- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-06
- Bylos Nr.
- e2YT-1081-1184/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07903-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Miniotienė
- Pareiškėjas
- K. P.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankui
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Laura Miniotienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja K. P. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su pareiškimu, prašydama teismo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos močiutė A. P., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) per šešis mėnesius nuo sutuoktinio A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
2. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelis iš tėvo pusės A. P., gimęs (duomenys neskelbtini). Jo sutuoktinė A. P., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos seneliai turėjo vieną vaiką – pareiškėjos tėvą R. P., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini). Po senelės A. P. mirties pastarosios palikimą yra priėmusi pareiškėja. Po senelės mirties jos palikimą sudarė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis butas palikėjos buvo įgytas santuokoje, tačiau pareiškėjos senelė (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui (pareiškėjos seneliui) per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, tačiau priėmė palikimą pradėjusi palikimą faktiškai jį valdyti: liko tame bute gyventi, mokėjo visas buto išlaikymo išlaidas – už dujas, elektrą, vandenį, komunalinius patarnavimus, šildymą ir t.t., pradėjo valdyti ir naudoti kaip savo ir palikėjui priklausiusius namų apyvokos daiktus (baldus, kt. daiktus), savo vardu sudarinėjo su šilumos, karšto vandens tiekėju šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo sutartis, su šalto vandens tiekėju, nuotekų tvarkytoju – atsiskaitymo už gyventojams patiektą vandenį ir pašalintas nuotekas ir t.t. Po pareiškėjos senelio mirties pareiškėjos senelė bute gyveno iki savo mirties, butu rūpinosi kaip savu, kitos nuosavybės ar kitomis teisėmis priklausiusios gyvenamosios patalpos ji neturėjo. Notaro biure paveldėjimo byla į palikėjo A. P. turtą neužvesta. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai aktualus siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo A. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. P. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. P. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
4. Byloje nustatyta, kad pareiškėja K. P., gimusi (duomenys neskelbtini), yra R. P. dukra. Gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija patvirtina, kad R. P., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo A. P. ir A. P. sūnus. Iš byloje esančio sutuoktuvių liudijimo matyti, kad A. P. ir A. P. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš byloje esančio mirties liudijimo matyti, kad A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis nurodyta, kad A. P. mirė būdamas santuokoje. Mirties įrašą liudijantis išrašas patvirtina, kad R. P., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Iš medicininio mirties liudijimo matyti, kad A. P., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).
5. Pareiškėja savo pareiškime nurodė, kad A. P., būdama santuokoje su A. P., įgijo butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad pareiškėjos senelės A. P. vardu registruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1992 m. birželio 25 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 7-7968 pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374. Gyventojų registro išrašai patvirtina, kad šiuo adresu pareiškėjos seneliai savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę nuo 1975 m. liepos 24 d.
6. Iš 2024 m. spalio 28 d. Šiaulių miesto 1-ojo notaro biuro notaro Viktoro Žilinsko liudijimo Nr. 6085 matyti, kad pareiškėja K. P. yra priėmusi (duomenys neskelbtini) mirusios senelės A. P., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), palikimą. Pareiškėja savo pareiškime nurodė, kad po pareiškėjos senelio mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjos senelė dėl palikimo priėmimo į notarių biurą nesikreipė. Minėtas aplinkybes patvirtina byloje esantis 2025 m. rugpjūčio 12 d. Šiaulių miesto 1-ojo notaro biuro notaro Viktoro Žilinsko liudijimas Nr. 5006, kuriame nurodyta, kad Šiaulių miesto 1-ajame notarų biure nėra užvestos bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusio A. P., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), palikimą.
7. Pareiškėja savo pareiškime taip pat nurodė, kad palikimą, likusį po sutuoktinio A. P. mirties (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė pareiškėjo senelė A. P.: liko tame bute gyventi, mokėjo visas buto išlaikymo išlaidas – už dujas, elektrą, vandenį, komunalinius patarnavimus, šildymą, pradėjo valdyti ir naudoti kaip savo palikėjui priklausiusius namų apyvokos daiktus (baldus, kt. daiktus), savo vardu sudarinėjo su šilumos, vandens tiekėjais sutartis ir kt. Iš byloje pateiktų sutarčių matyti, kad po sutuoktinio mirties (duomenys neskelbtini), 2002 m. rugsėjo 16 d., 2006 m. lapkričio 15 d., A. P. vardu sudarytos sutartys dėl šilumos, vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pateikė atsiskaitymo su Šiaulių elektros tinklais knygelės kopiją, iš kurios matyti, kad A. P. šešių mėnesių laikotarpiu po A. P. mirties ir vėlesniais laikotarpiais mokėjo už butui teikiamą elektros energiją.
8. 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo (CK įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), nes pareiškėjos senelis A. P. mirė 1999 m. birželio 7 d., tai juridiniam faktui nustatyti taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.
9. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnyje nustatyta, jog tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).
10. Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, jog įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
11. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).
12. Byloje pateikti ir ištirti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjos senelė A. P. su sutuoktiniu iki pat jo mirties gyveno jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį sutuoktiniai, gyvendami santuokoje, įgijo 1992 m. birželio 25 d. pirkimo – pardavimo sutartimi. Pažymėtina, kad sutuoktiniui mirus, pareiškėjos senelė ir toliau liko gyventi tame pačiame bute, niekur iš jo neišsikraustė, toliau juo naudojosi, prižiūrėjo turtą, sudarė sutartis su komunalinių paslaugų teikėjais, mokėjo mokesčius, atliko kitus turto priežiūros veiksmus, perėmė palikėjo asmeninius daiktus ir rūpinosi kaip savo visu jiems priklausiusiu kartu užgyventu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu. Taigi, A. P. po vyro mirties niekur iš bendro būsto neišsikraustė, liko jame gyventi, toliau iki pat savo mirties rūpinosi turimu turtu ir perėmė visą palikėjo turėtą turtą, pasilikdama gyventi tame pačiame būste.
13. Visos minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos senelė A. P. savo sutuoktinio A. P. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą terminą – 6 mėnesius po palikėjo mirties. A. P. laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtą negavo. A. P. turto priėmimas po sutuoktinio A. P. mirties, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo visu rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
14. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad niekas į notarų biurą dėl A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo paveldėjimo nesikreipė, o pareiškėjos senelė A. P. palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti. A. P. sūnus R. P., kuris buvo pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, dėl tėvo palikimo priėmimo į notarą taip pat nesikreipė, jis mirė (duomenys neskelbtini). Kitas suinteresuotas šioje byloje asmuo – valstybės įmonė Turto bankas dėl pareiškėjos prašymo jokių pretenzijų nereiškia.
15. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos senelė A. P., gimusi (duomenys neskelbtini), savo sutuoktinio A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
16. Teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį, kad, kaip jau minėta, 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjos senelė A. P. po savo sutuoktinio A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė visą po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, t. y. šiuo atveju teismas nenustato, konkrečiai kokį turtą pareiškėjos senelė paveldėjo praktiškai pradėjusi valdyti turtą, tačiau konstatuoja patį palikimo faktiniu valdymu priėmimo faktą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.