Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovui K. M. dėl teisės į atvaizdą, garbės ir orumo gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš pateiktos į bylą darbo sutarties nustatyta, kad nuo 2017-01-17 iki 2018-05-28 atsakovas dirbo prekybos vadybininko pareigose ieškovo vadovaujamoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, ieškovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius (el. b. l. 6-7 psl., I tomas). Šalių paaiškinimais, į bylą pateikta video medžiaga nustatyta, kad 2018 m. gegužės mėnesį tarp ieškovo ir atsakovo kilo nesutarimų dėl darbinių santykių pasibaigimo, darbo įrangos grąžinimo. Atsakovui 2018-05-24 pasitelkiant antstolio paslaugas įteikti su darbo santykiais susiję dokumentai (2018-05-23 įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo pagal LR DK 59 straipsnį, 2018-05-23 raštas dėl dokumentų ir turto grąžinimo) (el. b. l. 8-12 psl., I tomas).

2018-05-28 atsakovas internetinio portalo www.facebook.com viešoje grupėje „(duomenys neskelbtini)“ patalpino tris ieškovo fotonuotraukas, 2018-05-23 įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo ir tekstą: „Sveiki, šitas žmogus labai savotiškai sprendžia verslo reikalus. Negaliu jo pasiekti nei telefonu, nei elektroniniu paštu, slepiasi. Nuo šiol mane galite pasiekti (duomenys neskelbtini). Gal yra daugiau nuo jo nukentėjusių?“ (el. b. l. 18psl., I tomas). Nuorodą į paviešintas nuotraukas ir tekstą atsakovas 2018-05-28 atsiuntė ieškovui į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), į ką ieškovas atsakydamas į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) nusiuntė atsakymą „Uz sita tai atsakysi... (pastaba: kalba netaisyta) (el. b. l. 19, 73 psl. I tomas). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas 3 nuotraukas persikėlė iš ieškovo asmeninės www.facebook.com paskyros ir jas bei tekstą www.facebook.com viešoje grupėje „(duomenys neskelbtini)“ įkėlė 2018-05-28 apie pietus/ po pietų, tikslios valandos nepamena, tačiau nurodė, jog iš karto išsiuntė nuorodą ieškovui, o ieškovas labai greitai, sureagavo atsakydamas į nuorodą. Ieškovui patvirtinus, jog jis vos gavęs nuorodą, ją atidarė ir iš karto parašė atsakymą atsakovui elektroniniu laišku, bei nustačius, kad elektroninio laiško su tekstu “Uz sita tai atsakysi” išsiuntimo laikas atsakovui yra 2018-05-28 diena, 18:22 valanda, galima vertinti, jog nuotraukos ir tekstas yra paviešinti antroje dienos pusėje, po pietų. Iš ieškovo pateiktų dokumentų ir paaiškinimų nustatyta, jog tą pačią dieną ieškovas kreipėsi į www.facebook.com grupės „(duomenys neskelbtini)“ administratorių su prašymu pašalinti iš grupės atsakovo publikuotas jo fotonuotraukas, įspėjimą ir tekstą, ir tą pačią dieną administratorius šią informaciją pašalino (el. b. l. 20-21 psl. I tomas), todėl teismas remdamasis šiais įrodymais konstatuoja, jog atsakovo 3 nuotraukos, dokumentas ir tekstas buvo paviešinti ir matomi 2018-05-28 dieną po pietų/vakare keletą valandų iki kol buvo pašalintos.

Dėl teisės į atvaizdą pažeidimo.

Byloje nėra ginčo, kad 2018-05-28 www.facebook.com grupėje „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtose 3 fotonuotraukose yra ieškovo atvaizdas. Šalių paaiškinimais nustatyta, jog nuotraukas ieškovas paviešino asmeniniame www.facebook.com profilyje savo draugų ratui, t.y. ieškovas kaip www.facebook.com vartotojas skelbė informaciją ir jos turinį tik tam tikrai siaurai asmenų grupei. Šalys patvirtina, kad iki ginčo teisme atsakovas priklausė ieškovo „draugų“ ratui, kuriam buvo prieinama ieškovo viešinama informacija ir, kad nuotraukas atsakovas panaudojo iš ieškovo asmeninio profilio. Byloje pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad 1 iš 3 nuotrauka turėjo nustatymą kaip „vieša“, publikuota ne paties ieškovo, o kito asmens viešai, įtraukiant („pažymint“) ieškovą nuotraukoje ir tokiu atveju matoma visiems www.facebook.com vartotojams, o ne tik ieškovo siauram nustatytam asmenų ratui (el. b. l. 115-123 psl., I tomas). Šalys nepateikė tiesioginių įrodymų byloje ar kitos dvi nuotraukos buvo patalpintos apribojant prieigą prie jų tam tikru asmenų ratu, kaip tai numatyta socialinio tinklo taisyklėse ar ne. Tačiau nuotraukų patalpinimas ir jų prieinamumas socialiniame tinkle pats savaime nereiškia, jog asmuo konkliudentiniais veiksmais sutinka, kad jo atvaizdas būtų naudojamas kitų asmenų atgaminant ir platinant jį masinės informacijos priemonėse. Todėl įvertinus šalių paaiškinimus, nuotraukų panaudojimo aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo nagrinėjamu atveju nebuvo gautas ieškovo sutikimas viešai skelbti jo nuotraukas.

Teismas konstatuoja, kad ieškovas nėra viešas asmuo. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 78 dalį (čia ir toliau redakcija, galiojusi ginčo metu: Žin., 2006, Nr. 82-3254) viešasis asmuo – tai valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Tai, kad ieškovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nepateisina jo atvaizdo publikavimo viešai.

Teismas nustatė, kad dvejose ginčo nuotraukose ieškovas nufotografuotas viešoje erdvėje (mieste, koncerte), o vienoje nuotraukoje - nenustatytoje aplinkoje, tačiau vertintina tai, kad ieškovas nuotraukas paviešino asmeniniame www.facebook.com profilyje, ribotam ratui žmonių, o atsakovas nuotraukas išsikėlė, koregavo iš asmeninio ieškovo profilio (nepaisant to, kad vėliau į bylą pateikė įrodymus, jog viena iš nuotraukų buvo prieinama platesniam ratui žmonių, nei esantiems ieškovo draugų rate), t.y. nuotraukas sumažino taip, kad matytųsi tik ieškovo atvaizdas ir nuotraukas paviešino platesnei grupei asmenų kartu su papildomu dokumentu ir informacija. Todėl teismas vertina ne tik ieškovo atgamintus atvaizdus, bet ir nuotraukų publikavimo kontekstą.

Konstatuotina, kad atsakovas be ieškovo sutikimo www.facebook.com viešoje grupėje „(duomenys neskelbtini)“ paskelbė ieškovo privačiame www.facebook.com profilyje patalpintas asmenines nuotraukas. Teigtina, kad kartu su nuotraukomis paviešintoje žinutėje esanti informacija apie G. J. turi neigiamą pobūdį, o ieškovo buvimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nėra pateisinamas viešu interesu, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti CK 2.22 straipsnio nuostatas. Atsakovui pažeidus ieškovo teisę į atvaizdą šis ieškovo reikalavimas tenkintinas.

Ieškovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, nes po ginčo nuotraukų paviešinimo kartu su šalia esančia informacija apie ieškovą buvo pakenkta ieškovo reputacijai bei verslui santykiuose su klientais. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į konstatuotas aplinkybes, jog paviešintos nuotraukos grupės nariams buvo prieinamos (matomos) tik kelias valandas ir tą pačią dieną pašalintos grupės administratoriaus, o ieškovo pateiktas įrodymas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius informavo apie perskaitytą žinią, kuri privertė sunerimti (el. b. l. 139 psl. III tomas), vertintinas kritiškai, todėl teismas šiuo įrodymu nesiremia. Nors fotonuotraukose aiškiai matosi ieškovo veidas, ieškovas pavaizduotas pagarbiai, nuotraukose nėra žeminančio ir įžeidžiančio pobūdžio vaizdų, nuotraukas paviešino pats ieškovas savo draugų ratui, todėl manytina, jog nuotraukose užfiksuotas ieškovo atvaizdas pačiam ieškovui nesukelia neigiamų jausmų. Teismas analizuodamas ar asmuo patyrė ir kokią neturtinę žalą patyrė dėl paviešinto atvaizdo viešoje erdvėje vertina ir paties ieškovo veiksmus, t.y. ieškovas pasirinkdamas patalpinti asmenines ar viešoje erdvėje darytas nuotraukas socialiniame tinkle www.facebook.com sudaro galimybes išviešinti jas plačiau, nes net ir išplatinus duomenis ar žinias (šiuo atveju nuotraukas) tik www.facebook.com socialinio tinklo siauram draugų ratui asmuo negali tikėtis, kad kas nors iš pastarųjų neplatins šios informacijos toliau. Todėl visuma aplinkybių ir įrodymų byloje leidžia teismui pripažinti, jog dėl ieškovo paviešintų nuotraukų platesniam asmenų ratui ieškovas nepatyrė tokios neturtinės žalos, kurią būtų galima išreikšti pinigine išraiška. Ieškovas nurodė, jog dėl atsakovo padaryto pažeidimo patyrė didelį stresą, išgyvenimus, patyrė bendravimo nepatogumus, tačiau tą patvirtinančių įrodymų į bylą neteikė. Teismas atsižvelgia į tai, kad nors ieškovas ir nedavė atsakovui sutikimo viešai skelbti jo nuotraukas, tačiau pats nuotraukų patalpinimas socialiniame tinkle Facebook vertinamas kaip ieškovo neatsargumas, nes teigtina, kad viešas socialinis tinklas negali visapusiškai užtikrinti vartotojų privatumo. Teismas, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką, pažeidimo pobūdį, į tai, kad nuotraukos per kelias valandas paties ieškovo iniciatyva buvo pašalintos ir toliau nebematomos viešai, bei į tai, kad pats ieškovas pripažino teismo posėdžio metu, jog vien tik nuotraukų paviešinimas nepadarė tiek žalos, kiek kartu su nuotraukomis pateiktas tekstas, daro išvadą, kad pripažinimas ieškovo teisės į atvaizdą pažeidimo, tačiau netenkinimas reikalavimo atlyginti neturtinę žalą neprieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir atitiktų ginčo šalių interesų pusiausvyrą (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą už teisės į atvaizdą pažeidimą, netenkintinas.

Dėl garbės ir orumo pažeidimo.

CK 2.24 straipsnyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą; preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011). Taigi, sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė.

Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje nustatyta, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Pagal minėto straipsnio 89 dalį, žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016).

Teismo vertinimu, atsakovo paviešinti ginčo teiginiai „šitas žmogus labai savotiškai sprendžia verslo reikalus“, „gal yra daugiau nuo jo nukentėjusių?“ neperžengia saviraiškos laisvės ribų, jais atsakovas išsakė savo nuomonę, kuri turi vertinamąjį, atspindimąjį, su atsakovo požiūriu susijusį pobūdį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, kaip atleidžiamas iš darbo darbuotojas ne visai suprato ieškovo naudojamų darbo sutarties pasibaigimo procedūrų, tuo klausimu išreiškė savo nuomonę, kuri gali atrodyti su neigiama potekste, tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmenybė turi būti teikiama ieškovo garbės ir orumo gynimui, o ne atsakovo saviraiškos laisvei.

Teismo vertinimu ginčo teiginys „negaliu jo pasiekti nei telefonu, nei elektroniniu paštu, slepiasi“ turi konstatuojamąjį pobūdį, fakto pateikimą. Paskleistų duomenų atitikties tikrovei įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui, todėl teismas vertino byloje atsakovo teikiamus paaiškinimus, kad tarp šalių kilo ginčas dėl darbo santykių pabaigos, darbo priemonių grąžinimo darbdaviui, atsakovui darbovietės patalpose iškviestų policijos pareigūnų, prašant palikti įmonės patalpas ir dėl šių aplinkybių atsakovas jautėsi nukentėjęs. Teismas vertino fakto atitikimo tikrovei aplinkybes laikotarpiu nuo 2018-05-23, kada atsakovas buvo informuotas jog bus atleidžiamas iš darbo, t.y. jam 2018-05-23 paruoštas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo pagal LR DK 59 straipsnį, iki 2018-05-28, kada atsakovas paviešino informaciją portalo www.facebook.com viešoje grupėje „(duomenys neskelbtini)“. Įrodinėdamas faktą, jog atsakovas negali ieškovo pasiekti nei telefonu, nei elektroniniu paštu, slepiasi, atsakovas su atsiliepimu į ieškinį pateikė į bylą rašytinius įrodymus, jog:

2018-05-25, 6:01 val. rašė į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojai K., jog negali prisijungti prie darbo elektroninio pašto (el. b. l. 66 psl., I tomas);

2018-05-25, 8:32 val. rašė į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui G. J., prašydamas atsiųsti įsakymą kuriuo yra nušalinamas nuo pareigų ir kėlė kitus klausimus (el. b. l. 74 psl., I tomas);

2018-05-25, 8:33 val. rašė į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui G. J., prašydamas atsiųsti darbo pašto prisijungimo duomenis (el. b. l. 66 psl., I tomas);

2018-05-25, 9:58 val. rašė į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) informuodamas, jog gavo dokumentus dėl nušalinimo ir iškėlė keletą klausimų (el. b. l. 68 psl., I tomas);

2018-05-25, 13:29 val. rašė į elektroninius paštus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) laišką pavadinimu „Raginimas“, ragindamas atsakyti į atsakovo pateiktus klausimus (el. b. l. 69 psl., I tomas);

2018-05-25, 16:20 val. persiuntė dar kartą 2018-05-25, 13:29 val. laišką į elektroninius paštus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pavadinimu „Raginimas“ (el. b. l. 69 psl., I tomas);

2018-05-28, 16:25 val. rašė į elektroninius paštus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) laišką pavadinimu „Prašau paaiškinti dokumentą“ su prisegtu 2018-05-23 įspėjimu dėl darbo sutarties nutraukimo pagal LR DK 59 straipsnį (el. b. l. 71 psl., I tomas);

2018-05-28, 16:41 val. persiuntė dar kartą 2018-05-28, 16:25 val. laišką į elektroninius paštus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pavadinimu „Prašau paaiškinti dokumentą“ su prisegtu 2018-05-23 įspėjimu dėl darbo sutarties nutraukimo pagal LR DK 59 straipsnį (el. b. l. 71-72 psl., I tomas);

2018-05-28, 16:57 val. persiuntė dar kartą 2018-05-28, 16:25 val. laišką į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) pavadinimu „Prašau paaiškinti dokumentą“ su prisegtu 2018-05-23 įspėjimu dėl darbo sutarties nutraukimo pagal LR DK 59 straipsnį (el. b. l. 72 psl., I tomas);

2018-05-28, 19:00 val. rašė į elektroninius paštus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) laišką pavadinimu „FWD: Prašau paaiškinti dokumentą“ aiškindamasis atleidimo situaciją (el. b. l. 72-73 psl., I tomas).

Teikdamas šiuos įrodymus atsakovas paaiškino, jog ieškovui skambino telefonu, rašė elektroninius laiškus, tačiau ieškovas neatsiliepė į skambučius ir neatsakė į nė vieną elektroninį laišką, todėl mano, jog paskleistas faktas „negaliu jo pasiekti nei telefonu, nei elektroniniu paštu, slepiasi“ atitinka tikrovę, nurodytu teiginiu nėra paskleista melaginga žinia.

Ieškovo į bylą teiktais paaiškinimais ir įrodymais, priešingai nei įrodinėja atsakovas, nustatyta, kad 2018-05-23 darbovietėje nepavyko pasirašytinai įteikti atsakovui su darbo santykiais susijusių dokumentų, ieškovas nurodė, kad atsakovas juos pasiėmė, tačiau atsisakė pasirašyti, todėl dokumentus teko įteikti per antstolį, ką patvirtina antstolio pažyma apie įteiktus atsakovui dokumentus 2018-05-24 dieną, taip pat atsisakant pasirašytinai patvirtinti dokumentų paėmimo faktą (el. b. l. 11-12 psl. I tomas). Ieškovas pateikė į bylą įrodymą, kad dokumentus 2018-05-24 taip pat siuntė atsakovui registruotu laišku (el. b. l. 15 psl. I tomas). 2018-05-25, 9:58 val. atsakovo rašytame elektroniniame laiške į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) atsakovas nurodė, jog gavo iš darbovietės dokumentus ir, kad 2018-05-25, 7:27 yra gavęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus elektroninį laišką (el. b. l. 68 psl., I tomas), todėl nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas gaudavo informaciją iš darbovietės ir iš paties ieškovo. Pažymėtina, kad 2018-05-26 ir 2018-05-27 buvo nedarbo dienos ir nei viena šalis neteikė įrodymų ar atsikirtimų dėl bandymo susisiekti atsakovui su ieškovu šiomis savaitgalio dienomis.

Vertinant visų aukščiau nurodytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad tarp šalių nuo 2018-05-23 iki 2018-05-28 tvyrojo itin konfliktiški darbiniai santykiai: atsakovui vengiant priimti oficialius darbovietės dokumentus, ieškovas išnaudojo visus įmanomus būdus įteikti atsakovui informaciją: asmeniškai, registruotu laišku, elektroniniu laišku, per antstolį; atsakovas tuo tarpu siekė bendrauti tik neformaliai, elektroniniais laiškais, ir nors ieškovui toks bendravimo būdas atrodė nepriimtinas, pateikti į bylą įrodymai patvirtino faktą, kad atsakovas yra gavęs elektroninių laiškų iš darbovietės ir ieškovo, atsakovas vengdamas priimi įmonės dokumentus kitais būdais apsunkino šalių bendravimą, todėl atsakovo paskleista žinia, kad „negaliu jo pasiekti nei telefonu, nei elektroniniu paštu, slepiasi“ neatitinka tikrovės. Tačiau teismo vertinimu, vien žinios apie atsakovo negalėjimą susisiekti su ieškovu paskleidimas, nenurodant jokių papildomų duomenų apie tai lėmusias priežastis, teismo nuomone nesudaro pagrindo spręsti, kad jos paskleidimu buvo pažeminta ieškovo garbė ir orumas, todėl teismas daro išvadą, kad atsakomybė už šio teiginio paskelbimą atsakovui negali būti taikoma.

Žinių ir nuomonės skirtumų vertinimas teismui leido daryti išvadą, kad nors dalis atsakovo teiginių atspindi subjektyvią nuomonę apie ieškovą, o dalis - tikrovės neatitinkančią žinią, visuma teksto nesudaro pagrindo taikyti CK 2.24 straipsnio nuostatas - nėra pagrindo konstatuoti, jog saviraiškos laisvės ribų peržengimas pasiekė tokį sunkumą, kad būtų pakankamas pagrindas už tai taikyti civilinę atsakomybę - todėl ieškovo reikalavimas pripažinti, jog atsakovas pažemino ieškovo garbę ir orumą, atmestinas.

Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą dėl garbės ir orumo pažeidimo.

Netenkinus reikalavimo pripažinti, kad atsakovas K. M. 2018 m. gegužės 28 d. viešai internetinio portalo www.facebook.com grupėje „(duomenys neskelbtini)“ apie ieškovą G. J. paskleisdamas tikrovės neatitinkančius duomenis „[...] šitas žmogus labai savotiškai sprendžia verslo reikalus. Negaliu jo pasiekti nei telefonu, nei elektroniniu paštu, slepiasi [...]. Gal yra daugiau nuo jo nukentėjusių?“ pažemino ieškovo garbę ir orumą, nėra pagrindo taikyti civilinės atsakomybės atsakovui sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą (CK 6.245, 6.250 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Už pateiktą ieškinį ieškovas sumokėjo 165 Eur žyminį mokestį. Tenkinus 25 proc. ieškovo reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteistina 25 proc. sumokėto žyminio mokesčio, t.y. 41,25 Eur.

Šalių pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovas šioje byloje patyrė 1000 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovas, pagal pateiktus dokumentus, šioje byloje patyrė 1500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Spręsdamas šių išlaidų atlyginimo klausimą, įvertinęs tai, kad teismo sprendimu iš ieškinyje nurodytų 4 reikalavimų tenkintas vienas, todėl pagal CPK 93 str. 2 d. numatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, šalims atstovavimo išlaidas priteisus proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai ir įskaičius šalių vienarūšius priešpriešinius reikalavimus dėl atstovavimo išlaidų, atsakovui iš ieškovo priteistinos 833,75 Eur bylinėjimosi išlaidos (1125 Eur - 250 Eur - 41,25 Eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovas K. M. 2018 m. gegužės 28 d. viešai internetinio portalo www.facebook.com grupėje „(duomenys neskelbtini)“ patalpindamas nuotraukas su ieškovo G. J. atvaizdu bei apie ieškovą G. J. paskleisdamas duomenis „[...] šitas žmogus labai savotiškai sprendžia verslo reikalus. Negaliu jo pasiekti nei telefonu, nei elektroniniu paštu, slepiasi [...]. Gal yra daugiau nuo jo nukentėjusių?“, pažeidė ieškovo teisę į atvaizdą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Iš ieškovo G. J. atsakovo K. M. naudai priteisti 833,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.