- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-24
- Bylos Nr.
- 1A-496-190/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-00985-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladislavas Lenčikas (pirm.), Daiva Kazlauskienė, Rosita Patackienė
- Nuteistasis
- G. K., Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Nukentėjusysis
- I. B.
- Advokatai
- Juozapas Puškorius
- Kategorijos
- 2.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla 1A-496-190/2015
Teisėjas Pavel Borkovski Teisminio proceso Nr. 1-18-1-00985-2011-7
2015 m. rugpjūčio 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko, teisėjų Rositos Patackienės ir Daivos Kazlauskienės,
nuteistajam G. K.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Žydrūno Katkevičiaus skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu:
pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteistas 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;pagal LR BK 284 str.1d. ir nuteistas 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Remiantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1p. pagrindu subendrinus bausmes apėmimo būdu ir paskiriant galutinę bausmę nuteistajam 1 metus ir 3 mėnesius laisvės atėmimo.
Remiantis LR BK 75 str. ir 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui atidėtas paskirtos bausmės vykdymas.
Nuteistasis įpareigotas atsiprašyti nukentėjusio asmens – I. B. bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkintas, priteisiant iš nuteistojo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 201,27 eurų.
Nukentėjusiojo I. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš nuteistojo nukentėjusiojo naudai priteista 700 eurų.
Iš nuteistojo G. K. valstybės naudai priteista 150,54 eurų proceso išlaidoms atlyginti.
G. K. išteisintas, kaip nepadaręs nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 164 str.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. 2011 m. birželio 17 d. naktį, apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini) kieme, viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį bei tvarką įžūliu elgesiu, t.y. medine lazda užsimojo suduoti smūgį nukentėjusiajam I. B. į galvą, bet pastarasis užsidengė nuo smūgio ranka, todėl G. K. sudavė smūgį nukentėjusiajam į kairę ranką, tuo padarydamas nukentėjusiajam kairio alkūnkaulio viršutinio trečdalio kūno skeveldrinį lūžį. Tokiais veiksmais dėl chuliganiškų paskatų padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą bei pažeidė viešąją tvarką.
Taip pat G. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis vengė išlaikyti vaiką tokiomis aplinkybėmis: laikotarpiu nuo 2004 m. kovo 16 d. iki 2010 m. birželio 28 d., nuo 2010 m. birželio 30 d. iki 2011 m. spalio 25 d., nuo 2011 m. spalio 28 d. iki 2011 m. gruodžio 26 d., nuo 2012 m. balandžio 24 d. iki 2013 m. rugpjūčio 17 d. vengė pareigos pagal 2002 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. N-2-1415-03/2002 išlaikyti vaiką Ž. P. B., mokant išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt, t.y. buvo kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 164 str. (vengimas išlaikyti vaiką).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad kaltinamasis teigia, kad jis gynėsi, tačiau bylos duomenimis nustatytos visai kitokios aplinkybės, nes byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus G. K. aiškinimus, kad nukentėjusysis smurtavo prieš kaltinamąjį, grasino jam peiliu. Po to, kai jis sudavė smūgį pagaliu nukentėjusiajam per ranką ir sužalojo jį, pastarasis su O. P. bei M. Ž. pasišalino į nukentėjusiojo butą. Tuo tarpu G. K. liko prie namo, šaukė, kvietė nukentėjusįjį dar „pasikalbėti“.
Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatavo, kad kaltinamasis G. K. tyčia nevengė pareigos pagal 2002 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą išlaikyti sūnų Ž. P. B., mokant išlaikymui kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 250 Lt.
Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Žydrūnas Katkevičius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-28 nuosprendžio dalį, kuria G. K. išteisintas epizode dėl vengimo išlaikyti vaiką, panaikinti ir šioje dalyje priimti nuosprendį: G. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 164 straipsnyje ir nubausti laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams; LR BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu, šiuo nuosprendžiu bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., ir galutinę bausmę G. K. paskirti laisvės atėmimą 2 metams; taikyti G. K. atžvilgiu LR BK 75 str. ir 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui atidėti paskirtos bausmės vykdymą bei įpareigoti nuteistąjį G. K. atsiprašyti nukentėjusiojo I. B. ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylos duomenimis nustatyta, kad visos galimybės užtikrinti pareigos išlaikyti vaiką vykdymą kitomis priemonėmis šioje byloje yra išnaudotos. Buvo areštuotos kaltinamajam priklausančios sąskaitos, bet iki 2015 m. balandžio 13 d. piniginių įplaukų jose nebuvo. Remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, kaltinamasis nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Remiantis VSDFV duomenimis, G. K. niekur nedirba. Pažymėtina, kad antstoliui negalint iš G. K. išieškoti lėšų vaikui išlaikyti, nukentėjusioji N. B. buvo priversta kreiptis į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administraciją, pareigą perkeliant valstybei.
Nurodo, kad bylos duomenys neleidžia neginčijamai tvirtinti, kad G. K. nustatytos pareigos nevengė, o nevykdė jos dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių. Visų pirma byloje nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos laikotarpiu buvo įsidarbinęs, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažyma patvirtina, kad 2008 m. sausio 29 d. - 2008 m. birželio 28 d. buvo daromi atskaitymai iš darbo užmokesčio į „Sodros“ biudžetą. Tačiau jokie piniginių lėšų išskaitymai pagal teismo sprendimą nepilnamečio vaiko išlaikymui šiuo laikotarpiu nebuvo atliekami. Kartu pažymėjo, kad kito vaiko gimimas nėra aplinkybė, naikinanti G. K. sūnaus Ž. P. B. teisę į materialinį aprūpinimą bei suteikianti pagrindą nevykdyti teismo sprendimo.
Byloje nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamasis G. K. sveikas ir darbingas, turėdamas aukštąjį išsilavinimą, ilgą laiką nedirbo arba nors ir dirbo, laikotarpiu nuo 2008-01-29 iki 2008-06-28, jis nedėjo jokių realių pastangų, ketinimus išlaikyti savo vaiką, o priešingai - įsidarbinęs ir gaudamas pajamas, neprisidėjo prie vaiko išlaikymo bei neteikė žinių apie savo pajamų šaltinius ir taip slėpė nuo antstolio reikšmingą informaciją. Bylos duomenys pagrindžia ir tai, kad kaltinamasis tai darė sąmoningai, siekdamas išvengti pareigos išlaikyti vaiką, kuri nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, apie kurį jis žinojo. Nukentėjusiosios N. B. parodymai, kad kaltinamasis nebendravo su vaiku, nedalyvavo jo auklėjime, netgi pas notarą patvirtino atsisakymo nuo vaiko, tik patvirtina, kad kaltinamasis G. K. iš anksto sąmoningai sukūrė situaciją siekdamas tyčia išvengti pareigos išlaikyti savo vaiką.
Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis G. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Žydrūno Katkevičiaus apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Apylinkės teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 ir 301 straipsnių reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai konstatavo, kad G. K. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 164 str., sudėties.
Nepagrįstas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinio skundo argumentas, kad G. K. tyčia vengė įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos pareigos išlaikyti vaiką.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.
Teismų praktikoje laikoma, kad baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-238/2011). Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9/2014). Tokiais atvejais kaltininkas, nors ir turi galimybę, tačiau tyčia vengia atlikti teismo nustatytą pareigą, supranta, kad neužtikrina vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir nori taip veikti.
Iš VSDFV pažymos matyti, kad G. K. laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2015-03-31 dirbo nuo 2004-10-04 iki 2004-12-24 ir nuo 2008-01-29 iki 2008-06-28 biudžetinėje įstaigoje „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ (t. 4, b.l. 176). 2004 m. lapkričio 30 d. į biudžetinę įstaigą „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ buvo išsiųstas patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą ir ši įstaiga N. B. iš skolininko darbo užmokesčio vaiko išlaikymui išskaitė 543,94 Lt, o taip pat informavo, kad nuo 2004 m. gruodžio 24 d. G. K. atleistas. Laikotarpiu nuo 2008-01-29 iki 2008-06-28 iš G. K. darbo užmokesčio vaiko išlaikymui išmokos išskaitytos nebuvo, nes skolininkas apie įsidarbinimą neinformavo ir vykdomojoje byloje antstolis tokios informacijos neturėjo. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog G. K. laikotarpiu nuo 2008-01-29 iki 2008-06-28 nedėjo pastangų išlaikyti savo vaiką Ž.P. B., tačiau, kolegijos vertinimu, tai, jog kaltinamasis dirbdamas penkis mėnesius neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad jis tai darė tyčia. Nors, kaip teigiama apeliaciniame skunde, kito vaiko gimimas nėra aplinkybė, naikinanti G. K. sūnaus Ž.P. B. teisę į materialinį aprūpinimą bei suteikianti pagrindą nevykdyti teismo sprendimo, tačiau vis tik aplinkybė, jog 2007 m. birželio 27 d. G. K. gimė sūnus pripažintina pakankamai svarbia. Be to, kolegija sprendžia, kad penkių mėnesių terminas, kurio metu nuteistasis nemokėjo priteisto išlaikymo vaikui, nėra pakankamas patraukimui baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.
Kaip jau minėta, nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 164 str., padaromas tik veikiant tyčia, t.y. kaltininkui sąmoningai nevykdant pareigos išlaikyti vaiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad vengimas išlaikyti vaiką nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui tyčia neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2011).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. K. buvo registruotas darbo biržoje nuo 2003 m. balandžio 2 d. iki 2004 m. spalio 7 d., registracija ir darbo paieška buvo nutrauktos, nes kaltinamasis įsidarbino. Vėliau G. K. buvo registruotas darbo biržoje nuo 2004 m. gruodžio 28 d. iki 2011 m. lapkričio 7 d., nuo 2012 m. balandžio 27 d. iki 2012 m. rugsėjo 24 d., ir nuo 2012 m. gruodžio 18 d. (t.2, b.l.76). Nuo 2012 m. gruodžio 18 d. jam suteiktas besimokančio ir ieškančio darbo statutas. Pažymėtina, jog nuo 2011 m. gruodžio 27 d. iki 2012 m. balandžio 23 d. kaltinamajam G. K. buvo taikoma kardomoji priemonė - suėmimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr.1-18-01018-2010-4, todėl šiuo laikotarpiu jis buvo išbrauktas darbo biržoje iš asmenų, ieškančių darbo, sąrašo (t.4, b.l.18).
Be to, iš Vilniaus teritorinės darbo biržos 2012 m. vasario 3 d. pažyma Nr.S/1-46-(7.9) tvirtina, kad kaltinamajam registracijos metu buvo siūlytos šios darbovietės: VšĮ „Statybininkų rengimo centras“ (istorijos mokytoju), UAB „Vildika“, “Balticsofa“, UAB „Baldų meka“, UAB „Baldų rojus“ (baldų surinkėju), UAB „Teisingumas“ (teisininku), UAB „Įnaugura“ (budėtoju), tačiau G. K. įdarbintas nebuvo, nes buvo pasirinkti kiti kandidatai (t.2, b.l. 2). Tai rodo, jog G. K. nevengė vykdyti pareigos išlaikyti vaiką, dėjo pastangas įsidarbinti, tačiau tai nepavyko dėl objektyvių priežasčių. Taip pat pažymėtina, kad, nors byloje ir nėra duomenų, kad kaltinamasis yra pripažintas visiškai ar iš dalies nedarbingu, tačiau iš byloje esančio Išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad jam 2012-07-25 diagnozuota bronchų astma, jos paūmėjimas, nurodyta, jog didesnio krūvio metu jis dūsta (t. 1, b.l. 127). Be to, 2012-09-25 VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro raštas Nr. RS-07-8721 tvirtina, kad G. K. buvo gydytas šioje gydymo įstaigoje nuo 1990-02-15 iki 1990-03-04 (t. 2, b.l. 116). Tai rodo, jog G. K. sveikatos būklė nėra gera, tačiau, nepaisant to, jis siekia susirasti darbą, nors yra pagrindas manyti, kad išteisintajam diagnozuotos ligos gali trukdyti įsidarbinti.
Apeliaciniame skunde pažymima, jog liudytoja D. K. parodė, kad gyvenant su G. K. santuokoje, ji žinojo, kad jis vertėsi teisinėmis konsultacijomis ir už tai gaudavo pajamų, tačiau byloje nėra objektyvių šį jos teiginį patvirtinančių duomenų, be to, liudytoja parodė, kad kaltinamojo tėvai skirdavo jiems trečdalį pensijos maistui ir mokėjo už butą, kas rodo, jog G. K. pajamų neturėjo. Byloje nėra tokių duomenų, kurie patvirtintų, jog inkriminuotu laikotarpiu išteisintasis būtų bandęs nuslėpti jam priklausantį turtą ar sukurti tokią situaciją, kad išieškojimas iš jo būtų neįmanomas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas, pagrįstai konstatavo, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstas ir neabejotinas išvadas, kad laikotarpiu nuo 2004 m. kovo 16 d. iki 2010 m. birželio 28 d., nuo 2010 m. birželio 30 d. iki 2011 m. spalio 25 d., nuo 2011 m. spalio 28 d. iki 2011 m. gruodžio 26 d., nuo 2012 m. balandžio 24 d. iki 2013 m. rugpjūčio 17 d. G. K. tyčia vengė pareigos pagal 2002 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. N-2-1415-03/2002 išlaikyti vaiką Ž. P. B..
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Žydrūno Katkevičiaus apeliacinį skundą atmesti.