Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės, Vidos Stonkuvienės,

atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Laurai Vitosienei,

atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros atstovams Laimai Prudnikovienei ir Mindaugui Vaišvilai,

trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos visuomenės sveikatos centro atstovei advokatei Astai Bajorienei,

2016 m. sausio 14 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Ž. V., K. Š. ir H. K. patikslintą skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Aplinkos apsaugos agentūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. A., Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui, uždarajai akcinei bendrovei „Elė“ dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjai Ž. V., K. Š. ir H. K. 2015-09-23 patikslintu skundu (II t., b. l. 70-77) teismo prašo:

- panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) 2014-06-20 galutinę atrankos išvadą Nr. (4)-LV4-1525 (toliau – ir skundžiama išvada);

- įpareigoti Aplinkos apsaugos agentūrą (toliau – ir Agentūra) iš naujo atlikti atranką ir priimti išvadą dėl A. A. (toliau – ir A. A.) ūkinės veiklos – švelniakailių žvėrelių auginimo (ne daugiau kaip iki 300 individų) poveikio aplinkai vertinimo privalomumo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2014-06-20 galutinės atrankos išvados Nr. (4)-LV4-1525 teisėtumo ir pagrįstumo bei Aplinkos apsaugos agentūros įpareigojimo iš naujo atlikti atranką ir priimti išvadą dėl A. A. ūkinės veiklos – švelniakailių žvėrelių auginimo (ne daugiau kaip iki 300 individų) poveikio aplinkai vertinimo privalomumo.

Faktinės aplinkybės

Departamentas 2014-02-06 priėmė atrankos išvadą Nr. (4)-LV4-426 (toliau – ir 2014-02-06 išvada) (I t., b. l. 91-92) dėl švelniakailių žvėrelių auginimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo, kuria nuspręsta, kad A. A. planuojamai ūkinei veiklai – švelniakailių žvėrelių auginimui (ne daugiau kaip 300 individų) (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2014-02-12 raštu Nr. (7.5)V4-500 (I t., b. l. 96) paprašė persvarstyti 2014-02-06 išvadą, kadangi pateikta neišsami informacija apie triukšmo ir kvapų susidarymą, taršos sklaidą bei planuojamos ūkinės veiklos įtakojamus triukšmo ir kvapų dydžius sklypo ribose ir artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje, taip pat neišsami informacija apie planuojamos veiklos vietovę, gretimybes.

2014-03-19 įvyko 2014-02-06 išvados persvarstymas, kurio metu nuspręsta pavesti planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui arba poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui pateikti Centrui papildomą informaciją, patikslinant atstumus iki artimiausios gyvenamosios aplinkos, taip pat skaičiavimais pagrįstą informaciją, kad planuojamos ūkinės veiklos sukeliama triukšmo, oro ir kvapo tarša neviršys nustatytų dydžių už sklypo ribų. Tai patvirtina 2014-03-27 Poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių susirinkimo dėl A. A. planuojamos ūkinės veiklos - švelniakailių žvėrelių auginimo (ne daugiau kaip 300 individų) (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) - poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados persvarstymo protokolas Nr. LV2-10/T (I t., b. l. 100-101).

Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo UAB „A ir S projektai“ 2014-06-12 raštu Nr. S-341 (I t., b. l. 134) Centrui buvo pateikta informacija papildyta poveikio aplinkai vertinimo atrankos informacija.

Centro Gargždų skyrius 2014-06-16 raštu Nr. (11.6.32.)GV4-320 (I t., b. l. 102) pateikė išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Departamentas 2014-06-20 priėmė galutinę atrankos išvadą Nr. (4)-LV4-1525 (I t., b. l. 11) dėl švelniakailių žvėrelių auginimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo, kuria nuspręsta, kad A. A. planuojamai ūkinei veiklai - švelniakailių žvėrelių auginimui (ne daugiau kaip 300 individų) (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Dėl termino skundui paduoti

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (LVAT 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (LVAT 2010-02-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (LVAT 2010-08-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-453/2010). Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo kartu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises (LVAT 2011-12-23 nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-921/2011).

Pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 14 dalį planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) apie galutinę atrankos išvadą praneša visuomenei Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-07-15 įsakymu Nr. D1-370 patvirtinto Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo 12 punktą užsakovas apie galutinę atrankos išvadą turi pranešti visuomenei, paskelbdamas visuomenei informaciją pagal nustatytą formą (2 priedas) 18.1 ir 18.2 punktuose nurodytose informavimo priemonėse. Pagal Tvarkos aprašo 13 punktą atsakinga institucija priimtą galutinę atrankos išvadą ir atrankos išvados persvarstymo protokolą per 3 darbo dienas turi paskelbti savo interneto tinklalapyje. Tvarkos aprašo 18 punkte nustatyta, jog užsakovas ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas 9, 12 ir 14 punktuose nurodytą informaciją turi paskelbti: miesto (-ų) ar rajono (-ų), kuriame planuojama vykdyti ūkinę veiklą, spaudoje ir respublikinėje spaudoje, esant galimybei, – per radiją ir televiziją, užsakovo tinklalapyje (18.1 punktas); savivaldybės (seniūnijos), kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, skelbimų lentoje, su savivaldybės (seniūnijos) informacine žyma apie gavimo faktą ir datą (18.2 punktas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2011-09-02 iki 2015-10-31)).

Pažymėtina, kad skundžiama išvada 2014-06-25 buvo paskelbta Departamento tinklalapyje (http://klrd.am.lt/VI/article.php3?article_id=1697). Tačiau byloje nėra pateikta ir teismas neturi tokių duomenų, jog skundžiama išvada būtų paskelbta Klaipėdos rajono spaudoje, respublikinėje spaudoje, per radiją, televiziją, užsakovo tinklalapyje, Klaipėdos rajono savivaldybėje ar jos (duomenys neskelbtini) seniūnijoje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-01-02 nutartimi administracinėje byloje Nr. I-5416-596/2015 (I t., b. l. 47-49 ) netenkino pareiškėjo Ž. V. prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Departamento 2014-06-20 galutinės atrankos išvados Nr. (4)-LV4-1525 panaikinimo ir skundą šioje dalyje atsisakyti priimti. Tačiau pažymėtina, kad ši nutartis buvo priimta tik vieno iš pareiškėjų – Ž. V. - atžvilgiu ir atsižvelgiant į tai, kad šis pareiškėjas apie skundžiamą išvadą sužinojo jau gavęs Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento 2014-09-12 raštą Nr. (15.3)-A4-5000. Teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ši aplinkybė atima teisę teisme ir kitiems pareiškėjams ginti savo interesus, kurie galimai buvo pažeisti priimant skundžiamą išvadą.

Pareiškėjai pirminiu skundu į teismą kreipėsi 2014-12-29 (I t., b. l. 12). Įvertinus minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir tai, kad apie pareiškėjų skundžiamos išvados priėmimą, apie jų esmę (tai, kad jose prieita išvada, jog poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas), apie galimybę su jomis susipažinti buvo skelbiama ne visose teisės aktuose numatytose visuomenės informavimo priemonėse, darytina išvada, jog visiems pareiškėjams nebuvo sudaryta galimybė sužinoti apie priimtą ginčijamą išvadą bei susipažinti su jos turiniu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad terminas skundui dėl skundžiamos išvados paduoti nepraleistas.

Dėl skundžiamos išvados ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Pareiškėjas nurodo, kad priimant skundžiamą išvadą buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų poveikio aplinkai vertinimo atrankos procesą, kadangi visuomenei nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti šiame procese, t. y. ji nebuvo apie tai informuota.

Pagal PAVĮ 7 straipsnio 7 dalį atsakinga institucija per 20 darbo dienų nuo informacijos atrankai atlikti gavimo dienos raštu pateikia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui (jeigu jis teikė atrankos informaciją) ir poveikio aplinkai vertinimo subjektams motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Pagal šio straipsnio 8 dalį apie tai, kad pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, arba apie atrankos išvadą planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) praneša visuomenei Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Šio straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad suinteresuota visuomenė per 20 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos turi teisę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikti atsakingai institucijai pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą.

Tvarkos aprašo 9 punkte (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2011-09-02 iki 2015-10-31) nurodyta, kad 8.1 punkte nurodytą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, užsakovas, gavęs atrankos išvadą, nedelsdamas turi pranešti visuomenei, paskelbdamas visuomenei informaciją pagal nustatytą formą (1 priedas) 18.1 ir 18.2 punktuose nurodytose informavimo priemonėse, o atsakinga institucija priimtą atrankos išvadą – paskelbti savo tinklalapyje. Tvarkos aprašo 10 punkte nurodyta, kad suinteresuota visuomenė turi teisę per 20 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos teikti atsakingai institucijai pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą. Kaip minėta, Tvarkos aprašo 18 punkte nustatyta, jog užsakovas ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas 9, 12 ir 14 punktuose nurodytą informaciją turi paskelbti: miesto (-ų) ar rajono (-ų), kuriame planuojama vykdyti ūkinę veiklą, spaudoje ir respublikinėje spaudoje, esant galimybei, – per radiją ir televiziją, užsakovo tinklalapyje (18.1 punktas); savivaldybės (seniūnijos), kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, skelbimų lentoje, su savivaldybės (seniūnijos) informacine žyma apie gavimo faktą ir datą (18.2 punktas (ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2011-09-02 iki 2015-10-31)).

Pažymėtina, kad 2014-02-06 išvada 2014-02-11 buvo paskelbta Departamento tinklalapyje (http://klrd.am.lt/VI/article.php3?article_id=1608). Taip pat byloje pateikti duomenys, kad apie šią atrankos išvadą buvo skelbiama 2014-02-12 respublikinėje spaudoje, t. y. „Valstiečių laikraštis“ Nr. 13 (9341) (I t., b. l. 94), 2014-02-08 Klaipėdos rajono spaudoje, t. y. laikraštyje „Banga“ Nr. 11 (9253) (I t., b. l. 95) bei Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 93).

Įvertinus tai, kad apie 2014-02-06 išvados priėmimą, buvo skelbiama visose teisės aktuose numatytose visuomenės informavimo priemonėse, darytina išvada, jog pareiškėjų argumentas kad visuomenei nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti šiame procese, t. y. ji nebuvo apie tai informuota, atmestinas kaip nepagrįstas.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atranka atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (PAVĮ 2 priedas), ir tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai to reikalauja pagal šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir atsakinga institucija nusprendžia, kad reikia atlikti atranką. A. A. planuojama ūkinė veikla – švelniakailių žvėrelių auginimas (ne daugiau kaip 300 individų) (duomenys neskelbtini) kadastrinis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka PAVĮ 2 priedo 1.2 punkto kriterijų, t. y. kitų naminių gyvulių auginimas (daugiau kaip 200 gyvulių). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atrankos tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose konstatuota, kad Poveikio aplinkai vertinimo įstatymas numato, į ką privalo atsižvelgti atsakinga institucija, priimdama išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, tačiau pagrindų, kuriems esant atsakinga institucija privalo priimti atitinkamą išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikimo nedetalizuoja, tokio sprendimas priėmimas yra paliekamas jos diskrecijai (2009-11-23 sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1252/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2371-11).

Pagal PAVĮ 7 straipsnio 5 dalį atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, gali pareikalauti iš planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo papildomos informacijos, reikalingos atrankai atlikti; tokiais atvejais planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildo informaciją atrankai atlikti ir pakartotinai teikia ją atsakingai institucijai, kuri pateikia išvadą šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio 6 dalį atsakinga institucija atlieka atranką ir priima išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, remdamasi šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyta informacija bei atsižvelgusi į: 1) vietovės, kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti, jautrumą aplinkosaugos požiūriu, ekosistemos savybes, kraštovaizdį, žemėnaudos pobūdį, vietovės infrastruktūrą, gamybos objektų sutelkimą, santykinį gamtinių išteklių kiekį, kokybę ir regeneracijos galimybes, natūralios aplinkos atsparumą, ypatingą dėmesį atkreipdama į saugomas teritorijas, taip pat į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos gamtosauginius tikslus, tankiai apgyvendintas teritorijas, pelkes, miškus, apsaugines zonas, vykdytos aplinkos stebėsenos duomenų analizę, teritorijas, kuriose jau viršytas leistinas užterštumo lygis ar kurios vertingos istoriniu, kultūriniu arba archeologiniu aspektu; 2) galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai, augalijai, dirvožemiui, vandeniui, orui, klimatui, kraštovaizdžiui, materialinėms vertybėms, kultūros paveldui ir visų šių veiksnių sąveikai, ypatingą dėmesį atkreipdama į galimą poveikio mastą, tarpvalstybinį poveikį, poveikio kompleksiškumą, jo tikimybę, trukmę, dažnumą ir grįžtamumą bei teritorijos ir populiacijos dydį.

PAVĮ 7 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad atsakinga institucija per 20 darbo dienų nuo informacijos atrankai atlikti gavimo dienos raštu pateikia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui (jeigu jis teikė atrankos informaciją) ir poveikio aplinkai vertinimo subjektams motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Pagal šio straipsnio 11 dalį atsakinga institucija, gavusi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo, poveikio aplinkai vertinimo subjektų motyvuotą prašymą ar suinteresuotos visuomenės pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą, kviečia atvykti poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvius dalyvauti priimant galutinę atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Šio straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad kai, persvarstant atrankos išvadą, poveikio aplinkai vertinimo subjektai pareikalauja papildomos informacijos apie planuojamą ūkinę veiklą, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas tokią informaciją turi pateikti poveikio aplinkai vertinimo subjektams, o šie per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos raštu informuoja planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją (jeigu jis teikė papildomą informaciją) ir atsakingą instituciją apie savo išvadas, ar privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Šio straipsnio 13 dalyje nustatyta, jog atsakinga institucija, išnagrinėjusi visų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas, per 5 darbo dienas priima galutinę motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

Pažymėtina, kad PAVĮ 7 straipsnio 3 dalis nustato, kad atranką atlieka atsakinga institucija, vadovaudamasi planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniais nurodymais, kuriuos rengia ir tvirtina Aplinkos ministerija. Atliekant planuojamos ūkinės veiklos atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo pagal Poveikio aplinkai vertinimo įstatymą taikomi Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniai nurodymai (1 punktas), patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-12-30 įsakymu Nr. D1-665 patvirtinti (ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2010-07-28 iki 2015-05-01).

Pagal Metodinių nurodymų 7 punktą atranką atlieka atsakinga institucija, remdamasi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija apie vietą, kurioje numatoma planuojama ūkinė veikla, informacija, apibūdinančia planuojamą ūkinę veiklą, ir institucijos, atsakingos už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, priimta išvada apie planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumą. Šių nurodymų 8 punkte nurodyta, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas informaciją, nurodytą 7 punkte, pateikia pagal 1 priedą. Atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, turi teisę apžiūrėti ir vizualiai įvertinti planuojamos ūkinės veiklos vietą, pareikalauti iš planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo papildomos informacijos, reikalingos Atrankai atlikti (Metodinių nurodymų 9 punktas).

Pažymėtina, kad Metodinių nurodymų 10 punkte nustatyta, jog atsakinga institucija, remdamasi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pagal 8 ir 9 punktus pateikta informacija, užpildo 2 priedą. Pildant 2 priedą, pirma išsiaiškinama, ar pirmoje skiltyje nurodytas aspektas, į kurį būtina atkreipti dėmesį atliekant atranką, yra aktualus konkrečiu atveju ir pagal tai užpildoma Aspekto aktualumo skiltis. Argumentų skiltyje pateikiama atranką atliekančio (-ių) specialisto (-ų) argumentuota nuomonė, ar aspektas gali sąlygoti poveikio aplinkai vertinimą. Šioje skiltyje taip pat pateikiama nuomonė dėl aspekto reikšmingumo ar dėl jo aktualumo konkrečiu atveju bei informacija apie aspektą ir, jei tai įmanoma, – skaitinė aspekto išraiška. Apsisprendžiant dėl aspekto reikšmingumo konkrečiu atveju, būtina atsižvelgti ne tik į atskirus aspektus, bet ir į jų tarpusavio sąveiką, ypač derinant planuojamos ūkinės veiklos ir galimo jos poveikio aplinkai aspektus su numatomos planuojamos ūkinės veiklos vietos aspektais.

Pagal Metodinių nurodymų 11 punktą atsakinga institucija, remdamasi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija, 2 priede pateikta informacija, argumentais, priima Atrankos išvadą, ar privaloma atlikti konkrečios veiklos poveikio aplinkai vertinimą, ir nurodo pagrindinius motyvus, kuriais buvo remiamasi priimant šią išvadą. Pagal šių nurodymų 12 punktą tais atvejais, kai atsakinga institucija kartu su poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviais persvarsto atrankos išvadą pagal planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo), poveikio aplinkai vertinimo subjektų motyvuotus prašymus ar suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, ji parengia galutinę Atrankos išvadą. Šių metodinių nurodymų 13 punktas nustato, kad Atsakinga institucija, rengdama galutinę atrankos išvadą, pakartotinai išnagrinėja planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateiktą atrankos informaciją, 2 priedą ir prireikus jį patikslina, įvertina atrankos išvados persvarstymo išvadas ir poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas (jeigu tokios pateiktos).

Įšanalizavus aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas bei įvertinus skundžiamos pažymos ir byloje pateiktų A. A. planuojamos ūkinės veiklos – švelniakailių žvėrelių auginimas (ne daugiau kaip 300 individų) – žemės sklype (kad Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentų (I t., b. l. 51-104), turinį, konstatuojama, jog skundžiama išvada yra motyvuota ir pagrįsta objektyviais duomenimis, todėl atitinka VAĮ 8 straipsnio ir PAVĮ 7 straipsnio 13 dalies nuostatas. Nei PAVĮ, nei Metodiniai nurodymai nenumato, jog galutinėje atrankos išvadoje turi būti aptartas kiekvienas aspektas, į kuriuos šiuose teisės aktuose nurodyta atsižvelgti vykdant atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Teismo vertinimu, tai, jog šie aspektai buvo įvertinti, atsispindi atsakingos institucijos specialisto užpildytame Metodinių nurodymų 2 priede „Numatomos planuojamos ūkinės veiklos vietos aspektai“ (I t. b. l. 85-89).

Apibendrinant konstatuojama, kad teismas nenustatė, jog priimant skundžiamą išvadą būtų pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar Departamentas būtų viršijęs kompetenciją, taip pat kad skundžiama išvada prieštarautų tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus, todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsniu, nėra pagrindo jos naikinti. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas - įpareigoti Aplinkos apsaugos agentūrą iš naujo atlikti atranką ir priimti išvadą dėl A. A. ūkinės veiklos – švelniakailių žvėrelių auginimo (ne daugiau kaip iki 300 individų) poveikio aplinkai vertinimo privalomumo. Skundas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2016-01-12 prašymu prašo iš pareiškėjų priteisti 430 € bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir detalizuoja, jog 344 € sudaro išlaidos už atsiliepimo į patikslintą skundą parengimas bei 86 € už atstovavimą Klaipėdos apygardos administraciniame teisme. Tai, jog Centras patyrė šias išlaidas, patvirtina išrašas iš teisinių paslaugų sutarties Nr. B7-83/S-A19/2015, 2015-11-12 sąskaita už teisines paslaugas Nr. A73/2015 (III t., b. l. 3) ir AB SEB banko 2015-11-20 vietinio mokėjimo nurodymas Nr. 128 (III t., b. l. 4). Pagal 2016-01-14 informacinę pažymą (III t,. b. l. 8) posėdis, kuriame dalyvavo Centro atstovė advokatė Asta Bajorienė, truko 44 min.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal šio straipsnio 5 dalį, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą.

Atsižvelgiant į tai, kad Centras 2015-11-13 atsiliepimu į patikslintą pareiškėjų skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė administracinę bylą nutraukti arba atmesti skundą kaip nepagrįstą, o pareiškėjų skundas šiuo sprendimu atmestinas kaip nepagrįstas, laikytina, jog sprendimas priimtas taip pat ir Centro naudai.

Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktais, už 44 min. atstovavimo teismo posėdyje Centrui gali būti priteista ne didesnis nei 73,51 € dydžio atlyginimas (735,1 € x 0,1). Centro prašomas priteisti 344 € dydžio atlyginimas už atsiliepimo į patikslintą skundą parengimą neviršija Rekomendacijų 8.2 punktu maksimalaus nustatyto dydžio, t. y. 1784,75 € (713,90 € x 2,5).

Atsižvelgiant į tai, iš pareiškėjų Centrui priteistina 417,51 € (73,51 € + 344 €), t. y. po 139,17 € iš kiekvieno.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjų Ž. V., K. Š. ir H. K. patikslintą skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Aplinkos apsaugos agentūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. A., Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui, uždarajai akcinei bendrovei „Elė“ dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Priteisti iš pareiškėjų Ž. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)), K. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir H. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui (j. a. k. 191349450) po 139,17 € iš kiekvieno.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.