- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-24
- Bylos Nr.
- 2A-168-755/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00206-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Birutė Jonaitienė, Eigirdas Činka (pran.)
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- D. R.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-168-544/2015
2015 m. vasario 24 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, kolegijos teisėjų Birutės Jonaitienės ir Birutės Valiulienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. G. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-29-765/2014 pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui D. R. dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė V. G. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama padalinti santuokos su D. R. metu įgytą turtą ir atsakovui D. R. asmeninėn nuosavybėn priteisti dviejų kambarių, 37,75 kv. m bendro ploto butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)) su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) rajone.
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškovės V. G. ieškinį atmetė. Konstatavo, kad 2008 m. liepos 29 d. sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp V. R. ir D. R. dėl atsakovo D. R. kaltės, padalintas santuokos metu įgytas turtas bei iš atsakovo priteistas nepilnamečių vaikų išlaikymas. Nurodė, kad 2002-12-23 notaras patvirtino buto Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo padavimo sutartį, kurią pasirašė butą pardavusi D. M. ir butą pirkę asmenys – D. R. ir V. R.. Teismas, įvertinęs ieškovės, trečiojo asmens, liudytojų paaiškinimus, rašytinius įrodymus darė išvadą, kad V. G. pasirašė buto Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, apie ją santuokos nutraukimo proceso metu turėjo žinoti ir apie tai pranešti teismui. Be to,ieškovė, ir liudytojai nurodė, kad kelis metus ieškovės šeima su nepilnamečiais vaikais gyveno minimame bute. Dėl šios priežasties ieškovės ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė V. G. prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad santuokos nutraukimo byloje teismas nepadalino viso santuokoje įgyto turto, t. y. dviejų kambarių su priklausiniais buto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., Pasvalio r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), , nes atsakovas nebuvo sutvarkęs buto registracijos dokumentų VĮ Registrų centre, dokumentai buvo pas jį. Žinojo, kad šį butą atsakovas įsigijo už savo asmenines lėšas, pardavęs paveldėtą turtą. Apie tai, kad butas yra registruotas jos ir atsakovo vardu, sužinojo tik 2012 m. gruodžio mėnesio pabaigoje gavusi UAB „Pasvalio butų“ ieškinį (civilinė byla Nr.2-1304-205/2013). Iš buto išsikraustė 2007-08-15 dar iki santuokos nutraukimo, nes atsakovas sakė, kad butas yra jo ir ieškovei nepriklauso. Suprato, kad į šį turtą jokių teisių neturi, todėl išėjo gyventi kitur, išsinuomojo butą tame pačiame name. Atsakovas vienas gyveno ginčo bute, žinojo, kad šį butą pirko už jam priklausančias asmenines lėšas, todėl prašė teismo padalinti santuokoje įgytą turtą ir atsakovui priteisti dviejų kambarių butą.
Teigia, kad teismas neatsižvelgė į visų liudytojų paaiškinimus. Visi liudytojai nurodė, kad ginčo butas yra įgytas D. R. už turtą paveldėtą po jo tėvo mirties ir, kad atsakovas visiems yra sakęs ir jie žinojo, kad butas yra D. R. asmeninė nuosavybė. Kadangi turto teismas nepadalino, liko neapsaugoti atsakovo paveldėtojų interesai, kuriuos nurodyti teismas neįpareigojo. 2013-03-07 paduodama ieškinį teismui nežinojo apie D. R. mirtį, todėl į bylą paveldėtojų prašyti įtraukti negalėjo, nurodė tik kreditorių UAB „Pasvalio butų ūkį“. Apie D. R. mirtį ((duomenys neskelbtini) Ispanijoje) sužinojo ir teismą informavo 2013-11-13.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Pasvalio butų ūkis“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs visas aplinkybes ir, išklausęs liudininkus, priėmė tinkamą sprendimą. Motyvas apie turto buvimo nežinojimą yra paneigiamas byloje esančia pirkimo sutartimi. Išsikraustyta iš buto 2007 metais, kai susidarė skola už šildymą. Motyvas, kad padalinus turtą ir D. R. (mirusiam) priteisus ginčijamą butą, siekiama teisingumo, yra kritikuotinas, nes tuo siekiama „pabėgti“ nuo teisėtos prievolės. Kadangi praėjus daugiau kaip dvejiems metams po D. R. mirties paveldėtojų neatsirado, tikėtina, kad ir neatsiras.Tokiu būdu turtas su visomis skolomis atiteks valstybei.Tai taip pat rodo atsakovės siekį ne teisingumo, o apgaulės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Pagal CPK 320 straipsnį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas.
Remiantis šia įstatymo nuostata, absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Tai susiję su asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principo įgyvendinimu. Teismų praktikoje nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007; kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad D. R. ir V. R. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) (b.l. 20). Nutraukdamas santuoką, teismas nepadalino viso santuokoje įgyto turto, t. y. dviejų kambarių su priklausiniais buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., todėl ieškovė V. G. kreipėsi į teismą (teisme ieškinys gautas 2013-03-13) prašydama padalinti santuokos su D. R. metu įgytą šį turtą (b.l. 3-4). V. G. ieškinys Pasvalio rajono apylinkės teisme buvo priimtas 2013-03-22 bei išsiųstas atsakovui D. R. ir trečiajam asmeniui UAB „Pasvalio butų ūkis“ dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo (b.l. 2, 25-26). Pasvalio rajono apylinkės teisme 2013-09-18 buvo gautas advokatės A. M. pranešimas apie D. R. mirtį (b.l. 49-50), bei 2014-09-18 teismo posėdžio metu pateiktas D. R. mirties liudijimas (b.l. 69, 71-72). Ieškovės tvirtinimu, ji apie atsakovo mirtį ieškinio pateikimo metu nežinojo, o byloje nėra duomenų priešingai išvadai daryti, todėl kolegija konstatuoja, kad ieškovė V. G., pateikdama ieškinį, apie atsakovo D. R. mirtį nežinojo.
Pažymėtina, kad ieškovas ir atsakovas, kaip byloje dalyvaujantys asmenys, civiliniame procese naudojasi plačiomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 straipsnis). Todėl byla negali būti nagrinėjama, kai nėra vienos šalies. Be to, nagrinėjant bylą be vienos iš šalių, gali būti rimtai pažeisti mirusios šalies teisių perėmėjų teisėti interesai. Taip pat CPK 266 straipsnis draudžia teismui spręsti neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų klausimus. Dėl nurodytų priežasčių, teismas, gavęs informaciją apie atsakovo D. R. mirtį ,privalėjo spręsti klausimą dėl jo materialiųjų teisių ir pareigų perėmimo, kadangi CPK 48 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, inter alia, kai miršta fizinis asmuo, teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių teisių perėmimas. Iki teisių perėmėjo paaiškėjimo byla privalomai stabdoma ( CPK 163 str.1 p.).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. R. dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo. Šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisės ir jis yra tiesiogiai susijęs su D. R. paveldėtojais. Pažymėtina, kad teisių perėmimas po fizinio asmens mirties yra sprendžiamas pagal paveldėjimo teisės normas (CK 5 knyga). Šioje byloje materialiųjų teisių perėmimas yra leidžiamas, o mirusiosios šalies teisių perėmėjas visada yra, nes jeigu palikėjas neturi įpėdinių arba įpėdiniai nepriėmė palikimo ar iš jų atimta paveldėjimo teisė, palikimas pereina valstybei (CK 5.6, 5.62 straipsniai). Šiuo atveju D. R. įpėdiniai byloje turėtų teisę teikti įrodymus dėl bylai reikšmingų aplinkybių, pasisakyti jiems aktualiais klausimais, t. y. teismo sprendimas šioje byloje D. R. įpėdiniams sukelia materialines teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog išnagrinėjus bylą neįtraukus joje dalyvauti D. R. įpėdinių, teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, o tai yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nustatytas absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
Nustačius absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), kolegija skundžiamą apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikina ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip išsprendus klausimą, siekiant išvengti išankstinės nuomonės byloje nagrinėjamais klausimais išreiškimo, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nebepasisako, nes tirti tuos pačius įrodymus, vertinti motyvus ir nustatyti tas pačias aplinkybes turės pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš naujo. Pastebima, jog byloje nėra rašytinių duomenų apie palikimo priėmimą, paveldėjimo teisės liudijimų išdavimą ir pan., todėl teismas turėtų pasiūlyti šalims pateikti šią informaciją ar ją, naudojantis viešais registrais, pasitikslinti pats.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.