Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovei V. G. dėl žalos ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Ieškovo nuomone, aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad neteisėtus veiksmus, paveikiant tujas medžiagomis, turinčiomis glifosato, atliko atsakovė. Atsakovės veiksmai buvo neteisėti, nes teisės aktai nesuteikia teisės atsakovei sunaikinti ieškovui priklausantį turtą be ieškovo sutikimo ar teismo leidimo, pažeidžiant ieškovo nuosavybės teisę ir šios teisės neliečiamumą. Atsakovės kaltė, teismui pripažinus jos veiksmus neteisėtais, preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.).

5. Kaip matyti, iš Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išvados, būtent šio herbicido naudojimas nulėmė ieškovui priklausančių tujų žuvimą, taigi, tarp tikėtinų atsakovės veiksmų ir ieškovo nuostolių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.

6. Pažymėjo, kad sunaikinus ieškovui priklausančias tujas, žala buvo padaryta ieškovo turtui. Ieškovas patirtą žalą įrodinėja UAB „Lauko gėlininkystės bandymų stotis“ komerciniu pasiūlymu, kuriame nurodoma 24 vnt. 180 cm aukščio tujų kaina yra 3372,12 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, kad žalos, sudarančios tujų vertę dydis yra lygus 3372,12 EUR, ši suma priteistina iš atsakovės. Be to, siekiant nustatyti tujų nudžiūvimo priežastis, buvo atliekami tujų tyrimai, kurie ieškovui kainavo 185,53 Eur sumą.

12. Be to, tujos yra pasodintos ant cementinio pagrindo, kuris galimai neleidžia tujų šaknims įsitvirtinti žemėje reikiamame gylyje ir tokią išvadą galima daryti, nes aplink tujas auga kiti augalai, kurie nenudžiūvo ir žaliuoja iki šiol, nes jų šaknys yra paviršiuje ir nereikalauja tokio gylio žemėje, kaip tujos.

13. Nurodė, kad ieškovas teigia, kad tujos neva nudžiūvo dėl galimo nupurškimo glifosatu ir mėgindamas pagrįsti savo teiginį dėl neva atsakovės panaudoto herbicido pateikė Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus regioninio skyriaus 2022-05-31 ėminio paėmimo aktą ir tikrinimo dėl augalų apsaugos produktų išvadą, kurioje nurodoma, jog neva augalų dalių ėminyje yra nustatyta augalų apsaugos produktų (toliau - AAP) veikliosios medžiagos glifosato 7,6 mg/kg ir aminoetilfosfono rūgšties (AMPA) 0,099 mg/kg, todėl padarė išvadą, kad augalai nurudavo dėl AAP, kurio sudėtyje yra veikliosios medžiagos glifosato, panaudojimo poveikio.

14. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė apie atliekamą patikrą ir ėminius nebuvo iš viso informuota, nei žodžiu, nei raštu ir joje nedalyvavo, o taip pat nebuvo pranešta ir apie atliktos patikros rezultatus. Taigi, nebuvo sudarytos sąlygos objektyviai įvertinti, nuo kokių tujų dalių buvo imti mėginiai, kokiu metu, kokie prietaisai naudoti ir pan.

16. Atsakovės manymu, ieškovas neįrodė nei vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nes atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovės savo žemės sklypo priežiūros (lysvių ravėjimo, šiltnamio prižiūrėjimo) ir ieškovo tujų nudžiūvimo, todėl nekyla atsakovei pareiga atlyginti žalą, kadangi nėra net prielaidų dėl atsakovės kaltės.

18. Dėl atsakovės pretenzijų, kad ji nedalyvavo imant tujų mėginius, ieškovas pažymėjo, jog tokios pareigos (kviestis atsakovę) ieškovas neturi, o kita vertus, ieškovas paaiškino, kad mėginius ketinusi imti Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė ieškojo atsakovės, siūlė dalyvauti mėginių paėmime, kvietė į apklausą, tačiau atsakovė mėginių paėmime nedalyvavo, į apklausą nevyko. Be to, atsakovė atsiliepime iš esmės nepasisako, kodėl Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atliktas sudarytas patikrinimo aktas, ėminio paėmimo aktas, ir kiti dokumentai yra netinkami. Atsakovės prielaidos apie tujų nudžiūvimo priežastis yra paneigtos atliktais laboratoriniais tyrimais. Remiantis atsakovės atsiliepimo logika, tujos žuvo dėl paties ieškovo veiksmų, tačiau tokios spėlionės yra nepagrįstos, kadangi, kaip pati atsakovė nurodo, kiti aplink tujas augę augalai nežuvo, kas reiškia, jog tujos glifosatu buvo paveiktos tikslingai ir kryptingai. Be to, atsakovė atsiliepimą grindžia prielaidomis, kurių nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis, todėl dėl šių priežasčių ieškovas visiškai palaiko argumentus, kad tujos žuvo dėl atsakovės veiksmų, nurodytų ieškinyje.

19. Pažymėjo, kad atsakovės pretenzijos dėl tujų kainos, nurodytos ieškinyje, yra nepagrįstos, kadangi į atitinkamą kainą įskaičiuotas ir tujų atvežimas bei sodinimo darbai, be to, tokią tujų kainą nustatė ne ieškovas, o komercinį pasiūlymą pateikęs asmuo. Ieškovas paaiškino, kad atsakovės nupurkštos tujos buvo pasodintos į gruntą (t. y. tokie darbai buvo atlikti), be to, ieškovas pageidauja tujas atsodinti, nes yra suinteresuotas gyvatvorės išlaikymu, todėl tujų atsodinimo kaina pagrįstai yra įskaičiuota į ieškovo žalos dydį ir tik tokiu būdu ieškovo padėtis bus atkurta į padėtį iki žalos padarymo.

20. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pagal CK 6.249 str. 4 d. į nuostolių sudėtį įeina ne tik sunaikinto ar sugadinto turto vertė, bet ir išlaidos, skirtos pažeistai teisei grąžinti į buvusią iki teisės pažeidimo padėtį. Taip pat ieškovas paaiškino, kad iš atsakovės reikalaujamas priteisti žalos dydis (sunaikintų tujų vertė), priklauso ne tik nuo tujos aukščio, bet ir nuo jos pločio. Pateikdamas ieškinį, ieškovas pateikė mažesnės kainos pasiūlymą, gautą iš UAB „Lauko gėlininkystės bandymų stotis“ ir kitą panašios vertės pasiūlymą ieškovas buvo gavęs iš ūkininko Š. C., kuriame aiškiai įvardinamas ir siūlomų tujų skersmuo.

21. Nurodė, kad nors atsakovė ir ginasi aplinkybe, jog tujos pasodintos mažesniu nei vieno metro atstumu nuo ieškovo sklypo ribos, ieškovo nuomone, netgi jeigu tokie atsakovės teiginiai būtų laikomi teisingais, tokios ribos nesilaikymas bet kokiu atveju nesuteikia teisės atsakovei imtis neteisėtų veiksmų naikinti ieškovo turto, todėl argumentai dėl vieno metro atstumo nesilaikymo nešalina ir nepanaikina atsakovės atsakomybės dėl atliktų neteisėtų veiksmų.

22. Teismo posėdžio metu ieškovas argumentus, išdėstytus savo procesiniuose dokumentuose, palaikė pilnai ir prašė ieškinį tenkinti pilnutinai.

23. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė argumentus, išdėstytus ieškovo procesiniuose dokumentuose, palaikė pilnai ir prašė ieškinį tenkinti pilnutinai.

28. Taip pat atkreipė dėmesį, kad teisėje gali būti atlyginama tik realiai patirti nuotoliai, žala, o ne menama ir paremta prielaidomis. Šiuo atveju ieškovas savo patirtą žalos dydį įrodinėja pelno siekiančios įmonės ir privataus ūkininko pateiktais komerciniais pasiūlymais, t. y. nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovas minėtai įmonei ar ūkininkui sumokėjo už naujas tujas ir darbų atlikimą.

29. Teismo posėdžio metu atsakovė argumentus, išdėstytus savo procesiniuose dokumentuose, palaikė pilnai ir prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

30. Iš šioje civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio, šalių ir jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Atsakovė yra su aukščiau nurodytu žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininkė ir ieškovo ir atsakovės sklypai ribojasi viena kraštine.

31. Iš 2022 m. gegužės 31 d. patikrinimo akto, Tikrinimo dėl augalų apsaugos produktų išvados ir Ėminio paėmimo akto turinio nustatyta, kad Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsakant į ieškovo prašymą ir atlikus situacijos patikrinimą vietoje nustatė, jog tujos žuvo dėl augalų apsaugos produkte (AAP) esančio glifosato cheminio poveikio, t. y. augalai žuvo ne dėl natūralių priežasčių, o žmogaus padaryto cheminio poveikio nupurškus šiuos augalus glifosato turinčiu AAP.

32. Ieškovas nurodė, kad sunaikinus ieškovui priklausančias tujas žala buvo padaryta ieškovo turtui ir ieškovas patirtą žalą įrodinėja UAB „Lauko gėlininkystės bandymų stotis“ komerciniu pasiūlymu, kuriame nurodoma 24 vnt. 180 cm aukščio tujų kaina yra 3 372,12 Eur suma.

33. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2010-04-08 nutartis Nr. 3K-3-155/2010; LAT 2011-02-07 nutartis Nr. 3K-3-35/2011; 2012-11-08 nutartis Nr. 3K-3-486/2012). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra konstatuojama, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (LAT 2011-10-04 nutartis Nr. 3K-3-371/2011; LAT 2015-07-15 nutartis Nr. e3K-3-420-969/2015).

34. Sutinkamai su LR CPK nuostatomis, šalys turi procesinę pareigą įrodyti savo reiškiamų reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą bei teisėtumą, t. y. šalys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos į civilinę bylą privalo pateikti visus turimus įrodymus, tiesiogiai susijusius su konkrečia civiline byla (LR CPK 176 str. – 179 str.). Be to, pažymėtina ir tai, kad šiai civilinei bylai buvo ruošiamasi paruošiamųjų dokumentų būdu (dublikas / tripikas) ir ieškovą nuo pat ieškinio padavimo teismui dienos atstovavo profesionali teisininkė, t. y. advokatė, todėl teismas daro išvadą, kad šalys šiuo atveju yra išnaudojusios visas LR CPK nuostatose joms numatytas teises ir pareigas dėl įrodymų savalaiko pateikimo.

35. Ištyręs šioje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovas visgi neįrodė pagrindinių ir esminių sąlygų, reikalingų atsakovės atsakomybei atsirasti, todėl ieškovo ieškinys yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 176 str. – 179 str.).

36. Teismas daro išvadą, kad šioje civilinėje byloje ieškovas visiškai neįrodė aplinkybių apie atsakovės neteisėtus veiksmus ir atsakovės kaltę, o tik ieškovas remiasi savo padarytomis prielaidomis bei savo samprotavimais apie galimai galimus atsakovės neteisėtus veiksmus (LR CPK 176 str. – 179 str.). Pažymėtina tai, kad subjektyvios prielaidos ir subjektyvūs samprotavimai civiliniame procese nėra laikytini tinkamais šalių įrodymais LR CPK nuostatų prasme.

37. Ieškovas, įrodinėdamas atsakovės neteisėtus veiksmus (galimai galimą tujų nupurškimą pesticidais), nepateikė abosliučiai jokių įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę, o tik nurodė, kad galimai šiuos neteisėtus veiksmus atliko būtent atsakovė, nes ieškovas su atsakove jau ilgą laiką konfliktuoja, todėl ieškovo argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

38. Teismas daro išvadą, kad ta aplinkybė, jog šalys jau ilgą laiką konfliktuoja, negali būti laikytina esmine aplinkybe, įrodančia šiuo atveju atsakovės atliktus tiesioginius neteisėtus veiksmus dėl tujų (LR CPK 176 str. – 179 str.).

39. Pažymėtina tai, kad iš bylos medžiagos turinio matyti, kad nors šalių žemės sklypai ir ribojasi, tačiau į šiuos abu žemės sklypus gali patekti ir kiti asmenys, t. y. šie abu žemės sklypai nėra visiškai izoliuoti nuo visuomenės apsaugos sistemomis ar kt. ir tokių įrodymų šioje civilinėje byloje nėra (LR CPK 176 str. – 179 str.), Juolab, kad atsakovė nurodė tą aplinkybę, jog jos žemės sklype nėra jokio gyvenamojo pastato ir ji jame negyvena nuolat, o tik atvažiuoja kelioms valandoms padirbėti minėtame žemės sklype (šiltnamyje), todėl darytina pagrįsta išvada, kad į atsakovės žemės sklypą bet kada gali patekti ir kiti pašaliniai asmenys (t. y. kai jame nėra atsakovės).

40. Iš 2022 m. gegužės 31 d. patikrinimo akto, Tikrinimo dėl augalų apsaugos produktų išvados ir Ėminio paėmimo akto turinio matyti, kad Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsakant į ieškovo prašymą ir atlikus situacijos patikrinimą vietoje nustatė, jog tujos žuvo dėl augalų apsaugos produkte (AAP) esančio glifosato cheminio poveikio, t. y. augalai žuvo ne dėl natūralių priežasčių, o žmogaus padaryto cheminio poveikio nupurškus šiuos augalus glifosato turinčiu AAP.

41. Teismas daro išvadą, jog atsakovei ginčijant ir šią ieškovo nurodytą aplinkybę, visgi aukščiau nurodyti aktai nėra laikytini ekspertizės aktais, be to, kaip ir nurodė pati atsakovė, ji nedalyvavo nei tiriant, nei apžiūrint vietoje, nei paimant tujų mėginius, todėl šie aktai šiuo atveju yra vertintini kritiškai dėl jų duomenų objektyvumo ir išsamumo (LR CPK 176 str. – 179 str.).

42. Teismas taip pat daro išvadą, kad tarp šalių esant ginčui, yra vertintini kritiškai ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai dėl tujų nupurškimo pesticidais ir šiuo aspektu : kaip matyti iš ieškovo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, patsai tujų mėginių tyrimas buvo atliekamas ne Lietuvoje, o Vokietijoje, t. y. Lietuvos Respublikos institucijos tik paėmė mėginius ir juos išsiuntė tyrimams į Vokietijos laboratoriją „Eurofins, Dr. Specht Laboratorien GmbH“. Tačiau šioje civilinėje byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad ši Vokietijos laboratorija „Eurofins, Dr. Specht Laboratorien GmbH“ turi teisę atlikti tokio pobūdžio tyrimus ir tokie tyrimai yra jos kompetencijos ribose, be to, nėra įrodymų ir apie tai, jog ši Vokietijos laboratorija Vokietijoje yra atestuota ir šios Vokietijos laboratorijos atlikti tyrimai / išvados / aktai yra pripažįstami ir Lietuvos Respublikoje (LR CPK 176 str. – 179 str.).

43. Teismas daro išvadą, kad ieškovas šiuo atveju taip pat neįrodė ir priežastinio ryšio, t. y. tarp nurudavusių tujų ir atsakovės veiksmų, kadangi šioje civilinėje byloje nėra pateikta jokių konkrečių įrodymų apie atsakovės galimai galimus neteisėtus veiksmus tujų atžvilgiu (tujų nupurškimą pesticidais), o ieškovas šią aplinkybę įrodinėja tik savo subjektyviais samprotavimais bei prielaidomis, kad atsakovė galimai galėjo ginčo tujas nupurkšti pesticidais, todėl ir šioje dalyje ieškovo argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

44. Teismas taip pat daro išvadą, kad ieškovas, esant tarp šalių ginčui, neįrodė ir žalos dydžio pagrįstumo, kadangi ieškovo į bylą pateiktas Augalų centro 2022-04-08 komercinis pasiūlymas taip pat yra vertintinas kritiškai, nes šiame komerciniame pasiūlyme yra nurodyti tik tujų vienetai bei kaina (24 vienetai ir 116,12 Eur už vieneto kaina) ir nėra pateikta jokių kitų duomenų apie tai, kokio visgi dydžio / pločio / amžiaus ir kt. šiuo atveju yra siūloma ieškovui įsigyti naujas tujas ir ar šios naujos tujos pilnai atitinka būseną / būvį ginčo tujų, todėl ir šioje dalyje ieškovo argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

45. Pažymėtina tai, kad ieškovas, prašydamas apklausti šioje civilinėje byloje liudytoją (kaimyną), nurodė, jog šis liudytojas (kaimynas) patvirtins byloje tas aplinkybes, kad tarp ieškovo ir atsakovės jau kelerius metus vyko / vyksta nesutarimai, tačiau teismas šio ieškovo prašymo (atidėti teismo posėdį ir kviesti nurodytą liudytoją) netenkino ir jį atmetė, kadangi ieškovas nenurodė ir negalėjo teismui paaiškinti jokių konkrečių / tiesioginių argumentų, ką konkrečiai būtent šioje civilinėje byloje dėl ieškovo ieškinio dalyko ir pagrindo (t. y. dėl tujų nurudavimo) galės paliudyti nurodytas liudytojas. Pažymėtina ir tai, kad teismas pagal LR CPK nuostatas į konkrečią civilinę bylą priima tik tuos konkrečius įrodymus, kurie turi tiesioginį ryšį su konkrečia civiline byla (ieškinio dalyku ir pagrindu) ir atsisako priimti / prijungi visus perteklinius įrodymus, kurie nėra tiesiogiai sietini su konkrečia civiline byla (ieškinio dalyku ir pagrindu) (LR CPK 176 str. – 179 str.).

46. Ištyręs šioje civilinėje byloje esančių įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys šiuo atveju negali būti laikytinas pagrįstu bei įrodytu, kadangi kaip matyti iš visos šios civilinės bylos medžiagos, ieškovas neįrodė savo ieškininių reikalavimų tiek teisinio, tiek faktinio pagrindo bei savo ieškininių reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, atsakovės kaltės bei žalos dydžio, todėl darytina išvada, jog nėra jokio teisinio pagrindo atsakovės atsakomybei kilti, todėl ieškovo ieškinys yra atmestinas (LR CPK 176 str. – 179 str.).

47. Sutinkamai su LR CPK 92 str. bei 2014-09-23 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro Įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymo 2011-11-07 Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nuostatomis, iš ieškovo valstybės naudai yra priteistinos 33,20 Eur pašto išlaidos.

48. Kiti šalių nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam šios civilinės išnagrinėjimui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 33,20 Eur pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.