Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo K. N. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir K. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš K. N. priteista valstybei 507,11 Lt proceso išlaidų.

Iš K. N. priteista UAB „XX“ 87 000 Lt padarytai žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

K. N. nuteistas už tai, kad iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą:

K. N., būdamas bendros Lietuvos ir Švedijos įmonės (toliau - UAB) „X“, įmonės kodas duomenys neskelbtini, registruotos (duomenys neskelbtini), veikdamas šios įmonės vardu, ir įmonės (toliau UAB) „X“, įmonės kodas duomenys neskelbtini, registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB „X“ pinigines lėšas bei materialųjį turtą, veikdamas per jo nusikalstamos veikos pobūdžio nesuvokusią UAB „X“ direktorę R. G., 2006-08-18 Klaipėdoje sudarė lizingo sutartį Nr. duomenys neskelbtini su UAB „Hansa lizingas“ (naujas UAB pavadinimas „Swedbank lizingas“), pagal kurią UAB „Hansa lizingas“ 2006-08-18 Turto priėmimo - perdavimo aktu perdavė naudotis ir valdyti UAB „X“ naudotą 197 000 Lt vertės vikšrinį ekskavatorių KOMATSU PC210 LC-6K, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2000. 2008-11-19 „Swedbank lizingas“ dėl lizingo įmokų nemokėjimo vienašališkai nutraukė Lizingo sutartį, 2008-11-19 pranešimu Nr. 01-30-3306 iš UAB „X“ pareikalavo grąžinti lizingo sutarties pagrindu naudotą ir valdytą transporto priemonę. K. N., žinodamas, kad pagal Lizingo sutarties 5.1.5 punktą įsipareigojo nedisponuoti ekskavatoriumi (neparduoti, neįkeisti ir pan.), jeigu neturi atskiro tam išduoto raštiško lizingo bendrovės sutikimo, pagal 5.2.6 punktą per 5 dienas privalo pranešti Lizingo įmonei apie turto laikymo adreso pasikeitimą, apie reikšmingus įvykius, kurie daro įtaką Sutarties sąlygų vykdymui ir kita, turėdamas išankstinę tyčią, 2008-06-02 pasirašė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią nuomotojas (R. G., atstovaujanti UAB „X“) perdavė nuomininkui (K. N., atstovaujančiam UAB „XX“) vikšrinį ekskavatorių KOMATSU PC210 LC-6K, priklausantį UAB „Swedbank lizingas“ ir perduotą naudotis ir valdyti UAB „X‘. Tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, K. N. ekskavatorių KOMATSU PC210 LC-6K pardavė uždarajai akcinei bendrovei „XX“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotai (duomenys neskelbtini), atstovaujamai direktoriaus J. G., tačiau to lizingo bendrovei nepranešė. Likusi neišpirkta turto vertė 73 006,78 Lt. Tokiu būdu K. N. iššvaistė svetimą didelės vertės 73 006,78 Lt turtą - UAB „Hansa lizingas“ priklausantį vikšrinį ekskavatorių KOMATSU PC210 LC-6K, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2000.

K. N. taip pat nuteistas už tai, kad pagamino netikrą dokumentą, jį laikė, siuntė ir panaudojo ir dėl to buvo padaryta didelė žala:

K. N., būdamas bendros Lietuvos ir Švedijos įmonės (toliau UAB) „X“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, akcininku, veikdamas šios įmonės vardu, ir įmonės (toliau UAB) „XX“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi 2006-08-18 Klaipėdoje sudarė lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Hansa lizingas“ (naujas UAB pavadinimas „Swedbank lizingas“), pagal kurią UAB „Hansa lizingas“ 2006-08-18 Turto priėmimo - perdavimo aktu perdavė naudotis ir valdyti UAB „X“ naudotą 197000 Lt vertės vikšrinį ekskavatorių KOMATSU PC210 LC-6K. K. N. žinojo, kad pagal Lizingo sutarties 5.1.5 punktą įsipareigojo nedisponuoti ekskavatoriumi (neparduoti, neįkeisti ir pan.), jeigu neturi atskiro tam išduoto raštiško lizingo bendrovės sutikimo. K. N., turėdamas tikslą iššvaistyti jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ir neturėdamas jokių teisių ir galių pagamino netikrą dokumentą, t. y. 2008-06-02 surašė ir pasirašė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią nuomotojas (R. G., atstovaujanti UAB „X“) perdavė nuomininkui (K. N., atstovaujančiam UAB „XX“) vikšrinį ekskavatorių KOMATSU PC210 LC-6K, priklausantį UAB „Swedbank lizingas“ ir perduotą naudotis ir valdyti UAB „X“.

Tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, K. N., turėdamas išankstinę tyčią padaryti sukčiavimą stambiu mastu, neturėdamas jokių teisių ir galių, pagamino netikrą dokumentą, t. y. 2008-07-03 surašė ir pasirašė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ekskavatorių KOMATSU PC210 LC-6K pardavė Uždarajai akcinei bendrovei „XX“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotai (duomenys neskelbtini), atstovaujamai direktoriaus J. G..

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką turėdamas išankstinę tyčią padaryti sukčiavimą stambiu mastu J. G. ir UAB „XX“, nuo 2008-07-03 iki 2009-03-09, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, neturėdamas jokių teisių ir galių pagamino du netikrus dokumentus, t. y. padarė dvi skirtingas PVM sąskaitas faktūras, serija Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ekskavatoriaus KOMATSU PC210 LC-6K pardavimo UAB „XX“. Vienoje PVM sąskaitoje faktūroje grafoje „pavadinimas“ jis parašė „Pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš 2008 m. liepos 03 d. už vikšrinį ekskavatorių KOMATSU PC210 LC-6K, pagaminimo metai 2000“ ir 2009-03-09 iš UAB „XX“ fakso Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė į UAB „XX“ minėtą netikrą dokumentą. Kitoje PVM sąskaitoje faktūroje grafoje „Pavadinimas“ jis parašė „Pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš 2008 m. liepos 3 d. už nuomą vikšrinio ekskavatoriaus KOMATSU PC210 LC-6K“, minėtą netikrą dokumentą jis pasiliko sau. Dėl nurodytų aiškiai netikrų dokumentų pagaminimo, laikymo, siuntimo, panaudojimo – UAB „Swedbank lizingas“ buvo padaryta didelė – 73 006,78 Lt – žala, UAB „XX“ buvo padaryta didelė 87 000 Lt žala.

K. N. taip pat nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ir pasikėsino apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą:

K. N., turėdamas išankstinę tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, būdamas bendros Lietuvos ir Švedijos įmonės (toliau UAB) „X“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), akcininku, veikdamas šios įmonės vardu, ir įmonės (toliau UAB) „XX“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, tokiu būdu sudarydamas patikimo asmens įvaizdį, veikdamas per jo nusikalstamos veikos pobūdžio nesuvokusius UAB „X“ direktorę R. G. ir UAB „XX“ direktorių J. G., turėdamas tyčią apgaule įgyti svetimą didelės vertės svetimą turtą – pinigines lėšas, 2008-07-03, neketindamas vykdyti sutartinių prievolių, pasirašė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią J. G. perdavė UAB „Hansa lizingas“ priklausantį vikšrinį ekskavatorių KOMATSU PC210 LC-6K, o J. G. įsipareigojo iki 2008-09-02 sumokėti 95 000 Lt ir 17 100 Lt PVM. J. G., nesuvokdamas K. N. nusikalstamos veikos pobūdžio, mokėjimo nurodymais į UAB „XX“ atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, atliko 87 000 Lt mokėjimus, o būtent: 2008-07-04 pervedė 10 000 Lt, 2008-07-04 pervedė 50 000 Lt, 2008-09-12 pervedė 7 000 Lt, 2008-10-07 pervedė 20 000 Lt.

Vykdydama K. N. nurodymą ir nesuvokdama jo nusikalstamo pobūdžio, R. G. 2008-11-02 pasirašė Pranešimą dėl išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, kurioje nurodė, kad nutraukia 2008-06-02 išperkamosios nuomos sutartį su UAB „XX“, o K. N., tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, 2008-11-13 pasirašė pranešimą uždarajai akcinei bendrovei „XX“, kad UAB „XX“ nutraukia 2008-07-03 išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl UAB „Hansa lizingas“ priklausančio vikšrinio ekskavatoriaus KOMATSU PC210 LC-6K pardavimo ir pasikėsino apgaule savo naudai įgyti 73006,78 Lt vertės didelės vertės svetimą turtą, t. y. pareikalavo grąžinti minėtą ekskavatorių, bet nusikaltimas nebuvo baigtas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo K. N. valios, nes UAB „XX“ direktorius J. G. atsisakė grąžinti ekskavatorių KOMATSU PC210 LC-6K.

Tokiu būdu K. N. apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą – UAB „XX“ pinigines lėšas - 87 000 Lt – ir pasikėsino apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą – 73006,78 Lt vertės ekskavatorių KOMATSU PC210 LC-6K.

Turto iššvaistymas gali būti padarytas tiek dėl savanaudiškų, tiek dėl kitokių motyvų, tačiau visuomet kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje turtas yra neteisėtai ir neatlygintinai perleidžiamas tretiesiems asmenims. 2011-02-14 FNTT prie LR VRM specialisto išvadoje dėl UAB „XX" ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-3/13 pateikti duomenys patvirtina tai, jog 2008-07-04 buvo sumokėta 60 000 Lt į UAB „XX" sąskaitą, šie pinigai panaudoti kitiems kreditams išmokėti, banko administravimo mokesčiams sumokėti, buvo išimta 42 000 Lt čekiu, o 15 000 Lt papildyta Vilniaus banko kortelės sąskaita. Pabrėžia, jog 2009-08-23 UAB „Swedbank lizingas" (buvęs UAB „Hansa lizingas") pareikštame pareiškime LR Generalinei prokuratūrai akcentavo tą aplinkybę, jog UAB „X“ pagal lizingo sutartį nustojo mokėti sutartines įmokas nuo 2008-09-30, dėl ko daroma pagrįsta išvada, jog būtent šie duomenys sutampa su apelianto teisme duotais parodymais, kad jis sumokėjo įmokas už bendrą įsiskolinimą pagal lizingo sutartis už techniką UAB „Hansa lizingas", t. y. 2008-07-04 gautą pinigų dalį paskyrė atsiskaitymui su AB SEB banku pagal Kreditavimo sutartį, o kitą dalį sumokėjo už paimtas visas paskolas iš UAB „Hansa lizingas". Tuo atveju, jeigu jis būtų pasisavinęs visas pervestas sumas, tuomet UAB „Hansa lizingas'" lizingo sutartis butų nutraukta vienašališkai žymiai anksčiau. Iš byloje esančių duomenų darytina išvada, jog UAB „Hansa lizingas" buvo sumokėta tiek už 2008 m. liepos, tiek ir už rugpjūčio mėn. neigia jo veiksmuose esant nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnyje, objektyviojo požymio sudėties - veikos, pasireiškiančios neteisėtu neatlygintinu svetimo turto ar turtinės teisės iššvaistymu. Teigia už turtą, kurį nuomos sutarties pagrindu laikinai suteikė valdyti ir naudotis UAB „XX", gautos sutartos sumos dalį paskyręs atsiskaitymui su UAB „Hansa lizingas". Pažymi, kad verslo srityje turtinės teisės iššvaistymo neteisėtumas sietinas su akivaizdžiu kaltininko veikos žalingumu ekonominiams savininko interesams, o kilus dėl to abejonėms, nukentėjusiojo interesai turėtų būti ginami civilinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Dėl Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalies

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytomis aplinkybėmis, tačiau konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normą ir nepagrįstai civilinius santykius pripažino baudžiamuoju nusikaltimu.

Teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius, esant tam tikroms papildomoms sąlygoms. Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai neteisėtais veiksmais užkerta kelią vykdyti sutartį (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-123/2007, 2K-7-377/2007, 2K-192/2011, 2K-255/2011, 2K191/2012, 2K-210/2012, 2K-168/2013).

Taigi svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe civilinių, tarp jų ir lizingo, sutarčių pagrindu. Civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrus ketinimus, tikrąją valią. Lizingo sutarties esmė yra ta, kad lizingo bendrovė perka lizingo gavėjo nurodytą daiktą, įgyja į jį nuosavybės teises ir perleidžia kitam asmeniui (lizingo gavėjui) valdyti ir naudoti su teise per tam tikrą laiką išpirkti daiktą ir, sumokėjus visą sutartyje nurodytą kainą, tapti jo savininku. Asmuo, gavęs turtą, neturi teisės jį naudoti, juo disponuoti (jį perleisti) be lizingo bendrovės sutikimo. Jei sutarties sąlygos nevykdomos, įstatymai numato tam tikras teisines pasekmes. Pažymėtina, jog civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai iš sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Sutarties šalys turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu. Tam, kad tokią veiką būtų galima laikyti nusikaltimu, nepakanka vien sutarties sąlygų nevykdymo ar turto negrąžinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-454/2012).

Nagrinėjamoje byloje tarp UAB „X“ (K. N. buvo jos akcininkas ir veikė įmonės vardu) ir UAB „Hansa lizingas“ buvo sudaryta civilinė lizingo sutartis, kuria lizingo bendrovė iš K. V. įmonės „Y“ nupirktą ir taip jai nuosavybės teise priklausantį ekskavatorių KOMATSU perdavė valdyti ir naudoti UAB „X“ su teise, pastarajai įvykdžius sutartyje numatytas sąlygas, tapti nurodyto turto savininku. Šiuo atveju svarbu įvertinti, ar ši sudaryta sutartis buvo tikra, kokius ketinimus ji atspindėjo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Hansa lizingas“ su UAB „X“ iki aptariamos sutarties buvo pasirašę ne vieną sutartį, sudarę ne vieną sandorį. Tą apklausiamas patvirtino ir lizingo bendrovės interesams atstovavęs V. P. (t. 4, b. l. 124-125; t. 6, b. l. 92). Nėra jokių duomenų, kad K. N. neketino vykdyti šios sutarties. Priešingai, jis pagal nustatytą grafiką mokėjo lizingo sutartyje numatytas įmokas. Tie mokėjimai nebuvo vienkartiniai, įmokos buvo pervedamos iki 2008 m. rugsėjo mėn., t. y. dvejus metus. Jis apmokėjo gerokai daugiau nei pusę ekskavatoriaus išpirkimo kainos (iš 195 000 ekskavatoriaus išpirkimo kainos (be palūkanų ir kitų įmokų) liko neapmokėta 73 006,78 Lt dydžio suma). Duodamas parodymus K. N. paaiškino, jog 2008 m. sumažėjo statybos darbų paklausa, atitinkamai sumažėjo ir užsakymai ekskavatoriaus darbams, be to, sugedo brangiai kainavęs ekskavatoriaus siurblys, dėl ko jis nebegalėjo sumokėti įmokų, o, siekdamas gauti pajamų, ekskavatorių išnuomojo UAB „XX“ (teismas šioje dalyje nevertina K. N. veiksmų dėl tariamos nuomos UAB „XX“, dėl jų bus pasisakyta analizuojant kitas nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis yra pripažintas kaltu). Kolegija tiki apelianto parodymais, kad, sudarydamas lizingo sutartį, K. N. neturėjo jokių kitų ketinimų nei jie buvo nurodyti sutartyje. Lizingo sutarties tikslas buvo išpirkti lizingo bendrovės nuosavybėje esančią technikos priemonę. Jeigu su lizingo bendrove atsiskaitoma laiku, tai tokiai bendrovei nepadaroma jokia žala, kadangi jai svarbu, kad būtų mokamos įmokos ir palaipsniui išperkama nurodyta technika. Šiuo atveju įmokos buvo pervedamos dvejus metus, kol bendrovė dėl bendros ekonominės situacijos nesusidūrė su sunkumais. Pažymėtina, kad vėliau nutrūko mokėjimai ne tik dėl šios, bet ir dėl kitų UAB „X“ sudarytų lizingo sutarčių. Ta aplinkybė, kad K. N., lizingo sutartimi įsipareigojęs neparduoti, neįkeisti ir pan. ekskavatoriaus be atskiro tam išduoto raštiško pranešimo, išnuomojo jį UAB „XX“, o vėliau pardavė UAB „XX“, neabejotinai reiškia, kad jis pažeidė atitinkamas sutarties sąlygas, tačiau toks sutarties pažeidimas, o vėliau ir turto pardavimas negavus sutikimo dar nėra nusikaltimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-454/2012). Tai gali būti tik pagrindas nutraukti lizingo sutartį, kas 2008-11-19 vienašališkai ir buvo padaryta (nutraukta ši ir kitos lizingo sutartys su UAB „X“). Esmine aplinkybe laikytina, kad UAB „X“ ir UAB „Hansa lizingas“ lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tikra, ji atspindėjo tikrus K. N. ketinimus, pastarasis ilgą laiką mokėjo finansines įmokas ir neturėjo jokios tyčios iššvaistyti jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės turtą. Dar viena svarbi aplinkybė yra ta, kad UAB „Hansa lizingas“ atgavo vikšrinį ekskavatorių KOMATSU LC-6K. Tiesa, lizingo bendrovė savo turtą atgavo vykstant baudžiamajam procesui, tačiau tokia aplinkybė nereiškia, kad kita preziumuojama žala (jei paaiškėtų, kad apskritai tokia padaryta) turėtų būti ginama taip pat tik baudžiamosios teisės priemonėmis. Iš bylos matyti, kad 2010-02-26 prokuroro nutarimu ekskavatorius grąžintas UAB „Hansa lizingas“, o 2010-06-10 perduotas banko žiniai, bendrovei nesudarytos kliūtys jį toliau realizuoti, siekiant išvengti nuostolių, sumažėjant ekskavatoriaus vertei. Vadinasi, UAB „Hansa lizingas“ pilnai atgavo jai nuosavybės teise priklausantį turtą, nei ikiteisminio tyrimo įstaigai, nei teismui nenurodė patyrusi žalos ir nepateikė jokio civilinio ieškinio.

Kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju be pagrindo taikė baudžiamąją atsakomybę, kuri yra ultima ratio (paskutinė priemonė), kai bet kokiomis kitomis teisinėmis priemonėmis neįmanoma apsaugoti teisinių gėrių. Už lizingo sutarčių nesilaikymą yra numatyta civilinė atsakomybė. Tarp lizingo davėjo ir lizingo gavėjo susiklosto horizontalūs civiliniai teisiniai santykiai, kurie galioja tol, kol sutarties šalys laikosi sutarties sąlygų. Kolegija nemano, jog nagrinėjamoje byloje K. N. veiksmai, kuriais jis pažeidė lizingo sutarties sąlygas, sudaro pagrindą civilinių teisinių santykių transformacijai į baudžiamuosius teisinius santykius, kadangi teisei priešingas elgesys iš esmės neapsunkino pažeistą teisę ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis bei nepavertė jos neįmanoma realizuoti. UAB „Hansa lizingas“ daugiau nei pusė sumos už vikšrinį ekskavatorių gavo įmokomis pagal pateiktą įmokų grafiką, o likusi neišmokėta suma (73 006,78 Lt) susigrąžinta atgaunant patį ekskavatorių. Tokiu būdu UAB „Hansa lizingas“ nenurodė patyrusi finansinės žalos ir nepareiškė K. N. (UAB „X“) jokio civilinio ieškinio.

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija naikina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl K. N. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį ir jį išteisina, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalies, 300 straipsnio 3 dalies

Skundžiamu nuosprendžiu K. N. yra nuteistas apgaule savo naudai įgijęs didelės vertės svetimą turtą (87 000 Lt UAB „XX“ lėšų) bei pasikėsinęs apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą (73 006,78 Lt vertės ekskavatorių KOMATSU).

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su tokiomis skundžiamame nuosprendyje padarytomis teisinėmis išvadomis ir jų iš naujo nedėstys (tolesniais motyvais bus tik patikslintas apgaule įgytų UAB „XX“ piniginių lėšų dydis), o pasisakys tik dėl tų aplinkybių, kurios yra konkrečiai susijusios su apeliacinio skundo argumentais.

Štai K. N., nesutikdamas su jo nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, įrodinėja esą tarp UAB „XX“ ir UAB „XX“ buvo sudaryta ne pirkimo – pardavimo, o nuomos sutartis ir tikina teismą, jog ekskavatorius buvo pastarajai bendrovei išnuomotas, o UAB „XX“ direktoriaus J. G. parodymus vertina tik kaip siekį susigrąžinti sumokėtus pinigus. Tokius nuteistojo parodymus teismas laiko jo gynybine pozicija, kadangi akivaizdu, jog UAB „XX“ ir UAB „XX“ 2008-07-03 sudarytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 109-110) tikslas buvo, anaiptol, ne išperkamoji nuoma. Tai, kad UAB „XX“ vikšrinį ekskavatorių ne nuomojosi, o pirko, viso proceso metu nuosekliai patvirtino bendrovės direktorius J. G.. Apklausiamas liudytojas nurodė, jog iš karto pirkimo - pardavimo sandoris nebuvo forminamas, kadangi jis tąkart neturėjo visos pinigų sumos, todėl buvo nutarta iš pradžių įforminti nuomos sutartį, o sumokėjus visą pinigų sumą - pirkimą – pardavimą. Jis per 4 kartus sumokėjo 87 000 Lt, likusios sumos nebemokėjo, kadangi K. N. taip ir neatsiuntė PVM sąskaitos – faktūros, nors žadėjo tą padaryti kitą dieną po sutarties pasirašymo. K. N. nuslėpė nuo jo, kad ekskavatorius yra įgytas lizingo būdu ir priklauso UAB „Hansa lizingas“. PVM sąskaitą – faktūrą atsiuntė faksu, joje buvo nurodyta, kad mokėtina suma yra už ekskavatorių, jis (J. G.) jokių korekcijų šiame dokumente nedarė (t. 4, b. l. 78-93, 97-98; t. 6, b. l. 21-22, 90-92).

Byloje esantys dokumentai patvirtina liudytojo parodymus, kad tikroji 2008-07-03 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) esmė buvo ekskavatoriaus pardavimas. Antai, PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 88), kuri faksu atsiųsta UAB „XX“, mokėtinos sumos paskirtis nurodyta „už vikšrinį ekskavatorių KOMATSU PC210 LC-6K“ (ne už nuomą). Kitoje PVM sąskaitoje – faktūroje, kuri buvo tarp UAB „XX“ dokumentų, nors ir yra nurodyta, jog ji išrašyta „už ekskavatoriaus KOMATSU PC210 LC-6K nuomą“, tačiau šis dokumentas apskaitytas bendrovės registre „Pardavimai“, kas tik dar kartą patvirtina, jog ūkinės operacijos tikslas buvo pardavimas. Be to, teismas nuosprendyje pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad kreditiniame dokumente Nr. (duomenys neskelbtini) K. N. UAB „XX“ įvardino kaip pardavėją (ne nuomotoją), o UAB „XX“ – kaip pirkėją (ne nuomininką) (t. 4, b. l. 27).

Taigi K. N. neteisus teigdamas, jog, sudarydamas sutartį su UAB „XX“, ketino ekskavatorių išnuomoti. Priešingai, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog apeliantas sukčiavo ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo bendrovei priklausančias lėšas bei dar pasikėsino įgyti didelės vertės turtą – 73 006,78 Lt vertės vikšrinį ekskavatorių, tačiau to nepadarė UAB „XX“ direktoriui atsisakius jį grąžinti.

Kolegija išsamiau nepasisakys dėl apeliacinio skundo teiginio neva nors liudytojų R. U., V. Š., J. G. bei A. K. parodymai yra prieštaringi, tačiau jie vis dėl to patvirtino, kad buvo pasirašyta nuomos sutartis. Pažymėtina tik tai, jog teismas aptarė visų išvardintų liudytojų parodymus ir, įvertinęs juos bei kitus objektyvius bylos duomenis, padarė pagrįstą išvadą, kad K. N. ekskavatorių ne išnuomojo, o sudarė dėl jo pirkimo – pardavimo sutartį. Paminėtina ir tai, jog nei liudytojas R. U., nei liudytoja V. Š. negalėjo nurodyti reikšmingų aplinkybių, susijusių su šios sutarties sudarymu (nė vienas jų nebuvo susijęs su šia sutartimi – R. U. pripažino jokių dokumentų nematęs ir visą informaciją žinojo tik iš K. N. žodžių; liudytoja R. Š. sutarties sudarymo metu įmonėje apskritai dar nedirbo).

Kai kurių apeliacinio skundo teiginių pobūdis rodo, kad jais nuteistasis viso labo deklaratyviai tvirtina esant vieną ar kitą aplinkybę, nepateikdamas, kaip konkrečiai jos patvirtina jo poziciją. Antai, apeliantas teigia neva 2011-02-14 specialisto išvada Nr. 5-3/13 nustatė, kad 2008-07-04 į UAB „XX“ sąskaitą pervesta 60 000 Lt suma buvo panaudota atsiskaitymui su AB SEB banku, kita dalis – sumokėta už paimtas visas paskolas iš UAB „Hansa lizingas“. Toliau apeliantas samprotauja, kad tuo atveju, jei jis būtų pasisavinęs visas iš UAB „XX“ pervestas sumas, tuomet UAB „Hansa lizingas“ lizingo sutartį būtų nutraukęs žymiai anksčiau nei 2008-11-19. Šioje vietoje primintina apeliantui, kad jis pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, jog apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą – 87 000 Lt UAB „XX“ lėšų. Iš byloje atliktos specialisto išvados aiškiai matyti, kur ir kokia paskirtimi buvo panaudotos UAB „X“ pervestos lėšos – ne tik apelianto minėti 60 000 Lt, bet ir 7000 Lt bei 20 000 Lt (t. 3, b. l. 41-60). Mokėjimų nurodymų pagrindimai rodo, kad beveik pusė sumos (42 000 Lt) buvo paimta grynaisiais čekiu (tolesnis pinigų panaudojimas nepagrįstas dokumentais). Gautomis lėšomis K. N. taip pat apmokėjo dyzelino pilstymo, transporto paslaugas, atsiskaitė su UAB „X“, pervedė pinigus G. Š. už patalpų nuomą ir tt.. Kita gautų lėšų dalimi sumokėti banko administravimo mokesčiai, apmokėta bauda bankui bei grąžintos paskolos pagal kitas konkrečias kreditavimo sutartis. Specialisto išvada paneigia apelianto teiginį, kad jis 2008-07-04 iš UAB „XX“ gautus 60 000 Lt panaudojo atsiskaitymui su AB SEB banku bei visų iš UAB „Hansa lizingas“ paimtų paskolų apmokėjimui. Tiek šiuo, tiek likusiais trimis atvejais visa iš UAB „XX“ gauta pinigų suma privalėjo būti pervesta UAB „Hansa lizingas“ pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Mokėjimai AB SEB bankui, taip pat kitų paskolų padengimas nepaneigia to, kad jis apgaule savo naudai įgijo UAB „XX“ pervestas pinigines lėšas.

Visgi kolegija mano, jog K. N. kaltė dėl visų UAB „XX“ lėšų – 87 000 Lt - įgijimo apgaulės būdu yra konstatuota nepagrįstai. Nuteistasis apeliacinės instancijos teismui pateikė UAB „Swedbank lizingo“ dokumentus „Dėl informacijos apie atliktus mokėjimus“, iš kurių matyti, kad K. N. 2008-07-08, 2008-09-02, 2008-09-11 ir 2008-10-15 atliko mokėjimus pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (lizingo sutartis dėl ekskavatoriaus KOMATSU PC210 LC-6K) ir įnešė atitinkamai 2298,76 Lt, 2296,75 Lt, 2298,76 Lt ir 2296,75 Lt dydžio sumas (t. 7, b. l. 16-43). Atsižvelgiant į tai, kad nurodyti mokėjimai buvo atlikti po to, kai UAB „XX“ pervedė pinigines lėšas, o jų paskirtis buvo konkrečiai dėl ekskavatoriaus lizingo sutarties, tai K. N. inkriminuoto sukčiavimo apimtį tikslinga mažinti nurodytais mokėjimais įneštų pinigų dydžiui, t. y. 87 000 – 9191,02 (2298,76 + 2296,75 + 2298,76 +2296,75), ir laikyti, jog K. N. apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą – UAB „XX“ pinigines lėšas – 77 808,98 Lt.

Baudžiamasis įstatymas sukčiavimą apibrėžia kaip svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina šios veikos: 1) apgaulės panaudojimas, 2) neteisėtas svetimo turto ar turtinės teisės į svetimą turtą įgijimas ar turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas. Sukčiavimo sudėtis yra materiali, todėl būtinasis byloje įrodinėtinas nusikaltimo sudėties požymis yra turtinės žalos padarymas nukentėjusiajam. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai suklaidintas dėl panaudotos apgaulės nukentėjusysis netenka turto ar turtinės teisės, negaudamas tolygaus ekvivalento, arba jis negauna turto, kurį pagal prievolę kaltininkas turi jam perduoti, o kaltininkas jį neteisėtai užvaldo ir paverčia savo ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybe ar be teisėto pagrindo laiko savo nuosavybe.

Šioje byloje apgaulė pasireiškė tuo, kad jis suklaidino UAB „XX“ direktorių J. G., kad ekskavatorius priklauso UAB „XX“, nuslėpdamas nuo pastarojo, jog iš tiesų ši transporto priemonė pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „Hansa lizingas“ ir yra dar neišmokėta, bei sudarė su UAB „XX“ išperkamosios nuomos sutartį, kurios nė neketino vykdyti. Be to, tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, jis davė nurodymą nusikalstamos veikos pobūdžio nesuvokusiai R. G. nutraukti minėtą sutartį bei pareikalauti UAB „XX“ grąžinti ekskavatorių, tokiu būdu pasikėsindamas įgyti šį didelės vertės svetimą turtą. Tokie nuteistojo K. N. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį ir, priešingai nuteistojo nuomonei, nelaikytini civiliniais santykiais, tariamai susiklosčiusiais tarp UAB „XX“ bei UAB „XX“ (beje, skunde nurodytoje kasacinėje nutartyje Nr. 2K-329/2011, kaltininkų veiksmai dėl sudarytos automobilio pirkimo – pardavimo sutarties, kurios pastarieji nė neketino vykdyti, tokiu būdu suklaidindami nukentėjusiuosius (padarydami esminę įtaką jų apsisprendimui) bei atimdami galimybę pažeistą teisę ginti civilinio proceso tvarka, teismo kaip tik ir pripažinti nusikalstama veika).

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino K. N. kaltu, kad šis apgaule savo naudai įgijo svetimas pinigines lėšas (apeliacinės instancijos teismas iš UAB „XX“ įgytų lėšų dydį sumažino iki 77 808,98 Lt), o, pareikalavęs UAB „XX“ grąžinti ekskavatorių, pasikėsino apgaule jį įgyti savo naudai.

Esminiu įrodymu, paneigiančiu jo kaltę pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį, K. N. nurodo PVM sąskaitoje – faktūroje esantį UAB „XX“ antspaudą, kurio jis niekaip negalėjo uždėti. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas mano, jog šį dokumentą galėjo suklastoti pats J. G. (galimai sumaketavo kompiuteriu, o parašą suklastojo ranka). Toks apelianto argumentas yra akivaizdžiai neatitinkantis tikrovės, kadangi minimoje PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „XX“ antspaudo nėra (t. 4, b. l. 88). Šiuo atveju apeliantas, matyt, klaidingai vertina kitą to paties dokumento byloje esančią kopiją (t. 4, b. l. 103), kurioje kaip ir kituose civilinio ieškinio, pareikšto UAB „XX“, prieduose, yra įmonės antspaudas. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nutyli kitą esminį jo kaltės įrodymą, patvirtinantį, jog buvo pagamintos dvi skirtingos tos pačios dienos bei to paties numerio PVM sąskaitos – faktūros. Iš byloje esančios PVM sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai matyti, kad ji išsiųsta iš UAB „X“ fakso (Nr. duomenys neskelbtini), joje yra K. N. parašas, kas akivaizdžiai paneigia, jog šį dokumentą galėjo pagaminti, išsiųsti ir panaudoti J. G..

Apeliantas teisingai pažymi, jog UAB „XX“ 2009-03-17 pranešime, adresuotame UAB „XX“, yra nurodyta, kad PVM sąskaitą – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gauta registruotu paštu 2009-03-16, išrašyta atgaline data – 2008-07-03 (t. 4, b. l. 92-93), kas, anot nuteistojo, patvirtina jo parodymus, kad jis šio dokumento, kuriame nurodyta „už vikšrinio ekskavatoriaus nuomą“ sau nepasiliko, o išsiuntė UAB „XX“. Ši apelianto nurodyta aplinkybė turi būti vertinama ne atsietai, o visumoje su visais byloje esančiais įrodymais ir, priešingai nei tvirtina K. N., ji nepaneigia jo kaltės. Visų pirma apklausiami UAB „XX“ direktorius J. G. bei šios bendrovės buhalterė A. K. kategoriškai paneigė faktą, jog minimas dokumentas buvo gautas paštu. Anot liudytojos A. K., toks pranešime nurodytas netikslumas galėjo kilti dėl advokato klaidos (galimai pranešimo tekstą ruošė advokatas). Be to, įvertinus tai, kad faksu PVM sąskaita – faktūra išsiųsta 2009-03-09, nelogiška manyti, jog K. N. tokį dokumentą su skirtinga esmine jame nurodyta aplinkybe „už ekskavatoriaus nuomą“ po to dar būtų siuntęs registruotu paštu.

Negalima sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, jog teismas neva išsamiai nepatikrino byloje esančių įrodymų, kadangi rėmėsi dokumentų kopijomis (PVM sąskaitomis – faktūromis kaip išvestiniais įrodymais), nors pirmiausia turėjo analizuoti pirminius įrodymus, siekdamas išvengti informacijos iškraipymo ar praradimo, abejonių išsklaidymo. Toks apelianto teiginys yra nepagrįstas, kadangi akivaizdu, jog K. N. tiesiog nesutinka su jam nepalankiomis teismo išvadomis. Teismui jokių abejonių nekelia PVM sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kurios tikrumą patvirtino Vilniaus aps. VPK Širvintų r. PK VTS Prevencijos poskyrio tyrėja L. Audėjienė (t. 4, b. l. 88). Byloje yra ir kita tos pačios PVM sąskaitos – faktūros kopija (t. 3, b. l. 124), atspindinti UAB „XX“ segtuve „Pardavimai“ esantį originalą, tačiau, atsižvelgiant į nuteistajam palankų dokumento turinį, jis šios kopijos tikrumu neabejoja.

Byloje surinkti ir teismo tiesiogiai ištirti bei įvertinti įrodymai patvirtina K. N. kaltę dėl to, kad jis pagamino, laikė, siuntė bei panaudojo du netikrus dokumentus – dvi skirtingas PVM sąskaitas – faktūras, serija Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ekskavatoriaus pardavimo bei pagamino išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas išteisintas dėl Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo, iš apkaltinamojo nuosprendžio pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį šalinama: „turėdamas tikslą iššvaistyti jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą“ bei „UAB „Swedbank lizingas“ buvo padaryta didelė – 73 006,78 - Lt žala“.

Dėl nuteistajam K. N. paskirtos bausmės

Apygardos teismas, skirdamas nuteistajam K. N. bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, motyvus, kaltės formą, jo asmenybę. Apeliacinės instancijos teismui sušvelninus K. N. veiksmų apimtį pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį, švelninama ir pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė, paskiriant K. N. už šį nusikaltimą straipsnio sankcijoje numatytos bausmės minimumui artimą bausmę. Kolegija mano esant tikslinga švelninti ir skundžiamu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės dydį. Šiuo atveju teismas atsižvelgia į tai, kad K. N. dalies nurodytos veikos neatliko, o tik pasikėsino tą padaryti (įgyti 73 006,78 Lt vertės ekskavatorių), dėl ko tokia veika yra mažiau pavojinga, nesukėlė pasekmių ir į tai būtina atsižvelgti skiriant bausmę. Be to, įvertinama tai, kad jis bankui įnešė dalį iš UAB „XX“ gautų pinigų. Analizuojant nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, įvertinama tai, kad jis anksčiau neteistas. Aukštesnės instancijos teismo manymu, K. N. tikslinga skirti bausmę, ženkliai mažesnę už straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 straipsnio 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 3 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 25 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria K. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, kuriuo K. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

K. N., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

K. N., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir K. N. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį pašalinti įrodytomis pripažintas aplinkybes: „turėdamas tikslą iššvaistyti jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą“ bei „UAB „Swedbank lizingas“ buvo padaryta didelė – 73 006,78 - Lt žala“.

Pripažinti, jog K. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį savo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą – UAB „XX“ pinigines lėšas – 77808,98 Lt.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.