savivaldybę, susižinoti dėl leidimų, nes registrų centre įrašyta, kad miesto ribos. Nebuvo parašyta, kad oro uosto zona, kad kurorto zona. Be leidimo galima kirsti žemės ūkio paskirties, melioracijos griovius, polderiai, pylimai, iki 20 cm krūtinės aukštyje. (duomenys neskelbtini) nereikia leidimo krūmams, nuovartoms, sausiems medžiams, tai žinojo iš patirties, nes ir Klaipėdoje yra valęs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas žinojo, kad krūmams nereikia leidimo, nes buvo nuvažiavęs pas R. K. atsiklausti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba dar ir kitas vadybininkas, kuris dirba analogišką darbą. Pačiuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra nei vieno kirtėjo, nes paslaugas atlieka samdomi kirtėjai. Pas jį yra 5-6 kirtėjų brigados. Buvo UAB ir su individualia veikla. Su kirtėjais pasirašomos sutartys dėl atsakomybės. Su V. T. buvo pasirašyta galiojanti sutartis. Galėjo būti 2016 m. sutartis. Visiems kirtėjams vienodos sąlygos, kad nekirstų saugotinų medžių. Jie specialistai, žino kurie medžiai saugotini. Jis ir bendrovė nederina pozicijų, kurie medžiai saugotini. Pažymėjimų neatlieka, kirtėjams žymėti nereikia. V. T. kirto apie 3 metus, jis kirto su benzopjūklu, nežino ar kirto vienas, neatsakys, nes nežino. V. T. jis nurodė telefonu. Įprastai nurodo telefonu arba žmogaus kontaktinį numerį, tada pats savininkas parodo. Medžius susirinko, bet jam to daryti nereikia. Mediena surenkama ir nuvežama į tarpinius sandėlius, bet jis nežino kur veža. V. T. sklypo koordinates jis siuntė iš Maps programos, nes jis geba tai daryti, anksčiau jau buvau taip siuntęs/nurodęs V. T. Jis pats neprivalo tikrinti kirtėjų ar laiku, ar gerai daro. V. T. yra dirbęs žemės ūkio paskirties sklypuose. Yra skirtumas dėl saugotinų medžių tarp miesto ir kaimo žemės ūkio paskirties žemės. Kaimuose iki 20 cm skersmens, krūtinės aukštyje, iki 1,30 m. Jei toks medis mieste, pvz.: (duomenys neskelbtini), tai kirsti negalima. V. T. yra kirtęs kaime. Buvo nurodęs tik karklynus, buvo užakcentavęs - neleido liesti pušų, beržų. Nežino, kodėl iškirto pušis, kodėl pradėjo nuo vidurio. Buhalterija viską paskaičiuoja po smulkinimo. Jis organizuoja traukimą, traukimo techniką. Išvežė visus medžius, ne taip nurodė Aplinkos apsaugos ministerija. Iš Aplinkos apsaugos agentūros sužinojo, nes liepė išvežti medieną, nes bus matuojami kelmai. Jis pats organizavo ištraukimo darbus. Klausė V. T., kodėl taip padarė, sakė, kad kelias nestambias pušis nupjovė, o kodėl, jis to nepaaiškino. Išvelka ir medžius, ir krūmus į tarpinį sandėlį. Tarpinis sandėlis - gero pagrindo kelias. Toliau vyksta smulkinimo ir išvežimo darbai. Išvilkimo darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po smulkinimo buvo pasirašytas darbų atlikimo aktas, taip daro visada, nes kitaip kiekio nebūtų galima sužinoti. Jam ir kitiems kirtėjams mokama už susmulkintą medieną, kai suskaičiuojami kubiniai metrai. Sąskaitą V. T. pateikė įmonei. V. T. atsiunčia, o būna, kad ir jis pats kartais padeda. Jo įmonės vardu rašė sąskaitą, nes su dauguma taip daroma. Kelmų matavime jis nedalyvavo. Konkrečių adresų neatsimena, bet atsimena, kad susitarę buvo su J. Ž. dėl 6 sklypų, o su A. dėl 2-3 sklypų. J. Ž. nurodė savo sklypus. J. Ž. ir A. sutiko, kad būtų atliekami valymo drabai. Sklypai nebuvo paženklinti, atskirti. Tarp A. ir J. Ž. jau buvo sutvarkyti sklypai, todėl jau iškirsti medžiai gulėjo sklype. Išvilko vienas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ rangovų, gal UAB „(duomenys neskelbtini)“. Aplinkosauga atvyko, kai buvo velkami medžiai. Žmogus paprašė išvežti iš sklypo medžius, jo kontaktinio numerio neišsisaugojo. Ten stovėjo vienas namas po kaire. Aplinkosaugininkai atvyko tempimo metu. Prašė žmogus, kuris ir kur atliko kirtimo darbus, todėl buvo nurodyta, kur V. T. turėjo kirsti. Aplinkosauga sumatavo visus medžius, net ir tuos kurių jie nekirto. Jis pats nedalyvavo, atvažiavau, bet sakė, kad nedalyvaus, nes tų medžių nekirto. Neįmanoma atskirti sklypų ribų. Riboženklių nebuvo, po iškirtimo pradėjo vystytis tinklai. J. Ž. su A. sakė, kad mažaaukščių namų statybai, namų valdai leidimo nereikia. Darbuotojai tikrai nebuvo skatinami dėl didesnio medžių kiekio iškirtimo.
Kaltinamasis M. J. bylos nagrinėjimo metu atsakydamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjo advokato Regimanto Špelverio klausimus nurodė, kad jis turėjo teisę tuo tarpu pasirašyti sutartį, nes jam nereikėjo derinti su įmonės vadovybe. Įmonei tokių darbų apimtis, tai maža apimtis, mažas kiekis, ne per mėnesį gaminama po 200 sunkvežimių. Ten (duomenys neskelbtini) buvo 2-3 sunkvežimiai, jis nežino, kokia tai ekonominė nauda įmonei, tačiau mano, jog procentaliai įmonei nereikšminga nauda, nes tai buvo eilinis užsakymas. Todėl jis sudarė žodinę sutartį su J. Ž. ir A. Būdavo praktika, kad be rašytinės sutarties pradėdavo darbus, pasitaikydavo. Įmonės vadovybė apie darbus (duomenys neskelbtini) nežinojo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Aleksandras Jokūbauskas paaiškino, kad galėjo būti su kaltinamuoju susitikęs vieną kartą, 2017 m. sausį. Situacija buvo tokia - jam paskambino direktorius, paprašė nuvykti į sklypą. Jie susitiko prie sklypo (duomenys neskelbtini), tai 20 h sklypas, ribojasi su valstybiniu mišku, netoli (duomenys neskelbtini) teritorijos. Susitikimo esmė, kad būtų sudarytos sutartys, kad būtų viskas atlikta tvarkingai, nes jis yra turėjęs patirties toje srityje. Nors sklypas yra paties nuosavybė, bet jei jame yra medžių, tai privaloma gauti leidimus, jei ne, atsako sklypo savininkas. Akcentavo dėl darbų, kad jie bus galimi atlikti tada, kai bus išspręsti visi teisiniai klausimai. Atskirai, ne prie kaltinamojo, skambino savivaldybės darbuotojai R. K., tikslinosi dėl normų, o ji nurodė įstatymus ir poįstatiminius aktus. Gavus el. paštu sutartį, padaręs korekcijas išsiuntė ir įmonės direktoriui, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės direktorius turėjo išvykti atostogų, darbus turėjo atlikti po pasirašytos ir suderintos sutarties. Tą pranešė direktorius dėl iškirstų medžių. Buvo nuvykę su aplinkos apsaugos darbuotojais, medžiai dar nebuvo ištempti. Pateikė sutarties projektus. Buvo praėję šalčiai, teritorija atrodė baisiai, medžių išvartos, žemės paklotė buvo suardyta sunkios technikos. Aplinkos apsaugos darbuotojos negalėjo prieiti prie kelmų. Buvo nurodymas sutvarkyti tą teritoriją, kad būtų įmanoma suskaičiuoti kelmus ir surašyti dokumentus. Po kelių mėnesių paskambino telefonu ir paprašė sutarties projekto. Po savaitės dar vienas skambutis. Telefoninis pokalbis M. J. įrašytas slaptai. Atstovauja įmonę, įmonei padaryta žala. Pušys savaiminės, šalia valstybinis sklypas. Tokios pušelės pardavinėjamos sodinimui ir jos yra vertingos. Pateiks į bylą duomenis, kiek tokie sodinukai apie 1,5 metro kainuoja. Prašys žalos atlyginimo iš kaltų asmenų. O dėl leidimų turėjo patirties miesto sklypuose. Jei yra nors ir savaiminis medis - turi būti gautas savivaldybės leidimas. M. J. tai buvo paaiškinta, M. J. veido jis nepamena. Jis minėjo, kad dirba daug regionuose, sakė, kad kerta iš pagrindų. Jam buvo pasakyta, kad taip jokių būdu daryti negalima. Krūmynų buvo pakankamai daug, kuriuos galima buvo valyti be leidimo. Su M. J. buvo pokalbis, sakė, kad pats pasiaiškins, ir kad jie pasiaiškintų, ką galima kirsti miesto teritorijose. R. K. jam pačiam telefonu atsakė, kad būtini leidimai, ruošdamas sutarties korekciją, duomenis įtraukė į sutarties projektą, informavo įmonės vadovą dėl leidimų. Leidimo niekas neturėjo išimti, nes sutartis buvo nepasirašyta. Sutarties projektas buvo išsiųstas, bet atsakymas nebuvo gautas. Jokios sutarties projekto nebuvo, buvo preliminarus susitikimas vietoje. Susitarimo objektas, medžiai ir krūmai, kuriuos galima kirsti be leidimo. Buvo susitarta dėl sklypo išvalymo. Nežino, ką suprato UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Buvo pasakyta, kad reikia atlikti krūmynų išvalymo darbus, tam leidimų nereikėjo. Tuo viskas ir apsiribojo. Data darbų sutarta nebuvo. Sutarties saugikliai buvo įdėti į sutarties projektą. Apie kirtimo darbų subrangovus jam neminėjo, tai būtų įtraukęs į sutartį. Darbai turėjo būti atlikti po sutarties pasirašymo. Tai inžinerinės paskirties sklypas. Eina (duomenys neskelbtini) terminalo vamzdis, tai naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zona. Nors nuosavybė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ir pats (duomenys neskelbtini) terminalas daro valymus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesuderinęs. Tie didieji medžiai sklypo pakraštyje, (duomenys neskelbtini) pusėje. Naftotiekis eina iki sklypo vidurio ir sukasi į dešinę. Sklype numatytos apsauginės zonos. Realiai kažkas turėjo būti pažymėta seniai, bet negali konkretizuoti. Melioracinis griovys eina nuo kelio per visą perimetrą, kur sklypo riba iš tos pusės, bet negali pasakyti tikslių ribų. Negaliu pasakyti, kad sklypas netvarkingas, net terminalas žolę pjaudavo ten kur ėjo trasa. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pati nesikreipė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parodė iniciatyvą. UAB „(duomenys neskelbtini)" atstovas pateikė pasiūlymą išvalyti, už išvalymą pasiimant medieną. Buvo poreikis, kad krūmynų nebūtų, poreikis buvo, todėl ir kalbėjo apie sutartį. Esmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sklypą nusipirko iš varžytinių. Sklypas inžinerinės paskirties, ten buvo pradėti veiksmai dėl vėjo jėgainių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mąstė apie įmonės veiklos ateitį, todėl įsigijo sklypą. M. J. geriau žinojo ribas. Jie susitiko ant kelio pasikalbėjo, buvo parodyta kryptis, pasikalbėjo ir išsiskyrė. Negalima kalbėti apie ofertas. Esminis dalykas tas, kad sutartis turėjo būti pasirašyta. Įmonės direktorius rengėsi vykti į atostogas, buvo nurodytas laikas. Sutartį galėjo pasirašyti tik įmonės direktorius, todėl jiems net nekilo mintis dėl sklype atliekamų darbų. Ieškinyje turtinę žalą sudaro gyvo medžio vertė, paskaičiuota preliminariai iš kaltinime nurodytų medžių. Išvalymo nebuvo, buvo iškirsti geri medžiai apie ką net kalbos nebuvo. Kirtėjai nei vieno krūmo nepalietė. Kur buvo iškirstai medžiai, krūmų neišvalė, kirto gerus medžius.
Teismo posėdžio metu civilinės ieškovės Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė Linai Virvilienė paaiškino, jog pateikė ieškinį baudžiamojoje byloje ir, kad ieškinys buvo patikslintas. Nurodė, kad palaiko prokurorės kaltinimą, nes gamtai padaryta žala. Adresu (duomenys neskelbtini) atliekamo tyrimo metu specialistės nustatė, kiek iškirsta medžių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jų atstovas M. J. vykdė valymo darbus, jis neužsiminė, kad darbus atliko V. T., o V.T. pareiškė, kad jokių darbų (duomenys neskelbtini) mieste neatlikinėjo. Šis asmuo gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, todėl kilo abejonių dėl parodymų. Nutarė nutraukti administracinę bylą ir perduoti bylą ikiteisminiam tyrimui. Dėl privačių asmenų sklypuose, specialistės vyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) gatvėje, nustatė tuo metu dirbančius asmenis, kurie prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais, kuriems nurodymą davė M. J.. Buvo apklausti visi žemių valdytojai. Visi paliudijo, kad neprašė, darbų neatlikinėjo, o apie kirtimo valymo darbus jie sužinojo vėliau. Į matavimus buvo atvykęs M. J., teritorija didelė, skaičiuota buvo apie 2-3 dienas, jis neturėjo laiko stovėti ir išvažiavo. Nurodė, kad ieškinį palaiko. Paskaičiavo pagal metodiką, kuri vėliau keitėsi, tačiau buvo skaičiuota pagal tuo metu galiojusią metodiką. Civilinis ieškinys patikslintas atsakovo naudai, nes įsivėlė techninė klaida. Tačiau buvo neteisėtai iškirsta, nes patenka į saugotinų želdinių sąrašą, kuriems norint atlikti genėjimo ar kirtimo darbus, būtina gauti savivaldybės leidimą, o leidimo nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai kalbėjo, kad atliko valymo, kirtimo, tempimo darbus. Negali atsakyti, kokiais įrankiais jie dirbo. Šitoje byloje pjovimo įrankių nufotografuota nėra. Benzininiai pjūklai nėra dideli, juos galima įdėti į transporto priemonę. (duomenys neskelbtini) g. savininkai buvo apklausti po įvykio. Jei savininkas būtų paskęs, kad su jų žinia atlikti darbai, jiems būtų surašytas administracinis protokolas. Dabar negali pasakyti, kaip būtų pasielgę sklypų savininkai. Ji negali pasakyti, kodėl buvo aplinkosauga atvykusi 3 kartus, bet mano, kad galima nustatyti, kada buvo atlikti kirtimai. Kalbant su M. J. dalyvavo jo atstovas, o ji asmeniškai kalbėjo, kad pratęs terminą bylai nagrinėti. Administracinė byla perėjo į baudžiamąją bylą. Dėl drebulių ir blindžių pasikeitusi tvarka. Dabar nežino ar jos saugotinos. Praktikoje buvo dvi bylos tvarkai pasikeitus. Departamentas laikosi pozicijos, kad žala padaryta pagal tuo metu galiojusią tvarką. Ji ginu savo civilinį ieškinį. Ar įsiteisėję sprendimai, negali pasakyti. Ji atstovauja departamentą, kurio poziciją ji jau pasakė. Departamentas laikosi pozicijos, kad laikomasi metodikos, galiojančios pažeidimo padarymo dienai. Mano, kad turėtų būti išviešintos zonos, tada visiems nekiltų abejonių. Jie neteikia tų apsaugos zonų, kaip jos turi būti įrašytos, kaip įtraukiamos. Zonos matyti bendrajame plane. Ten numatyta mažaaukščių namų statyba, išduodant statybos leidimą, peržiūrimi apribojimai ir lyginami su bendruoju planu. Taip pat nurodė, jai yra žinomas susirašinėjimas dėl zonų įregistravimo. Vertinimas poveikiui aplinkai nežino ar buvo atliekamas, to nėra numatyta tvarkoje. Skaičiavimas atliekamas pagal metodiką. Bendras kompleksinis vertinimas atliekamas, kai numatomi atlikti statybos darbai. Nebuvo tiriamas medžių amžius. Jei būtų leidimas, žalos nebūtų. Išduodant leidimą, asmuo įpareigojamas padaryti piniginį įnašą arba atsodinti nurodytose vietose. Tai savivaldybės kompetencija ir ji išduoda leidimą. Teisės akte nėra numatyta, kokio dydžio žala yra didelė. Žala apsprendžiama piniginiu vienetu, želdiniai atlieka savo didžiąją paskirtį, suteikia pavėsį ir kt. Svarbūs ir grybai ir ramunės.
Liudytoja S. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji dirba Kretingos aplinkos apsaugos skyriuje vyresniąja specialiste. Žino, kokiam tikslui pakviesta. Dalyvavo, padėjo matuoti kolegėms. Matavo iškirstus medžius (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) g. nematavo. Su kolege S. P. važiavo padėti, nes medžių kiekis buvo didelis. Matavo matavimo rulete ir fiksavo matavimų lape. Tikslas - skundas dėl iškirstų medžių. Ji asmeniškai nesiaiškino, čia ne jos byla, ji tik padėjo matuoti. Suskaičiavo 700-800 medžių, suskaičiavo per kelis kartus. Matavo kelmus ir kamienus šalia. Pradžioje buvo kamienai prie nukirstų kelmų, paskui juos išvežė. Gavo pranešimą, kad veža kamienus, buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai su aprangomis, bet ji to asmeniškai neprašė, gal kolegės galės į tai atsakyti. Nedavė pavedimo išvežti medžius. Buvo atskiras pranešimas - skundas dėl išvežtų medžių. Iš kelmo galima atsekti medžio rūšį. Paskui ji išėjo į dekretą, o dabar dvi savaitės, kai ji grįž po dekreto. Sklype buvo 2-3 kartus. Negalėjo paskaičiuoti to paties kelmo du kartus. Pamatuotus žymi su kreida. Neatsakys ar su dažais, ar su kreida. Skaičiavimo sumaišyti negalėjo. Naudojo ruletę, fotografavo. Sklypo ribas nusistatė kolegė S. P.. Neatsakys dėl riboženklių. Medžių kamienai buvo sukrauti. Ar buvo arti melioracijos grioviai ji nepamena. Pakartojo, kad tai ne jos byla, o vyko tik padėti sumatuoti medžius ir (duomenys neskelbtini) g. ji nebuvo. Kai buvo pranešimas, kad veža kamienus, tai joms atvykus buvo miškovežis, mikroautobusiukas ir du vyrai. Darbuotojai buvo apsirengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ simbolika žymėtomis striukėmis, jie atsisakė duoti paaiškinimus. Jie žodžiu nurodė, kad atvažiavo išvežti. Pas juo įrankių nematė. Nurodė, kad M. J. buvo atvykęs į skyrių pas jos kolegę, protokolo surašymui.
Liudytoja R. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji dirba Aplinkos apsaugos departamento Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiąja specialiste. Dalyvavo fiksavime (duomenys neskelbtini) ir kitoje byloje dėl (duomenys neskelbtini) g.. (duomenys neskelbtini) g. dalyvavo fiksavimuose, bylą vedė kita specialistė. (duomenys neskelbtini) g. atliko matavimus ir rinko bylos medžiagą, matavo kamienus, t. y. atliko matavimus, fiksavo duomenų lentelėse. Buvo darytos bendros fotonuotraukos, atskirai kiekvienas kelmas fotografuotas nebuvo. (duomenys neskelbtini) jos matė kelmus ir juos matavo. Turėjo Regios duomenis. (duomenys neskelbtini) g. matuota ir vienoje gatvės pusėje, ir kitoje. Turėjo koordinates. (duomenys neskelbtini) g. medžių žalą ji skaičiavo pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką ir nustatytus įkainius. Žalos skaičiavimo metodika nepasikeitusi, įkainiai nepasikeitę. Nuo 2018 m. liepos 1 d. pasikeitė kriterijai dėl želdinių priskyrimo saugotiniems. Žalos neperskaičiavo, paskaičiavo pagal pažeidimo metu galiojusius duomenis. (duomenys neskelbtini), buvo išpjautas didelis kiekis medžių, kuriuos matavo ir žymėjo dažais. Ribas apėjo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu. Matavo kelias dienas. Buvo nurodyta išvežti šakas ir kamienus, tada buvo pabaigti matavimai. Sklypo savininkas ar atstovas atsiuntė rengiamą sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos turėjo sutartį. Į teritorijas retai važiuoja po vieną. Pirminį fiksavimą atliko visos trys, paskutiniame matavime ji nedalyvavo. Sklypo ribas žinojo. Matėsi schema iš Regios duomenų, žiūrint iš ortofoto matosi, kur auga medžiai. Dalyvavo Šventosios girininkas, jis žinojo savo urėdijos ribas, nes kilo klausimas ar neiškirsta valstybinio miško. Valstybiniame miške medžių iškirsta nebuvo. Į jūros pusę medžių nebuvo, neprisimena tarpą tarp medžių Šventosios pusėje. Telefonu buvo kontaktuojama su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais. Matavimai daromi pirmiausia pamatuojant kelmo skersmenį: fiksuojami 2 matmenys, užsirašoma ir užpurškiama dažais ar kreida, kad nebūtų užfiksuotas du kartus tas pats kelmas. Čia buvo žiemos metas, tai buvo žymėta dažais. Preliminariai galima nustatyti, kad kelmas nupjautas šviežiai, kelmas paskui pajuoduoja. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sklype visi kelmai buvo švieži. Tiksliai nepamena, ar turėjo planą. Iš Regios ortofoto atsispausdina ribas. Negalėjo apsirikti, nei jos, nei kirtėjai neapsiriko. Orientavosi pagal ortofoto nuotrauką. (duomenys neskelbtini) atveju dalyvavo girininkas, jis naudoja savo prietaisą, kurio įvardinti ji negali. Negali pasakyti, ar įranga buvo įrašyta akte. (duomenys neskelbtini) g. byla buvo jos, ji rinko medžiagą. Žemės sklypų ribas nustatinėjo pagal REGIA, pagal Google Mapsą. (duomenys neskelbtini) atveju medžių kiekis nebuvo toks didelis. Sklypų ribos matėsi ortofoto nutraukoje. Naudojo tik šią įrangą. Porą sklypų, kur nebuvo galimybės nustatyti, surašė bendrai. Žalos valstybei dydžiui, tai neturi reikšmės. (duomenys neskelbtini) g. asfaltuota du slypai veinoje pusėje, kiti iškirsti sklypai kitoje gatvės pusėje, tarp sklypų valstybinės žemės ruožas, matosi kanalas. Kai matavo ten nebuvo jokios gatvės, to nevertino, vertino iškirstus želdinius valstybinėje žemėje, nesuformuotame sklype. Jei tai melioracijos griovys, yra tvarka, kada leidimo nereikia. Saugotiniems želdiniams tokio punkto nėra. Negali komentuoti, želdinai augo valstybinėje žemėje, nesuformuotame sklype. Tinklai, eksportuojančios organizacijos reikalas, jei nustatoma, kad tie medžiai trukdo, tada informuoja savininką, kad šalinti. Reikia skaityti specialiąsias taisykles ir sąlygas. Dėl (duomenys neskelbtini) sklypo tiksliau atsakys S. P., bus 3.3.1. punktas ten inžinerinės infrastruktūros paskirties sklypas. (duomenys neskelbtini) g. sklypai pagal 3.5 punktą, išskyrus valstybinę žemę, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ten buvo 3.7 punktas, valstybinėje žemėje buvo 3.5, ir 3.7. 3.5 punktas auga aerodromo apsaugos zonoje. Pakanka bent vieno kriterijaus. Ji 3.5 punktą taikė. Pakanka vieno punkto, kad galėtų taikyti 3.1, nes sklypai nėra užstatyti, nėra statinių, priklausinių. Neturi duomenų, kad užsodinti medžiai, todėl daro prielaidą, kad natūraliai išaugę. Dėl apsaugos zonų žiūrimas nuosavybės dokumentas, turi prieigą prie RC nekilnojamojo turto duomenų. Todėl pasirinko 3.5 punktą. Jie žiūri tiek bendrąjį planą ir kitus aktualius tai teritorijai patvirtintus specialiuosius planus. Palangos bendrajame plane ir oro uosto detaliajame plane nurodytos apsaugos juostos ir zonos. Nuosavybės dokumente įrašų nebuvo. Žino oro uosto zonų plotą. Pagrinde (duomenys neskelbtini) buvo beržai, pušys, blindės, drebulės, gluosniai. Pagal vyriausybės nutarimu patvirtintus kriterijus blindės nepatektų, bet pagal savivaldybės patvirtintas želdinių taisykles Palangos miesto teritorijose visi medžiai ir krūmai didesni nei 12 cm skersmens ir 1.3 m aukštyje. Nesvarbu kokioje žemėje, įskaitant ir blindes, ir drebules, ir tujas. 2018 m savivaldybė priėmė taisyklių pakeitimą, tačiau esamos bylos 2017 metų, todėl vadovavosi kitais kriterijais.
Liudytoja S. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo gautas pranešimas iš (duomenys neskelbtini) girininko, jog daug pripjauta medžių, pagrinde pušų. Pasitikrino kam priklausė žemės sklypas. Parašė pranešimą sklypo savininkui. Į matavimus atvyko atstovas advokatas Aleksandras Jokūbauskas. Buvo rąstai su šakomis, bet sumatuoti jų neturėjo galimybės. Žinojo, kad leidimo nėra. Skambinosi telefonu į savivaldybę sužinoti ar turėjo leidimą. Kartais matuoja ir nežinodami ar yra leidimas, kad užfiksuoti kelmų skersmenis. Būna, kad vėliau išraunami kelmai. Gavo medžiotojo pranešimą, kad atvažiavo technika ir traukia medieną. Atvykusios su S. M. matė, kad buvo keli darbininkai su darbine apranga, buvo užrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) dalyvo taip pat, o (duomenys neskelbtini) byla buvo jos, tai surašė protokolą, perdavė bylą nagrinėjimui, tačiau dėl didelės žalos byla buvo perkvalifikuota. Prašė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad ji užtikrintų galimybę išvežti, bet kiek jai žinoma, tai išvežė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šakos, kamienai trukdė pamatyti kelmus. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kontaktuota telefonu, klausta ar atvyks į matavimus, nežino kada tiksliai kontaktuota, datų nepamena. Nepamena ar buvo nurodymas išvežti. Norėjo pamatuoti želdinius, nes gulėjo, nes nebuvo galimybės prieiti. Vyravo pušys, drebulės, beržai. Pušų amžiaus negali pasakyti, nes buvo visokių skersmenų. Turėjo planą iš Regia su ribomis. Pasidaroma ortofoto ir orientuojamasi. Tokiu būdu pavyksta tiksliai nustatyti. GPS įrangos nenaudoja. Matavimus atliko per kelis kartus. Melioracijos apsaugos zonos ten nėra, ten tik gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos zonos ir magistralinių dujotiekių. Ten nebuvo vandentiekio zonos. Pagal 3.1 punktą nepriskirtini, išimtis, jei auga privačioje namų valdoje. (duomenys neskelbtini) g. mažaaukščių namų statybai. 3.2 nepamena, neturėjo įrodymų, kad jie buvo pasodinti. Kurorto apsaugos zonoje visas Palangos miestas, kultūros paveldo yra KPD tinklalapyje registras, oro uosto apsaugos zonas galima rasti savivaldybės tinklalapyje. Negalėjo pasakyti, kad zonos neprivalo būti užregistruotos. Žino kur yra kokios zonos, nekilnojamojo turto registre tos zonos turėtų būti užregistruotos. Girdėjo, kad departamentas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl zonų užregistravimo.
Liudytojas A. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) mieste. 2014 m. gavo įgaliojimą dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų, paruošti dokumentaciją, įrengti inžinerinius tinklus. Sklypai buvo apaugę krūmais, negalima buvo įvažiuoti į sklypą. Jis kreipėsi į savivaldybę dėl privažiavimo kelių tvarkymo ir ar yra galimybė pačiam išsivalyti sklypus. Įgaliojimą turėjo kaip privatus asmuo. Nuvykus į savivaldybę, sužinojo, kad privažiavimo kelius jie tvarkys patys, o krūmus savininkai gali patys išsivalyti, jei nėra medžių. Taip pat pasiūlė pasidaryti nuotraukas, turėti įrodymus, kad ten nėra medžių. Po pusmečio, 2017 m. pradžioje jam paskambino vyriškis ir prisistatė M. Jo telefono numeris buvo nurodytas ant lentelės prie sklypo. Jis sakė, kad valys sklypus, klausė ar jis pats sutiktų, kad išpjaus krūmus, nulūžusius medžius, o medieną pasiims sau už atliktus darbus, todėl buvo patenkintas pasiūlymu, neklausinėjo nieko, galvojo, kad atlieka savivaldybės atstovai. Po mėnesio atvažiavo ir pamatė sutvarkytą sklypą, buvo upelis, buvo bebrų įlanka, tarp dviejų sklypų ėjo (duomenys neskelbtini) gatvė. Po kiek laiko atsiuntė sutartį, sakė, kad krūmų negali pasiimti, sakė, kad reikia pasirašyti sutartį, kad parduoda. Jis atsakė, kad neturi leidimo pardavinėti, užsiima tik komunikacijomis, jokių sutarčių nepasirašys. Atsiuntė jam tą sutartį ir jis pats ją pakoregavo, nusiuntė jiems atgal, bet jie nepasirašė. Siūlė paslaugų sutartį, kad paslaugų gavėjas leidžia kirsti ir pašalinti, nulūžusius, nudžiūvusius krūmus, o paslaugų teikėjas įsipareigoja įstatymų nustatyta tvarka tai padaryti. Savivaldybė paaiškino, kad turiu pasidaryti nuotraukas, bet jis jų nedarė, nes nekirto, nebuvo tikslo. Nežino ar kirtėjai darė nuotraukas. Jei būtų kirtęs, būtų susitvarkęs taip kaip jam paaiškino. Paaiškino, kad balandį kirto, birželio mėnesį atsiuntė sutartį, t. y. praėjus 3-4 mėnesiams. (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) g. medžiai tebėra, auga. Visa teritorija užaugusi krūmais, medžiais. Sklypas yra pažymėtas riboženkliais. Yra kanalas, griovys, bet jis tiksliai nežino. Ant melioracinio griovio šlaito taip pat nupjovė krūmus. Ten gyvenamosios paskirties sklypas - tikslas gyvenamųjų namų statybai. Nesidomėjo apsauginėmis zonomis, nes jam nebuvo aktualu. Sklypo būklė buvo pagerinta, sklypas buvo išvalytas nemokamai ir jis pats tikrai buvo patenkintas. (duomenys neskelbtini) medžių nebuvo, buvo tik krūmai, nes kelmų jis nerado.
Kaltinamojo M. J. gynėjas advokatas Ramūnas Girevičius nurodė, kad M. J. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažįsta ir parodė, jog dirbdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigose, rūpindavosi apleistų teritorijų suradimu ir susitarimu su šių žemės sklypų savininkais dėl sklypų neatlygintino sutvarkymo, t. y. išvalymo nuo krūmynų ir menkaverčių, nulūžusių, sudžiūvusių bei apanglėjusių augalų. Tokiems darbams atlikti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ visada samdydavo rangovus – individualią veiklą vykdančius medžių pjovėjus. Vienas iš jų buvo V. T.. Kadangi su V. T. buvo sudaryta rašytinė sutartis, joje jis įsipareigojo nekirsti saugotinų medžių, atskirai su juo neaptarinėjo, ką galima kirsti, ko ne, nes pagal ilgametę savo patirtį V. T. žinojo reikalavimus medžių kirtimui. V. T. pradėjo neigti kirtęs medžius (duomenys neskelbtini), taip pat atsisakė išrašyti atliktų darbų aktą ir sąskaitą – faktūrą už (duomenys neskelbtini) teritorijoje išpjautus menkaverčius medžius. Byloje nustatyta, kad V. T. nelikvidžiuos medienos kirtimo paslaugas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ yra atlikęs ir anksčiau, tokias paslaugas teikė nuo 2012 m. ir jis gavo už paslaugas atlygį, įskaitant ir avansinius mokėjimus. Nors pats V. T. neigia kirtęs medžius, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jo parodymais besąlygiškai tikėti negalima dėl atsakomybės vengimo motyvo egzistavimo. V. T. parodymų nepatikimumą sąlygoja jo neigimas sudarius su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2016-01-02 sutartį, pasirašius kitus dokumentus 2017-03-07 nelikvidžios medienos kirtimo atliktų darbų aktą, 2017-03-07 sąskaitą faktūrą VTĮV Nr. 01/001. V. T. tęsdamas gynybą, tyrimui, o ir teisme, nurodė dokumentus galimai pasirašęs jų neskaitęs arba juos tarp kitų dokumentų padavus darbdavių UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovams. Byloje pateikti V. T. kelionės keltu ir lėktuvų bilietai grindžia liudytojo 2017-02-16 – 2017-03-17 laikotarpiu buvimą užsienyje, tačiau šis laikotarpis nepatenka į kaltinamojo laikotarpį, todėl esminės reikšmės neturi. Bylos įrodymais nustatyta, kad M. J. 2017-01-18, 08.57 val., iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovui Aleksandrui Jokubauskui į elektroninį paštą alex.jokubauskas@gmail.com atsiuntė 2017-01-18 datuojama žemės sklypų tvarkymo paslaugų teikimo sutartį Nr. MJ 103 elektroniniame laiške nurodydamas ,,Sveiki, siunčiu preliminarią sutartį, kurią galite koreguoti. Lauksiu atsakymo“. Iš to seka, kaip ir nurodė kaltinamasis M. J., kad dar iki šios sutarties parengimo M. J. telefonu ir susitikimo prie sklypo susitarė su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovu dėl sutikimo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti krūmų ir menkaverčių medžių pašalinimo darbus. Pakartotinai 2017-05-12 el. laiške rašoma, kad „Laba diena, persiunčiu iš Jūsų gautą ir mano pataisytą sutarties projektą, kurį sausio 18 d. jau buvau išsiuntęs ir į jūsų elektroninį adresą. Pagarbiai advokatas Aleksandras Jokubauskas“. Negalima nepastebėti fakto, jog ,,pataisyme“ sutarties tekste akivaizdžiai yra padaryti pakeitimai, susiję su pareigos gauti leidimus, jei tokie reikalingi, ir atsakomybės sąlygų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ bendrovei sugriežtinimu, kas suprantama, kaip galimas sklypo savininko apsidraudimas nesusipratimų atveju. Iš nekilnojamo turto registro, kurios paskirtis – registruoti, išviešinti duomenis apie žemės sklypus, tame tarpe ir juose taikomus suvaržymus bei veiklos apribojimus, nėra duomenų apie šiam žemės sklypui nustatytas apsaugos zonas: kurortų apsaugos zona, aerodromų apsaugos zona.
Kaltinamojo juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjas advokatas Regimantas Špelveris nurodė, kad su pareikštu kaltinimu UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nesutinka, nes juridinis asmuo nekontroliavo dviejų mažareikšmių kirtimų, kurių apimtis pagal kaltinimą vienu atveju yra 726 erd, (pirmas epizodas), kitu atveju 270 erdm (antras epizodas). Inkriminuota veika neatitinka teisinio kvalifikavimo, fizinio asmens M. J., atlikti veiksmai, neturi visų būtinų nusikalstamos sudėties požymių, o tai sudaro, kad ir juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei nėra visų sudėties elementų įtvirtintų BK 20 straipsnyje. Gynyba išskiria aplinkybes, kurios svarbios atskleidžiant ne tik padarytos veikos (ne) pavojingumą baudžiamosios justicijos prasme, bet ir paneigiant ,,didelės žalos ar sunkų padarinių“ kriterijų, kadangi iš palydovinės nuotraukos, kuri padaryta 2009-2010 metais ir nuotrauka kuri padaryta 2020 metais, ryškaus pokyčio po 2017 metais įvykusio iškirtimo, vizualiai konstatuoti net neįmanoma, kitaip tariant matoma, kad žalieji plotai didėja, tankėja, o įvykusių kirtimų net nematyti. Vizualiai galima konstatuoti, kad gamta jokio neigiamo poveikio nepatyrė, o priešingai – žalioji zona pati natūraliai atsikūrė. Kaltinime yra nurodyti šių medžių rūšys: ,,paprastoji pušis, karpotasis beržas, drebulė, blindės, trapusis gluosnis. Nei vienas iš šių nurodytų medžio rūšių nėra priskirtas kaip itin retas ir\ar unikalus. Kirtimai yra padaryti privačiuose sklypuose iš kurių ,,antrajame epizode“ iškirsta žemės sklypuose, kuriuose paskirtas yra gyvenamosios paskirties ir nei vienas sklypo savininkas nėra pareiškęs, kad turi kokių tai turtinių ir/ar neturtinių pretenzijų. ,,Pirmajame epizode“ kirtimai taip pat atlikti privačiame sklype, kuris dar be ko yra Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu nurodytas, kaip apleistas žemės sklypas. Galima daryti išvadas, kad nėra BK 270 straipsnio 1 dalyje nurodytos didelės žalos kriterijaus, padarytos dvi atskiros veikos privačiuose sklypuose, sunaikintos, iškirstos medienos tūrinis kiekis, kiekvienu atskiru atveju nesiekia 500 kietmetrių. Todėl esant šioms išvadoms, gynyba prašo teismo priimti išteisinamąjį nuosprendį abiejų kaltinamųjų atžvilgiu, nes nepadaryta veika turinti BK 270 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimo požymių. Palikti nenagrinėtais Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos patikslintą civilinį ieškinį 196 666,00 Eur sumai ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ patikslintą civilinį ieškinį 70 380,00 Eur sumai.
Civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Aleksandras Jokūbauskas nurodė, kad įvykiai vyko prieš keturis metus. Santykių organizatoriai su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, jie kreipėsi dėl menkos vertės medienos, krūmų išvalymo iš sklypo. Įmonė užsiima biokuro gamyba, jiems reikėjo žaliavos. Prie byloje nurodyto sklypo su M. J. ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi įvyko pirmas ir vienintelis susitikimas. Dėl sklypo išvalymo kalba vyko tik dėl krūmų ir dėl menkos vertės medienos, jokios kalbos kad kirsti pušis, drebules, beržus nebuvo. Po to UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovas atsiuntė advokatui laišką į el. paštą jame buvo sutarties projektas, kuriame nebuvo nurodytos aplinkybės dėl konstatavimo, išaiškinimo, ką galima valyti tame sklype ko negalima, advokatas sutartį šiek tiek pakoregavo ir išsiuntė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir ,,UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovui. Santykis buvo toks, jog UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ į šį elektroninį laišką nebeatsakė, o į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kreipėsi Aplinkos apsauga. Iš tiesų advokatui teko su aplinkos apsaugos darbuotojais nuvažiuoti į sklypą, kur matėsi didelės išvažinėtos duobės, provėžos, iškirtimai. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ padaryta žala vienareikšmiškai. Saugotini medžiai atlieka dvigubą funkciją, jie reikalingi visuomenės reikmėms, ekosistemai. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ neturi tikslo siekti turtinės naudos. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ civiliniame ieškinyje nurodyta žala 70 380,00 Eur sumoje, kurią prašo, kad kaltinamieji atlygintų.
Taip pat M. J. ir juridinio asmens - UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltė buvo įrodinėjama sekančiais įrodymais:
Neteisėtai sunaikintų ar sužalotų saugotinų medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje apmatavimo duomenimis (1 t., b. l. 130-148).
Palangos miesto agentūros vyresniosios vadybininkės aplinkos apsaugos inspektorės 2017-05-05 raštu dėl aplinkai padarytos žalos skaičiavimo (1 t., b. l. 155).
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros 2017-09-11 raštu Nr. (14)-LV4-258) dėl klaidos ištaisymo (1 t., b. l. 156-157).
Palangos miesto agentūros vedėjos - vyriausiosios valstybinės aplinkos apsaugos inspektorės 2017-10-06 raštu dėl aplinkai padarytos žalos skaičiavimo (1 t., b. l. 158-169).
Savavališkai nukirstų/nugenėtų (sužalotų) saugotinų medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje apmatavimo duomenimis (1 t., b. l. 179-182, 190-193).
2017-07-25 savavališkai nukirstų/nugenėtų (sužalotų) saugotinų medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje apmatavimo duomenimis (2 t., b. l. 1-2, 7-9, 22, 29-30, 43-45, 51-52, 58-59, 61-62).
2017-03-07 sąskaita-faktūra serija VTĮV Nr. 01/001 pasirašyta tarp V. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. J. (2 t., b. l. 86).
Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos 2019-04-02 raštu Nr. (10.22.)2-788 dėl informacijos, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini). nėra ir nebuvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą, nepatenka į kultūros vertybės teritoriją ar apsaugos zonas, jog jam netaikomi paveldosauginiai reikalavimai. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sklypų tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), patenka į valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės – (duomenys neskelbtini) senovė gyvenvietė teritoriją (2 t., b. l. 127-128).
Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019-03-19 raštu Nr. (19.4)-D3-1009 dėl duomenų pateikimo (2 t., b. l. 131-136).
Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktais (2 t., 182-192).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. sausio 19 d. specialisto išvada Nr. 11K-309 (17) (5 t., b. l. 76-80).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. spalio 15 d. specialisto išvada Nr. 11K-277 (18) (5 t., b. l. 87-92) bei kitais byloje rašytiniais duomenimis - nelikvidžios medienos kirtimo sutartimis, nelikvidžios medienos kirtimo atliktų darbų aktais, Valstybinės mokesčių inspekcijos deklaracijomis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ važtaraščiais, maršrutų ataskaitomis ir kitais Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis.
Byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamieji M. J. ir juridinis asmuo - UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavo padarant jiems inkriminuotą nusikaltimą, todėl jie turi būti išteisinami.
Išteisinimo motyvai.
Pažymėtina, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina tai, kad kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, tačiau kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.
Kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti faktiniais duomenimis ir patikrinti teisminio nagrinėjimo metu.
Baudžiamoji atsakomybė už ekologinio pobūdžio nusikalstamas veikas yra aptarta BK XXXVIII skyriuje. Esantys nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai aplinkai ir žmonių sveikatai pirmiausiai pradedami BK 270 straipsniu, kuriame pagal BK 270 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisykles, jeigu tai sukėlė pavojų daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai arba dėl to galėjo būti padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai. Taigi nurodytame straipsnyje esančios nusikaltimo sudėtys sudėliotos taip, kad nustatytas baudžiamumas už visų aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimus.
BK 270 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti būtina sąlyga - šiame straipsnyje numatytų padarinių atsiradimas. Pagal BK 270 straipsnio 1 dalį padariniai gali pasireikšti: 1) pavojaus sukėlimu žmogaus gyvybei ar sveikatai; 2) didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar kitų sunkių padarinių aplinkai atsiradimo grėsme. Teismų praktikoje yra pažymima, kad BK 270 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra kiek neįprasta, nes padariniais šiuo atveju laikoma ne nusikalstamos veikos nulemta žala, o būtent tokios žalos grėsmė, kuri BK 270 straipsnio 1 dalies prasme yra laikoma padariniu, kurį reikia įrodinėti. Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi įvertinti konkrečios žalos (ar sunkių padarinių) pasireiškimo formą ir dydį bei nuspręsti, ar ši orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams padaryta žala (ar jos grėsmė) yra didelė, ar padariniai aplinkai sunkūs, ar aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, ar padaryta žala ir padariniai verti tik administracinės atsakomybės.
Nusikaltimo, tai yra pavojingos ir baudžiamajame kodekse uždraustos veikos, už kurį nustatyta laisvės atėmimo bausmė, pavojingumą nulemia du kriterijai - pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Pavojingumo pobūdis yra kokybinė nusikalstamos veikos charakteristika, o pavojingumo laipsnis išreiškia kiekybinę nusikalstamos veikos charakteristiką. Tai reiškia, kad pavojingumo pobūdis rodo, koks yra pavojingumas (jo turinys), o pavojingumo laipsnis parodo, kokio dydžio yra šis pavojingumas. Pavojingumo laipsnį lemia daugelis veiksnių, tai ir nusikalstamos veikos padarymo būdas, motyvai, tikslai bei kitos aplinkybės, todėl padarinių nustatymas ir įvertinimas yra būtini konstatuojant visos nusikalstamos veikos pavojingumo, t. y. kiekvienos veikos materialiojo požymio buvimą.
Teismų praktikoje ir baudžiamosios teisės doktrinoje nurodoma, kad vertinamojo nusikalstamos veikos sudėties požymio turinys įvertinamas ad hoc (konkrečiai situacijai; tik šiuo atveju; tik šį kartą). Tai reiškia, kad tokio požymio turinys atskleidžiamas, vertinant konkrečias bylos faktines aplinkybes. Teismas, nagrinėdamas bylą su vertinamuoju požymiu, visų pirma išsiaiškina tokio požymio turinį, po to įvertina jį konkrečių faktinių bylos aplinkybių kontekste. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad sprendžiant, ar padaryta žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams yra didelė, taip pat apie kitų padarinių sunkumą aplinkai, būtina atsižvelgti į aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo pobūdį, materialinių nuostolių dydį, žalos ekosistemai pobūdį ir dydį, gamtos objektų, kuriems buvo padaryta žala, vertingumą, žalos mastą, galimybę atkurti tai, kas buvo suniokota, sužalota, ir pan. Nagrinėjamu atveju privalu išskirti, kad teismų praktikoje yra aiškiai suformuota, kad apskaičiuotas materialinių nuostolių dydis negali būti vienintelis ir didelę žalą lemiantis kriterijus, o didelė žala padaroma tuomet, kai valstybės specialiai saugomas objektas visiškai sunaikinamas arba smarkiai apgadinamas, arba jam padaroma didelių materialinių nuostolių. Tai yra vertinamasis nusikaltimo požymis, kurio turinys atskleidžiamas, vertinant konkrečias bylos faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, valstybinis kaltintojas pagal BK 270 straipsnio 1 dalį didelės žalos kriterijų aprašo sekančiai: pirmas epizodas: „<...>pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles dėl ko galėjo būti padalyta didelės žalos augalijai ir atsirasti kitu sunkiu padariniu aplinkai, t. y.:<...> įvykdė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) želdinių, <...> neteisėtus kirtimo darbus, <...> dėl ko buvo sunaikinta: 443 vnt. geros būklės paprastųjų pušų, <...>, 1 vnt. nepatenkinamos būklės paprastoji pušis, <...>, 315 vnt. geros būklės karpotojų beržų, <...>, 3 vnt. nepatenkinamos būklės karpotojų beržų, <...>, 11 vnt. geros būklės drebulių, <...>, taip padarant didelę 159.516 Eur žalą augmenijai ir aplinkai (kraštovaizdžiui)“; antras epizodas: „<...>žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), tarp sklypų (duomenys neskelbtini) bei tarp sklypų (duomenys neskelbtini), <...>, įvykdė, <...> neteisėtus kirtimo darbus, <...> dėl ko buvo sunaikinta: 70 vnt. geros būklės blindžių, <...>, 138 vnt. patenkinamos būklės blindžių, <...>, 180 vnt. nepatenkinamos būklės blindžių, <...>, 4 vnt. geros būklės drebulių, <...>, 1 vnt. geros būklės beržų karpotojų, <...>, 4 vnt. patenkinamos būklės beržų karpotojų, <...>, 1 vnt. nepatenkinamos būklės beržų karpotojų, <...>, 1 vnt. patenkinamos būklės trapiojo gluosnio, <...>, 5 vnt. nepatenkinamos būklės trapiojo gluosnio, <...>, 22 vnt. geros būklės paprastųjų pušų, <...>, 1 vnt. patenkinamos būklės paprastųjų pušų, <...>, taip padarant didele 37 978,00 Eur žalą augmenijai ir aplinkai (kraštovaizdžiui)“. Taigi pagal kaltinimo akte surašyto kaltinimo struktūrą bei aprašymą didelės vertės kriterijus yra žala augmenijai ir aplinkai (kraštovaizdžiui), kuris išreikštas vien tik materialine išraiška. Valstybinis kaltintojas neįrodinėjo aplinkybių, kurios būtų siejamos ne tik materialine išraiška, bet kaip jau aukščiau paminėtoje teisminėje praktikoje - žalos ekosistemai pobūdį ir dydį, gamtos objektų, kuriems buvo padalyta žala, vertingumą, žalos mastą, galimybę atkurti tai, kas buvo suniokota, sužalota. Kirtimai yra padaryti privačiuose sklypuose, iš kurių antrajame epizode iškirsta žemės sklypuose, kuriuose paskirtis yra gyvenamosios paskirties ir nei vienas sklypo savininkas nėra pareiškęs, kad turi kokių tai turtinių ir/ar neturtinių pretenzijų. Nurodytos šių medžių rūšys: paprastoji pušis, karpotasis beržas, drebulė, blindės, trapusis gluosnis - nėra priskirti, kaip itin reti ir/ar unikalūs. Atkreiptinas dėmesys į teismų praktikoje išskiriamas aplinkybes, kad didelė žala padaroma tuomet, kai valstybės specialiai saugomas objektas visiškai sunaikinamas arba smarkiai apgadinamas, arba jam padaroma didelių materialinių nuostolių. Bylos duomenimis nurodytos faktinės aplinkybės dėl susmulkintos (prieš tai nupjautos) medienos tūrinio kiekio pirmame epizode dėl želdinių iškirtimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), - 726 erdmetriai (erdm), o antrame epizode dėl želdinių iškirtimo žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) bei tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), - 270 erdmetriai (erdm). Erdmetrius (vieno kubinio metro erdvinės apimties medienos masė, įskaitant tarp medienos esančius taipus) konvertavus į kietmetrius (kietmetris, arba ktm - medienos tūrio vienetas, naudojamas apskaičiuoti medienos kiekiui, be tarpų užpildančiam 1 m3 erdvę), gaunama (perskaičiuojant tūrį iš erdmetrių į kietmetrius, naudojami glaudumo koeficientai pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. 631 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. Dl- 747 redakcija) 6.8 dalyje yra nustatyti skiedrų glaudumo koeficientai iš kurių koeficientai skiedroms pagamintoms iš įvairios medienos, taigi skaičiavimams pasitelkiamas didžiausias koeficientas - „0,42“ (mažiausias „0,35“)), kad pirmajame epizode buvo iškirsta 304,92 kietmetrių (726 x 0,42) medienos, o antruoju epizodu - 113,40 kietmetrių medienos (270 x 0,42). Taigi, skaitinė medienos tūrio išraiška parodo, kad baudžiamojo įstatymo saugomo gėrio - miško, sunaikinimo (tame tarpe ir iškirtimo) baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik nuo 500 kietmetrių medienos kiekio buvimo.
Šioje byloje itin aiškiai atsispindi subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio - kaltės nebuvimas. BK 270 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaryta tiek tyčinės, tiek neatsargios kaltės forma. Esant tyčinei kaltei, asmuo suvokia, kad daro pavojingą veiką ir numato padarinius bei jų nori, o neatsargiai - priklausomai nuo to, ar veika padaroma dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo, asmuo numatė padarinius, bet lengvabūdiškai tikėjosi išvengti, arba nenumatė, tačiau turėjo numanyti padarinius. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant kaltės klausimą, pirmiausiai turi būti atsižvelgiama, kaip savo veiką suvokė kaltinamasis. Akivaizdu, kad šioje byloje negali būti kalbama apie tyčinę kaltę, kadangi kaip nurodė ir pats M. J., duodamas nurodymus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašydamas su V. T. nelikvidžios medienos kirtimo sutartį Nr. 2016/01/02-1, kurioje 2 dalies 2.2 punkte V. T. įsipareigojo nekirsti saugotinų medžių bei derindamas kiekvieną žingsnį, susijusį su sklypų valymu, derino su atitinkamos srities specialistais, valstybės institucijomis, veikė atvirai ir sąžiningai. M. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiekė tyčia padaryti žalos ir atsidurti teisiamųjų suole, ką nuosekliai patvirtina jų veiksmai.
Aptartais įrodymais neginčijamai įrodytas nusikalstamo įvykio buvimo faktas, tai, kad be leidimo buvo iškirsti saugotini medžiai, kuriems kirsti leidimas reikalingas, tačiau kaltinamųjų M. J. ir juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ aiškinimas teisminio bylos nagrinėjimo metu, kad medžių kirtimo nevykdė nėra paneigtas.
Kaip matyti iš kaltinamojo akto bei įrodymų tyrimo metu ištirtų įrodymų, M. J. ir juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltė įrodinėjama liudytojų parodymais, tai yra iš esmės liudytojų E. J., V. T., A. T., J. Ž., M. Š., I. B., R. Z., E. V., P. S., D. S., J. S., A. R., G. P., R. K., A. K., R. K., M. K., A. K., R. L., K. M., G. M., S. M., M. M., S. P., A. P., G. P., N. P., M. B., R. B., J. G., A. G.,, Ž. G., A. J., E. J., E. J. parodymais, kurie nepatvirtino fakto, kad M. J. ar kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai kirto medžius padarydami teisės pažeidimą.
Kaip matyti iš nurodytų liudytojų parodymų, V. T. parodymų, paties kaltinamųjų M. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ parodymų, įvykio vietoje kaltinamasis M. J. neneigė buvęs, ir iki medžių pjovimo, buvo sutartimi su V. T. susitarta išvalyti krūmus ir sausus medžius. Todėl vien tai, kad nustatyta, jog kaltinamasis buvo įvykio vietoje ir bendravo su kirtimą vykdžiusiais asmenimis, nenustačius tikslaus pokalbių turinio, nėra pakankama aplinkybė konstatuoti, jog būtent M. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisykles, taip padarydami didelės žalos augalams. Akivaizdu bei byloje nėra nei vieno įrodymo patvirtinančio, kad kaltinamasis pats iškirto arba pavedė iškirsti kaltinime nurodytus medžius, nėra nustatyti ir kaltinime nenurodyti, jokie kiti M. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai, kurie būtų reikšmingi nusikalstamam rezultatui, ar jo veiksmai kurie išvis turėjo įtakos nusikalstamai veikai atlikti. Tai yra medžius pjovę asmenys nenustatyti, kas jiems davė nurodymus ar skatino atlikti veiksmus susitarimų pagrindu, kada bei kaip tai padarė, nėra nustatyta taip pat. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad kaip matyti iš liudytojo V. T. parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui ir įrodymų tyrimo teisme metu, jis tiksliai laiko kada buvo pjaunami medžiai įvardinti negalėjo, nurodydamas gal prieš 5-6 metus, tačiau nurodė, kad 2017 m. jis negalėjo, tačiau parodymu metu atsiėmė žodžius, kad prieš 5 metus pjovė, be to šis liudytojas parodė, kad nematė kada bei kaip buvo pjaunami kaltinime nurodyti medžiai (pušys, beržai, drebulės), įvykio vietoje tuo metu nebuvo. Taip pat V. T. neigė pasirašęs sutartį dėl nelikvidžios medienos kirtimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. sausio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 11K-309 (17) nurodyta, kad 2016-01-02 nelikvidžios medienos kirtimo sutarties apačioje, 2017-03-07 nelikvidžios medienos kirtimo atliktų darbų akto apačioje ir 2017-03-07 sąskaitoje-faktūroje pasirašė V. T. (5 t., b. l. 76-80). Taigi vertinant šio liudytojo bei kitų liudytojų parodymus, galima būtų tiktai konstatuoti, kad kaltinamasis apie kažką bendravo su teisėtą kirtimą vykdžiusiais asmenimis. Nenustatyta liudytojų parodymais, kiek kirtimas truko laiko, tai yra, galimai jei būtų įvertintas laiko tarpas, neatmestina galimybė, kad tik pabaigus teisėtam kirtimui buvo pradėtas neteisėtas be leidimo Aplinkos apsaugos specialistų nurodytų medžių kirtimas. Taip pat neatmestina, kad kirtimą vykdę asmenys nesilaikė galimo susitarimo ribų, bei patys įvykdė nusikaltimą. Surinktų įrodymų pagrindu galima daryti tiktai prielaidą, o ne neabejotiną išvadą, kad neteisėtiems kirtimams duodami nurodymus nenustatytiems asmenims arba sudarydami susitarimus vykdė kaltinamieji. Kaip matyti iš rašytinių bylos įrodymų, sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, t. y. savininkas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, į kuriuos kreipėsi M. J. dėl leidimo išvalyti sklypą. M. J. 2017-01-18, 08.57 val., iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovui Aleksandrui Jokubauskui į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) atsiuntė 2017-01-18 žemės sklypų tvarkymo paslaugų teikimo sutartį Nr. MJ 103, kaip ir nurodė kaltinamasis M. J. teismo posėdžio metu, kad dar iki sutarties parengimo jis telefonu susitarė su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovu dėl sutikimo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti krūmų ir menkaverčių medžių pašalinimo darbus. Į minėtą elektroninį laišką advokatas Aleksandras Jokubauskas atsakė 2017-05-12 „Laba diena, persiunčiu iš Jūsų gautą ir mano pataisytą sutarties projektą, kurį sausio 18 d. jau buvau išsiuntęs ir į jūsų elektroninį adresą. Pagarbiai advokatas Aleksandras Jokubauskas“. Akivaizdu, kad pakoreguotame sutarties tekste akivaizdžiai yra padaryti pakeitimai, susiję su pareigos gauti leidimus, jei tokie reikalingi, ir atsakomybės sąlygų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ bendrovei sugriežtinimu, kaip galimas sklypo savininko apsidraudimas nesusipratimų atveju, nes jau buvo pradėtas tyrimas dėl saugotinų želdinių sunaikinimo minimame žemės sklype. Tai patvirtina, kad ne tik M. J. atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo interesą išvalyti sklypą priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet dėl išvalymo suinteresuotumą turėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apklaustas liudytoju teisme M. J. pats nurodė, kad prieš sklypo išvalymą buvo aptarta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir sudaryta sutartis, be to aiškino, kad kaltinamieji jokio intereso susijusio tiek su sklypu (duomenys neskelbtini), tiek su sklypais (duomenys neskelbtini), tarp sklypų (duomenys neskelbtini) bei tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ar motyvo kirsti saugotinus medžius neturėjo, kaltinamasis bei liudytojai niekada tiesiogiai nepatvirtino, kad kaltinamieji iškirto ar davė nurodymus iškirsti saugotinus medžius. Todėl nėra paneigtas kaltinamųjų aiškinimas, dalyje dėl jų tikslo, bei neatmestina galimybė, kad saugotini medžiai iškirsti jau po to, kai nenustatyto asmens buvo sudaryti susitarimai su saugotinų medžių kirtimą vykdžiusiais asmenimis. Teismas nustatė, kad surinktų įrodymų pagrindu galima daryti tiktai prielaidą, o ne neabejotiną išvadą, kad neteisėtiems kirtimams duodami nurodymus nenustatytiems asmenims arba sudarydami susitarimus vykdė kaltinamieji M. J. atstovaudamas juridinį asmenį - UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Pamatinis baudžiamojo proceso principas yra nekaltumo prezumpcijos principas, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ar abejonėmis, todėl atsižvelgiant į nurodytą, iškilus abejonėms dėl faktinių kaltinime nurodytų aplinkybių, teismas įvertinęs įrodymų visumą sprendžia, kad kaltinamųjų M. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ aiškinimai nėra neabejotinai paneigti, byloje nepakanka įrodymų padaryti išvadai, jog kaltinamieji M. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavo padarant jiems inkriminuotus nusikaltimus, todėl M. J. pagal BK 270 straipsnio 1 dalį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 270 straipsnio 1 dalį, išteisinti nenustačius jų dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (BPK straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Dėl civilinių ieškinių
Pažymėtina ir tai, kad išteisinimo pagrindas - nenustačius kaltinamojo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką - tiesiogiai susijęs su padarytos žalos atlyginimo klausimu. Pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktą priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas civilinį ieškinį atmeta, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (prie bylos voke saugomi) - 2021-03-07 sąskaita-faktūra VTĮV Nr. 01/001; 2016-01-02 nelikvidžios medienos kirtimo sutartis Nr. 2016/01/02-1; 2017-03-07 nelikvidžios medienos kirtimo atliktų darbų aktas; 2012-10-25 nelikvidžios medienos kirtimo sutartis Nr. 12/10/25; 2017-03-06, 07 d. krovinio važtaraščiai, 10 vnt. - grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“. V. T., M. J., G. J. eksperimentiniai rašysenos pavyzdžiai; pateiktas CD-R laikmenas (2 vnt.) su garso įrašu, abonentų išklotinėmis bei maršrutų ataskaita ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikti duomenys - paliktini saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303-305, straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsniu,
nusprendžia:
M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl kaltinimo, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 1 dalį išteisinti nenustačius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Juridinį asmenį - uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), dėl kaltinimo, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį ir 270 straipsnio 1 dalį išteisinti nenustačius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos patikslintą civilinį ieškinį atmesti.
Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2021-03-07 sąskaitą-faktūrą VTĮV Nr. 01/001; 2016-01-02 nelikvidžios medienos kirtimo sutartį Nr. 2016/01/02-1; 2017-03-07 nelikvidžios medienos kirtimo atliktų darbų aktą; 2012-10-25 nelikvidžios medienos kirtimo sutartį Nr. 12/10/25; 2017-03-06, 07 d. krovinio važtaraščius, 10 vnt. - grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“; V. T., M. J., G. J. eksperimentinius rašysenos pavyzdžius; M. J. pateiktą CD-R laikmenas (2 vnt.) su garso įrašu, abonentų išklotinėmis bei maršrutų ataskaita ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis - palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose.