Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui D. R., trečiajam asmeniui – UAB PASVALIO BUTŲ ŪKIS dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui D. R. procesiniai dokumentai neįteikti (b. l. 26, 29-32, 37-40). Ieškovė, jos atstovė teismui pateikė dokumentus apie tai, kad atsakovas D. R. mirė 2012-02-05 (b. l. 49-50, 56-59, 69). Ieškovė atsakovo atstovo, jo turto paveldėtojų į procesą neįtraukė, papildomų dokumentų apie tai, kas galėtų atstovauti atsakovą nepateikė.

Byloje gautas trečiojo asmens – UAB PASVALIO BUTŲ ŪKIS atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodė, jog bendrovė, veikdama kaip daugiabučio namo administratorius, administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį Takos g. 3, Pajiešmenių kaime, Pasvalio rajone, kuriame yra prašomas padalinti butas. Butas yra šildomas centralizuotai, bet už tai niekas nemoka, yra susidariusi skola. D. R. ir V. R. (dabartinė pavardė – G.) buvo patraukti atsakovais kitoje civilinėje byloje, kurią UAB BUTŲ ŪKIS pradėjo dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo iš atsakovų, nes D. R. ir V. R. butą Nr. 115 pirkimo pardavimo sutartimi yra nusipirkę iš D. M. (b. l. 33-35).

Teismo posėdžio metu ieškovė V. G. ieškinį visiškai palaikė. Nurodė, kad 2002 m. mirė jos buvusio sutuoktinio D. R. tėvas P. R.. D. R. paveldėjo tėvo butą Nr. 5, esantį Pajiešmenių kaime, Pasvalio rajone (dvaro pastate). Kiek žinanti, šį paveldėtą butą D. R. kokiu tai būdu iškeitė į butą Nr. 115, esantį Taikos g. 3, Pajiešmenių kaime, Pasvalio rajone. Supratusi, kad butas Nr. 115 yra įsigytas už D. R. turėtą turtą ar jo pinigus, todėl į butą nepretendavusi, laikiusi, kad tai yra asmeninė D. R. nuosavybė. Pripažįsta, kad pas notarą buto pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė ir ji, ir D. R.. Sutartį pasirašiusi todėl, kad jai buvo paaiškinta, jog pasirašyti jai reikia, nes šeimoje yra nepilnamečių vaikų. Ji pati tos sutarties nėra turėjusi, nėra niekur registravusi. Ar sutartį įregistravo ir buto įsigijimo nuosavybėn dokumentus sutvarkė jos buvęs vyras, ji nežinojusi. Nuo 2002 m. iki 2007 m. rugpjūčio mėnesio ji, D. R., jų nepilnamečiai vaikai gyveno bute Nr. 115. Kiek žinanti, tais metais už butą mokesčius mokėjo D. R., kuris nuolat sakydavo, kad butas yra jo. 2006 m. D. R. išvyko į Ispaniją ir į Lietuvą nebegrįžo. 2008 m. teismo sprendimu santuoka tarp jos ir D. R. buvo nutraukta, buvo padalintas santuokoje įgytas turtas. Butas Nr. 115 nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre kaip jų bendra nuosavybė, todėl dalinamas nebuvo. Iki 2012 m. pranešimai iš Butų ūkio dėl apmokėjimo už paslaugas ateidavo D. R. vardu, tik 2012 m. Butų ūkis pareikalavo, kad susidariusią skolą sumokėtų ir ieškovė. 2012 m. gavusi UAB BUTŲ ŪKIS ieškinį, ji suprato, kad ir iš jos yra reikalaujama sumokėti skolą, sužinojusi, kad registre kaip buto savininkės yra nurodoma ir jos pavardė. Prašo tenkinti ieškinį ir pripažinti, kad butas Nr. 115, esantis Taikos g. 3, Pajiemenių kaime, Pasvalio rajone, yra asmeninė D. R. nuosavybė.

Liudytoja A. K. patvirtino, kad Remeikų šeima su nepilnamečiais vaikais kelis metus gyveno bute Nr. 115. Kiek žinanti, mirus D. R. tėvui, paveldėtą tėvo butą (esantį dvaro patalpose), D. R. kokiu tai būdu iškeitė į butą Nr. 115. Kokius dokumentus yra pasirašiusi V. G. – nežinanti. Atsimenanti, kad D. R. išvykus į Ispaniją, V. G. dar apie metus laiko su vaikais gyveno bute Nr. 115.

Apklausta liudytoja V. V. nurodė, kad dar D. R. gyvenant jų daugiabučiame name, yra kalbėjusi su D. R., kuris aiškino, kad butas Nr. 115 yra jo, V. G. jis nepriklauso. Remeikų šeima (su nepilnamečiais vaikais) kelis metus gyveno bute Nr. 115.

Liudytojos L. M. ir V. A. paaiškino, kad 2002 m. mirus jų tėvui P. R., trys jo vaikai (dvi seserys ir brolis) sutarė, kad turtą paveldės D. R.. Žinančios, kad po P. R. mirties Pajiešmenių dvaro patalpose esančius butus supirkinėjo S. ir A.. Taip supratę, kad iš tėvo paveldėtą butą dvare D. R. iškeitė į butą Nr. 115. 2006 m. brolis D. R. išvyko į Ispaniją. Iš pradžių palaikė ryšius su šeima, bet vėliau pinigų nebesiuntė, vaikų išlaikyti nepadėjo. Apie brolio mirtį sužinojo 2012 m. pradžioje, 2013 m. gavo rašytinius pavirtinimus, kad brolis tikrai yra miręs. Apie buto Nr. 115 pirkimo-pardavimo sutartį nieko konkretaus nežinančios.

Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojas A. A., kuris patvirtino, kad R. šeima kelis metus gyveno bute Nr. 115.

Iš civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)m. dokumentų matyti, kad 2008 m. liepos 29 d. sprendimu šioje civilinėje byloje buvo nutraukta santuoka tarp V. R. ir D. R. dėl atsakovo D. R. kaltės. Ieškovė teismui buvo pateikusi dokumentus, koks turtas yra registruotas jos ir atsakovo vardu. 2008-07-29 teismo sprendimu šis turtas buvo padalintas, iš atsakovo priteistas nepilnamečių vaikų išlaikymas. Jokių duomenų apie tai, kad R. pirkimo-pardavimo sutartimi iš D. M. įgijo butą Nr. 1115 ieškovė nepateikė, nors apie pačios pasirašytą pirkimo-pardavimo sutartį turėjo žinoti.

Ieškovė teismui pateikė nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (registro Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 5), kuriame nurodoma, kad 2002-12-23 pirkimo-pardavimo sutartimi sudarytas buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) perleidimo sandoris; V. R. ir D. R. įgijo minimą butą.

D. R. ir V. R. ištuoka yra registruota metrikų knygoje, 2008-10-15 išduotas ištuokos liudijimas (b. l. 20). 2010-10-22 V. R. yra įregistravusi santuoką su N. G. (b. l. 21).

2002-12-23 notaras patvirtino buto Nr. 115 pirkimo padavimo sutartį, kurią pasirašė butą padavusi D. M. ir butą pirkę asmenys – D. R. ir V. R. (b. l. 35).

Lietuvos Respublikos teismai formuoja praktiką, kad bendro turto padalijimas turi būti išspręstas teismo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Dalinio teismo sprendimo (CPK 261 straipsnis) ar reikalavimų padalyti bendrą turtą išskyrimas į atskirą bylą (CPK 136 straipsnis) taikomas tik išimtiniais atvejais siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas) - Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Tame pačiame teismo nutarime pažymima, kad nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą teismas vadovaujasi CK 3.87-3.91 straipsniais. Plenarinė sesija atkreipia dėmesį į tai, kad praktikoje nevienareikšmiškai suprantama CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma, kurioje nustatyta, jog turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, todėl kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Atsižvelgdama į tai, plenarinė sesija pažymi, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnio taisyklėmis.

Iš ieškovės, trečiojo asmens, liudytojų paaiškinimų, rašytinių įrodymų teismas daro pagrįstą išvadą, kad V. G. pasirašė buto Nr. 115 pirkimo-pardavimo sutartį, apie ją santuokos nutraukimo proceso metu turėjo žinoti ir apie tai pranešti teismui; be to ir ieškovė, ir liudytojai nurodė, kad kelis metus ieškovės šeima su nepilnamečiais vaikais gyveno minimame bute.

Nustačius minėtų aplinkybių visumą, V. G. ieškinys dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo atmestinas.

Ieškovė V. G. 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 22-24, 68), todėl iš ieškovės žyminis mokestis, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

V. G. ieškinį dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Pasvalio rajono apylinkės teismą.