Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. V. skundą atsakovams Aplinkos apsaugos agentūrai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui (tretieji suinteresuoti asmenys – A. A., K. Š., J. Ž., H. K., uždaroji akcinė bendrovė „Elė“) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Atkreipė dėmesį, kad, persvarsčius 2014 m. vasario 6 d. priimtą atrankos išvadą Nr.(4)-LV4-426, ji neteko galios, kadangi buvo priimta galutinė atrankos išvada. Šiuo atveju atrankos išvada negali būti ginčo dalyku byloje, kadangi nesukelia jokių teisinių pasekmių pareiškėjui. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas skundui dėl 2014 m. vasario 6 d. priimtos atrankos išvados Nr.(4)-LV4-426 paduoti yra praleidęs terminą ir jo atnaujinti neprašė. Teigė, kad VAGK 2014 m. spalio 24 d. sprendime Nr. 3R-435 (AG-372/02-2014) iš esmės tinkamai taikė teisės aktus, teisingai įvertino bylos aplinkybes ir atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Klaipėdos skyriaus 2014 m. rugsėjo 12 d. rašto panaikinimo, o kitą bylos dalį nutraukė. Aplinkos apsaugos agentūros 2014 m. rugsėjo 12 d. raštas Nr. (15.3)-A4-5000 negali būti vertinamas kaip pareiškėjo tam tikrų teisių pažeidimas. Pagal savo pobūdį ir paskirtį šio rašto tikslas – informuoti pareiškėją apie konkrečias poveikio aplinkai vertinimo procedūras, jame pareiškėjui nesuformuluoti jokie privalomi nurodymai (įpareigojimai).

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Elė“ palaikė pareiškėjo skundą ir prašė jį tenkinti.

Tvirtino, kad atrankos išvados yra nepagrįstos ir neteisėtos, priimtos tinkamai neįvertinus planuojamos ūkinės veiklos masto, pobūdžio ir vietos ypatumų. Priimant Atrankos išvadas, turėjo būti išsamiai įvertinta planuojamos ūkinės veiklos įtaka šalia gyvenantiems žmonėms ir verslą vykdančioms įmonėms, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Pažymėjo, kad šiuo atveju A. A. vykdomai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas, kadangi planuojama ūkinė veikla dėl savo pobūdžio ir masto, numatomos vietos ypatumų darys (ir jau dabar daro) reikšmingą poveikį verslui, gyventojų sveikatai, gamtinei aplinkai. Savo teise susipažinti su informacija atrankai, dalyvauti atrankos išvados persvarstyme, pareikalauti papildomos informacijos, suinteresuota visuomenė nepasinaudojo, kadangi apie tai nebuvo informuota.

II.

Teismas, išanalizavęs aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, įtvirtintą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme (toliau – ir PAVĮ), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. D1-311 patvirtintame Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos Aprašas), Aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-370 patvirtintame Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas), pastebėjo, kad pareiškėjas, nagrinėjamu atveju, nesutikdamas su atsakingos institucijos – Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento – priimta 2014 m. vasario 6 d. atrankos išvada, turėjo teisę per PAVĮ nustatytą 20 darbo dienų terminą (nuo jos paskelbimo) teikti pasiūlymus dėl atrankos išvados persvarstymo, tačiau to per teisės aktuose nustatytą terminą nepadarė.

Dėl pareiškėjo prašymo panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Klaipėdos skyriaus 2014 m. rugsėjo 12 d. raštą Nr. (15.3.)-A4-5000 teismas, įvertinęs siekiamo nuginčyti rašto turinį, nurodė, kad šiuo raštu nėra išreikšta institucijos valia dėl viešojo administravimo veiksmų, kurie turėtų įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, jame nėra suformuota jokių privalomojo elgesio taisyklių pareiškėjui, taip pat nėra nustatyta jam kokių nors privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių, jokios poveikio priemonės pareiškėjo atžvilgiu nebuvo taikytos. Todėl, teismo vertinimu, VAGK pagrįstai Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Klaipėdos skyriaus 2014 m. rugsėjo 12 d. raštą laikė aktu, nesukeliančiu jam teisinių pasekmių, todėl šią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

III.

Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesustabdė bylos, nustatęs, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-809-386/2015 yra nagrinėjami šiai bylai aktualūs klausimai. Pažymėjo, kad šiuo metu Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Klaipėdos skyriuje vyksta 2015 m. gegužės 26 d. Atrankos išvados Nr. (15.3)-A4-5795 persvarstymo procedūra. Šiuo aspektu akcentuoja, kad ne tik suinteresuota visuomenė, bet ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija išreiškė poziciją, jog poveikio aplinkai vertinimas privalomas. Nagrinėjamoje byloje Klaipėdos rajono savivaldybės administracija buvo išreiškusi poziciją, jog poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Kadangi ši byla susijusi, Klaipėdos rajono savivaldybė dalyvavo Atrankos išvados priėmimo procedūroje, o jos pozicija tuo pačiu klausimu, kaip dabar matyti, yra prieštaringa, pareiškėjas mano, kad į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu turėjo būti įtraukta Klaipėdos rajono savivaldybės administracija. Taip pat į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu turėjo būti įtrauktas ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, kuris buvo pareiškęs prieštaravimus dėl Atrankos išvados – kaip asmuo, dalyvavęs Atrankos išvados priėmimo procedūroje.

Pareiškėjas pabrėžė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas 2015 m. spalio 20 d. sprendimą, visiškai neatsižvelgė ir nevertino aplinkybių, susijusių su Departamento 2014 m. vasario 6 d. priimtos atrankos išvados Nr. (4)-LV4-426 teisėtumu ir pagrįstumu. Šiuo aspektu pareiškėjas dėsto panašias aplinkybes, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui.

Agentūra sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu ir teisės aktų interpretavimu bei taikymu. Nesutinka su pareiškėjo pozicija, jog į bylos nagrinėjimą turėjo būti įtraukta daugiau trečiųjų asmenų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas pagal pareiškėjo Ž. V. skundą – Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 3R-435(AG-372/02-2014) teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas į Komisiją kreipėsi, prašydamas panaikinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. vasario 6 d. atrankos išvadą Nr. (4)-LV4-426 ir įpareigoti aplinkos apsaugos agentūrą iš naujo atlikti atranką ir priimti išvadą dėl A. A. ūkinės veiklos – švelniakailių žvėrelių auginimo (ne daugiau kaip 300 individų) poveikio aplinkai vertinimo privalomumo bei panaikinti Agentūros 2014 m. rugsėjo 12 d. sprendimą/ raštą Nr. (15.3)-A4-5000 (Komisijos byla, b. l. 1–3).

Komisija 2014 m. spalio 24 d. sprendime konstatavo, kad pareiškėjo skundo dalis dėl Agentūros 2014 m. rugsėjo 12 d. sprendimo/ rašto Nr. (15.3)-A4-5000 panaikinimo atmetama, kadangi šis raštas yra informacinio pobūdžio, nesukeliantis pareiškėjui tiesioginio poveikio, o kita bylos dalis dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. vasario 6 d. atrankos išvados Nr. (4)-LV4-426 panaikinimo bei susijusio išvestinio reikalavimo nutraukiama, pareiškėjui nepasinaudojus proga teikti pasiūlymų dėl išvados persvarstymo (Komisijos byla, b. l. 50–55).

Pirmosios instancijos teismas 2015 m. spalio 20 d. sprendime nurodė, kad bylos dalis dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. vasario 6 d. atrankos išvadą Nr. (4)-LV4-426 turėjo būti nutraukta kaip nepriskirtina Komisijai kompetencijai, tačiau Komisijos sprendimui esant teisėtam ir pagrįstam (bylos daliai nutrauktai kitais pagrindais), ši aplinkybė nesudaro pagrindo sprendimo dalį keisti ar naikinti. Pirmosios instancijos teismas, kaip ir Komisija, Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Klaipėdos skyriaus 2014 m. rugsėjo 12 d. raštą Nr. (15.3.)-A4-5000 laikė aktu, nesukeliančiu pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl šią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi faktines bylos aplinkybes bei aktualų teisinį reguliavimą, su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.

Kaip matyti, ginčas byloje iš esmės kilo dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. vasario 6 d. atrankos išvados Nr. (4)-LV4-426, kuria nustatyta, jog A. A. planuojamai ūkinei veiklai – švelniakailių žvėrelių auginimui (ne daugiau kaip 300 individų) poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (Komisijos byla, 18–19). Pareiškėjas, teikdamas skundą, nurodė, jog kategoriškai nesutinka su A. A. vykdoma veikla, ir tvirtino, kad šiuo atveju poveikio aplinkai vertinimas yra būtinas.

Šį pareiškėjo keliamo ginčo aspektą reglamentuoja Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.). PAVĮ 7 straipsnio 11–13 dalys konkretizuoja atrankos išvados persvarstymą – administracinę procedūrą, kuri pradedama (inicijuojama) PAVĮ 7 straipsnio 10 dalyje numatyto motyvuoto prašymo ar suinteresuotos visuomenės pasiūlymo (7 str. 9 d.) persvarstyti atrankos išvadą įteikimu atsakingai institucijai ir baigiama šiai institucijai priėmus galutinę motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

Nagrinėjamu atveju būtent ir susiklostė tokia situacija, jog Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui 2014 m. vasario 6 d. priėmus atrankos išvadą Nr. (4)-LV4-426, 2014 m. vasario 12 d. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras kreipėsi į Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą dėl pirminės atrankos išvados persvarstymo (Komisijos byla, b. l. 23).

2014 m. birželio 20 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas priėmė galutinę atrankos išvadą Nr. (4)-LV4-1525, kurioje konstatuota, kad poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas (Komisijos byla, b. l. 32–33).

Tai reiškia, kad buvo priimtas galutinis sprendimas administracinėje procedūroje. Būtent aptariamas administracinis sprendimas šiuo konkrečiu atveju sukelia galutines materialines pasekmes suinteresuotiems asmenims, tarp jų – pareiškėjui. Pareiškėjas teise skųsti teismui galutinę atrankos išvadą nagrinėjamu atveju pasinaudojo – kartu su kitais asmenimis kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. birželio 20 d. galutinę atrankos išvadą Nr. (4)-LV4-1525 bei įpareigoti Aplinkos apsaugos agentūrą iš naujo atlikti atranką ir priimti išvadą dėl A. A. ūkinės veiklos – švelniakailių žvėrelių auginimo (ne daugiau kaip iki 300 individų) poveikio aplinkai vertinimo privalomumo (administracinė byla Nr. I-421-386/2016; teisminio proceso Nr. 3-63-3-00021-2015-6). Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė, kurie 2016 m. vasario 17 d. su apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, administracinėje byloje Nr. A-699-662/2017 posėdis paskirtas 2017 m. kovo 29 d.

Kaip matyti iš susiklosčiusios faktinės situacijos, nagrinėjamu atveju buvo pasinaudota PAVĮ 7 straipsnyje įtvirtinta tvarka dėl pirminės atrankos išvados peržiūrėjimo, todėl laikytina, kad konkrečias ir aktualias teisines pasekmes pareiškėjui bei kitiems suinteresuotiems asmenim sukelia būtent galutinė 2014 m. birželio 20 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atrankos išvada Nr. (4)-LV4-1525, kurioje, be kita ko, turėjo būti įvertintos pirminėje atrankos išvadoje nurodytos aplinkybės.

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundas dėl 2014 m. vasario 6 d. atrankos išvados Nr. (4)-LV4-426 teisėtai ir pagrįstai nenagrinėtas iš esmės, o prašymas stabdyti bylos nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis sprendimas Klaipėdos apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-421-386/2016 netenkintas.

Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, PAVĮ 15 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta speciali ginčų nagrinėjimo tvarka, t. y. suinteresuota visuomenė, šiuo atveju – pareiškėjas, turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo ginčijant sprendimų, veiksmų ar neveikimo poveikio aplinkai vertinimo srityje materialinį ar procesinį teisėtumą. Taigi, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo keliamas ginčas nežinybingas Komisijai.

Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti Agentūros 2014 m. rugsėjo 12 d. aktą Nr. (15.3)-A4-5000 (Komisijos byla, b. l. 4).

Teisėjų kolegija, išanalizavusi aptariamo dokumento turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo bei, atitinkamai, Komisijos vertinimu, jog pareiškėjo ginčijamas Agentūros raštas yra informacinio pobūdžio. Šiuo aktu pareiškėjui išdėstomos aktualiu klausimu svarbios PAVĮ teisės normos, apžvelgiama faktinė situacija dėl poveikio aplinkai vertinimo, susijusio su A. A. planuojama ūkine veikla, pareiškėjui nurodoma, kokiu būdu pirminė atrankos išvada gali būti persvarstyta bei pabrėžiama, kad aptartu būdu, kreipusis Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui, 2014 m. birželio 20 d. buvo priimta galutinė atrankos išvada. Pareiškėjo ginčijamas Agentūros 2014 m. rugsėjo 12 d. aktas Nr. (15.3)-A4-5000 tiesioginių teisinių pasekmių nesukelia, t. y. kaip jau buvo minėta, pareiškėjas iš esmės ginčą kelia dėl pirminės Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. vasario 6 d. atrankos išvados Nr. (4)-LV4-426 persvarstymo bei priešingos išvados priėmimo – šios procedūros tvarka jau buvo teisėjų kolegijos aptarta anksčiau ir padarytos išvados iš esmės sutampa su pareiškėjui Agentūros 2014 m. rugsėjo 12 d. akte Nr. (15.3)-A4-5000 išdėstyta informacija.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgus į tai, kad konkrečias ir galutines teisines pasekmes suinteresuotai visuomenei sukuria galutinė atrankos išvada, priimta Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. birželio 20 d., trečiųjų suinteresuotų asmenų įtraukimas į bylos nagrinėjimą turėtų būti sprendžiamas administracinėje byloje dėl galutinės atrankos išvados panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Ž. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.