Telšių apylinkės teismo sprendimas, e2-115-1079/2023

Teismas: Telšių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-11-20
Bylos Nr.: e2-115-1079/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-02193-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Sigita Rozgaitė
Ieškovas: D. L.
Atsakovas: S. B., Z. R.
Advokatai: Gintaras Gricius, Juta Kareivė, Mindaugas Piekus, Rita Lankutienė, Vaclovas Akavickis

Kategorijos

2.2.1.9.4Asmens garbės ir orumo gynimas
2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.5.4Paveldėjimas pagal testamentą
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-115-1079/2023

Teismo proceso Nr. 2-29-3-02193-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4; 2.4.2.9.1; 2.5.4; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.2.6.1 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 20 d.Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Lilijai Drizgienei, Jakaterinai Mažonienei, Simonai Poškienei,

dalyvaujant ieškovei D. L. ir jos atstovams advokatams Ritai Lankutienei, Jurijui Malininui, Vaclovui Akavickiui ir Jutai Kareivei,

atsakovėms S. B. ir Z. R., jų atstovui advokato padėjėjui Mindaugui Piekui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. L. ieškinį ir patikslintus ieškinius atsakovėms S. B. ir Z. R. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, bei skolos už komunalines paslaugas priteisimo ir atsakovės Z. R. priešieškinį ieškovei D. L. dėl mokesčių už komunalines paslaugas ir kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai

1. Ieškovė D. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovių 1923,85 Eur turtinės žalos ir 10 000,00 Eur neturtinės žalos; 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įpareigoti atsakoves per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją bei iš atsakovių priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodama, kad ieškovės seserys S. ir Z. jau daug metų apie D. pasakoja netiesą, žemina jos garbę ir orumą – esą ji netinkamai rūpinosi seserimi Z. R. – nedavė jai valgyti, nieko nepirko, skriaudė ją ir mušė, taip pat visiškai nesirūpino ir net „numarino“ jos vyrą A. R.. Tai vykę tuo metu, kai Z. R. ir jos vyras A. R. buvo ieškovės globojami, jos prižiūrimi. Nurodė, kad ieškovė seserimi Z. ir jos sutuoktiniu A. visokeriopai rūpinosi devynerius metus: pirko jiems maistą, drabužius, prižiūrėjo namuose švarą, tvarką, vežė pas gydytojus. Mirus A. R. iš savo lėšų palaidojo ir pastatė paminklą. Kadangi abudu jos prižiūrimi asmenys buvo labai ligoti, nebuvo galima palikti jų be priežiūros, ieškovei teko net atsisakyti savo verslo, patirti dėl to didžiulių nuostolių. Dėl būtinybės nuolat rūpintis artimais žmonėmis, ieškovė visiškai atsisakė savo asmeninio gyvenimo, prarado sveikatą. Mirus A., sesuo S. B. kaltino ieškovę, neva ji „numarinusi“ A.. Mirus A., S. B. išsivežė seserį Z. pas save, nebeleido šiai bendrauti su ieškove. Kai Z. norėdavo telefonu pabendrauti su ieškove, tai sesuo S. griebdavo iš rankų telefoną, šaukdama „ar tu nori, kad ir tave „numarintų“ kaip A., tu džiaukis, kad aš tave išsigrobiau, būtų ir tave „numarinusi“. Šitokios kalbos jau ir anksčiau skaudino ieškovę. Tačiau 2020 m. balandžio mėn. per TV3 televiziją laidoje buvo parodyta laida „TV pagalba“ ((duomenys neskelbtini) sezonas, (duomenys neskelbtini) serija), kurioje atsakovės visai Lietuvai ištransliavo šitą teisybės neatitinkančią informaciją, kad tuo metu, kai sesuo Z. R. su savo vyru A. R., buvo ieškovės žinioje, jos slaugomi ir globojami - ji jiems nedavusi valgyti, nepirkusi maisto, drabužių, nesirūpinusi gydymu, visiškai neprižiūrėjusi, numarinusi Z. vyrą A.. Vėliau analogiškas siužetas, su tokiais pat ieškovę žeminančiais teiginiais buvo parodytas tos pačios TV3 televizijos laidoje „TV pagalba“ (duomenys neskelbtini) sezono (duomenys neskelbtini) serijoje (nuo 30-os iki 60-os minutės). Laidos buvo kartojamos, jos yra viešai prieinamos TV3 laidų archyve: (duomenys neskelbtini). Kadangi šitokia atsakovių paskleista informacija per visuomenės informavimo priemonę yra pramanyta, šios paskleistos žinios žemina ieškovės garbę ir orumą. Pagal CK 2.24 straipsnio nuostatas, paskleisti duomenys turi būti paneigti tokiu pačiu būdu, kokiu jie buvo paskleisti, ar analogišku ieškovei priimtinu būdu, o būtent per masinio informavimo priemones, todėl ieškovė prašo teismo įpareigoti atsakoves tokiu būdu paneigti jų paskleistą informaciją bei priteisti neturtinę ir turtinę žalą. Ieškovė pagal galimybes stengėsi apginti savo garbę. 2020 m. spalio 14 d. rašė pareiškimą laidos „TV pagalba“ vedėjui Egidijui Knispeliui (atsakymo negavo), 2021 m. balandžio 20 d. rašė skundą Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (skundą pripažino nepagrįstu). Dar iki informacijos paskleidimo per televiziją, 2019 m. kovo 7 d. pareiškimu kreipėsi į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato dėl to, kad S. B. ją šmeižia (buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą). Dėl 2020 m. balandžio mėn. per TV3 televiziją parodytos laidos „TV pagalba“ (duomenys neskelbtini) sezono (duomenys neskelbtini) serijos, bei vėliau rodytos (duomenys neskelbtini) sezono (duomenys neskelbtini) serijos, taip pat dėl šių laidų kartojimo, ieškovė visą laiką yra didžiuliame nuolatiniame strese. Kadangi ji Mažeikiuose yra buvusi aktyvi verslininkė, ir dabar yra aktyvi visuomeninėje veikloje, ji turi daug pažįstamų, draugų, apie ją paskleista neteisinga informacija sukėlė didžiulius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, ji negalėdama savęs apginti stengėsi vengti bendravimo. Dėl tokių išgyvenimų labai pablogėjo ir taip sunki jos sveikata, turėjo papildomai lankytis pas gydytojus, pirkti ir gerti jų paskirtus vaistus, lankyti paskirtas procedūras, reabilitacines priemones. Savo patirtą neturtinę žalą ieškovė vertina 10 000,00 Eur suma, kurią prašo priteisti iš atsakovių solidariai. Dėl atsakovių paskleistos neteisingos, ieškovės garbę ir orumą žeminančios informacijos, labai pablogėjus jos sveikatai, ieškovė turėjo išlaidų, gydėsi sanatorijoje, pirko vaistus, bendrai turi surinkusi kvitus ir sąskaitas patirtai 1923,856 turtinei žalai, kurią, taip pat, prašo priteisti iš atsakovių solidariai.

3. 2022 m. lapkričio 22 d. parengiamojo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog didins ieškinio reikalavimus atsakovei Z. R., ir 2022 m. gruodžio 12 d. ieškovė padidino ieškinio reikalavimus, prašydama papildomai iš atsakovės Z. R. priteisti 1507,76 Eur, t. y. pusę sumos už laikotarpiu nuo 2017 m. kovo mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn. už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), apskaičiuotus ir sumokėtus mokesčius už teikiamas paslaugas. Nurodė, jog 2017 m. gruodžio 19 d. priėmė A. R., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. ji paveldėjo 1/2 buto dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centre įregistravo (duomenys neskelbtini). Kita 1/2 buto dalis priklausė ir iki šiol priklauso atsakovei Z. R.. Nurodė, jog ieškovė daug metų rūpinosi tiek atsakove Z. R., tiek jos sutuoktiniu A. R.. Prieš mirtį A. R. ilgą laiką buvo ligoninėje, todėl ieškovė rūpinosi jo butu, mokėjo mokesčius. Viena pati mokėjo mokesčius iš savo asmeninių lėšų jau nuo 2017 m. gegužės mėnesio. Prie mokesčių mokėjimo atsakovė Z. R. neprisidėjo visiškai. Ieškovė nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki pat šiol viena pati iš savo asmeninių lėšų moka komunalinius mokesčius už minėtą butą. Ieškovė laikotarpiu nuo 2017 m. kovo mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn. už butui apskaičiuotus mokesčius ir teikiamas paslaugas sumokėjo 3015,52 Eur.

Šalies argumentai

4. 2023 m. balandžio 13 d. ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo padidinimo, kuriuo nekeisdama ieškinio pagrindo, padidino savo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovėms nuo 10 000 Eur iki 40 000 Eur. Nurodė, jog pradinis ieškinys ieškovę atstovaujančio atstovo buvo suformuluotas nurodant per mažą neturtinės žalos dydį.

Atsiliepimas

5. Atsakovės S. B. ir Z. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovės D. L. ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovės su ieškiniu visiškai nesutinka ir yra įsitikinusios, jog ieškovė pati, kur kas labiau jas šmeižia ir apkalba, o ieškinys pareikštas tik turint tikslą nepagrįstai pasipelnyti. Nurodė, kad su ieškove, visas tris sieja artimi giminystės ryšiai – jos yra seserys. Z. R. nuo gimimo turi fizinę negalią, todėl seserys visą gyvenimą teikia jai visokeriopą pagalbą. Gyvenime būta visko ir džiaugsmingų ir skausmingų dalykų, tačiau iki tokių konfliktinių situacijų, kaip yra dabar, seserys neprieidavo. Asmeninės problemos ir nesutarimai pamažu iškelti į viešumą, neapgalvotai pasitelkiant bulvarinių žurnalistų, tariamą, pagalbą, kuri dar labiau užaštrino seserų konfliktą. Atsakovių nuomone, kaltos jos vienodai yra visos trys. „Mėtymasis“ įvairiais kaltinimais bei įžeidinėjamais tarp seserų pasidarė norma, o „TV pagalbą“ kvietė tiek atsakovės, tiek ieškovė. Nurodė, kad atsakovės nėra teisės žinovės ir ne visada sugeba atskirti ką galima viešai sakyti o ko negalima. Jos visada kalba tai ką galvoja, nesiekdamos kažką įžeisti ar pažeminti. Lygiai taip, atsakovių manymu, elgiasi ir ieškovė. Atsakovių nuomone, būtent žurnalistai turėtų būti atsakingi už tai, kad puikiai suvokdami skleidžiamos informacijos turinį, dėl siekiamo populiarumo, rodo per televiziją ką galima ir ko negalima rodyti, neatsižvelgdami į tai ar dėl to kažkas nukentės. Atsakovės nemano, kad turėtų atlyginti ieškovei neturtinę žalą, nes savo veiksmais tokios žalos ieškovei nepadarė. Kaip jau minėta, konflikto įkarštyje abi šalys viena kitos atžvilgiu yra išsakiusios daug negražių žodžių. Tokie barniai ir abipusiai įžeidinėjimai šalims buvo tapę norma, todėl nelaikytina, jog tuo buvo pažeistos kažkokios vertybės ir padaryta neturtinė žala. Ieškovės reikalavimas atlyginti nuostolius, susijusius su, neva tai, dėl atsakovių kaltės pablogėjusia jos sveikata, yra nepagrįstas, nes ieškovė jau daugelį metų, kasmet vyksta į sanatorijas bei gydosi įvairias ligas, kurios niekaip nesusijusios su seserų konfliktais.

6. Atsakovės S. B. ir Z. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį su padidintu reikalavimu, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad atsakovės išsikvietė „TV pagalbą“ dėl to, kad ieškovė nemokėjo komunalinių mokesčių už jai priklausiusią buto dalį. Tik po „TV pagalba” laidos ieškovė ėmė ir susimokėjo susidariusį įsiskolinimą. TV laidoje išsakyti atsakovių žodžiai dėl nesirūpinimo, maisto, drabužių nepirkimo yra išsakyti todėl, kad ieškovė naudojosi Z. banko kortele ir iš savo asmeninių lėšų nepirko maisto ir drabužių. Ieškovės prašoma priteisti turtinė žala yra niekaip nesusijusi su tariamu jos garbės ir orumo įžeidimu, paskelbus neva tai jos garbę ir orumą žeminančius žodžius, išsakytus „TV pagalba” laidose. Ieškovės pateikti dokumentai patvirtina tik tai, kad ieškovė labai seniai turi sveikatos problemų. Jai diagnozuotos įvairios ligos: reumatoidinis artritas, sąnarių funkcijos nepakankamumas, artritinė klubų ir kelių osteoartrozė, vegetacinė galūnių polineuropatija, lėtinė galvos smegenų išemija, 2013 metais implantuotas širdies prietaisas EKS, inkstų akmenligė. 2021 m. balandžio mėnesio medicinos išraše, siuntime, nurodyta, kad ieškovės sveikata, ieškovės teigimu, yra suprastėjusi ryšium su tuo, kad ji ilgą laiką prižiūrėjo neįgalią seserį, o ne dėl garbės ir orumo įžeidimo. Visiškai nesuprantama, kaip ieškovės patirta turtinė žala, vykimas į Druskininkų sanatoriją 2016, 2017, 2018 metais susijęs su garbės ir orumo pažeidimu. Ieškovė prašo priteisti iš Z. R. mokesčius už komunalines paslaugas už 2017 m. 248,97 Eur. 2017 m. butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklausė Z. R. ir A. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Ieškovė prižiūrėjo Z. su A., naudojosi jų gaunamomis pajamomis, mokant komunalinius mokesčius, perkant maistą ir pan. Ieškovė 2017 metais naudojosi Z. R. kortele, nuimdavo šios turėtas lėšas ir iš šių pinigų buvo mokami mokesčiai už butą. Tai, kad ieškovė naudojosi Z. kortele, patvirtina pati ieškovė pareiškime „TV pagalba“ vedėjui Egidijui Knispeliui nurodydama, kad „S. B., nusivedusi Z. į banką, užblokavo kortelę. Mirus A. R., nuėjau išsiimti pinigų laidotuvėms, man įtraukė kortelę. Teko savo lėšomis rūpintis visomis laidotuvių apeigomis, po to pastačiau paminklą“. (Duomenys neskelbtini) mirė A. R.. (Duomenys neskelbtini) išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, patvirtinantis tai, kad po A. R. mirties atsiradusį palikimą priėmė D. L., paduodama Mažeikių rajono 3-iajam notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. 2020 metų balandžio mėnesį atsakovės buvo išsikvietusios “TV pagalbą” dėl to, kad sesuo nuo 2017 m. metų lapkričio mėnesio nemoka už savo buto dalį mokesčių, nes po A. R. mirties yra priėmusi palikimą ir jai priklauso pusė buto. Z. R. už butą mokėjo vien tik savo lėšomis laikotarpiu nuo 2017 metų lapkričio mėnesio iki 2018 m. gruodžio mėnesio. Nuo 2018 m. gruodžio mėnesio iki 2020 gegužės mėnesio Z. R. mokėjo tik už savo buto dalį. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2020 metais gegužės mėnesį sumokėjo 423,02 Eur (tame tarpe skola už 2018-2019 metus). Iš išrašytos ir teismui pateiktos bendrijos sąskaitos matyti, kad už komunalines paslaugas bendrija buvo paskaičiavusi mokėti 404 Eur, Kadangi Z. R. nuo 2018 m. gruodžio mėnesio iki 2020 metų gegužės mėnesio (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijai mokėjo komunalinius mokesčius tik už jai priklausančią buto dalį, todėl neprivalo padengti įsiskolinimo, kurį už savo buto dalį sumokėjo D. L.. Z. R. negyvena bute ir nesinaudoja elektra, dujomis ir vandeniu nuo 2017 metų lapkričio 28 d. todėl ji neturi mokėti. Iš viso, iš Z. R., už ieškovės ieškinyje nurodytą laikotarpį, kuriuo prašoma priteisti komunalinius mokesčius už Z. R. buto dalį, galėtų būti priteista 714,85 Eur (226,65 Eur + 450,99 Eur + 557,36 Eur + 194,70 = 1429 Eur; 1429 Eur: 2 = 714,85 Eur).

Šalies argumentai

7. Atsakovė Z. R. pateikė priešieškinį dėl mokesčių už komunalines paslaugas priteisimo, kuriuo prašo iš D. L. priteisti Z. R. naudai 246,13 Eur sumokėtų komunalinių ir kitų su tuo butu susijusių mokesčių už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); pripažinti galiojančiu tarp Z. R. ir D. L. 2020 m. balandžio 13 d. sudarytą nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sandorį, kuriuo Z. R. už 4300 Eur pardavė D. L. ½ dalį buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini); bei pripažinti, kad pirkimo - pardavimo sandorio pagrindu D. L. nuo 2020 m. balandžio 13 d. perėjo nuosavybės teisė į 1/2 buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad netenkinus priešieškinio reikalavimo dėl pirkimo - pardavimo sandorio pripažinimo galiojančiu, bei reikalavimo pripažinti, kad pirkimo - pardavimo sandorio pagrindu D. L. nuo 2020 m. balandžio 13 d. perėjo nuosavybės teisė į 1/2 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), prašo iš D. L. priteisti Z. R., naudai 290,99 Eur. Z. R., savo lėšomis mokėjo už butą laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio mėnesio iki 2018 metų gruodžio mėnesio ir nurodytu laikotarpiu sumokėjo už butą 492,26 Eur. Už 2017 m. lapkritį sumokėta 47,08 Eur; Už 2017 m. gruodį sumokėta 48,58 Eur; 2018 metų vasarį 102,85 Eur; 2018 m. liepos mėnesį 170,76 Eur; 2018 m. rugsėjo mėnesį 56,01 Eur; 2018 m. spalio mėnesį 23,24 Eur; 2018 m. lapkričio mėnesį 43,74 Eur. 2019 metais Z. R. mokėjo tik už savo buto dalį. 2020 metais Z. R. sumokėjo už butą 106,59 Eur. 2020 m. vasario mėnesį sumokėjo 26,64 Eur; 2020 m. gegužės mėnesį sumokėjo 65,49 Eur. 2020m. birželio mėnesį sumokėjo 14,17 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad Z. R. nurodytais laikotarpiais mokėjo už butą viena, teismo prašoma priteisti iš D. L. Z. R. naudai pusę Z. R. turėtų išlaidų, t. y. 246,13 Eur (492,26 Eur : 2 = 246,13 Eur). 2020 m. balandžio mėnesį buvo iškviesta „TV pagalba” dėl to, kad D. L. nemoka komunalinių mokesčių už savo buto dalį. Tarp seserų kyla nuolatinai konfliktai ir nebeįmanoma normaliai bendrauti. Z., suprasdama, kad toliau gyventi šalia D. jai yra neįmanoma, nutarė savo buto dalį parduoti D. L. 2020 m. balandžio 13 d. laidos „TV pagalba” filmavimo metu buvo rastas kompromisas ir sesės sutarė, kad D. L. perka iš Z. R. 1/2 dalį buto už 4300 Eur. Pinigai už butą buvo perduoti Z.. Po sandorio sudarymo sesės vyko įforminti pirkimo pardavimo sandorį pas notarą. Pirmą kartą atvykus pas notarą jos buvo nepriimtos, kadangi atvyko neužsiregistravusios. Antrą kartą pas notarą pasirašyti pirkimo pardavimo sutarties nepavyko, nes trūko pažymų. Trečią kartą D. L., kviečiama atvykti pas notarą įforminti pirkimo pardavimo sandorio, atsisakė atvykti, t. y. vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nurodė, kad iš pateiktų mokėjimo kvitų už komunalinių mokesčius kopijų, matyti, 2021 m. gruodžio mėn. - 2022 m. birželio mėn.; 2022 m. rugpjūčio mėn. - 2022 m. spalio mėn. bute buvo naudojamas vanduo, dujos, elektra. Ieškovė D. L. nurodytais laikotarpiais buvo į butą įleidusi gyventi nuomininkus. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus rašte nurodoma, kad D. L. gavo valstybės paramą 581,99 Eur dėl ukrainiečių apgyvendinimo. Atsižvelgiant į tai, prašė teismo priteisti Z. R. 290,99 Eur., t. y. pusę D. L. gautos išmokos. Be to, tam, kad gautų valstybės paramą dėl ukrainiečių apgyvendinimo D. L. socialinės paramos skyriui pateikė suklastotą dokumentą, t. y. Z. R. sutikimą, kad bute būtų apgyvendinta ukrainiečių šeima. Šio suklastoto dokumento pagrindu D. L. įgijo teisę į valstybės teikiamą išmoką dėl ukrainiečių apgyvendinimo. Gavusi Valstybės paramą dėl ukrainiečių apgyvendinimo D. L. nepervedė puse gautų išmokų Z. R., todėl dėl D. L. veiksmų teismas turėtų kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo D. L. dėl dokumentų klastojimo ir sukčiavimo.

Atsiliepimas

8. Ieškovė D. L. pateikė atsiliepimą į priešieškinį dėl mokesčių už komunalines paslaugas priteisimo ir nurodė, kad su pateiktais reikalavimais priešieškinyje visiškai nesutinka, prašo atmesti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) priėmė A. R., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, t. y. ji paveldėjo 1/2 buto dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centre įregistravo 2019 m. kovo 4 d. Kita 1/2 buto dalis priklausė ir iki šiol priklauso atsakovei Z. R.. Nurodė, kad nuo 2017 m. gegužės mėnesio ieškovė viena pati mokėjo mokesčius ir atsakovė Z. R. neprisidėjo visiškai. Ieškovė nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki 2017 m. spalio mėnesio iš savo asmeninių lėšų mokėjo komunalinius mokesčius už minėtą butą, nors kaip žinoma, ieškovei nuosavybės teisė 1/2 dalį buto perėjo tik nuo 2017 m. gruodžio mėnesį. Per minėtą laikotarpį ieškovė už butą iš savo asmeninių lėšų sumokėjo 248,97 Eur, todėl atsakovė Z. R. visiškai be jokio pagrindo teikia minėtą reikalavimą. Ieškovė prašo atmesti atsakovės Z. R. reikalavimą pripažinti galiojančiu tarp Z. R. ir D. L. 2020 m. balandžio 13 d. sudarytą nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sandorį, kuriuo Z. R. pardavė D. L. 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei pripažinti, kad pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu D. L. nuo 2020 m. balandžio 13 d. perėjo nuosavybės teisė į 1/2 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovė nevengia notariškai sudaryti sandorį, tačiau nori, kad viskas būtų atlikta sąžiningai. Kai šalys buvo nuėjusios pas notarą, įtarimą sukėlė ieškovės seserų būsena. Todėl notarė pasakė, kad netvirtins sandorio, kol jos nepateiks pažymos iš psichiatro. Po šio karto pas notarą ieškovei nebuvo siūloma vykti. Ieškovė nuo 2008 m., devynerius metus prižiūrėjo atsakovę ir jos sutuoktinį A. R.. Ieškovei buvo sudėtinga juos prižiūrėti, nes gyveno tolokai, t. y. adresu (duomenys neskelbtini), todėl ir parsivežė juos į savo butą. Abu buvo gulintys ligoniai. Ieškovė D. L. 2010 m. spalio 5 d. nupirko seseriai Z. butą, name, kuriame ji pati gyveno. Butą ieškovė nupirko už savo pinigus. Tai įrodo 2010 m. rugsėjo 6 d. pervesta paskola buto pirkimui ieškovės vardu. Kadangi nupirktas butas buvo apleistas ir reikalingas buvo remontas, todėl ieškovė su seserimi Z. sudarė mainų sutartį. Sesuo Z. su sutuoktiniu liko gyventi ieškovės bute (duomenys neskelbtini). Ieškovė persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Ieškovė butą pirko tik sesers Z. vardu, o kai pas notarą buvo sudaroma mainų sutartis, automatiškai įtraukė ir Z. sutuoktinį. Kai vėliau po dviejų metų 2012 m. spalio 26 d. buvo parduotas atsakovės Z. R. ir jos sutuoktinio butas adresu (duomenys neskelbtini), tie pinigai buvo panaudoti išimtinai Z. R. ir jos sutuoktinio poreikiams. Ieškovė sau pinigų nepasiėmė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad už atsakovės butą (duomenys neskelbtini), iki kol jis buvo parduotas, t. y. 2 metus ieškovė mokėjo komunalinius mokesčius iš savo lėšų. Taip pat nurodė, kad butas, išskyrus ukrainiečiams niekada nebuvo nuomotas. 2022 m. rugpjūčio 26 d. ieškovė sudarė sutartį su ukrainiečių šeima iki 2023 m. kovo 18 d. Bet jie gyveno tik iki 2022 m. gruodžio 6 d. Išėjo nesumokėję komunalinių mokesčių už 1 mėnesį. Be to, pridarė nemažai materialinių nuostolių. Teko daryti remontą. Ukrainiečiai naudojosi vienu kambariu, naudojosi ieškovės daiktais. Kai ieškovė kreipėsi į socialinės rūpybos skyrių dėl išmokos, ieškovei pasakė, kad pasirašytų už Z., nes yra įgaliojimas tvarkyti visus jos reikalus nuo (duomenys neskelbtini) neribotam laikui. Be to, butą, nors jame ir negyvenama, reikia prižiūrėti: išplauti, įjungti dulkių siurblį, todėl naudojama elektra, dujos, vanduo. Kai iš užsienio grįžta ieškovės D. L. sūnus, apsistoja tame bute. Ieškovė viena pati moka už visą butą ir sunaudotą elektros energiją, vandenį, dujas. Todėl atsakovės reikalavimas dėl jai priteistinų 290,99 Eur iš ieškovės D. L. turi būti atmestas visiškai.

9. Atsakovė Z. R. pateikė priešieškinio dalies reikalavimų atsisakymą, kuriuo atsisakė reikalavimo pripažinti galiojančiu tarp Z. R. ir D. L. 2020 m. balandžio 13 d. sudarytą nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sandorį, kuriuo Z. R. už 4300 Eur pardavė D. L. 1/2 dalį buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini); bei pripažinti, kad pirkimo - pardavimo sandorio pagrindu D. L. nuo 2020 m. balandžio 13 d. perėjo nuosavybės teisė į 1/2 buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Po dalies priešieškinio dalies reikalavimų atsisakymo, prašo priteisti iš D. L. Z. R. naudai 246,13 Eur sumokėtų komunalinių ir kitų su tu butu susijusių mokesčių už butą, esantį (duomenys neskelbtini); priteisti iš D. L. Z. R. naudai 290,99 Eur, t. y. pusę D. L. gautos valstybės teikiamos išmokos sumos už ukrainiečių šeimos apgyvendinimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute.

Šalies argumentai

10. Ieškovė D. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad patikslintą ieškinį palaiko pilna apimtimi. Nesutinka su pateiktu priešieškiniu. Nurodė, kad 9 metus prižiūrėjo ligotą žmogų, paskui S. B. išsigrobė Z. R., ir po 2,5 metų išsikvietė TV pagalbą, kad nebuvo valgyti, kad apleista buvo. Prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą už visą jos gydymą, ir kad (duomenys neskelbtini) išvietė TV pagalbą. TV pagalba atvažiavo ir parodė laidą (duomenys neskelbtini) per televiziją, parodė nesąmones. Prašo priteisti už 9 metų sunkaus ligonio R. priežiūrą, už jai padarytą moralinę ir psichologinę žalą. Prašo priteisti 10 000 Eur iš atsakovių, nes jai visą gyvenimą sujaukė. Pagal jas reiškia R. buvo nevalgę, nei pirkti drabužiai. Nurodė, kad nuo 2008 m. iki 2017 m. ji rūpinosi R.. Nuo 2008 m. iki 2010 m. gyveno pas ją bute kol nupirko kitą butą. Nuo 2010 m. R. gyveno (duomenys neskelbtini) ir ji jais rūpinosi visą laiką. 2010 m. spalio 5 d. nupirko 2 kambarių butą trečiame aukšte (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise – Z. R.. Nupirko tik Z. R., Albinui nepirko, nes kadangi R. buvo sunkus ligonis ir nenorėjo eiti į 38 butą, buvo padarytas keitimo variantas. Z. liko pas gyventi 4 aukšte 42 bute, o ji pasitvarkius liko gyventi trečiame aukšte. Butas buvo nupirktas iš jos lėšų, grįžus iš Ispanijos. Užregistravo su sąlyga, kad po R. mirties, kad būtų testamentai parašyti. Nurodė, kad savo pirktą butą paveldėjo ir už tai turėjo pastatyti paminklą, palaidoti už savo pinigus. Po R. mirties butas paliks jai, nes jų butą ETG pardavė 2012 m. spalio mėnesį. Pinigai buvo senai išleisti už gydymą, ji sau niekuo nepasinaudojo. A. nuo (duomenys neskelbtini) gulėjo Sedos mokomoje ligoninėje iki kol mirė (duomenys neskelbtini), išgulėjo metus ir du mėnesius. Pasiimant jį, reikėjo sumokėti 452 Eur, po taip pat reikėjo palaidoti. Ji sumokėdavo už slaugą iš R. gautos pašalpos, o 20 procentų jis gaudavo nemokamos slaugos, už kurią nereikėjo mokėti. Ten reikėjo nuvežti valgyti ir Z. nusiveždavo į ligoninę. 2008 m. R., kai parėjo gyventi pas ją, gavo antrą invalidumo grupę, o R. trečią grupę. Paskui nuo 2013 m. iki 2015 m. R. gavo pirma grupę, o nuo 2015 m. slaugą. Nežino apie 2012 m. R. gautą socialinės draudimo fondo išmoką. Kol pas ją gyveno R. nuo 2008 m. iki 2010 m. B. ateidavo ir išsiveždavo su visa banko kortele, kol pragerdavo, parvesdavo ir pamesdavo bute ETG. Prašo priteisti 1923,85 Eur turtinės žalos solidariai iš atsakovių. 1923 Eur apskaičiuoti už vaistus, priemokos už kambarį sanatorijoje. Iš atsakovių prašo priteisti pinigus, nes prižiūrėjo R., jį iš savo pajamų išlaikė. Nuo 2008 m. prižiūrėjo labai sunkų ligonį R., kuris nevaikščiojo, 9 metus gulėjo ant lovos, viena jo ligų epilepsija. Neturtinė žala susidaro – nuo 2008 m. prižiūrėjo R., kadangi jis nevaikščiojo. Mano, kad padaryta moralinė skriauda sveikatai. Nurodė, kad sulaukė „dėkingumo“ per televiziją – TV pagalbą, ant visos Lietuvos. Ji visuomenės žmogus ir važiuoja visur dainuoti. Laida ją labai įžeidė ir kai eina miegoti, visuomet galvoja apie TV pagalbą. Ji pirko maistą, Z. nevaikščiojo, prižiūrėjo 9 metus ir sulaukė įžeidimo. Mano, kad atsakovės turi atlyginti jai padarytą turtinę žalą už gydymą paslaugas sanatorijoje nuo 2016 m. iki 2022 m. imtinai, nes ji buvo visą laiką įtampoje, nes R. buvo visą laiką gulintis. Pasekmės – moralinė ir materialinė žala, prašo atlyginti už sveikatą. 2013 m. gruodžio mėnesį jai buvo įvestas „laidukas“ (širdies stimuliatorius-prieširdinis laidas). Jai krisdavo pulsas, 2015 m. prasidėjo išvarža. 2013 m. kai įvedė „laiduką“ ir kai per TV pagalbą pamatė tokias nesąmones, jai nutrūko „laidukas“, jai paliko bloga ir ji nukrito. Kitą dieną nuvažiavus pas draugę jai buvo blogai ir vėl nuvirto. 2020 m. kreipėsi pas gydytojus ir davė jai sanatoriją, nesuprato kas jai buvo, rašė vaistus, leido plečiančius. Nurodė, kad gydėsi Vilniaus santaros klinikose, kadangi leukocitų 1,97, baltieji kūneliai naikinasi, jai pasakė, kad tai dėl didelio streso. 2022 m. rugpjūčio 12 d. stimuliatorių įdėjo. 2022 m. buvo atlikta antra operacija po TV pagalbos. Viskas buvo nuo streso dėl TV pagalbos laidų. TV pagalbą jai iškvietė dėl to, kad ji nemokėjo už butą. Nuo 2019 m. kovo 4 d. jai priklausė ½ buto ir ji turėjo nuo tada mokėti. Iš pradžių nemokėjo, nes nereikėjo mokėti. A. R. mirė (duomenys neskelbtini). Nuo 2017 m. gruodžio mėnesio turėjo mokėti R., nes jos butas, o ji paveldėjo tik nuo 2019 m. Į notarą kreipėsi per tris mėnesius. Jai Registre pasakė, kad kada yra įregistruotas, tada turi mokėti. 2019 m. nuėjo į registrą, tik 2019 m. kovo mėnesį yra padarytas sandoris, ir kodėl ji už ankstesnį laikotarpį turi mokėti. Patvirtino, kad palikimą priėmė 2018 m. buto neregistravo, nes Z. butas. Gavo paveldėjimo teisės liudijimą po 3 mėnesių, o butą įsiregistravo po metų. 2018 m. kai paveldėjo, bute negyveno Z. R., ten niekas negyveno. 2018 metais nemokėjo už butą. Nuo 2019 m. iki 2020 m. nemokėjo už butą Nr. 42, nes turėjo mokėti ir už savo butą. Už paveldėtą buto dalį iš A. R. pradėjo mokėti, kai įsiregistravo 2019 metais. 2020 m. gegužės mėnesį sumokėjo 423 Eur. 2019 m. nemokėjo mokesčių už pusę buto. TV pagalbą seserys iškvietę, kad valgyti neturėjo, apatinių nepirko, nevalgiusi buvo. Nežino dėl ko iškvietė TV pagalbą. Prašo priteisti pusę mokesčių ką sumokėjo už savo buto dalį, nes už butą nieko nėra mokėję ir nuo 2020 metų ji moka viena pati. Nurodė, kad neišpirkinėjo iš Z. R. pusės 42 buto už 4300 Eur, laidoje aiškiai buvo pasakyta, kad moka už butą ETG. Nežino apie 2012 m. Z. R. gautą socialinio draudimo fondo išmoką. R. gaudavo labai mažai pajamų, iš pradžių jis gaudavo 118 litų, turėjo trečią grupę. Z. gavo 280 Lt. Nežino apie tai, kad Z. R. gaudavo apie 1000 litų išmokų iš valstybės, jos pinigų nenaudojo. Kai Z. R. gyveno ETG, R.s banko kortelė buvo pas Banienę. Nuo 2010 m. gyveno Z. R. (duomenys neskelbtini) ir ji turėjo Z. banko kortelę, joje esančius pinigus naudojo savo nuo nuožiūra, nes veždavo Z. į Klaipėdos ligoninę. Nuo 2010 m. iki 2017 m. gruodžio 5 d., kol įtraukė Z. R. banko kortelę į bankomatą, ji naudojo ir valdė Z. R. banko kortelę ir nuiminėdavo pinigus. Nuo 2010 m. iki 2017 m. kiek reikėdavo kartu su Z. nueidavo ir nusiimdavo pinigų, kad Z. R. galėtų gydytis ir gyventi. Patvirtino, kad nuo 2010 m. iki 2017 m. naudojosi Z. R. banko kortele. Buvo sudarytas įgaliojimas, kad Z. R. ir A. R. įgaliojo ją naudotis jų gaunamomis pajamomis. Įgaliojimas buvo padarytas 5 metams. Patvirtino, kad komunaliniai mokesčiai buvo mokami iš Z. ir R. pinigų. Prašo priteisti sumokėtus mokesčius už butą (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. kovo iki spalio mėnesio, nurodydama, kad išleido mokesčiams 248,97 Eur, kuriuos mokėjo iš savo pajamų. Nurodė, kad 2012 m. ji Z. pervedė 10000 litų ir paskui 2012 m. rugpjūčio 30 d. jai atgal buvo pervesti 10000 litų. Z. R. niekada nevyko kartu į Druskininkus, į sanatoriją, nors norėjo ją vežtis, bet ji niekada nevažiavo, nes buvo A.. 2017 m. balandžio mėnesį gal ir buvo „Eglės“ sanatorijoje, nes turėjo išvaržą, ten mokėjo iš savo pinigų. Nežino kas 2017 m. balandžio 26 d. Druskininkuose iš Z. R. banko sąskaitos nuėmė 500 Eur. Nežino ar ji 2017 m. Druskininkuose būdama sanatorijoje nuėmė Z. pinigus, neprisimena. Nuo 2016 metų R. gaudavo 700 Eur, nes turėjo pirmą invalidumo grupę. Pardavus R. ETG butą, neatidavė Z. pinigų, nes pinigai buvo išleisti, nes reikėjo važinėtis pas gydytojus ir 16 000 Lt nebuvo pinigai pagal jų sveikatą, abu buvo gulintys ligoniai. Pastoviai važinėjo į Klaipėdą. Jų pinigų neišleido, ji turėjo pakankamai savo pinigų. Teigė, kad ji nekvietė TV pagalbos. Antrą kartą TV pagalbą iškvietė jos pažįstamos N., I. M.. Tačiau antrą kartą Sandra (laidos vedėja) paskambino jai ir pasakė, kad davė naują operatorių, kodėl jai skambino, nežino. Pažįstamos iškvietė TV pagalbą, todėl, kad jos matė laidą per televizorių prie jos. Jos draugės dalyvavo antroje laidoje. Atsakovės turėtų atsiprašyti ir paskelbti laikraščiuose, kad tikrovės neatitinka jų aiškinimai, kad maisto neturėjo, plika buvo, kaip „numarino“ A.. Apie seserų sutrikimus buvo žinoma nuo 2008 m. B. serga senai, nes važiuodavo gydytis į Švėkšną. 2020 m. kovo 2 d. atsakovės iškvietė TV pagalbą. Draugės M., N. ir M. antrą kartą kvietė TV pagalbą tą pačią vasarą, todėl, kad neteisybę parodė. 2020 m. spalio mėn. kreipėsi pareiškimu į TV pagalbos vedėją, bet atsakymo negavo. Gavo iš Žurnalistikos etikos komisijos inspektoriaus, kad nėra pažeidimų ir liepė jis duoti skundą aukštesnei instancijai, bet nebedavė. Metus laiko laukė, kreiptis į teismą, nes ėjo pas nemokamą advokatą, todėl ilgai laukė. Patvirtino, kad nuo 2017 m. gruodžio mėnesio Z. R. nebegyvena su ja. Nuo 2017 metų gruodžio kokius 5 kartus kreipėsi į savivaldybę ir prokuratūrą, kad Z. R. skirtų socialinį globėją. 2018 m. kovo mėnesį kreipėsi į savivaldybės administraciją su skundu, kad būtų įvertintas Z. R. neveiksnumas tam tikros srities. Kiekvienais metais prašė, kad būtų įvertintas sesers neveiksnumas. Teigė nesikreipusi, kad Z. R. būtų patalpinta į globos namus. Prašė vieną sykį, kai atvažiavo S., kad būtų jai paskirta globėja ir turto administratorė, o ji negali būti jos globėja. Visą laiką ir kai S. atvažiavo, prašė, kad būtų Z. paskirta globėja. Z. niekuo nepasirūpina ir jai skiria pirmą grupę, slaugą, visą laiką ateidavo iš socialinio. Nuo 2018 m. kreipdavosi į prokuratūrą, į savivaldybę socialinių paslaugų paramos skyrių dėl to, kad būtų vertinamos Z. R. ir S. B. gyvenimo sąlygos, kad Z. R. būtų pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia ir 2018 m. gavus atsakymą, kad ten viskas gerai, – teigė, kad negali būti gerai, jeigu iki 2008 m. žmogus nieko nemąstė. Patvirtino, kad kreipėsi dėl Z. R., kad jai būtų paskirta globėja. Globėja turėjo būti paskirta ji. Tačiau ji nenorėjo ir atsisakė, nes sesuo B. turi psichinę negalią. Tiek kartų kreipėsi į savivaldybę, kad būtų įvertintas neveiksnumas, kadangi nesuprato, bet prašė tik globėjo. Nuo 2018 m. kreipdavosi į prokuratūrą, į savivaldybę, kad būtų įvertintas neveiksnumas Z. R. bei S. B. pripažinimo neveiksniomis, todėl kad Z. turi gyventi savo namuose, turi gražų butą ir turi turėti globėją ir visur visada išeiti. 2020 m. liepos 29 d. kreipėsi su prašymu, kad kreiptųsi į teismą dėl Z. R. kad jai visa laiką būtų paskirta globėja, bet dėl B. nesikreipė. Nurodė, kad Z. reikėtų mokėti už tą butą, nes iki atvažiavo TV pagalba, jos šaldiklis ir šaldytuvas buvo įjungtas. Matė dokumentus, kad Z. iki 2019 m. mokėjo už pusę buto. Iš Z. R. prašo priteisti kai Z. negyveno už pusė buto, kai gyveno jos, bet už vandenį neprašo priteisti. Nurodė, kad už elektrą ji mokėjo nuo 2017 iki kol iškvietė TV pagalbą. Nesinaudojo elektra, o reikėjo sumokėti. 2022 m. kreipėsi į Socialinę paramą dėl išmokos gavimo už tai, kad apgyvendino ukrainiečių šeimą ir paskui nuėjo pasakė, kad nori nutraukti. Socialinės darbuotojos pasakė, kad reikia R. sutikimo, nes buvo bendrasavininkės. Pasakė, kad ji turi įgaliojimą ir jai pasakė pasirašyti už R.. Jai pasakė tik pasirašyti, padėti parašą. Sutikimo teksto pabaigoje, kur yra Z. vardas ir pavardė, yra jos parašas. Ukrainiečius įleido į vieną savo kambarį. Z. neklausė sutikimo dėl ukrainiečių apgyvendinimo. Jos negalėjo paklausti, nes yra pas B.. Dokumento ji nevertina kaip suklastoto. 2022 m. spalio 20 d. Z. R. vardu užpildė sutikimą ir ji pasirašė už Z., nes turėjo įgaliojimą. Nurodė, kad šitas galiojimas galioja, taip pasakė notarė. Nurodė, kad ukrainiečiai išėjo nesumokėję už paskutinį mėnesį komunalinių mokesčių, pridarė nuostolių, ji darė remontus. Iš ukrainiečių negavo jokių pinigų, bet jai pravedė socialinis 250 Eur. Ukrainiečiai patys susimokėjo už vandenį 2 mėnesius. Su ukrainiečiais buvo sutarusi, kad jie mokės tik už patarnavimus. 2021 m.-2022 m. prašė priteisti už elektrą, nes buvo įjungtas šaldytuvas ir šaldiklis, ten buvo Z. mėsa. Nors 2020 m. gegužės mėnesį Z. R. negyveno 2 metus tame bute, bet šaldiklis ir šaldytuvas tebebuvo jos, ji neišsivežė. Patvirtino, kad laidos metu nebuvo sudarytas pirkimo pardavimo sandoris dėl ½ dalies buto, nes 4300 Eur atidavė už butą parduotą ETG. Nors pas notarą yra 4000 Eur. Butas ETG buvo parduotas 2012 m. spalio 26 d. už 16 000 litų. Pirkėjas sumokėjo grynais jai ir Z., nes jos buvo abidvi ir pinigai buvo pas Z. aukštai. Z. atidavė 4300 Eur už butą ETG, nes 2019 m. B. iškvietė pagalbą, kad Z. neturi buto, kur gyventi. Prašo priteisti pusę apmokėtų mokesčių už butą (duomenys neskelbtini), įskaitant elektrą ir vandenį 2020 m., 2021 m., 2022., nes pusė Z. priklauso. Visą laiką buvo Z. šaldytuvas. 2020 m. kovo 2 d. iškvietė TV pagalbą ir rodė balandžio 23 d., tuo metu šaldytuvas veikė ir jo neatjungė. Ji negalėjo jo išjungti. B. ateidavo ir tikrindavo. Nuo 2017 m. kol atvažiavo TV pagalbą bute niekas negyveno. 2020 m. gegužės mėn. kvitas, kuriame deklaruoti išnaudoti 5 kubai dujų, 3 kubai šalto vandens. Nurodė, kad už butą iki 2017 m. gruodžio mėnesio mokėjo. 2022 m. vasario – liepos mėn. gyveno sūnus, kai parvažiuodavo iš Švedijos. Neprašo priteisti už vandenį, elektrą ir dujas, prašo už pusę buto. Nupirko ji šaldiklį ir jis nenaudojamas. Nesenai jį parsinešė į apačią. Šaldiklis ir šaldytuvas tebėra. Šaldiklis buvo nupirktas tais pačiais metais, kaip ir buvo nupirktas butas. Mėsa stovėjo nuo to laiko, kol dar R. buvo namuose. Ir kai 2016 m. spalio 6 d. m. R. išvažiavo į ligoninę mėsa buvo nuo to laiko. Mėsos nenaudojo. Šaldytuve apačioje taip pat buvo maisto. Dėl R. per metus buvo pjaunamos trys kiaulės. Kiaulės pirkdavo ir iš jų, ir iš savo pinigų. Mėsa per 5 mėnesius sugedo. Sesers sutikimo neprašė niekada dėl to, kad jos sūnus galėtų gyventi bute. Sūnus dirbo statybose Švedijoje ir dirba nepastoviai. Kai prižiūrėjo seserį ir A. R. nuo 2008 m. niekur nedirbo ir gaudavo tik 681,79 Lt. Turėjo pinigų parsivežusi iš Ispanijos, dirbo vasarą, prekiaudavo parduotuvėje Saulės gatvėje. Parduotuvė buvo iki 2008 m. 2010-2011m. gyveno iš pinigų kur buvo susiprekiavusi ir pasidėjusi banke. Iš Ispanijos kur buvo parsivežusi, pavertė eurais. Nurodė, kad nesiskolino pinigų iš K. B., jis pats pervedė į jos sąskaitą, kad ji su juo gyventų. Nežino, kodėl jis nurodė, kad tai paskola buto pirkimui. Ėjo pas notarę po TV pagalbos, nes buvo pasiūlyta nueiti 2 val. ir būtų sudarę sandorį, kad jos butas (duomenys neskelbtini) paliktų, nes jį pirko. 2020 m. balandžio mėnesį rodė „atseit“ sandorį ir po to kovą prasidėjo karantinas ir nuėjo 2020 m. liepos mėn. dėl buto (duomenys neskelbtini), kad ½ pereitų. Notarė netvirtino sandorio, kadangi neturėjo pažymos patvirtinančios veiksnumą. Per TV pagalbos laidą atidavė pinigus už ETG butą. Nurodė, jog Z. negalėtų parašyti tokio prašymo, kad jai nebereikia socialinės globos. Patvirtina, kad tai yra Z. raštas 2018 m. rugsėjo 3 d. prašyme dėl atsisakymo vykti į globos namus. Nurodė, kad kas ką pasakys Z., taip ji ir parašys, bet pati taip nepadarys. Nurodė, kad Z. negali nieko suprasti. Nurodo, kad iš Z. nieko neprašytų priteisti, tik iš B., tačiau negali jų išskirti. Prašo, kad jai būtų priteista už 9 metų R. priežiūrą. Prašo priteisti neturtinę žalą dėl parodytų TV3 laidų, nes po laidų buvo paskleista neteisinga informacija sukėlusi didžiulius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, po tokių išgyvenimų pablogėjo sveikata, turėjo lankytis pas gydytojus, pirkti ir gerti paskirtus vaistus, lankytis procedūrose, reabilitacijos priemones. Nurodė, kad padidino ieškinio sumą dėl neturtinės žalos atlyginimo dalyje dėl to, kad dėl parodytų laidų atsiliepė sveikatai. Tiek metų prižiūrėjo, o jos sveikata nekompensuojama ir dabar blogai su širdimi. Per televiziją ją parodė 4 kartus ir reikėjo atsilaikyti, išeidavo į gatvę ir bijodavo žmonių. Kenkė širdžiai. Nuo 2008 m. kai jie susirgo, ji neturėjo problemų su sveikata. Jai žarnyną išoperavo, inkstą pakėlė ir jokių stresų, o nuo jų tik stresas. Kai iškvietė TV pagalbą, nėjo visą savaitę į gatvę, nes jai buvo gėda nuo žmonių, kad valgyti nedavė, kad akmenis rinko, obuolius skynė. Prašo neturtinės žalos iš B. 42 000 Eur, nes ji pati kalčiausia, nes kai R. mirė, Z. išsitempė ir prasidėjo visokios nesąmonės. Pasakė prieš visą Lietuvą, kad ji „numarino“ A., prieš visą Lietuvą kaltina tokiu sunkiu nusikaltimu. Nurodė, jog patyrė žalą, jog dėl parodytų laidų jai laidas nutrūko, paliko bloga ir nuvirto. Nurodė, kad bijojo žmonių ir dabar bijo, nes vakar nuėjusi į parduotuvę, jai pasakė, kad ją rodė per televiziją. Praėjo 3-4 metai ir jai reikia teisintis prieš visus žmonės. Laidas pakartojo 4 kartus. Nurodė, kad ji yra visuomenės žmogus ir ji visur eina dainuoti, šokti ir jai yra gėda, norėjo pabėgti iš Mažeikių. 2022 m. rugpjūčio 16 d. įdėtas stimuliatorius. 2013 m. gruodžio mėnesį įvedė „laiduką“. Iki 2008 m. turėjo sveikatos. Po šitų laidų nesikreipė į psichiatrus dėl patirto streso, bet važiavo į Klaipėdą pas neurologą. Hemoglobinas – 107 ir viskas yra nuo streso. Nuo 2020 m. TV pagalbos važiuoja pas hematologą kas du mėnesius, o taip niekada nereikėjo. Nežino kodėl gydytojai nesiunčia pas psichiatrą ar psichologą, kad ligos nuo streso. Ją labiausiai paveikė, kad iškvietė TV pagalbą ir kai norėjo įrodyti, kad B. neįgali, tačiau Ž. neleido jai to pasakyti, taip pat dėl buto. Po pirmo laidos nėjo į lauką ir nuo streso vartojo gudobeles, draugė davė „lexotanilio“ po pusę tabletės gerti. Pastoviai miegojo ir negalėjo atsikelti. Buvo nuėjus pas neurologą B. ir buvo išrašęs vaistus, bet negalėjo vartoti. Vaistai buvo atpalaiduojantys nervus, kad nebūtų įtempta. Vaistus vartoja retkarčiais. Laidas nutrūko iš karto po pirmos laidos, bet niekas 2 metus neįtarė, kad tas laidas nutrūko. Važiavo į Šiaulius ir sakė, kad jai negerai su širdimi, nes pastoviai miega. Pasakė, kad jai viskas iš streso. Nurodė, kad daug kas klausinėjo jos apie tą laidą po laidos parodymo. Viskas įvyko tai po laidų. TV pagalbą iškvietė B., todėl kad ji nemoka už butą. Antrą kartą kvietė D. N., N. M., I. M., nes parodė nesąmones, kad žurnalistė atsiprašytų. Pagalbą iškvietė iš karto po laidos, gal buvo praėjus savaitė. Kai atvažiavo TV pagalba buvo D. ir pusseserė D.. Pagrindiniai faktai, kurie labiausiai įžeidė ir gadinantys sveikatą iš pirmos laidos, kad iškvietė, dėl buto, kad akmenis rinko, taip pat, kad Z. daužėsi į duris, draskėsi. O B. kaip niekur nieko prigrasino, ramiau kabėjo. Tai ją labai paveikė. Nežinojo, kad 23 d. rodys TV pagalbą ir kaip tik buvo pas savo draugę, kai jai paskambino draugė bei pasakė, kad ją rodys per TV pagalbą. Kai įbėgo į kambarį jau buvo pradėję rodyti, ir ji nukrito į fotelį. Po laidos iš karto nesikreipė į gydytojus, kad nukrito. Daugiausiai gerdavo gudobeles ir D. davė vaistų. Nurodė, kad iki TV pagalbos nieko nebuvo, o kaip tik TV pagalba, viskas ir nutrūko. 2,5 metų iškentėjo kol atrado. Gydytojai pasakė, kad senai laidas nutrūko. Nurodė, kad nuo tos dienos, kai parodė laidą pasijautė blogai. Jai sveikata suprastėjo nuo 2008 m., nes R. gulėjo lovoje ir kiekvieną dieną reikėjo eiti, nes vaistai buvo duodami 9 val., nuo 13 iki 13.30 val., taip pat valgyti reikėjo paduoti, nes jis buvo ligonis ir naktimis išskrisdavo. Tvirtino, kad A. buvo nevaikštantis, gulintis ant lovos ligonis. Laidos kartojimų nežiūrėjo, nes negalėjo žiūrėti nesąmonių, bet jai kiekvieną dieną galvoja apie TV pagalbą. Draugės žiūrėjo pirmas laidas ir ne viena nepasakė, kad teisybė, ką pasakė Z.. Tiek pusseserė, tiek D. pasakė, kad čia nesąmonės. Nurodė, kad su jomis bendrauja ir dabar ir jos nuomonės nepakeitė. Nesutinka su Z. R. priešieškinio reikalavimais dėl 246,13 Eur komunalinių mokesčių už butą ir 290,99 Eur pusę gautos iš savivaldybės išmokos, kadangi du mėnesius buvo įleidusi ukrainiečius, nes jie padarė žalos ir ji padarė remontą. Nurodė, kad ukrainiečius įleido į vieną kambarį. Ukrainiečius apgyvendino lyg spalį, lapkritį, gruodį, nes jie gruodžio 6 d. išėjo. Už vieną mėnesį niekas nemoka. Socialinis sumokėjo 581 Eur, o už 6 dienas nieko nesumokėjo. Neprivalo sumokėti Z., nes įleido į savo kambarį ukrainiečius. Nežino ar suklastojo sutikimą, kad galėtų įleisti ukrainiečius, nes turėjo ranka surašytą įgaliojimą pas notarą neribotam laikui. Patvirtino, kad yra pateiktas įgaliojimas 2014 m. vasario 19 d. patvirtintas notaro, kuris galioja 5 metams. Nurodė, kad kai įleido ukrainiečius ir jai pora mėnesių socialinis nesumokėjo, tuomet nuėjus, jai pasakė kad nėra Z. parašo ir darbuotoja pasakė jai pasirašyti už Z. ir ji pasirašė. Nežino ką ji ten pasirašė, nes nemokėjo datų pasirašyti, po operacijos buvo sunku. Įgaliojimas buvo Z. surašytas ranka prie notarės, nes taip jos nepasirašytų. Neribotam laikui bus labai brangu mokėti ir pasakė parašyti ranka neribotam laikui, o kadangi 5 metus - 180 litų. Z. neatsiklausė dėl ukrainiečių apgyvendinimo, nes bijojo S. B.. Prašo, kad 40 000 Eur neturtinė žala būtų priteista iš abiejų seserų S. B. ir Z. R.. Prašo solidariai priteisti iš abiejų 1923,83 Eur turtinės žalos atlyginimo. Atsisako reikalavimo priteisti 1507,76 Eur iš atsakovės Z. R. už buto mokėtus komunalinius mokesčius. Pinigų iš Z. banko kortelės nusiimdavo, nes turėjo notaro patvirtintą įgaliojimą.

11. Ieškovės atstovė advokatė Juta Kareivė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės solidariai 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė 9 metus rūpinosi ir slaugė atsakovę Z. R., taip pat jos sutuoktinį. Byloje neginčijama, kad atsakovė, tiek jos sutuoktinis tuo metu vartojo alkoholį, gyveno ne kokiomis sąlygomis. Ieškovė grįžusi iš užsienio prisiėmė jų priežiūrą, įkurdino į remontuotą butą ir 9 metus jais rūpinosi, gamino valgyti, vežė pas gydytojus, R. palaidojo ir pastatė paminklą. Tuo tarpu atsakovė vyro laidotuvėmis visiškai nesirūpino. Vėliau atsakovių buvo įrodinėjama, kad atsakovė Z. R. blogai gyveno pas ieškovę, tačiau išklausius liudytojų paaiškinimų ir rašytinių duomenų byloje nėra, kad būtų atsakovė kada nors pasiskundus kažkam pasiskundus, kad jai negerai. Nuolat lankydavosi socialinė darbuotoja ir ji būtų pastebėjusi, kad būtų kažkas ne taip, ar būtų nevalgę, neaprengti, neturėtų maisto. Galiausiai 2020 m. balandžio mėnesį atsakovės iškvietė TV pagalbą ir viešai šmeižė ieškovę, kad „numarino“ Z. R. vyrą, skriausdavo, mušdavo, batų neturėjo, apvogė, dirbti liepdavo, įžeidinėjo, vadino šiukšle tu, melagė, linkėjo sudegti, „čiūčiūla“, pabaisa, – mano, kad tai nėra nuomonė, o tiesioginis įžeidimas ir šmeižtas, dėl ko ieškovė patyrė stresą. Vėliau po mėnesio tretieji asmenys iškvietė antrą kartą tą pačią laidą, o ieškovė nebuvo atsigavusi po pirmos laidos ir jai buvo paaiškinta, kad norima ištaisyti susidariusią situaciją. Ieškovė galvojo, kad gal su seserimis išspręs konfliktą, tačiau antroje laidoje įžeidinėjimai toliau tęsėsi. Šios abi laidos ieškovę pažemino. Pažemino jos garbę ir orumą. Liudytojai taip pat paliudijo, kad matė laidas, gandai greitai perėjo per pažįstamus, pasklido. Šie asmenys laikėsi nuomonės, kad papasakojo neteisybę. Patys dalyvavo tame gyvenime ir matė, kad ieškovė tinkamai rūpinosi seserimi. Taip pat paliudijo, kad ieškovei sveikata suprastėjo, ji blogiau jautėsi, iš išvaizdos pasikeitė. Buvo sumažėjusios galimybės bendrauti, vengdavo žmonių. O tuo tarpu jai visi skambindavo, kalbindavo, kaip tai atsitiko, kad gyvo su seserimi, rūpinosi ir iškilo toks konfliktas, apie kurį niekas nebuvo pagalvojęs, nes niekas nebuvo niekada skundęsis. Atsakovė S. B. niekada per šiuos metus neišreiškė pretenzijų ieškovei, kad galbūt kažką netinkamai daro. Mano, kad ieškovė pateikė pakankamai dokumentų įrodančių, kad visokeriopai rūpinosi seserimi ir jos vyru, todėl laidoje išsakyti teiginiai jai padarė didelė moralinę žalą, buvo išsakyta neteisybė, apšmeižta prieš visą Lietuvą ir visus pažįstamus bei gimines. Prašo priteisti solidariai iš atsakovių 40 000 Eur. Atsakovės buvo pasikvietę liudytoją S., tačiau mano, kad jos parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi ji nežinojo visų akivaizdžių faktinių aplinkybių, jai atrodė, kad ieškovė niekada nedirbo, pajamų negavo ir užsienyje niekur nebuvo. Byloje nepaneigti faktai, kad ieškovė buvo dirbanti, turėjo savo verslą, vėliau buvo užsienyje, kur vėliau galėjo užsidirbti tam tikrų lėšų. Ieškovė taip pat prašo priteisti 1923, 83 Eur iš atsakovių solidariai turtinės žalos atlyginimui, kadangi po laidų išėjimo ji patyrė sveikatos pablogėjimą, turėjo pirkti vaistus, gydėsi sanatorijoje, kvitai pridėti prie patikslinto ieškinio. Prašo įpareigoti atsakoves per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją rajoniniame laikraštyje „Santarvė“. Taip pat priteisti iš atsakovės Z. R. ieškovės sumokėtą už butą adresu (duomenys neskelbtini), komunalinių ir kitų su butu susijusių mokesčių puse išlaidų, t. y. 1507,76 Eur. Priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistas sumas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinio reikalavimus prašo atmesti, ieškovė rūpinosi visu butu, kadangi ieškovei išsikrausčius, ji tuo būtų nesirūpino ir nebeprižiūrėjo. Ieškovė ėmėsi visų reikiamą veiksmų, kad butą galėtų išlaikyti ir neapleisti. Teigė, jog išsakyta pozicija, kad atsakovės išreiškė nuomonę ir nuomonė dėl gyvenimo tuos 9 metus tarp šalių išsiskiria, tačiau per televiziją nebuvo nuomonė išreikšta. Ieškovė buvo apkaltinta, kad „numarino“ vyrą, smurtu, sumušimu, buvo kaltinama nusikalstamų veikų padarymu. Tačiau jokių apkaltinamųjų nuosprendžių nėra ir kitokių patvirtinančių įrodymų nėra. Taip pat buvo kaltinama vagyste. Buvo įžeidinėjama – „čiūčiula“, pabaisa, kas nėra nuomonė, tai yra tiesiog įžeidinėjimai. Žala padaryta dėl garbės ir orumo pažeminimo. Tas pažeminimas buvo ypatingai didelis dėl to, kad ieškovė rūpinosi jais, prižiūrėjo tiek metų, skyrė savo laiką, sveikatą, jėgų ir paskui gavo smūgį, kad pasirodė tuo metu darė nusikalstamas veikas.

Atsiliepimas

12. Atsakovė S. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su patikslintais ieškinio reikalavimais, todėl kad D. L. serga senai ir į sanatorijas važiuoja senai, nes jai buvo operuoti inkstai. 2017 m. kai Z. parėjo gyventi pas ją, ji, jos vyras ir Z. nuvažiuodavo į Z. butą ir visą laiką susirašydavo skaitiklių parodymus. Po mėnesio D. L. paliko 100 Eur už vandenį, kurį Z. naudojo gyvendama bute. Z. pas ją parėjo gyventi (duomenys neskelbtini), 5 dienos prieš jos vyro mirtį, vyras mirė (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio 12 d. pasiėmė Z. pensiją. 2017 m. lapkričio 28 d. jai paskambino Z. ir pradėjo sakyti, kad ją išveža į senelių namus į Sedą. Pagalvojo, kad D. L. pajuokavo, o Z. pagalvojo, kad tai rimta. Z. pradėjo sakyti, kad D. L. paėmė 5 Eur, kuriuos visą laiką jai duodavo ir atėmė telefoną. Su vyru nuvažiavo pas Z. ir L. pasakė palaukit ir ji pagalvojo, kad atvažiuos policiją, nes L. visą laiką Z. duodavo degtinės, kviesdavo policiją ir išveždavo į ligoninę. Paskambino ir pasakė , kad Z. į ligoninę išvežta. Paklausus kas jai buvo, pasakė, kad vos stiklinio stalo nesudaužė girta būdama. Paklausus D. L. kodėl davė išgerti, pasakė, kad Z. norėjo. Nuvažiavus pas Z., pas ją viskas buvo normaliai ir nebuvo jokios agresijos. Matėsi, kad buvo išgėrusi. Z. pasiėmė iš ligoninės. Praėjus kokiems metams paskambino į elektros tinklus paklausė kiek reikia mokėti Z. R. už elektrą. Neatsimena, kiek buvo išnaudota elektros, bet kai paskambino į elektros tinklus, pasakė kad lyg 300 Eur ir pasakė, kad su antstoliais išieškos skolą iš Z. R. ir nesvarbu, kad ten ji negyvena, nes išnaudota elektra. Todėl visi trys nutarė išsikviesti „TV pagalbą“. Butas tuo metu dar nebuvo registruotas D. L. vardu po A. R. mirties. Tuo metu Z. neturėjo buto pašto dėžutės rakto. Atvykusios pasibeldė į D. L. buto duris ir paklausė, kodėl ji nemoka už elektrą. Pasakė D. L., kad reikia mokėti didelę sumą už elektrą, o ji atsakė, kodėl ji turi mokėti ir uždarė duris. Grįžus namo, iškvietė TV pagalbą. Atvažiavus S. paaiškino, kad D. L. nemoka už elektrą, duris užtrenkė, skriaudžia Z.. Nurodė, kad nereikalavo mokėti už butą, nes jos mokėjo. Reikalavo sumokėti už elektrą ir vandenį. Buvo atvažiavę iš socialinės paramos skyriaus ir pasakė, kad Z. ruošia į Dūseikius (Dūseikių globos namus). Paklausus Z. ar ji padėjo parašą, ji atsakė kad nežino apie jokius Dūseikius ir tai buvo 2017 metais, kai Z. parėjo gyventi pas ją. Neatsimena, kada atvyko socialinio skyriaus darbuotojos, gal po 1-3 mėnesių. Apie antrą „TV pagalbos“ laidą nieko nežino, tik tiek, kiek girdėjo per televizorių ir buvo atvažiavus pusseserė J., kurios nepripažįsta. Atvykusios J. ir kitos moters neįleido. D. L. atvažiavusi paprašė 2000 Eur už laidotuves ir 2000 Eur už paminklą. Iš prokuratūros jiems skambindavo ir gavo laišką, kad L. kreipėsi į prokuratūrą dėl jų, kad panaikinti Z. veiksnumą. Po pranešimų niekas nesilankydavo. Socialinio skyriaus darbuotojai lankydavosi tankiai, bet trys metai jau nebesilanko. Lankydavosi dėl to, kad D. L. nueidavo į socialinės paramos skyrių ir sakydavo, kad jie „pijokai“, pas juos šalta, valgyti neturi, ant lentų guli ir čiužinių nėra. D. L. labai šmeižė juos savo pažįstamiems. D. L. dirbo „konduktore“ ir pardavinėjo dėvėtus rūbus. D. L. dėl to elgiasi taip, kad yra priežasčių pykti ant jos, kad Z. gauna gerus pinigus ir parėjo gyventi pas ją. D. L. sako, kad Z. parėjo gyventi pas ją tada, kada A. mirė, bet kai parėjo, tai dar nežinojo, kad jis mirs. A. vaikščiojo, jo nereikėjo ant lovos slaugyti ir kai jį išvežė į Sedą ir tada nereikėjo. D. L. labai netinkamai rūpinosi Z.. Z. atvažiuodavo pas ją pabūdavo 2 savaites veltui. Z. kankindavo. Patvirtino, kad tarp jos ir L. buvo nesutarimai dėl Z., nes L. nenorėjo, kad ji lankytųsi ligoninėje pas Z., kad su ja kalbėtųsi. L. sėdėdavo prie Z. ir klausydavosi ką ji šneka, nors nieko blogo nekalbėdavo. Z. lankydavo retai, bet lankydavo kai L. išvažiuodavo į Druskininkų sanatoriją, šokius, valandomis pas drauges ir tada Z. padėdavo. Z. buvo atėjusi ir pasakė, kad neturi ką valgyti, todėl nuėjusi pas kaimynę ją pamaitino. Jei ateidavo iš socialinės paramos skyriaus, tada maistas buvo paruoštas, bet jei socialinio nebuvo, tada maisto nebuvo. Jei Z. virė košę, tai namuose nebuvo nei sviesto, nei grietinės. Patvirtina, kad mėsos šaldytuve buvo visą laiką, tačiau po 3 kiaules nepirkdavo. Kol Z. buvo pas L., Z. banko kortele naudojosi D. L. ir Z. nematydavo savo kortelės. Pagrindiniai iniciatoriai skambinti „TV pagalbai“ buvo ji su Z., Z. pasakė, o ji paskambino. Norėjo išspręsti problemą, kad D. L. nemoka už elektrą ir daugiau jokios kitos problemos nebuvo. L. sumokėjo už elektrą nuo 300 Eur iki 400 Eur. L. tame bute skalbėsi drabužius, šaldytuvai įjungti. Laidoje kalbėjo, kad D. L. nedavė ko valgyti dėl to, kad prasidėjo pykčiai. L. pradėjo ant jų pulti, o jos atgal, taip ir prasidėjo. Niekas nesakė, kad dėl ieškovės kaltės numirė A. ir niekada nekaltino. Nurodė, jog L. maitino Z. sugedusiu maistu, tačiau per televiziją apie tokius dalykus nesakė. Dėl nemokėtų mokesčių nuo 2017 m. iki 2022 m., kurių pusės sumos prašo iš atsakovės Z. R., tai Z. gyveno pas ją nuo 2017 m. lapkričio 28 d. ir Z. neturėjo mokėti, nes L. turėjo Z. banko kortelę. 28 d. Z. užblokavo kortelę ir tada jos mokėjo. Nuo 2017 m. iki 2022 m. mokėjo už butą, tik už elektrą ir vandenį nemokėjo, nes nenaudojo. Buto neprižiūrėjo, nes negyveno. Nurodė, kad po laidos su L. nesiskambino. Z. R. nebemoka už savo buto dalį nuo „TV pagalbos“, nes buhalterė taip pasakė. L. paskambino, pasakė kad mokės viena, tada jos nebemokėjo. Z. yra po insulto ir jai atmintis blogėja ir yra sudariusios dokumentą, kad galėtų rašyti žinutes kur Z. padiktuoja. D. L. buto neregistravo savo vardu, nes gavo lengvatą ir dabar gauna lengvatą. O jei Z. butą būtų registravus savo vardu, tai mokesčių kompensacijos būtų negavus. D. sumokėjo pinigus už butą, bet įsigijo Z. ir A. butą. Nežino, kur liko pinigai už parduotą butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, nes jie ėjo pas notarą ir į jos piniginius reikalus nesikišo. Žino tik tiek, kad Z. pasakė, kad pinigus atidavė D. L.. TV pagalbos metu pinigai buvo duoti už ETG. Nežino, kaip ten gavosi, bet pinigai buvo duoti už butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, o L. kalbėjo su Sandra. Ji vyko su Z. pas notarę dėl buto (duomenys neskelbtini) gatvėje, nes buto (duomenys neskelbtini) gatvėje nebeturėjo, norėjo įforminti sandorį, kurį pradėjo filmuojant laidą. Nesupranta dėl ko iš jos prašo priteisti 40 000 Eur, nors D. L. ligonis nuo jaunų dienų, važinėja po ligonines ir sanatorijas.

13. Atsakovė Z. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad D. L. ją prižiūrėjo, bet jai valgyti labai mažai duodavo. Pasikviesdavo drauges pietums, joms viską pripirkdavo, o pietų likutis likdavo jiems. Pas L. apsigyveno, nes pardavė „ETG“ ((duomenys neskelbtini) gatvėje) butą, užmokėjo D. L. už butą (duomenys neskelbtini). Teigė, jog L. tikslas buvo ją suluošinti, nes ją girdė degtine, kuri nebuvo perkama iš parduotuvės ir vežė į ligonines. Taip buvo kai pas ją gyveno. Jos sutuoktinį paguldė į Sedą (slaugos ligoninę) ir jis gulėjo pusantrų metų. Šiuo metu neturi nei buto, nei vyro. Gyveno (duomenys neskelbtini) bute, o pirko (duomenys neskelbtini) butą, nes pasakė, kad į ji neis, nes ten žmogus buvo miręs. Geresnis butas buvo pas D. nei (duomenys neskelbtini) bute, bet remontas buvo paprastas. Ji gyveno (duomenys neskelbtini) bute, tada D. L. parėjo gyventi į (duomenys neskelbtini) butą, o ji į (duomenys neskelbtini) butą. Tas butas buvo parduodamas po žmogaus mirties ir L. nusipirko. Nežino už kokią sumą pirko, tik žino, kad už butą jai atidavė 16000 litų, kuriuos gavo už butą „ETG“. Neatsimena kelintais metais pardavė butą. Nupirktame (duomenys neskelbtini) bute negyveno nei vienos dienos. Nupirktas butas ir D. L. butas buvo vienodi. Ji visą tą laiką su vyru gyveno (duomenys neskelbtini) bute. Nurodė, kad D. L. visą laiką naudojosi jos banko kortele nuo pat parėjimo gyventi pas ją, ir ji net nežinojo kiek pinigų gauna. D. L. naudojosi tiek jos, tiek jos vyro banko kortelėmis. Nuo 2010 m. gyveno (duomenys neskelbtini) bute. Neprisimena, nuo kada L. neprižiūrėjo jos su vyru. Kai parėjo gyventi pas S., tik tada sužinojo kiek ji gauna pinigų. L. gaudavo 350 litų/eurų. Nurodė, kad L. nebuvo sakiusi kiek gauna, tik visiems sakydavo kad jie neišsilaiko. Paklausti jos negalėdavo, nes gaudavo į galvą iš kojos. Mašinoje taip pat trankė, nes buvo mėlyna. Į policiją nesikreipė, nes bijojo ir dabar jos bijo. Iš D. L. neišėjo, nes pas S. sveikatos nebuvo, o ir neturėjo kur eiti. Džiaugiasi, kad išvažiavo pas S., kai L. iškvietė greitąją ir norėjo ją vežti į Sedą. Neprisimena kada tai buvo, bet buvo prieš jos išėjimą. Norėjo išvežti ją į Sedą, kad netrukdytų ji jai ir nereiktų maisto pirkti. Nupirkdavo šio to, bet nepavalgysi, o dabar valgo tris kartus į dieną. Ji buvo su vyru A. R. pas notarą vieną kartą. Nurodė, kad yra panaikintas testamentas, kur pasirašė, kad D. naudai palieka jos pusė buto (duomenys neskelbtini). Neprisimena kada panaikino testamentą. Iki išėjimo pas S. B., iš jos pinigų už butą mokėdavo D. L., nes visą pensiją imdavo D. L. ir ji nežinojo, kiek ji gauna pinigų. Sutuoktinis gaudavo mažai pensijos, pirmiau lyg gaudavo apie 300, paskui apie 400. Nurodė, kad vieną kartą buvo Ispanijoje, o Druskininkuose ir visur kitur nebuvo. Nežino, kodėl D. L. pasakė, kad ji visur buvo. Į Ispaniją nuvežė ją kitai seseriai parodyti, kuri gyvena Ispanijoje. 2016-2017 metais kai D. L. buvo išvažiavusi į Druskininkų sanatoriją, ji buvo namuose. Tuo metu ja niekas nesirūpino, tik ateidavo socialinis darbuotojas, kuris buvo paskirtas jų šeimai. Nuo 2017 m. lapkričio 28 d. mokėdavo už butą pašte. D. L. kreipėsi, kad ją išvežtų į Dūseikius, tuo metu ji gyveno pas L.. 2017 m. banko išraše matomus nuimtus pinigus po 500 Eur, nuiminėjo D. L., ji tuo metu nesinaudojo banko kortele, net nežinojo kiek gauna pinigų. Į „TV pagalbą“ kreipėsi dėl to, kad L. nenorėjo mokėti už elektrą. Per „TV pagalbą“ D. L. pasakė, kad ji gavo pinigus už „ETG“ butą. Tačiau, kai ji pardavė ETG butą, ji atidavė pinigus D. L. už butą (duomenys neskelbtini). Dabar ji vėl jai pinigus grąžino. Antrą kartą „TV pagalbą“ kvietėsi L. ir ji nežino kodėl kvietė. Patvirtino, kad dalyvavo antroje laidoje. A. R. nebuvo gulintis ligonis ir eidavo į statybas dirbti, taip pat eidavo kartu. Vyras padėdavo apsirengti ir numaudydavo ją. L. negalėjo pakęsti jos vyro ir visiems pasakodavo koks jos vyras. L. nuimdavo pinigus ir nė vieno euro nėra gavusi. Teigė, kad labai daug kartų gulėjo psichiatrijos ligoninėje. Nebuvo jokių gydymosi iki kol apsigyveno pas D. L.. L. ją girdydavo alkoholiu visą laiką. Pas S. negeria. Nurodė, kad nebuvo torpedavimo ir dokumentas netikras. Niekada nėra bandžiusi jokių priemonių su D. pagalba mesti alkoholį. 5 metai, nuo 2017 m., kaip ji negeria alkoholio. Būdavo, kad ir pas D. negerdavo, bet ji girdė. Nurodė, kad nešmeižia D. dėl to, kad maisto per mažai davė, drabužių nepirko. Kai pas D. parėjo 2008 m. iki kol pardavė 2012 m. butą. ETG butu rūpinusi ji ir apmokėdavo iš Staselės ką gaudavo. Už butą (duomenys neskelbtini) g. mokėjo D. L., nes ji neturėjo pinigų. Priėmė sprendimą, kad reikia palikti ETG butą ir pereiti pas sesę, tarėsi, kad parduos butą, atiduos pinigus. Tarėsi L. iniciatyva. Susitarimo tikslas, kad parduos butą ir 16000 Lt davė. Parėjo pas sesę, nes galvojo, kad sesuo jai padės, ją numaudys. Tokios pagalbos reikėjo. „TV pagalbą“ kvietė, kad nepatiko gyvenimas su L., ji naudojo ir ką norėjo dirbo, drauges kviesdavosi ir pietus darydavo, o kas lieka tik jiems. Laidos metu gavo 4300 Eur už butą ETG. Butą pardavė už 18000 Lt. Pirkimą pardavimą pasirašė pati. Pirkime pardavime buvo nurodyta 16000 Lt. Pirkėjas atsikaitė jai grynaisiais pinigais 16000 Lt, ji juos atidavė L. už butą (duomenys neskelbtini) g. Pinigų atidavimo neįformino ir niekas nematė. (Duomenys neskelbtini) g. butas jai priklauso. Mokėjimas per TV laidą buvo už (duomenys neskelbtini). Socialinis darbuotojas jai atvažiavęs pasakė, kad L. tvarko dokumentus ir ją nori išvežti į Dūseikius. Tuo metu ji nebuvo globėja ar rūpintoja, tačiau ji padėdavo tuščią popieriaus lapą ir liepdavo pasirašyti. Kai 2017 m. kovo mėnesio pabaigoje, tuo metu A. gulėjo Sedoje, neatsimena ar su D. lankėsi Klaipėdos ligoninėje. Nuo 2012 m. banko kortelę valdė L.. Nežino kokias išmokas gavo 2012 m., nežino ir kiek vyras gaudavo, nes viskas buvo nuo jos slepiama. Nežino kodėl 2012 m. rugpjūčio 30 d. iš jos banko sąskaitos buvo pervesti 10000 litų D. L. ir kas tai padarė. Nuo 2008 m. pas D. L. gyveno su A. R. 42 bute. Viename kambaryje ji, o kitame kambaryje L., o vyras gulėjo ligoninėse. Kai atsikraustė gyventi pas S. B. buvo atvažiavę vieną kartą socialiniai darbuotojai. Socialiniai darbuotojai atvažiavo, nes D. L. norėjo išvežti ją į senelių namus, nepriklausomai ar ji nori, ar nenori. Jie išsiuntė į Vilnių, kad ji nenori. D. L. norėjo ją išvežti, nes išvežus jai būtų pinigai. Dūseikiuose sumoka, o kiti pinigai D. L.. Jos vyras buvo išvežtas į Sedą. Kai ji gyveno pas D. L., niekas nesirūpindavo buitimi. S. duodavo po 10-20 Eur, ir viską pirkdavo iš S. pinigų ir važiuodavo pas vyrą į Sedą. L. nieko neduodavo. R. vieną kartą gulėjo Sedoje ligoninėje, Mažeikiuose ligoninėje, vidaus ligų ir nervų skyriuje. L. jos neprašė sutikimo dėl ukrainiečių apgyvendinimo bute.

14. Atsakovių atstovas advokato padėjėjas Mindaugas Piekus visa situacija tarp seserų yra kilusi iš 2020 m. balandžio 23 d., po to momento, kai atsakovės išsikvietė TV pagalbą, kad ieškovė nemokėjo mokesčių už jai priklausančio buto dalį ir tik po TV pagalbos laidos ieškovė susimokėjo susidariusį įsiskolinimą. Bylos nagrinėjimas yra užsitęsęs, kadangi ieškovės atstovai nesugebėjo tinkamai suformuluoti teismui ieškinio reikalavimo ir viso proceso metu nebuvo aišku dėl kokios informacijos paneigimo šalys bylinėjasi teisme. Iš ieškovės baigiamosios kalbos buvo nurodyta vienokia informacija, kuri neva pažeidė ieškovės garbę ir orumą. Atsakovės baigiamojoje kalboje nurodytos dar kitokios aplinkybės, ieškinyje – dar kitokios aplinkybės. Taip pat reikalavimas paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją per masines informavimo priemones, jis ir yra netinkamai suformuluotas, nes nėra nurodyta kokio būdu ir kokiu pranešimo turiniu pranešimas turėtų būti paskelbtas. Iš esmės žiūrint koks reikalavimas, atsakovėms užtektų ar išspausdinti ar laidoje ištransliuoti tokį, kad „paneigiame tokią tikrovės neatitinkančią informaciją“. Ieškovė nurodo, kad TV pagalbos laidose buvo ištransliuota tikrovės neatitinkanti informacija, kad tuo metu, kai sesuo Z. R. su savo vyru A. R. ieškovės žinioje, jos slaugomi ir globojami, jiems nedavus valgyti, nepirkus darbužių, visiškai neprižiūrėjusi, numarinusi Z. vyrą A.. Tokie konfliktiški seserų santykiai, nuolatiniai kaltinimai, toks bendravimas seserims buvo tapę įprasti. Kaltinimai aukso dirbinių vagyste, pinigų už R. parduotą butą negrąžinimo ir įvairiausių kitų kaltinimų ir nuoskaudų, reiškimas buvo įprastas. Z. R. nuomone, ieškove nepakankamai jais rūpinosi, drabužių ir maisto nepirko, nes drabužius ieškovė duodavo iš turėtų padėvėtų drabužių, kuriais prekiavo. Maistas buvo perkamas iš R. gaunamų išmokų. Liudytojai iš esmės negalėjo patvirtinti tų aplinkybių, kad ieškovė R. rūpinasi tinkamai, nes liudytojai nesilankydavo pas R. ir nežinojo turtinių ar finansinių reikalų. Jiems buvo žinoma tiktai tai, ką papasakojo jiems ieškovė, t. y. ką ji jiems nurodė. Ieškovė nurodė, kad R. neturėjo iš ko gyventi, neva buvo išlaikomi ieškovės lėšomis, jos turėtomis santaupomis. Teismui pateikti įrodymai, kad R. gaunamos pajamos nemažos, tuo metu viršijo minimalią mėnesinę algą ir tos pajamos buvo visiškai pakankamos save išlaikyti. Žiūrint, kad po R. mirties Z. išvyko toliau gyventi pas savo seserį S. B., tai iš sąskaitos išrašų matyti, kad jokių lėšų pas Z. nebebuvo, jokių santaupų. Visas pinigines lėšas tvarkė ieškovė, t. y. kiek ieškovė norėjo, tiek nusiimdavo ir leisdavo. Pradinis ieškinys yra susijęs su ieškovės prašoma priteisti neturtine žala dėl garbės ir orumo įžeidimo. Teismas gali ginti asmens garbę ir orumą tik tuo atveju, kai konstatuoja faktą, kad paskleistos žinios apie ieškovę neatitinka tikrovės ir tuo pačiu žemina ieškovės garbę ir orumą. Teismui konstatavus, kad TV pagalbos laidoje išsakyti žodžiai, kuriuos ieškovė prašo paneigti per masines informavimo priemones yra tiktais atsakovių nuomonė ieškovės reikalavimas susijęs su garbe ir orumu pažeidimu žalos atlyginimu netenkinami, nes nuomonė yra nusimanymas, supratimas, mintys ar komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, fakto ir duomenų, reiškinių, įvykių vertinimas, išvados arba pastabos apie žinias susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, todėl jai netaikomas tiesos ir tikslumo kriterijus. Nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas. Tokia Z. R. nuomonė, kad ieškovė ja nesirūpino tinkamai, teismas neturėtų tenkinti ieškinio dėl garbės ir orumo įžeidimo. Teismas turėtų įvertinti ir tai, kad Z. R. yra neįgali, likimo nuskriaustas žmogus, jos gyvenimas klostėsi sunkiai. Atsakovėms diagnozuotos protinės ligos. Todėl atsakovių pasisakymai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į turimas protines ligas, socialinių santykių suvokimą, galbūt ne visiškai suprantančios išsakytos nuomonės prasmę. TV pagalbos įrašai sukarpytas, nėra aiškus visas bendras vaizdas, bendravimo aplinkybių kontekstas, kas, kodėl ir kokiu tikslu pasakė. Problemų išspręsti be kažkieno pagalbos seserys nesugebėjo. Neturtinę žalą prašo priteisti iš atsakovių solidariai, tačiau TV pagalbos filmavimo metu aiškiai matyti, kad S. B. laidos metu ramina Z., siekia išvengti konflikto, tai kvestionuotinas tos prašomos priteisti neturtinės žalos solidarumas. Ieškovė iš pradžių ieškinyje savo neturtinę žalą įvertina 10000 Eur, paskui padidino prašomo priteisti neturtinės žalos dydį 40000 Eur. Viso proceso metu ieškovė patirtą neturtinę žalą kildina ne iš garbės ir orumo įžeidimo, o iš to, kad 9 metus prižiūrėjo R., todėl neva jos sveikata suprastėjo ir atsakovės turėjo atlyginti už suprastėjusią sveikatą. Ieškovės prašoma priteisti žala dėl garbės ir orumo turėtų būti nepriteisiama, nes priežastinis ryšys tarp prašomos priteisti neturtinės žalos ir pasekmių yra pernelyg nutolęs. Ieškovės prašoma priteisti turtinė žala niekaip nesusijusi su jos garbės ir orumo įžeidimu paskelbus neva tai jos garbę ir orumą žeminančius žodžius išsakytus TV pagalbos laidose. Ieškovės pateikti medicininiai dokumentai patvirtina tik tai, kad ieškovė labai senai turėjo sveikatos problemų. Jai diagnozuotos įvairios ligos. 2021 m. balandžio mėnesio medicinos išraše, kurį pateikė ieškovė teismui nurodyta, kad ieškovės sveikata ieškovės teigimu yra suprastėjusi ryšium su tuo, kad ilgą laiką prižiūrėjusi neįgalią seserį, o ne dėl garbės ir orumo įžeidimo. Visiškai nesuprantama, kaip ieškovės patirta turtinė žala vykimas į Druskininkus, sanatoriją -2016-2017-2018 m. susijęs su garbės ir orumu pažeidimu, vaistų pirkimu, kuriuos ieškovė pirko dėl to, kad jos sveikata senai suprastėjusi ir su amžiumi prastėja dar labiau. Ieškovei nebuvo sumažėjusios bendravimo galimybės, nes po laidų, ji susitikdavo su pažįstamais asmenimis, bendraudavo, aptardavo TV pagalbos laidas. Be to ieškovė kreipėsi į Žurnalistų etikos komisiją dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo ir toks ieškovės prašymas buvo atmestas. Bet kokiu atveju kas tose laidose vykstant konfliktui kas buvo išsakyta, tai buvo išsakyta susijaudinus atsakovėms. Be to, tas konfliktas įvyko dėl ieškovės kaltės, kadangi ji nemokėjo už buto komunalinių mokesčių ir kaip adekvatus žmogus nesiekė išspręsti problemos ir TV pagalbos filmavimo metu jai buvo aiškinama, kad jai priklauso dalis buto ir ji turėtų susimokėti. Ji kategoriškai atsisakė tą daryti. Aiškino, kad tegu valstybei tas butas atitenka ir nei jai, nei Z.. Akivaizdu, kad ieškovė yra prisidėjusi, kad tos laidos buvo filmuojamos ir tas konfliktas filmavimo metu buvo aštrinamas. Ieškovės ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos nepagrįstas, nes priežastinis ryšys su jos prašoma priteisti neturtine žala dėl jos sveikatos suprastėjimo yra pernelyg nutolęs nuo pasekmių. Ji turėjo sveikatos problemą daugybę metų, jos sveikata prastėjo ir manytina, kad ateityje prastės, todėl atsakovės neturėtų ieškovei atlyginti prašomos turtinės ir neturtinės žalos.

15. Liudytojas M. P. parodė, kad buvo daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos pirmininku. L. dėl buto įsiskolinimų nebuvo pareikšta. Jai atsikėlus prieš tai (duomenys neskelbtini) butas buvo apleistas ir ieškovė pasidarė europinį remontą. Po kažkiek laiko atvyko jos sesuo su vyru. L. ruošdavo maistą, vaikščiodavo su vaistais. Jis D. sakydavo, ar „stogas nepavažiuos nuo viso“, buvo nusigėrus, prasibuvus, atsistatė, pati pradėjo vaikščioti. Apie maisto gaminimą ir vaistus žino dėl to, kad gyveno kaimynystėje ir užeidavo, jo durys buvo (duomenys neskelbtini), o jos (duomenys neskelbtini) butas. (Duomenys neskelbtini) bute iš pradžių gyveno D. L., o vėliau apačioje D. L. nusipirko butą, tame bute gyveno Z. R. su vyru. Nežino kiek laiko ieškovė gyveno (duomenys neskelbtini) bute, paskui gyveno (duomenys neskelbtini) bute apačioje. Remontą pasidarė (duomenys neskelbtini) bute, paskui įsigijus (duomenys neskelbtini) butą irgi pasidarė remontą. (Duomenys neskelbtini) pradžioje gyveno D. L., paskui paliko gyventi Z. su vyru, o D. L. apačioje nusipirko butą ir susiremontavo. Užeidavo ir į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butą. Nurodė, kad yra lankęsis bute, kur gyveno Z. R. su sutuoktiniu. Užeidavo pasižiūrėti kaip kas vyksta, taip pat dėl vandens, į svečius nevaikščiodavo. Žino, kad L. ruošdavo maistą ir juos prižiūrėjo, kai L. buvo kartu su jais. Vyras su pampersais bėgdavo į koridorių, yra jį stabdę. Iš pradžių ieškovė ir atsakovė gyveno kartu, vėliau jie gyveno viršuje, o ji apačioje. Negali pasakyti kokie buvo santykiai pas juos viduje, ar ten pešėsi, ar nesipešė, jis to nežino. Šiuo metu jis negyvena kaimynystėje. Nurodo, kad nematė šios situacijos, bet matė per televiziją ir buvo kalbama neteisybė. Nurodė, kad neprisimins kas neteisybė, bet kad tuo momentu, kai šnekėjo, kad neprižiūrima, buvo antraip. Ją pažemino kaip reikiant. Buvo pasakyta priešprieša. Kiek pažinojo kaimynę, nebuvo jokių nesąžiningų dalykų. Nurodė, kad kažkada buvo susitikęs su D. L. ir kad pasakė jai „drabsto purvais tave, kaip čia gaunasi?“. Ji reagavo blogai, buvo susinervinusi, pasikeitusi iš išvaizdos. Pasikeitusi iš išvaizdos, tai kad ji buvo nusiminusi, išbalusi, buvo stresinėje situacijoje. Ieškovę buvo sutikęs gatvėje, kieme ir ten šnekėjosi. Išvaizda pasako, kad žmogus nervinėje įtampoje. Nurodė, kad D. L. nevartojo alkoholio, kai gyveno kaimynystėje. Jis nėra matęs jos išgėrusios, ji mašiną vairuoja. Jis nematė, kad Z. su sutuoktiniu vartotų alkoholį kai atsikraustė, tik matėsi, kad Z. buvo geriantis žmogus, o paskui atsitaisė, o prie tokios priežiūros, taip ir yra. Tiksliai nepasakys, bet tame name nebegyvena pusantrų metų gal daugiau. Negyveno tuo metu, kai laidos buvo. Nurodė, kad yra 11 metų išbuvęs pirmininku ir su vienokiais ar kitokiais klausimais bendravo su ieškove. Po laidos, kai sutiko ieškovė gal buvo praėję 1–2 mėnesiai, tiksliai negali pasakyti. Nurodė, kad iš praeitų metų gruodžio mėnesio pažymos, kuomet buvo atliekami mokėjimai R. ir nebuvo nurodama, kad už pusę buto buvo mokėta ten kažkurį laiką, – galėtų pasakyti buhalterė ir žiūrima į tai paprastai – nėra įsiskolinimo, koks skirtumas kas moka. Buhalterė nurodė vieną asmenį, gal reikėjo dviejų asmenų. Jam buhalterė nieko nesakė dėl 2019 m. sausio 15 d., kuomet buvo 83 Eur įsiskolinimas, o sumokėta 25 Eur su centais. Buhalterė kontaktuodavo su skolininkais, jis nežinojo, kad neužmokėta. Pas ieškovę nesilankydavo dažnai, bet kai užeidavo, tai ji maistą ruošdavo. Pradžioje jos kartu gyveno tvarkingai. Tiksliai nepasakys kurią laidą matė, tik kad laidoje rodė skolas, apie seserų turtinius santykius. Laidoje buvo kalbama apie pirkimus, priežiūrą. Neatsimena kur laida buvo filmuota, tikriausiai namuose. Matė vieną laidą ir nežino ar antra laida buvo. Po laidos sutikus ieškovę, buvo kalbėta apie tai, kad ten nepriežiūroje buvo, pirkimai, remontai. Nurodė, kad jam nebuvo žinoma apie seserų turtinius nesutarimus. Nurodė, kad su Z. yra mažai šnekėję, kad yra buvusi bendradarbė elektrotechnikos gamykloje dirbusi ir neišreiškė nusiskundimų, kad D. L. blogai ja rūpinasi ir negalėjo taip būti. Nurodė, kad laidoje apie D. L. sakė priešpriešą, apie priežiūrą, turtinius dalykus, tačiau laida jau senai matyta. Savotiškai D. L. vengė bendravimo su juo, tačiau kaip pirmininkas užkalbino kaimynę D. L., nes matė, kad moteris nenori šnekėtis. Jis paklausė kas nutiko ir ji pradėjo šnekėtis. Jos neigiamą būseną su ta laida susijusi, kad buvo šmeižiama. Jis nežinojo materialiai turtinių faktų, bet apie pačią situaciją, kaip rūpinasi žmogus, tuo metu ir jam stresas netgi, ant tiek „pavaryti“ ant žmogaus ir jos vietoje filmavimo grupę paduotų į teismą, nes nesąmones rodo. Nežino, kaip buvo disponuojama lėšomis. Žinojo, kad (duomenys neskelbtini) bute gyveno ukrainiečiai, tačiau kiek laiko ten jie gyveno nežino. Jis eidavo „nusiimti“ skaitliukus, matė, kad moteris ir vaikai vaikščiojo. Paskui teko sutikti ir paklausė kas ten pas ją, ar pardavė butą? Atsakė, kad ne, ten ukrainiečiai. Matydavo, bet retai, nes tuo metu jis ten negyveno. Nepasakys nuo kada Z. R. nebegyvena bute. Nėra pastebėjęs, kad tame bute kas gyventų be ukrainiečių šeimos. Nurodė, kad S. B. pažįsta iš ETG laikų. Kai Z. R. atsikėlė gyventi, pradžioje buvo visa drebanti, o paskui žmogus kaip žmogus paliko, ir iš žmogaus būsenos matosi, kad atsigavęs. Atsakovė dabar atrodo irgi neprastai.

16. Liudytoja D. N. teismo posėdžio metu parodė, kad ši byla jai yra žinoma dėl to, kad D. yra šmeižiama, todėl, kad ji neprižiūrėjo sesers. Viskas prasidėjo nuo „TV pagalbos“ laidos. Kadangi D. apšmeižė, kad neprižiūrėjo, ji (t. y. D. N.) paskambino į „TV pagalbą“ ir paprašė, kad atvažiuotų ir išsiaiškintų, kaip iš tikrųjų buvo. Patvirtino, kad ji kvietė vienai TV laidai TV pagalbą. Pažiūrėjus pirmą laidą, matėsi, kad D. yra šmeižiama, kaltinama nebūtais dalykais, kad ji „numarinusi“ savo sesers Z. vyrą, kad ji jo neprižiūrėjusi, nesirūpino savo seserimi per tuos metus, bet tai netiesa. Tiesiog ji pakvietė ir pasakė atvažiuoti, pasižiūrėti kaip iš tikrųjų buvo, kokiame bute ji gyveno ir kiek maisto tebėra, kiek drabužių, kiek visko. Antrą kartą, kai laida buvo filmuojama, buvo ji ir D. pusseserė. Jos atėjo į butą, kai buvo filmuojama antroji laida. Antra laida buvo filmuojama ne tik S. B. gyvenamojoje vietoje bet ir pas D., iš pradžių. Nurodė, kad tuo metu kai seserys gyveno, D. rūpinosi ligoniais. Slaugos darbuotoja būdavo iki 5 val., o D. visą parą reikėdavo prižiūrėti. Nurodė, kad ji nesilankė pas Z. R. bute. Ji žino, kaip ieškovė rūpinosi Z. R., nes D. pasakodavo. Nurodė, kad viską žino iš D. L. pasakojimų, ir po to matė kiek viskas buvo palikta tame bute, kiek maisto, pilni šaldikliai mėsos, iš daržo prikrautos visokios gėrybės. Lankėsi Z. R. bute, nes D. nuvedė ir parodė. Ją į butą nuvedė ir parodė, kai sesuo išsikraustė. D. pasakojo dėl laidos, kuri buvo iškviesta dėl mokesčių mokėjimo. D. pasakojo, kad ji moka visus mokesčius, kad sesuo nemoka. Pirma laida buvo kviesta dėl to, kad D. atseit nesirūpino savo seserimi. Kai ji ateidavo pas D. atsigerti arbatos, ji yra mačiusi, kaip D. ėjo pas Z. į butą. D. sakydavo, kad reikia bėgti ligonį žiūrėti. D. išeidavo ir ji išeidavo namo. Ji yra mačiusi, kaip D. nešė maistą jiems. Nurodė, kad su Z. nėra kalbėjusi, kai Z. ten gyveno. Su D. kalbėjo po pirmos laidos ir D. jautėsi labai sugniuždyta, labai blogai, jai pradėjo širdis streikuoti. D. sakė, kad iš viso nebemiega, todėl ji, t. y. D. N., ir kvietė „TV Pagalbą“ antrą kartą. Antra laida nepasiekė tikslų, t. y. jos neatsiprašė prieš visą Lietuvą, kaip ji buvo apšmeižta. Z. su vyru gyveno bute, o vyru rūpinosi slaugytojai ir D.. Žino, kad D. nupirko (duomenys neskelbtini) butą ir kad buvo parašytas testamentas, kad po mirties tiek vyras, tiek Z. atiduos D. atgal tą butą. Jai nėra žinoma, kaip ieškovė disponavo Z. gaunamomis lėšomis. Tame bute, kur Z. gyveno, ji nesilankydavo, kai Z. gyveno. Nurodė, kad tame bute niekas daugiau negyveno, todėl ten buvo Z. rūbai, nes D. turi savo butą ir jos daiktai pas ją. Nurodė, kad Z. negyveno savo bute nuo vyro laidotuvių. Po A. laidotuvių D. buvo išnuomojusi butą 2 mėnesiams ukrainiečiams. Nurodė, kad jos iniciatyva buvo kviečiama antra laida ir dėl to su D. nesitarė. Ji tiesiog iškvietė „TV pagalbą“, kad paneigtų informaciją. Nežino kodėl antroje laidoje įvyko ginčas dėl laidojimų išlaidų, o ne dėl informacijos paneigimo. Dėl pirmosios laidos jai nebuvo žinoma, kad ieškovė nemokėjo už buto dalį. Po tų laidų filmavimo ieškovė nevengė bendravimo su ja ir viską jos atvirai šnekėdavosi. Po antros laidos D. L. jautėsi taip pat sugniuždyta ir po šiai dienai ji tokia. Nurodė, kad paskambino „TV pagalbai“ ir pasakė, kad čia neteisybė, kad jie parodė netiesą. Nurodė, kad ji nekvietė jų atvykti, jie patys atvažiavo. Ji tik pasakė, kad parodė neteisybę. Ji dalyvavo tą dieną, kai „TV pagalba“ atvažiavo. Ji nežinojo, kad „TV pagalba“ atvažiuoja, netyčia užėjo pas draugę. Apie ten atsiradusią pusseserę nieko nežino. Apie tai, kad ji paskambino į „TV pagalbą“ pasakė D. L., tik pasakė D., kad taip neturi būti. Nežinojo, kad laidos rengėjai atvažiuos. D. L. nupirko butą seseriai Z. R., kad ji jaustųsi, kaip šeimininkė, kaip savininkė, o ne kaip nuomininkė. Žino, kad Z. R. sutuoktinis gulėjo ant lovos, tačiau nežino kiek laiko gulėjo ant lovos. Taip pat neatsimena kiek laiko A. R. ligoninėse praleisdavo. Nežino kas Z. R. ir A. R. prižiūrėdavo, kai D. L. sanatorijose būdavo. Nurodė, kad kartą per metus D. būdavo sanatorijoje. Su D. L. pažįstamos 44 metus. Nurodė, kad po laidų D. iš karto pradėjo streikuoti širdis. Visų pirma ji naktimis nemiegojo. Ji pasakė D., kad reikia kreiptis pas daktarą. Jai buvo įdėtas širdies stimuliatorius ir ji jautė, kad jai iš viso yra negerai. D. L. kreipėsi pas gydytojus, bet tikslios datos ji nežino. D. L. po laidotuvių kreipėsi į socialinės rūpybos skyrių, kad Z. būtų paskirta globa. Ji sakydavo, kad sesuo turi neįgalumą ir ji nepasirūpins Z., tačiau pareidavo atsakymai, kad Z. sveika ir gali pasirūpinti savimi. Mano, kad ieškovė pagrįstai kreipėsi į instituciją. Jeigu gydytojai nustatė, kad Z. reikalinga priežiūra, todėl ji mano, kad tai yra gydytojų diagnozė, o ne spec. rūpybos. Gydytojai nustatė, kad Z. R. reikalinga priežiūra. Nėra bendravusi su Z. R. ar S. B.. Nurodė, kad D. L. turi sodą ir ji ten lankydavosi. Tuo momentu, kuomet ji lankydavosi sode, nematydavo, kad Z. R. lankytųsi sode. Nurodė, kad pažįsta 50 metų D. L. pusseserę, kuri dalyvavo antroje laidoje. Kai antrą kartą atvyko „TV pagalba“, ji bendravo su jais. Kai užėjo pas D. L. atsitiktinai, ji nežino ar tą dieną D. L. „TV pagalbos“ atvykimas buvo staigmena. D. L. jai buvo minėjusi, kad „TV pagalba“ kažkada atvažiuos, tačiau ji, D. N. konkrečios datos nežinojo. D. L. buvo žinoma, kad ji skambino „TV pagalba“ ir kvietė juos atvykti. Ji pasakė D., kad taip negalima ir reikia ieškoti teisybės. Nurodė, kad žino kokius D. L. yra pareiškusi reikalavimus savo seserims šioje byloje, kad atsiprašytų. Pirmiausia, D. yra garbė. Ji dainuoja ansambliuose ir kada esi šmeižiama ant visos Lietuvos, yra negerai. Ji taip pat žino, kad prašo kompensacijos už laidotuves. Antroje laidoje D. nebuvo išteisinta, o tai turėjo padaryti „TV pagalba“, nes kaip apšmeižė, taip ir turėjo padaryti, kad išteisintų. Seserys apšmeižė D., tai tegul seserys atsiprašo. Nurodė, kad jai žinoma, jog D. rašė skundus „TV pagalbai“, žurnalistų etikai. Ieškovė skundu prašė, kad atsiprašytų prieš visą Lietuvą, kad atsiprašytų žurnalistė, kad atiduotų „fliašiuką“, kurį D. atidavė prie jos akių. Žurnalistė kalčiausia, nes ji atvažiavo ir viską matė, o pirmą kartą nieko nerodė, t. y. nei buto, nei daiktų, nei maisto. Pirmoje laidoje tų daiktų nebuvo rodama, nebuvo įeita į Z. butą, o jie atsirado tik antroje laidoje. D. L. priekaištų „TV pagalbai“ nereiškė, kad jie netinkamai kažką parodė, – buvo prieš seseris, nes jos apšmeižė, bet tik tiek kad parodė per tą laidą. Jeigu būtų nekvietusi pagalbos, niekas nebūtų įrodęs, kad D. teisi. Apie D. sveikatą viską žino. Nežino datos, kada įdėtas širdies stimuliatorius. Žino, kad yra problemos su stuburu, sąnariais. Dabar D. sveikata eina blogyn. Kada prasidėjo teismai jai yra blogiau. Nurodė, kad D. atstatė Z. nugarą, nes D. yra masažuotoja su diplomu, ir kad ji darė masažus. Tiksliai žino, kad (duomenys neskelbtini) buto mokesčiai buvo nemokėti, nes D. nemokėjo, o po to viską sumokėjo. D. nemokėjo už butą, nes buvo ant dviejų vardų. Nurodė, kad ji lankydavosi bute, kur D. gyveno. Kai buvo padaryti remontai, Z. nuėjo gyventi į ketvirtą aukštą, o D. į trečią aukštą. Remontai buvo padaryti viršuje, tada Z. pasiliko ten gyventi, o D. pasiliko apačioje gyventi. Nematydavo, kad D. L. vartotų alkoholio. Nežino, ar Z. R. vartojo alkoholį, kai gyveno virš D..

17. Liudytoja apklausta D. J., teismo posėdyje parodė, kad pas S. nenueidavo, gal vieną kitą kartą, o su D. daugiau bendravo ir nueidavo visą laiką, matė jų gyvenimą ir kaip jos gyveno. Iš pradžių Z. dirbo ETG gamykloje, gavo butą, gerai gyveno ir ją supažindino su R., kuris tapo jos vyru. Kai pradėjo gyventi, pamėgo alkoholį, o D. tuo tarpu buvo išvažiavusi į Ispaniją, 10 metų. D. užsidirbusi pinigų parvažiavo, rado labai nusigėrusią Z., abu buvo blogame stovyje, buvo nepažįstami. D. stengėsi, parsivežė, nupirko iš savo pinigų butą ir davė gyventi. Juos gydė, kodavo, vežė į Klaipėdą ir Šiaulius. D. stengėsi kiek galėdama, Z. buvo prižiūrėta, aprengta ir papuošta. R. žiūrimas buvo taip pat ir visą laiką svetimą žmogų prižiūrėjo, niekas taip negalėjo prižiūrėti, kaip D.. Nueidavo pas D., kai Z. R. su vyru gyveno pas D.. Pas Z. R. ji yra buvusi 1-2 kartus, kai gyveno prie „ETG“ gamyklos. Nueidavo pas Z. ir kai ji gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, A. šliaužiodavo. Nurodė, kad ji nueidavo ir pas Z., ir jos kartu bendraudavo su D.. Nurodė, kad Z. buvo labai patenkinta D. prižiūrėjimu. Buvo išpuošusi, visur važinėdavosi, kartu veždavosi. Kur važiuodavo ar į miestą, ar į sodą, ten ir ją veždavosi. Nežino, kodėl Z. kvietėsi „TV pagalbą“, nes visą laiką buvo patenkinta D. priežiūra. Kai mirė R., pradėjo gauti didelius pinigus ir nebebuvo tokio vargo, kai reikėjo R. nešioti. Nurodė, kad matė pirmąją „TV pagalbos“ laidą. „TV pagalba“ buvo kviesta, kad blogai, valgyti neduoda, nieko nėra, „trusikų“ neturi, drabužėlių nėra, viskas blogai, sode dirbti liepia, obuolius skinti, darbuotis, akmenis rinkti, viską perrinkti, pertvarkyti. Norėjo atsiimti ir kvietė, kad galvojo, kad Z. atiduos S.. Laida buvo kviesta, kad D. blogai prižiūri, kad yra nevalgiusi, skriaudžiama, kankinama, girdoma degtine. Matė, antrą laidą. Atidavė pinigus, už butą, kur buvo parduotas, D. nupirko butą iš savo pinigų. O kur jie pardavė butą prie ETG gamyklos, pareikalavo ir D. atidavė pinigus. Slaugė R. 9-10 metų, už nieką neatsiskaitė ir dar prašo buto, kur atidavė pinigus. Nurodė, kad ji dalyvavo antroje laidoje, kai buvo filmuojama. Užėjo pas D., kai buvo atvykusi „TV pagalba“, nes labai dažnai užeidavo pas D.. D. ir Z. ir jos sutuoktinis buvo labai prižiūrėtas. Tuo metu su Z. pasišnekėdavo ji labai gražiai, džiaugėsi priežiūra. Nežino, kodėl per laidą kitaip sakė. Norėjo Z. pasiimti, tai reikėjo kažką sakyti. Po laidų D. savijauta buvo bloga, susirgo, pas daktarus visą laiką ir darė operaciją, įdėta stimuliatorius, visą laiką „ant nervų“. Ir anksčiau sveikatos nelabai turėjo, tiek metų dirbo Ispanijoje, užsidirbo pinigų, nupirko butą jiems, kad galėtų juos prižiūrėti, atstatyti. Ji buvo atstačius, vežė, kodavo, gydė. Kur vežė, viskas yra popieriais pagrįsta. Nurodė, kad neteisingai atsakovės pasakė apie priežiūrą, kad blogai, kad nežiūri, nevalgiusi, šaldytuvas tuščias, drabužių neturi. D. antros laidos filmavimo metu jautėsi blogai, pergyveno, sakė, kad tiek vargo deda ir tiek apšmeižė ant visos Lietuvos. Visą laiką ji buvo šmeižiama. Patvirtino, kad jos iškvietė „TV pagalbą“ antrą kartą. Su „TV pagalba“ važiavo, pinigus atidavė. Nurodė, kad taip pat važiavo prie ETG gamyklos, parodyti kur gyvena, bet laidų vedėja S. atsisakė ir nurodė, kad ji viena nuvažiuos pažiūrėti. Buvo nuvažiavę vieną kartą pas S. B., net nelabai norėjo draugiškai įleisti. Norėjo aplankyti Z.. B. buvo pikta ant jų. Nurodė, kad kiek jai žinoma, A. R. apie metus praleido ligoninėje. D. L. važiuodavo į ligoninę ir rūpinosi, už viską mokėdavo iš savo pinigų, nes mažai jie pinigų tuomet gavo. Z. gaudavo virš 200 Lt., o A. R. 100 Lt su trupučiu. Tuos pinigus turbūt paimdavo D., negali pasakyti. Žino, kad D. ėjo į socialinį, kad Z. būtų geriau prižiūrima. D. Z. į sanatoriją nesivežė, bet kur važiuodavo, ten veždavosi. Gal vežė į sanatoriją, bet ji apie tai nežino. D. nepirko buto savo vardu, nes norėjo nupirkti jiems, kad būtų kur gyventi. D., kai juos parsivežė pas save, tai butas buvo tuščias ir D. mokėjo pinigus už tą butą kokius 2 metus, gal daugiau. D. nupirko iš savo pinigų, o tas butas dar porą metų stovėjo tuščias ir tik paskui pardavė. D. užsidirbo daug pinigų, dirbo Ispanijoje ir be to turėjo čia verslą, prekiavo drabužiais. Iš socialinio ateidavo moteris prižiūrėti Z.. Nurodė, kad nežino kokias išmokas, kokiais metais gaudavo. Matė „TV pagalbos“ laidas. Ginčas iškilo, kad Z. blogai, skriaudžiama. Butas, kuris priklauso D. ir Z. bendrai, tai ten yra D. butas, už savo pinigus nupirko tik leido jiems gyventi. D. visą laiką mokėjo už savo buto dalį mokesčius ir dabar niekas bute negyvena ir D. visą laiką kiek reikia, tiek ir moka. Antros laidos metu tikrovės neatitinkančią informaciją paskelbė, kad nėjo apžiūrėti, o reikėjo viską patikrinti nuodugniai, ką turi ir ko neturi. Nenufilmavo, nes turbūt nenorėjo filmuoti, nenorėjo parodyti, kad viskas yra. Kai tik mirė R., taip B. ir išsivežė Z. pas save. Kad Z. gaudavo 200 litų, R. 100 litų, tai sakydavo D., kad tiek tegauna, o jai reikia viskuo rūpintis, pirkti, padėti. Bet ji sakė, kad ji prižadėjo mamai Z. žiūrėti, kol pati gyvens, kad nelaiminga yra, ji turi padėti ir neapleisti, rūpintis iki galo. Užeidavo pas Z. ir A. R. į butą. Gal per mėnesį, gal daugiau užeidavo, bet taip dažnai nelakstė. Po „TV pagalbos“ laidų ji bendravo su D. L.. Po TV laidų filmavimo ji jautėsi blogai, pergyveno, kad prieš visą Lietuvą neteisingai, kad tiek vargo, o toks atsidėkojimas neteisingai, apšmeižė. Po antros laidos filmavimo, kai buvo nuvažiavę pas S. B., D. visą laiką pergyveno, bėdavojosi dėl kraujo spaudimo, dėl širdies. Nežino kodėl D. antrą kartą važiavo filmuotis pas S. B.. D. sutvarkė A. laidotuves ir paminklą pastatė, kapą sutvarkė.

18. Liudytoja B. S., teismo posėdžio metu parodė, kad ne dažnai, bet ir ne retai susitikinėjo su D. L.. Po kurio laiko pastebėjo, kad apsigyveno jos neįgali sesuo Z. su vyru. Buvo, kad Z. atsiveždavo pas ją. Buvo toks įvykis: važiavo grybauti, pas D. L. raktai rankoje, o savo seseriai neįgaliai be rankyčių sakė paimk krepšį. Kitą kartą D. buvo atvažiavusi, jos šnekučiavusi, gėrė kavą, D. pasakė, kad užsibuvo ilgai, sako Z. mašinoje sėdi. Nurodė, kad ji už galvos susiėmė ir pasakė, kad Z. infarktą gaus. D. visiškai Z. negerbė, nesirūpino ja, kolektyvine sode versdavo žolę pjauti, kavą padaryti. Ji sakydavo D., kaip Z. be rankų kavą padarys, taigi nelaimė kokia atsitiks. Jos manymu, D. jos visiškai negerbė, nemylėjo, ji buvo jos pinigų auka ir tikrai tą pastebėjo, nes tuo metu iš karto pagerėjo D. L. gyvenimas, „auksais pradėjo žibėti“, rūbais, paltais. Tiksliai to gerai nežino, bet D. pradėjo važinėjo po keliones ir sanatorijas. Ne vien ji, bet ir draugės pastebėjo, kad jai po kurio laiko pagerėjo gyvenimas ir butą nusipirko, o gyveno paprastai, kaip ir ji, nieko neturėjo. Jai buvo reikalingi tik pinigai. Kai buvo „TV pagalbos“ laidos, tuo metu ji jau nebebendravo su D. L.. Nurodė, kad žiūri TV pagalbą ir matė TV pagalbos laidas, kur dalyvavo D. L., nes labai greitai pasklido kalbos įsijungti televizorių. Laidoje jos ten ginčijosi ir kiek ji suprato, kad ji gailėjosi ne tiek, kad sesės neteko, bet visi nori pinigų. Ginčijosi, kaip ta Z. pateko pas kitą seserį. Dabar mato Z. laimingą, besišypsančią, jau kokie 5-6 metai laiko ji nėra ligoninėje gulėjusi, kuomet gyvena pas kitą seserį. O kai pas L. gyveno, tai tiksliai žino, kad net „durnyne“ buvo. Vieną kartą ji dirbo pas tokią senelę ir nuėjo tos senelės aplankyti į ligoninę, ir ten pamatė Z. ir paklausė „Kaip tu čia?“. Z. pasakė, kad sesuo D. L. ją paguldė. Nurodė, kad dažnai tenka pabūti jų šeimoje. Jos yra šmeižiamos, kad yra „pijokės“, kad geriama, tikrai šito nėra, nes ji kelis kartus per savaitę važiuoja iš jų parsivežti žolės. O kai jaunos buvo, visos išgėrinėdavo. Pas ją ateidavo D. L., yra ir nakvojus, jos prisigėrė. Nurodė, kad gal tik vieną TV pagalbos laidą matė, tuo metu su D. L. nebebendravo. Jai paskambino viena pažįstama draugė ir paklausė „Ar tu nežiūri TV pagalbos?“, atsakė, kad nežiūri. Jai pasakė įsijungti, nes rodė D. L., kad su savo seserimi barasi, ar dėl aukso apvogimo, tačiau neprisimena, nes praėjo daug laiko. Nurodė, kad D. L. sodas važiuojant į Kurmaičius kairėje pusėje, ten yra buvusi kokį 10 kartų, pati D. L. ją nusiveždavo. Ji neskaičiavo, bet D. L. į sodą ją nusivežė daug kartų. Važiuodavo ir sesuo be rankų. Nurodė, kad nebebendrauja, nes jos susipyko, santykiai nutrūko. Praėjo mėnuo, buvo Kalėdos, ji buvo L. prieš 2-3 metus padovanojus dovaną ir ji atnešė bei numetė koridoriuje jai tą dovaną. Todėl ji pagalvojo, kodėl jai su tokia „beprote“ draugauti. Žino, kad D. prekiavo „škudurais“ turguje. O prieš apsigyvenant Z., D. L. niekur nedirbo. Per tiek metų kiek pažino, D. L. nebuvo išvažiavusi į užsienį. Nežino kokios buvo Z. ir jos vyro pajamos, kai Z. gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ji gavo invalidumą, o jos sugyventinis gavo pensiją. Mano, kad galėjo pasipelnyti D. L. iš jų pinigų, nes ir butą nusipirko, baldais apsistatė, sužibėjo auksais, apsirengė, o buvo tokia paprasta kaip ir ji. Iš kažkur pinigai atsirado. Ji buvo nuėjusi pas Z. į butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kai Z. gyveno su vyru. D. L. gyveno didžiajam kambaryje, o mažajame kambaryje Z. su savo sugyventiniu visą laiką gulėdavo, jis ten gal sirgo. Jo saugoti ir slaugyti nereikėjo, jis ir šiukšles išnešdavo. Abu buvo vaikštantys. Z. jai nebuvo sakiusi, kad ten jai blogai gyventi. Nurodė, kad ji negali pasakyti ar Z. gaudavo valgyti, nes ji ateidavo ten tik valandai. Paskui Z. paliko gyventi tame bute, o D. L. nusipirko toje pačioje laiptinėje kitą butą. Po Laidos žmonės juokėsi iš D. L. netekus didelių pajamų. Nurodė, kad su Z. ar S. nėra išgėrinėjusi, nes yra sena ir nebegali.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymų vertinimas

Ieškinio dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmestinas. Ieškinio dalis atsakovei Z. R. dėl mokesčių priteisimo tenkintinas iš dalies. Priešieškinis tenkintinas visiškai.

Dėl patikslinto ieškinio reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo

19. Ieškovė prašė teismo priteisti jai solidariai iš atsakovių 1 923,85 Eur turtinės ir 40 000 Eur neturtinės žalos. Šiuos reikalavimus grindė iš esmės pablogėjusia sveikatos būkle, dėl kurios turėjo gydytis ir patyrė išlaidas. Teigė, jog visos jos sveikatos problemos atsirado dėl to, kad daug metų slaugė savo neįgalią seserį Z. R. ir jos sutuoktinį A. R., o per TV pagalbos laidas buvo apšmeižta, ten buvo parodyta neteisybė, ji turėjo gydytis, patyrė tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą.

20. Padarytą turtinę žalą ieškovė grindžia tuo, jog po parodytų TV laidų labai pablogėjo ir taip sunki jos sveikata, turėjo papildomai lankytis pas gydytojus, pirkti ir gerti jų paskirtus vaistus, lankyti paskirtas procedūras, reabilitacines priemones. Prie ieškinio pateikė medicininius išrašus apie savo sveikatos būklę, vaistų pirkimo kvitus 145,67 Eur sumai; išrašytas PVM sąskaitas faktūras už priemoką už kambarį AB „Eglės“ sanatorija, laikotarpiais: 2016 m. balandžio 10 d. iki 2016 m. balandžio 24 d. 210 Eur; 2017m. balandžio 12 d. iki 2017 m. balandžio 29 d. 306 Eur; 2018 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. spalio 11 d. 352 Eur; 2020 m. rugpjūčio 26 d. iki 2020 m. rugsėjo 10 d. 364 Eur; 2022 m. gegužės 3 d. iki 2022 m. gegužės 16 d. 543,30 Eur, iš viso 1775,30 Eur. Bendra pateiktų įrodymų dėl turtinės žalos suma 1920,97 Eur.

21. Bylos medžiaga nustatyta, kad TV3 televizijos buvo parodytos dvi TV pagalbos laidos. Pirma TV pagalbos laida, (duomenys neskelbtini) sezono (duomenys neskelbtini) serijoje, buvo parodyta (duomenys neskelbtini), kurioje, S. B. ir Z. R. išsikvietė TV pagalbą adresu (duomenys neskelbtini). S. B. ir Z. R. nurodė, kad TV pagalbą iškvietė dėl to, kad už butą yra įsiskolinimų, kuris nuosavybes teise priklauso po puse buto dalies tiek D. L., tiek Z. R.. Nurodė, kad D. L. nemokėjo už savo puse buto dalies ir jos skola yra 300 Eur, o Z. R. yra sumokėjusi. D. L. naudojasi elektra ir vandeniu, bet nemoka 2 su virš mėnesio. S. B. laidos metus nurodė, kad gauna lapelius už vandenį, kuriuose nurodyta, kad išnaudota po 3 kubus. Ji paklausė D. L., kodėl ji nemoka už butą, ji pasakė: „Kodėl aš turiu mokėti?“. TV pagalba iškvietė išsiaiškinti, kodėl D. L. nemoka už butą ir kada ruošiasi susimokėti bei ar D. L. sutiktų butą parduoti, kad Z. R. galėtų nusipirkti atskirai butą. Nuėjus pas D. L., Z. R. paklausė D. L., kodėl ji viskuo naudojasi, vandeniu, elektra, plaunasi drabužius ir butą laiko, kaip viešbutį. Z. R. paklausė, kur 7000 bei taip pat pasakė, kad 15 metų ėmė virš 1000 nuo abiejų, o maisto nepirko, ir kad „A. mirė per tave“. D. L. nurodė, kaip ji gali mokėti už butą? 2010 metais D. L. jiems nupirko butą ir kas jai turi sumokėti, nes A. 10 metų ant lovos pragulėjo. S. B. nurodė, kad Z. susimoka už savo buto dalį ir be to Z. R. nurodė, kad bute du metus negyvena. Z. R. taip pat nurodė, kad A. tikrai 10 metų negulėjo ant lovos, ir kad ji D. nieko neskolinga bei pasakė, kad „jei butą parduos, tai visus pinigus pasiims ministrė“. Ji norėtų pardavus butą nusipirkti sau butą, bet „ministrė pasičiups visus pinigus, nes visą laiką taip būna“. S. B. nurodė, kad jei nebus sumokėta, abiem atims butą. D. L. tuomet pasakė, kad jai nereikia buto, tegul pasiima valdžia, tikrai nieko neparduos. Z. R. pasakė, kad jai butas reikalingas, nes kitaip kur ji gyvens. D. L. nurodė, kad Z. jai skolinga už paminklą ir laidotuves, o Z. R. atsakė, kad D. L. nuvažiuotų ir nuimtų paminklą, nes jos pačios turi paminklą. Paskui Z. R. paklausė D. L., kur yra auksiniai auskarai ir auksinės grandinėlės. Z. R. nurodė, kad nori pinigų dėl trobos ir daugiau jos nebenori matyti. Tuomet D. L. nurodė, kad ji labai jaučiasi, jog Z. yra skoloje ir ji dėl to nemoka mokesčių, tačiau mokėtų už butą, jei Z. sumokėtų už laidotuves ir paminklo pastatymą. D. L. pasakė, kad jai nereikia nei vieno euro, tik kad Z. būtų laiminga. Z. R. nurodė, kad skola yra virš 500 Eur, o S. B. pasakė, kad už elektrą skola yra 140 Eur. D. L. atsakė, kad praeitais metais pabaigė elektrą ir iš jos nuskaitė. Taip pat nurodė, kad Z. butas ETG kainavo 4300 ir atiduos pinigus. Z. R. sutiko su tokiu pasiūlymu, jog užtenka bei sutiko užfiksuoti sandorį pas notarą. Pirmadienį TV pagalbai atvykus vėl į D. L. namus, ji atidavė pinigus Z. R. ir nuėjo pas notarą.

22. TV pagalbos laida, (duomenys neskelbtini) sezonas (duomenys neskelbtini) serija, prasideda, kai laidos rengėjai atvyko pas D. L. į jos namus. Laidos metus D. L. nurodė, kad parsivežė Z. ir išnuomojo 1 kambario butą mikrorajone. Pusę metų nebuvo mokėta už butą. Ji butą išklijavo tapetais, langus nudažė ir Z. pasakiusi, kaip gerai. O pas S. kaip gyvena, net baisu. Kovojo už Z., nes 7 mėnesius prieš tai pas ją buvo. Nurodė, kad visą gyvenimą dirbo ir turėjo verslą, bet po to verslo nebegalėjo turėti. Ji pasiėmė globoti Z., kad ši atsistatytų. Z. pas S. B. yra du su puse metų, 2017 m. Z. išėjo. Z. anksčiau gaudavo 300, o nuo 2015 m. gauna 750. Taip pat nurodė, kad už Albiną visą laiką socialinė darbuotoja virė valgyti iš jos pinigų. Nurodė, kad tik jai neskaudėtų širdis, kad ji būtų prižiūrima bei nuvežta į ligoninę, negertų. Tegul Z. būna, juk ne pas svetimą. Nurodė, kad S. laiko pyktį, kodėl ji išgelbėjo Z., kodėl jos ten nepaliko, kodėl jai butą nupirko. S. pasiėmė globoti dėl pinigų, o A. neglobojo, nes reikėjo valyti užpakalį. D. L. nurodė, kad Z. jai yra svarbi, nes yra jos sesuo ir be rankyčių, neįgali, todėl ja turi būti pasirūpinta. Laidos metu buvusi D. L. pusseserė D. pasakė, kad Z. buvo gerai prižiūrima, vežiojama ir mylima, o D. draugė nurodė, kad D., kol buvo įmanoma padėjo iš visos širdies, nes kiek ji įdėjo, ir verslas ir mašina. D. nori iš sesės gauti 4000 Eur, nes tiek patyrusi išlaidų ir ji paliks abi seses ramybėje (pasakė laidos vedėjas). Atvykus pas S. B. ir Z. R., į jų namus. Z. R. pasakė, kad bute (duomenys neskelbtini) g. jos daiktų ten nėra ir kad D. L. apatiniai ten sudėti. Z. R. nurodė, kad 2,5 metų gyvena pas S. paauksuotai, o prieš tai gyveno pragare: „Viską dirbk, žolę pjauk, obuolius rink nuo viršaus“. Nurodė, kad obuolius pasiekė su pagaliais, su viskuo“. Nurodė, kad ji tempė D. kopūstus ir dėl to toks jos stuburas. D. L. atsakiusi, kad Z. išlygino stuburą, nes buvo kaip kalnas. Z. R. patvirtino, kad kai gyvena pas S., S. rūpinasi jos sveikata ir vyksta pas gydytojus. 15 metų gyveno pas D. ir išvargo, „snukius talžė“, A. kiek nevalgiusį laikė ir ją kiek nevalgiusią laikė. Atsivedė pas save pavalgyti ir A., įdėjusi savo ranką (parodo dešinę savo ranką), nešė valgyti. D. nuvažiavusi visur, į Žemalę, šaukia, kiek ji neša A. pavalgyti. Seseriai norėjo įtikti, todėl „į užpakalį lindo“, o D. liepė skinti obuolius, žolę su tokiu stuburu pjauti, mažus akmenukus su burna rinko. Z. R. parodė savo vasaros kambariuką, kuriame gyvena. Laidos metu S. B. pasakė D. L., kad D. grandinėles ir auskarus pasiėmė, kaip ji galėjo jos daiktą paimti. D. L. į tai atsakė, ar pijokai dar turi aukso, ir kad jie buvo užstatyti. Tuomet S. B. atsakė, kad juos paėmė ir Z. atidavė. Z. R. nurodė, kad už laidotuves neduos pinigų D. L. dėl to, kad gavo pinigus kiekvieną mėnesį virš 1000. Laidos metu D. L. paklausė Z. R.: „sakei A. mirė per mane“. Tuomet Z. R. atsakė: „Pasakyk, kaip jis mirė?“. S. B. pasakė D. L., kad A. išvežei į Sedą. Ar namuose su A. negalėjai būti? O D. L. atsakiusi S. B.: „Juk tu buvai su A. 3 savaites ir pasakei, kad geriau akmenį griaužti“. D. prašo Z. 4000 Eur sumos, t. y. 2000 už laidotuves ir 2000 už paminklą. Z. nesutinka ir nurodė, kad pinigai banke. S. B. pasakė, kad už laidotuves turėtų būti 1000, o D. L. nurodė, kad laidojant iš valstybės gavo 500. D. L. tuomet pasakiusi, ar jūs įsivaizduojat kokia turėtų būti suma, kai reikėjo „užpakalį valyti“. Z. R. atsakė, kad „Kai reikėjo valyti, iš karto į Sedą išvežei. Kokie pinigai, kai kiekvieną mėnesį gavo po tiek, o dabar nėra iš kur gyventi“. Z. R. nurodė, jog jei būtų buvę gerai pas D. L., nebūtų išsibėgusi iš jos. Laidos metu Z. patvirtino, kad jai pagalbos nereikia ir nenori, kad D. padėtų. Z. R. dar kartą nurodė, kad neduos tokių pinigų D. dėl laidotuvių, nes ji tiek neišleido. D. L. nurodė, kad sutiktų su 3000, tačiau Z. R. pasakė, kad vis tiek neduos už laidotuves.

23. 2020 m. spalio 14 d. pareiškimu ieškovė D. L. kreipėsi į laidos TV pagalba vedėją Egidijų Knispelį, kuriam rašė, jog laidų metu buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija apie ieškovę. Nurodė, kad laidoje nebuvo rodoma ir minima visa susidariusi situacija, kurią ji pasakojo laidos vedėjai S..

24. 2021 m. balandžio 20 d. ieškovė teikė skundą Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl parodytų TV pagalbos laidų, kad parodyta ir pateikta informacija neatitinka tikrovės, žeidžia ieškovės garbę ir orumą bei klaidina žiūrovus.

25. 2021 m. liepos 1 d. sprendimu Dėl televizijos programoje „TV pagalba“ (TV3, (duomenys neskelbtini) sezonas (duomenys neskelbtini) serija, (duomenys neskelbtini) sezonas (duomenys neskelbtini) serija) paskelbtos informacijos, Žurnalistų etikos inspektorius padarė išvadą, jog įvertinus skundžiamo turinio žinią visos Programos kontekste nėra pagrindo spręsti apie žinios neteisingumą ar esminį netikslumą; taip pat atsižvelgiant į ginčo teiginių kontekstą, faktines aplinkybes laikytina, kad paskelbta informacija nepažeidė pagrindinių visuomenės informavimo principų. Nusprendė pripažinti D. L. skundą dėl televizijos programoje paskelbtos informacijos nepagrįstu.

26. Pradiniu ieškiniu ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovių 10 000 Eur neturtinės žalos, bylos nagrinėjimo metu prašomos priteisti neturtinės žalos dydį padidino iki 40 000 Eur. Ieškovė padarytą jai neturtinę žalą grindė tuo, jog parodytose TV pagalbos laidose apie ją paskleista neteisinga informacija sukėlė jai didžiulius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, ji negalėdama savęs apginti stengėsi vengti bendravimo. Ji yra buvusi aktyvi verslininkė, ir dabar yra aktyvi visuomeninėje veikloje, ji turi daug pažįstamų, draugų, vengė su visais bendravimo, žymiai pablogėjo jos sveikata. Nurodė, jog per masinio informavimo priemones buvo paskleista žinia, žeminanti ieškovės garbę ir orumą, kuri neatitinka tikrovės.

27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnyje nurodoma, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti. Nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 36, 44 punktus). Taigi atsakovo paskleistos informacijos kvalifikavimas kaip žinios ar nuomonės yra teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl taikytino ieškovo pažeistų teisių gynimo būdo.

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktą).

29. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad įrodinėjimo našta bylose dėl nuomonės paskleidimo paskirstoma taip pat, kaip ir bylose dėl tikrovės neatitinkančių duomenų, žinios paskleidimo, t. y. taikoma nuomonės nepagrįstumo prezumpcija ir atsakovas turi įrodyti, kad jo paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovo ar kitaip specialiai jam pakenkti (CK 1.8 straipsnio 1 dalis). Kadangi nuomonė yra subjektyvus tam tikros situacijos, faktų vertinimas, sprendžiant dėl jos pagrįstumo, sąžiningumo, etiškumo turi būti nustatytas paskleistos informacijos turinys, tekstas ir kontekstas, nes ne už kiekvienos nepagrįstos nuomonės paskleidimą gali būti taikoma civilinė atsakomybė, o tik už tokios, kuri pažemino fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidė juridinio asmens dalykinę reputaciją. Tai, ar paskleista nuomonė pažeidžia asmens, apie kurį ji paskleista, interesus, lemia asmens subjektyvus savęs vertinimas ir tai, kaip visuomenė suprato ginčijamus teiginius (pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 57–59 punktai).

30. Nuomonei įvertinti teismui visų pirma reikia nustatyti, kokia nuomonė buvo paskleista, t. y. nustatyti jos turinį ir paskleidimo faktą. Nuomonės turinį, kuris yra fakto klausimas, kaip ir jos paskleidimo faktą, teismas nustato pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs byloje surinktus įrodymus. Šių faktų įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui.

31. Tai, kaip atsakovo išsakytus teiginius suprato ieškovas, savaime nereiškia, kad būtent tokia nuomonė apie jį buvo paskleista (pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 59 punktas).‏‏‎

32. Iš ieškovės ir atsakovių pateiktų paaiškinimų teismo posėdžio metu, peržiūrėtų TV pagalbos laidų turinio matyti, kad tarp šalių seniai kyla konfliktai dėl neįgalios sesers Z. R. priežiūros, taip pat ir konfliktai dėl seserų turtinių santykių. Šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu ir laidų turinys patvirtina, kad atsakovės TV pagalbos komandą kvietė dėl ieškovės D. L. nemokamų mokesčių už butą, kurį lygiomis dalimis valdo ieškovė ir atsakovė Z. R.. Šią aplinkybę teismo posėdyje pripažino ir pati ieškovė. Kaip matyti iš pirmosios TV pagalbos laidos turinio dėl ieškovės netinkamo rūpinimosi nuomonę išsakė Z. R., kuri iš esmės bendrais teiginiais išreiškė nepasitenkinimą dėl buvusio savo sesers elgesio su ja ir su jos sutuoktiniu A. R.. Filmavimo pradžioje atsakovės bendrais teiginiais papasakojo priešistorę, dėl ko kreipėsi į TV pagalbą. Jokių konkrečių faktų, kurie žemintų ar menkintų ieškovę, išsakyta nebuvo. Teismo vertinimu, laidos filmavimo metu atsakovės Z. R. išsakyti teiginiai, laikytini jos nuomonės išreiškimu, o kaip minėta, nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad atsakovė Z. R. turi sukaupusi daug nuoskaudų dėl savo sesers ieškovės D. L. elgesio, kurias išsakė filmavimų metu.

33. Ieškovė taip pat įrodinėjo, jog TV laidos metu paskleistos žinios žemina jos garbę ir orumą, nes ji devynis metus slaugė neįgalius Z. R. ir A. R., iš savo lėšų išlaikė juos, pirko jiems būtinas prekes, gydė juos. O laidose buvo išsakyti teiginiai, jog ji nesirūpino savo seserimi ir jos sutuoktiniu, „numarino“ A.. Pažymėtina tai, kad antros TV pagalbos laidos filmavimo iniciatorės buvo ieškovės draugės, kurios kvietė TV pagalbos komandą atvykti pas ieškovę. Antros laidos filmavimo metu ieškovė noriai rodė, jai priklausantį butą, išsakė teiginius, jog nori rūpintis savo neįgalia seserimi, nes šiuo metu ja niekas nesirūpina, nurodo, jog socialiniai darbuotojai elgiasi netinkamai, leisdami Z. rūpintis S.. Tiek ieškovė, tiek jos draugės ir laidos filmavimo komanda vyko pas atsakoves į namus, kur seserys toliau sprendė turtinius klausimus dėl laidotuvių išlaidų atlyginimo, taip pat dėl kitų turtinių reikalų. Iš laidų turinio matyti, kad tiek ieškovė D. L., tiek ir atsakovė Z. R. nevengė išsakyti neigiamų vertinimų viena apie kitą.

34. Atkreiptinas dėmesys, kad abu laidų filmavimai vyko gyvenamosiose patalpose, du kartus pas ieškovę D. L. ir vieną kartą S. B. priklausančiose gyvenamosiose patalpose, kad suponuoja teismui išvadą, kad ieškovė D. L. sutiko filmuotis laidose, tą ji patvirtino ir teismo posėdžio metu. Sprendimo 24-25 punktuose nurodyta, kad ieškovė pareiškimais kreipėsi tiek į laidos vedėją, tiek į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, kuriuose nurodė, jog laidose buvo pateikta ją šmeižianti informacija. Žurnalistų etikos inspektorius įvertino parodytų laidų turinius, dalyvaujančių laidose išsakytus teiginius, neįžvelgė, kad paskelbta informacija pažeistų pagrindinius visuomenės informavimo principus. Ieškovė D. L. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo nustatyta tvarka Vilniaus apygardos administraciniam teismui neskundė.

35. Ieškovė jos garbės orumo pažeidimą grindžia tuo, jog per laidas buvo parodyti siužetai, žeminantys ieškovę, buvo ištransliuota teisybės neatitinkanti informacija, tačiau ieškovė neįrodė, kokią neteisingą informaciją per laidą paskleidė atsakovės. Kaip minėta, pirmą kartą laidos filmavimas vyko dėl to, kad ieškovė nemoka buto mokesčio ir ši aplinkybė pasitvirtino; antrą kartą laidos filmavimas vyko pačios ieškovės ir jos artimų draugių iniciatyva, ieškovė sutiko ir noriai dalyvavo filmuojamose laidose. Teismo vertinimu, tai, jog ieškovei nepatiko parodytų laidų turinys, kad laidose buvo parodyta ne viskas ką ji pasakojo, nesudaro pagrindo spręsti, jog laidose buvo ištransliuota teisybės neatitinkanti informacija ir atsakovės yra atsakingos už parodytų laidų turinį.

36. Kaip minėta šio sprendimo 20 punkte, ieškovė prašė teismo priteisti jai solidariai iš atsakovių 1923,85 Eur turtinės ir 40 000 Eur neturtinės žalos. Šiuos reikalavimus grindė iš esmės pablogėjusia sveikatos būkle, dėl kurios turėjo gydytis ir patyrė išlaidas. Teigė, jog visos jos sveikatos problemos atsirado dėl to, kad daug metų slaugė savo neįgalią seserį Z. R. ir jos sutuoktinį A. R., o per TV pagalbos laidas buvo apšmeižta, ten buvo parodyta neteisybė, ji turėjo gydytis, patyrė tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą. Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad po parodytų TV pagalbos laidų, jai nutrūko „laidukas“, ji jautėsi labai blogai, turėjo papildomai gydytis, vartoti vaistus, vykti į sanatorijas, dėl ko patyrė išlaidas ir dėl ko prašo už sugadintą jos sveikatą priteisti ir neturtinę žalą iš atsakovių.

37. Ieškovė prie ieškinio teikė medicininius dokumentus nuo 2021 m. balandžio mėnesio išrašo iš ambulatorinės kortelės iki 2022 m. rugpjūčio 16 d., kuomet gydėsi ligoninėje dėl EKS laido disfunkcijos ir EKS reimplantavimo. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad širdies stimuliatorius (EKS) ieškovei buvo implantuotas 2013 m.; 2021m. diagnozuoti saikūs degeneraciniai stuburo pakitimai; 2022 m. vasario 14 d. Viešosios įstaigos Respublikinė Šiaulių ligoninės atsakymas į siuntimą patvirtina, kad ieškovė lankėsi dėl širdies prietaiso, buvo nustatyta, kad EKS parametrai optimalūs. Stebima efektyvi prieširdinė stimuliacija. Prieširdinis laidas - 1.25V/ 0,4ms/ 3910. Numatoma baterijos tarnavimo trukmė 8 m.; diagnozės: Z95.0 Širdies prietaisas, nustatymo data 2022 02-14 AAI tipo EKS implantuotas 2013 m. St. Jude; gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijos: kita planinė EKS patikra po 2 metų. Nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. ieškovė buvo gydoma VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje, kur buvo nustatyta diagnozė: Koronarinė širdies Ilga. Sinusinio mazgo silpnumo sindromas. EKS implantavimas (2013). EKS laido disf-ja. EKS reimplantavimas (2022-08-12). Širdies nepakankamumas f. kl. 2. Hipertenzinė širdies liga. Hipertenzinė kardiomiopatija; nurodoma, jog Ligonė skundžiasi silpnumu, galvos svaigimu, mieguistumu, ligonė dažnai praranda sąmonę 2013 metais Implantuotas EKS, bet ligonės būklė buvo bloga visus metus po implantavimo. Ligonę prieš netenkant sąmonės pykina ligonė vemia. Patikrinus EKS rasta laido disfunkcija, esant simptominiam SMSS, ligonė stacionarizuota DDDeks Implantavimui; paskirti vartoti vaistai. Papildomai teikė medicininius dokumentus apie apsilankymus gydymo įstaigose laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio mėnesio iki 2023 m. vasario mėnesio, medicininiuose įrašuose nurodoma, kad atvyko kontrolei, dėl seniai nustatytų diagnozių.

38. Atlikta ieškovės pateiktų medicininių dokumentų analizė rodė, kad po 2020 metais per TV 3 televiziją parodytų laidų, ieškovė nesikreipė į medikus, nėra duomenų, kad po parodytų TV pagalbos laidų jai sutriko sveikata. Pateikti medicininiai įrašai iš ligoninių patvirtina ieškovės lankymąsi gydymo įstaigose dėl gerokai anksčiau jai nustatytų sveikatos sutrikimų. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad po parodytos laidos jai nutrūko „laidukas“, tačiau pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad 2022 m. vasario 14 d. ji lankėsi Šiaulių ligoninėje dėl planinės patikros, jokių sutrikimų dėl 2013 metais implantuoto EKS nebuvo nustatyta, nurodyta, kad sekanti planinė patikra po dvejų metų. Sutrikimai dėl prieširdžio laido ieškovei nustatyti 2022 m. rugpjūčio 5 d., todėl teismo vertinimu šis ieškovės sveikatos sutrikimas niekaip negali būti siejamas su parodytomis laidomis, nes nustatytas tik po dvejų metų. Kitų įrodymų, kad po laidų parodymo ieškovei buvo sutrikusi sveikata ieškovė nepateikė.

39. Atsižvelgiant į išdėstytą atmestinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovių solidariai 1923,85 Eur turtinės žalos, nes turtinę žalą ieškovė išimtinai siejo su jai nustatytais sveikatos sutrikimais, bei vartotais vaistais, kurie atsirado po parodytų laidų. Prašomos priteisti turtinės žalos didžiąją dalį sudarė papildomi mokėjimai už kambarį atlikti „Eglės“ sanatorijoje, tačiau ieškovė neįrodė, jog išimtinai dėl atsakovių kaltės ji gydėsi sanatorijoje, o be to, mokėjo papildomą priedą už kambarį. Pateikti vaistų pirkimo kvitai taip pat apima 2022-2023 metų laikotarpį. Pažymėtina tai, kad iš atsakovės Z. R. banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2017 m. balandžio 26 d., tuo pačiu laikotarpiu kai ieškovė buvo „Eglės“ sanatorijoje pagal jos pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, iš Z. R. banko sąskaitos Druskininkuose buvo išgryninti 500 Eur, analogiškas grynųjų pinigų – 2000 Lt, išgryninimas Druskininkuose buvo atliktas 2013 m. balandžio 28 d.; 2100 Lt –2014 m. gegužės 29 d.; taip pat buvo atliekami didelių sumų –5500 Eur ir 10000 Lt bankiniai pavedimai į D. L. banko sąskaitą, kas iš esmės suponuoja teismui išvadą, kad ieškovė ilgą laiką disponuodama atsakovės Z. R. banko kortelę ir joje esančias lėšas naudojo ir savo reikmėm.

40. Dėl 40 000 Eur neturtinės žalos priteisimo, ieškovė nurodė, jog tokią neturtinę žalą ji patyrė besirūpindama A. R. ir Z. R., ir kad jai už tai turi būti atlyginta. Nors ieškovė teismo posėdžio metu aiškino, kad visus ilgus metus rūpinosi labai sunkiais nevaikštančiais ligoniais, išlaikė juos iš savo lėšų, teismo vertinimu ieškovė šių aplinkybių neįrodė. Byloje nustatyta, kad miręs A. R. daugiau nei metus praleido Sedos slaugos ligoninėje, kurioje už A. R. slaugą buvo mokama iš jo gaunamų pašalpų, tą patvirtino ir pati ieškovė. Duomenų, jog ieškovė būtų iš savo lėšų mokėjusi už A. R. slaugą nepateikta.

41. Iš šalių pateiktų paaiškinimų teismo posėdyje ir rašytinių įrodymų (aptarti 39 punkte) matyti, kad ieškovė D. L. laikotarpiu, kai atsakovė Z. R. su sutuoktiniu A. R. gyveno prižiūrimi jos, naudojosi Z. R. ir A. R. gaunamomis pajamomis, visiškai disponavo Z. R. ir A. R. piniginėmis lėšomis. Šių aplinkybių neneigė ir pati ieškovė, nurodydama, kad nuiminėjo pinigus iš Z. R. banko kortelės ir leido pinigus sutuoktinių reikmėms.

42. Pateikti atsakovės Z. R. sutuoktinio A. R. duomenys apie išmokėtas sumas patvirtina, kad A. R. 2008-2009 m. gavo pagalbos (priežiūros) išlaidų tikslinę kompensaciją, kuri buvo pradžioje 158 Lt, 2009 metais 180 Lt; nuo 2009 m. spalio 1 d. kiekvieną mėnesį gavo 765 Lt slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją; nuo 2014 m. sausio mėnesio 900 Lt slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją; nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio mėnesio, atskirais laikotarpiais 260,66 Eur, 270,00 Eur ir 280,00 Eur slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją. A. R. taip pat buvo mokama ir senatvės pensija, kuri iki 2015 metų buvo 503,44 Lt, nuo 2015 m. siekė 165 Eur, vėliau 171 Eur, taip pat buvo mokama transporto išlaidų tikslinė kompensacija, taigi bendra A. R. gaunamų pajamų suma viršijo 400 Eur. Pateikti atsakovės Z. R. banko sąskaitos išrašai už 2008-2017 metus patvirtina, kad atsakovė 2012 metais gaudavo per mėnesį apie 1560 Lt; nuo 2015m. 618,23 Eur, nuo 2016 metų 657 Eur. Šios aplinkybės suponuoja teismui išvadą, kad R. gaudavo pakankamas pajamas pragyvenimui.

43. Iš ieškovės selektyviai pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, kad jos pajamos 2012 m. buvo 714 Lt VSDFV išmoka. Ieškovės 2012 m. banko sąskaitos išrašas, kad 10000 Lt pervestų iš Z. R. sąskaitos (aptarta 39 punkte) ieškovė panaudojo padėdama indėlį į banką savo vardu. Duomenų, apie 2015-2017 metais gaunamas pajamas ieškovė teismui neteikė.

44. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog tiek dėl TV pagalbos laidos parodytų siužetų ir pateiktos informacijos, tiek dėl jos vėliau bylos nagrinėjimo metu nurodomų aplinkybių, kad dėl rūpinimosi R., ji patyrė 40 000 Eur neturtinės žalos, taip pat neįrodė, jog atsakovės yra atsakingos dėl šios neturtinės žalos jai atlyginimo.

45. Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad nuo 2018 metų ieškovė ne kartą kreipėsi į savivaldybę, prokuratūrą, kad būtų įvertintas tiek Z. R., tiek ir S. B. veiksnumas, taip pat dėl atsakovių gyvenimo sąlygų ištyrimo, Z. R. globėjo paskyrimo, Z. R. patalpinimo į globos namus, tai patvirtina 2023 m. sausio 17 d., kartu su atsakovių atsiliepimu į patikslintą ieškinį pateikti dokumentai bei 2023 m. sausio 11 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus raštas dėl informacijos pateikimo Nr. SP4-59 (pateiktas kartu su atsakovės Z. R. priešieškiniu 2023 m. sausio 17), kas iš esmės patvirtina atsakovių išsakytus teiginius teismo posėdžio metu.

46. Nors ieškovė teigė, jog dėl R. priežiūros ji pati prarado sveikatą, tačiau šių aplinkybių ieškovė teismui neįrodinėjo, neteikė į bylą jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Taip pat ieškovė neįrodė, kad po parodytų TV pagalbos laidų smarkiai pablogėjo jos sveikata, nes kaip jau buvo analizuota sprendimo 37-38 punktuose, visi ieškovės pateikti medicininiai dokumentai datuoti nuo 2021 metų ir patvirtina tai, kad ieškovė lankydavosi gydymo įstaigose kontrolei.

47. Teismas nevertina liudytojų išsakytos nuomonės dėl R. gyvenimo sąlygų, jų priežiūros, finansinės situacijos, nes liudytojams visos jų nurodytos aplinkybės buvo žinomos išimtinai iš ieškovės D. L..

48. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ieškovės D. L. ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš atsakovių atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas. Atmetus šiuos ieškinio reikalavimus atmestinas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakoves paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją.

Dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dėl mokesčių už komunalines paslaugas suteiktas butui (duomenys neskelbtini) priteisimo

49. Ieškovė, be kita ko, patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Z. R. 1507,76 Eur už apmokėtas komunalines paslaugas už butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos, visus su butu susijusius mokesčius moka viena pati. Nurodė, jog 2017 m. nuo kovo iki spalio mėnesio sumokėjo 248,97 Eur; 2020 metais gegužės mėnesį sumokėjo 423,02 Eur (tame tarpe skolą už 2018-2019 metus), birželio-gruodžio mėnesiais iš viso 432,50 Eur (tame tarpe už elektrą 201,30 Eur); 2021m. už butą sumokėjo 646,80 Eur (tame tarpe už elektrą 180,09 Eur); 2022 metais už butą sumokėjo 1069,53 Eur (iš jų už elektrą 278,03 Eur); už komunalinių atliekų išvežimą sumokėjo 194,70 Eur. Iš viso yra sumokėjusi 3015,23 Eur, kurių pusė turėtų būti priteista iš atsakovės Z. R..

50. Atsakovė Z. R. su šiuo ieškinio reikalavimu sutiko iš dalies, nurodydama, kad iš Z. R., už ieškovės ieškinyje nurodytą laikotarpį, kuriuo prašoma priteisti komunalinius mokesčius už Z. R. buto dalį, galėtų būti priteista 714,85 Eur (226,65 Eur + 450,99 Eur + 557,36 Eur + 194,70 = 1429 Eur; 1429 Eur: 2 = 714,85 Eur). Nurodė, kad 2018 m. gruodžio-2020 m. gegužės mėnesiais mokėjo mokesčius už jai priklausančią buto dalį (pateikė tai patvirtinančius įrodymus), o D. L. 2018 m. gruodžio-2020 m. gegužės mėnesiais bendrijai už jai priklausančio buto dalį nemokėjo, todėl neturi padengti ieškovės turėto įsiskolinimo už nurodytą laikotarpį, taip pat neturi mokėti už bute naudotą vandenį, dujas elektrą, kadangi bute negyveno.

51. Atsakovė Z. R. priešieškiniu prašė priteisti jai iš ieškovės D. L. 246,13 Eur už butą sumokėtų komunalinių mokesčių. Iš atsakovės Z. R. prie priešieškinio pateiktų duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2018 m. gruodžio mėnesio mokėdama visus priskaičiuotus mokesčius už butą, kurio 1/2 dalį paduodama pareiškimą notarui nuo 2017 m. gruodžio 19 d. paveldėjo ieškovė D. L., ji iš viso sumokėjo 492,26 Eur už butą, už komunalinių atliekų išvežimą, už 2018 metus.

52. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Be to, remiantis CK 4.82 straipsnio 4 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2014 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2014). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo.

53. Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, kt., v. SP AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, kt., bylos Nr. 3K-3-514/2004; 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, kt., v. SP AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, kt., Nr. 3K-3-342/2009; kt.).

54. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, tarp šalių nėra ginčo, jog bute (duomenys neskelbtini), Z. R. gyveno iki 2017 m. lapkričio 28 d., taip pat iki šio laikotarpio D. L. naudojosi Z. R. banko kortele, kuria nebegalėjo pasinaudoti, kada 2017 m. lapkričio mėnesio pabaigoje Z. R. užblokavo kortelę banke. Iš Z. R. banko sąskaitos išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėnesio iki lapkričio mėnesio pabaigos iš banko sąskaitos buvo išgryninta 9594 Eur. Šios aplinkybės suponuoja teismu išvadą, kad ieškovė galėjo mokėti mokesčius už R. priklausantį butą, tačiau tai darė ne savo, o R. lėšomis, todėl atmestinas ieškovės reikalavimas priteisti 248,97 Eur 2017 metais kovo-spalio mėnesiais sumokėtų mokesčių už butą.

55. Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė D. L. pareiškimu kreipėsi į notarą, dėl A. R., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimo pagal testamentą priėmimo, tai patvirtina notarės Daivos Vilkienės išduotas liudijimas apie ieškovės kreipimąsi bei paveldėjimo bylos užvedimą. Paveldėjimo teisės liudijimas ieškovei išduotas 2019 m. vasario 21 d., nuosavybę į 1/2 dalį buto ieškovė įregistravo 2019 m. kovo 4 d. (prie ieškovės 2022 m. gruodžio 12 d. ieškinio padidinimo pateikti priedai).

56. Iš pateiktos Mažeikių (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos pažymos apie (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) buto mokėjimus už komunalines paslaugas 2017-2022 metais matyti, kad laikotarpiu 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d. už viso buto priskaičiuotus mokesčius mokėjo atsakovė Z. R.; laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2020 m. birželio mėnesio atsakovė Z. R. mokėjo 1/2 dalį (pusę) už butui priskaičiuotus mokesčius. Taip pat nurodoma, kad 2020 m. gegužės 15 d. 436,90 Eur priskaičiuotų mokesčių apmokėjo D. L..

57. CK 5.50 straipsnyje 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

58. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad ieškovė D. L. turėjo prievolę mokėti pusę mokesčių, apskaičiuotų už buto, esančio (duomenys neskelbtini), komunalines paslaugas nuo 2017 m. gruodžio 19 d., tačiau to iki 2020 m. gegužės mėnesio nedarė. Teismas sutinka su atsakovės Z. R. 2023 m. sausio 17 d. teisme gautame atsiliepime į ieškinį, argumentu, jog neturi padengti ieškovės turėto įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2018 iki 2019 m., taip pat neturi mokėti už bute tuo pačiu laikotarpiu naudotą vandenį, dujas elektrą, kadangi bute negyveno.

59. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovė Z. R. laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2018 m. gruodžio mėnesio, mokėdama mokesčius už visam butui paskaičiuotus komunalinius mokesčius, už ieškovei D. L. tenkančią mokesčių už komunalines paslaugas dalį, permokėjo 246,13 Eur komunalinių mokesčių, todėl tenkintinas atsakovės Z. R. priešieškinio reikalavimas ir iš ieškovės D. L. atsakovei Z. R. priteistina 246,13 Eur suma.

60. Byloje taip pat nustatyta, kad paskutinį mokėjimą už buto komunalines paslaugas už jai priklausančią buto dalį atsakovė Z. R. atliko už 2020 m. gegužės mėnesį apskaičiuotus mokesčius už komunalines paslaugas, sumokėdama 27,88 Eur. Šios aplinkybės neginčijo ir atsakovė Z. R.. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš dalies tenkintinas ieškovės D. L. patikslinto ieškinio reikalavimas dėl 615,11 Eur, t. y. dalies mokesčių už buto komunalines paslaugas, apmokėtų laikotarpiu nuo 2020 m. birželio iki 2022 m. spalio mėnesių, priteisimo ir 1/2 dalies, t. y. 72,13 Eur už komunalinių atliekų išvežimą, apmokėtą 2021 m. lapkričio mėnesį, iš viso 687,24 Eur. Teismas atmeta ieškovės reikalavimus atsakovei apmokėti už bute sunaudotą vandenį, sunaudotas dujas ir elektrą, nes atsakovė nuo 2017 m. gruodžio mėnesio tame bute negyveno, vandeniu, dujomis ir elektra nesinaudojo.

61. Atsakovė Z. R. taip pat prašė priteisti iš ieškovės D. L. 290,99 Eur, t. y. dalį paramos, išmokėtos ieškovei už ukrainiečių apgyvendinimą joms priklausančiame bute. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 19 d. ieškovė pateikė prašymą Mažeikių rajono socialinės paramos skyriui skirti kompensaciją už būsto suteikimą ukrainiečiams, nurodė, kad panaudos pagrindu suteikė būstą gyventi ukrainiečiams nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d. D. L. buvo išmokėta 581,99 Eur kompensacija.

62. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė Z. R. taip pat yra buto savininkė, o pagal nustatytą reglamentavimą kompensacija už būsto suteikimą skiriama gyvenamųjų patalpų savininkams, taip pat tai, kad ieškovei kompensacijos gavimui buvo reikalingas iš atsakovės Z. R. sutikimas, tenkintinas atsakovės Z. R. priešieškinio reikalavimas dėl 290,99 Eur kompensacijos priteisimo iš ieškovės D. L..

63. Sprendimo 60 punktu iš Z. R. D. L. priteista 687,24 Eur už buto komunalines paslaugas bei atliekų išvežimą; sprendimo 59 ir 62 punktais iš D. L. Z. R. priteistos sumos 246,13 Eur už buto komunalines paslaugas bei atliekų išvežimą ir 290,99 Eur pusė gautos išmokos už ukrainiečių apgyvendinimą, iš viso 537,09 Eur. Atlikus tarpusavio užskaitas, ieškovei D. L. iš Z. R. priteistina 150,15 Eur suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

64. Ieškovei D. L. 2022 m. rugpjūčio 25 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2022-02369, paskirta advokatė Rita Lankutienė; pareiškėja 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo; sprendimo galiojimo laikotarpis nuo 2022-07-01 iki 2023-06-30.

65. 2022 m. spalio 25 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo Nr. (8.4 Mr) ATP-C-2022-02369, nutrauktas D. L. skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimas. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2022-12508, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma 260,00 Eur.

66. . 2022 m. lapkričio 10 d. ieškovė D. L. sudarė Teisinių paslaugų sutartį Nr. 58/2022, su advokatu J. M.. Pateikti mokėjimo kvitai, kad ieškovė patyrė 3600 Eur už advokato J. M. paslaugas (pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 1149970, 2023 m. kovo 30 d. – 2100 Eur. (už atstovavimą, dokumento surašymą, kitas teisines paslaugas); pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 1067493, 2022 m. lapkričio 10 d. – 1500 Eur. (už atstovavimą, patarimą, teisines paslaugas). 2023 m. kovo 29 d. nutrauktas susitarimas dėl teisinių paslaugų teikimo su advokatu J. M..

67. Taip pat ieškovė D. L. sumokėjo 34 Eur žyminį mokestį už papildomą reikalavimą (dėl komunalinių mokesčių priteisimo – SEB Mokėjimo nurodymas Nr.1628) ir 675 Eur žyminį mokestį (dėl papildomo ieškinio reikalavimo padidinto (nuo 10 000 Eur iki 40 000 Eur) reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo).

68. 2023 m. kovo 31 d. ieškovė sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu Vaclovu Akavickiu. Pateiktas advokato Vaclovo Akavickio pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 1121548, 2022 m. kovo 31 d. – 1500,00 Eur (už atstovavimą, patarimą, dokumento surašymą, kitas teisines paslaugas). 2023 m. liepos 21 d. nutrauktas susitarimas dėl teisinių paslaugų sutarties teikimo tarp D. L. ir advokato Vaclovo Akavickio.

69. 2023 m. liepos 5 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2023-06201, ieškovei D. L. paskirta advokatė Juta Kareivė. Ieškovei teikiama 100 procentų antrinė teisinė pagalba, atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-14587, nurodyta, kad ieškovei D. L. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 573,68 Eur.

70. 2022 m. spalio 14 d. sudaryta atstovavimo sutartis tarp advokato Gintaro Griciaus ir atsakovių Z. R. ir S. B.. Gintaras Gricius parengė atsakovių 2022 m. spalio 21 d. atsiliepimą į ieškinį. 2022 m. gruodžio 14 d. teisme gautas pranešimas, kad nutraukta atstovavimo sutartis tarp advokato Gintaro Griciaus ir atsakovių, dėl atsiliepimo parengimo atsakovės patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų (Pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 1062863, 2022 m. spalio 19 d. – 600 Eur).

71. 2022 m. gruodžio 23 d. sudaryta atstovavimo sutartis tarp atsakovių ir adv. padėjėjo Mindaugo Piekaus. Atsakovių bylinėjimo išlaidas dėl atstovavimo sudaro: Bylinėjimosi išlaidas sudaro: iš viso 2600 Eur (Adv. padėjėjas Mindaugas Piekus Pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 1095597, 2022 m. gruodžio 23 d. – 600 Eur; Adv. padėjėjas Mindaugas Piekus Pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 1095608, 2023 m. birželio 6 d. – 1000 Eur. (už atstovavimą, dokumento surašymą, kitas teisines paslaugas; Adv. padėjėjas Mindaugas Piekus Pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 1095612, 2023 m. birželio 19 d. – 1000 Eur (už atstovavimą, dokumento surašymą, kitas teisines paslaugas, mokėtojas S. B. ir Z. R.).

72. Atsakovės Z. R. sumokėtas 126 Eur žyminis mokestis dėl priešieškinio reikalavimus.

73. CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

74. Nagrinėjamu atveju visiškai atmesti ieškovės D. L. reikalavimai dėl turtinės žalos priteisimo ir patikslintas reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovėms, bei tenkinus atsakovės Z. R. priešieškinio reikalavimą dėl mokėtinų sumų priteisimo, atsakovių patirtos išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, t. y. 3200 Eur (nurodytos 71-72 punktuose) priteistinos iš ieškovės D. L..

75. Tenkinus iš dalies 45,58 procentų ieškovės D. L. ieškinio reikalavimą, dėl skolos už komunalines paslaugas priteisimo, iš atsakovės Z. R., kuriai buvo pareikštas šis reikalavimas, ieškovei priteistinas 21 Eur žyminis mokestis, už šį reikalavimą, bei dalis advokato išlaidų, rengiant šį patikslintą reikalavimą, t. y. 500 Eur.

76. Atsakovei Z. R. atsisakius ieškinio reikalavimo dėl buto pirkimo pardavimo sutarties sudaryta, atsakovei grąžintini 75 procentai už reikalavimą sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 93 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

77. Tenkinus atsakovės Z. R. priešieškinio reikalavimus dėl mokesčių ir kompensacijos priteisimo iš D. L. priteistina atsakovei Z. R. 21 Eur žyminio mokesčio.

78. Tarpusavyje užskaičius ieškovės mokėtiną žyminį mokestį atsakovei Z. R. (77 punktas) ir atsakovės Z. R. mokėtina žyminį mokestį ieškovei D. L. (75 punktas), šis mokestis šalims nepriteistinas.

79. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovei teiktos Valstybės garantuojamos tarnybos paskirtų atstovų atliktų darbų apimtį, kad pradinis ieškovės ieškinys atmestas, o advokatė Juta Kareivė atstovavo ieškovę tik teismo posėdyje, jokių procesinių dokumentų nerengė, Valstybės garantuojamos tarnybos patirtos išlaidos, dėl ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos iš atsakovių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 296 straipsnio 12 punktu, 301 straipsniu

nusprendžia:

ieškinio reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovėms S. B. ir Z. R. atmesti.

Ieškinio reikalavimą atsakovei Z. R. tenkinti iš dalies.

Z. R. priešieškinį ieškovei D. L. tenkinti visiškai.

Atlikus užskaitas pagal patikslinto ieškinio reikalavimą dėl mokesčių už komunalines paslaugas priteisimo ir priešieškinio reikalavimus, ieškovei D. L. priteisti iš atsakovės Z. R. 150,15 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų, 15 ct).

Priteisti iš D. L. Z. R. ir S. B. 3200 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Priteisti iš Z. R. D. L. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Gražinti atsakovei Z. R. 93 Eur (devyniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Išaiškinti atsakovei Z. R., kad žyminį mokestį gražina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teisėja Sigita Rozgaitė