- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-18
- Bylos Nr.
- 2-414-1000/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00206-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Šarūnė Butkuvienė
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- VĮ „Turto bankas“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Pasvalio būtų ūkis“
- Kategorijos
viešameteismoposėdyježodinio proceso tvarka išnagrinėjocivilinębylą pagal ieškovės V. G. ieškinį dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo D. R., kurio teisių perėmėju pripažintas VĮ „Turto bankas“, trečiajam asmeniui UAB „Pasvalio butų ūkis“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama padalinti santuokos su D. R. metu įgytą turtą ir pripažinti dviejų kambariųbutą, 37,75 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)atsakovui D. R. asmeninės nuosavybės teise(b. l. 3-4). Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškinį palaiko visiškai. Nurodė, kad 1991 m. sudarė santuoką su D. R.. Gyvenant santuokoje, 2002 m. mirė jos sutuoktinio D. R. tėvas P. R., todėl po jo mirties D. R. paveldėjo tėvo butą Nr. 5, esantį (duomenys neskelbtini). Kiek jai yra žinoma, šį paveldėtą butą D. R. iškeitė į butą Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė suprato, kad minėtas butas yra įsigytas už D. R. paveldėtą turtą ar iš turto gautus pinigus, todėl į butą niekada nepretendavo, laikė, kad tai yra asmeninė D. R. nuosavybė. Neginčija, kad minėto buto pirkimo–pardavimo sutartį pas notarą pasirašė ji ir jos buvęs sutuoktinis D. R.. Sutartį pasirašiusi todėl, kad jai buvo paaiškinta, jog pasirašyti jai reikia, nes šeimoje yra nepilnamečių vaikų. Ji pati tos sutarties nėra turėjusi ir jokių dokumentų nėra mačiusi, nėra niekur registravusi. Ar sutartį įregistravo ir buto įsigijimo nuosavybėn dokumentus sutvarkė jos buvęs vyras, ji nežino. Nuo 2002 m. iki 2007 m. ji su D. R. ir jų nepilnamečiais vaikais gyveno minėtame bute. Kiek žinanti, tais metais už butą mokesčius mokėjo D. R., kuris nuolat sakydavo, kad butas yra jo. (duomenys neskelbtini). D. R. išvyko į Ispaniją ir į Lietuvą nebegrįžo. Po D. R. išvykimo su vaikais dar apie metus gyveno minėtame bute. (duomenys neskelbtini)teismo sprendimu santuoka tarp jos ir D. R. buvo nutraukta, buvo nustatyta, kad santuokoje įgyto nekilnojamojo turto sutuoktiniai neturi. Butas Nr. 115 nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, todėl dalinamas nebuvo. Iki 2012 m. pranešimai iš UAB „Pasvalio butų ūkis“ dėl apmokėjimo už paslaugas buvo siunčiami D. R. vardu, tik 2012 m. UAB „Pasvalio butų ūkis“ pareikalavo, kad susidariusią skolą sumokėtų ir ieškovė. 2012 m. gavusi UAB „Pasvalio butų ūkis“ ieškinį, ji sužinojo, kad ir iš jos yra reikalaujama sumokėti skolą, kadanginekilnojamojo turto registre ji kartu su D. R. yra nurodyta buto savininke. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, prašo ieškinį tenkinti.
Ieškovės atstovė advokatė A. M. teismo posėdžio metu prašo ieškinį tenkinti ir pripažinti, kad ginčo objektas – butas,unikalus numeris (duomenys neskelbtini), yra D. R. asmeninė nuosavybė.Palaikė ieškovės poziciją ir nurodė, kad ieškovė nuo pat buto įsigijimo momento buvo įsitikinusi, kad butas yra jos vyro D. R. asmeninė nuosavybė, nes buvo įsigytas už D. R. paveldėtą turtą ar iš šio turto gautas pajamas.Tą patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Kadangi butas nebuvo įregistruotas VĮ „Registrų centras“, V. G. santuokos nutraukimo proceso metu nenurodė, kad šis butas yra abiejų sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, įgyta santuokos metu, kuri turi būti dalinama. Nors teismui minėjo, jog yra toks turtas, tačiau dėl ieškovei nežinomų priežasčių teismas šio buto nepadalino. Prašo vadovautis teisingumo, protingumo principais ir nustatyti, kad butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra D. R. asmeninė nuosavybė.
D. R. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 49-50, 56-59, 69). Kadangi dėl D. R. palikimo nė vienas įpėdinis nesikreipė ir nepriėmė jo palikimo (b.l. 124, 140-141, 150), paveldėjimo teisė pereina valstybei, todėl D. R. teisių perėmėju tapo valstybės įmonė „Turto bankas“.
Šalies argumentai
Atsakovo VĮ „Turto bankas“ atstovas R. I. teismo posėdžio metu nesutinka su ieškiniu, prašo jį atmesti. Paaiškino, kad esant aplinkybėms, jog dėl mirusio D. R. palikimo priėmimo nesikreipė ir palikimo nepriėmė nei vienas įpėdinis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 str. 1 d. 3 p., paveldėjimo teisė pereina valstybei, kurios paveldėto turto perėmimą, atstovaudama valstybę, vykdo valstybės įmonė „Turto bankas“. Atstovas taip pat paaiškino, kad VĮ „Turto bankas“ sutinka perimti ½ dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad įstatymas nenumato galimybės dalinti turto, vienam iš sutuoktinių mirus, o mirus D. R. ir pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, ½ dalis ginčijamo buto perėjo ieškovei asmeninės nuosavybės teise, todėl prašo ieškinį atmesti. Laikosi pozicijos, kad butas Nr. 115, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausė D. R. ir V. G., D. R. mirus, ½ asmeninės nuosavybės teise priklauso V. G..
Atsiliepimas
Trečiojo asmens UAB „Pasvalio butų ūkis“ atstovas M. T. posėdžio metu su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime ir teismo posėdžio metunurodė, jog bendrovė, veikdama kaip daugiabučio namo administratorius, administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) kuriame yra prašomas padalinti butas. Butas yra šildomas centralizuotai, bet už paslaugas nėra mokama, yra susidariusi skola. UAB „Pasvalio butų ūkis“ pateikė notaro patvirtintą buto pirkimo–pardavimo sutarties kopiją, kurią yra pasirašiusi ir ieškovė. Nors sutartis nėra įregistruota VĮ „Registrų centras“ nustatyta tvarka, tačiau faktiškai dalis buto priklauso ir ieškovei, kadangisutartis nėra nuginčyta, ji yra galiojanti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje esančia rašytine medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta santuoka tarp ieškovės ir D. R., santuokaPasvalio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)sprendimu buvo nutraukta dėl D. R. kaltės (b.l. 93-96).Šiuo teismo sprendimu buvo nustatyta, kad santuokoje įgyto nekilnojamojo turto sutuoktiniai neturi.D. R. ir V. R. ištuoka yra registruota metrikų knygoje, išduotas ištuokos liudijimas (b. l. 20). Santuokos nutraukimo su D. R. proceso metu jokių duomenų apie butą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)nebuvo pateikta, kadangi, kaip nustatyta ieškovės paaiškinimu, butas nebuvo registruotas nekilnojamojo turto registre ir ieškovė jį laikė D. R. asmenine nuosavybe.Ieškovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą prašydama padalinti santuokoje su D. R. įgytą turtą ir pripažinti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., asmeninės nuosavybės teise priklauso D. R., kadangi 2012 m. pradėjus gauti sąskaitas už minėto buto skolas, sužinojo, jog nekilnojamojo turto registre ji kartu su D. R. yra nurodyta minėto buto savininke. Ieškovės teigimu, ji nuo pat buto įsigijimo momento laikė, jog butas priklauso jos sutuoktiniui D. R. asmeninės nuosavybės teise, kadangi butą D. R. įsigijo už paveldėtą tėvo P. R. turtą ar iš jo gautas pajamas.
Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). pirkimo – pardavimo sutartimi buvo įsigytas D. R. ir V. R., t. y. jų santuokos metu (b.l. 35). Notaras (duomenys neskelbtini) . patvirtino buto Nr. 115 pirkimo– padavimo sutartį, kurią pasirašė butą pardavusi D. M. ir butą pirkę asmenys – D. R. ir V. R.. Minėtos sutarties turinyje nurodyta, kad pirkėjai, tai yra D. R. ir V. R.,bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise perka butą Nr. 115, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad pirkimo – pardavimo sutartis nėra įregistruota VĮ „Registrų centras“ nustatyta tvarka, tačiau nekilnojamojo turto registro išrašuosenurodyta, kad minėtas butas įsigytas perleidimo sutartimi ir jo įgijėjai yra D. R. ir V. R. (b.l. 5).
D. R. (duomenys neskelbtini) mirė(b.l. 69), dėl jo palikimo priėmimo nesikreipė ir palikimo nepriėmė nei vienas įpėdinis (b.l.124, 140-141, 150), todėl, vadovaujantis CK 5.62 str. 1 d. 3 p., paveldėjimo teisė perėjo valstybei, kuriospaveldėto turto perėmimą, įvertinimą ir apskaitą nuo 2015 m. kovo 20 d., atstovaudama valstybę, vykdo valstybės įmonė „Turto bankas“. Ši įmonė, perėmusi atsakovo D. R. teises, ginčija ieškovės argumentus, kad butas priklausė D. R. asmeninės nuosavybės teise. VĮ „Turto bankas“ taip pat nurodo, jog įstatymas nenumato galimybės dalinti turto, vienam iš sutuoktinių mirus, laikytina, kad D. R. mirtis buvo pagrindas pasibaigti bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei,todėl ½ dalis ginčijamo buto perėjo ieškovei asmeninės nuosavybės teise.
Taigi byloje susidarė tokia situacija, kad mirus išsituokusiam sutuoktiniui, turtas liko nepadalintas. Kol turtas nėra padalintas, jis išsaugo bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį statusą, o mirusio sutuoktinio dalis, įeinanti į bendrąją jungtinę nuosavybę, paveldėjimo tvarka turėtų būti nustatyta pagal įstatyme nustatytą sutuoktinių lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 str. 1 d.). Nuosavybės teisė įgyjama CK 4.47 str. nustatytais pagrindais, o CK 3.87 str. nustatyta, jeigu daiktą nuosavybėn įgyja sutuoktiniai, preziumuojama, kad šis turtas tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe.
CK 3.88 str. yra įtvirtinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pripažinimo pagrindai, šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo, o jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismojurisprudencijojeformuojama nuostata, kad nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių asmeninio indėlio sukuriant turtą preziumuojama, jog jų dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.).Iš tokio teisinio reglamentavimo matyti, kad bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdžio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrą turtą, bei teisinį apibrėžtumą turtinių teisių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-623/2008).
CK3.89 str. 1 d. 7 p. yra įtvirtinta išimtis, kai asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio igytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto igijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad objetyviais ir patikimais duomenimis turi būti įrodyta, jog vienas iš sutuoktinių akivaizdžiai ir aiškiai išreiškė valią įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Minėta, kad nagrinėjamu atveju, butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas D. R. ir V. G. santuokos metu. Sutuoktiniai minėtame bute gyveno santuokoje, augino nepilnamečius vaikus, net D. R. išvykus į Ispaniją, V. G. ir toliau gyveno minėtame bute. To neginčija pati ieškovė.Iš to daroma išvada, jog butas buvo šeimos turtas ir ginčijamą butą V. G. laikė savo gyvenamąja vieta. Ieškovės aiškinimai, kad D. R. viešai teigė, jog butas yra jo nuosavybė, teismo nuomone, nėra laikytinas visiška valios išraiška įsigyti butą tik savo asmeninėn nuosavybėn, kadangi D. R. įsigijo butą santuokos metu, gyveno jame su šeima, todėl butas laikytinas šeimos turtu. Pabrėžtina, jog (duomenys neskelbtini) sudarytoje pirkimo – pardavimo sutartyje, kurią pasirašė pirkėjai, t. y. D. R. ir ieškovė, aiškiai nurodoma, kad butas perkamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ši faktinė aplinkybė,ją objektyviai vertinant, taip pat leidžia pagrįstai teigti, kad D. R. nesiekė perkamo buto įsigyti tik savo asmeninėn nuosavybėn. Šią sutartį pasirašė pati ieškovė, ko ir pati neginčija, sutartis nėra nuginčyta, todėl laikytina galiojančia. Nepaisant to, kad buto nuosavybė nėra įregistruota VĮ „Registrų centras“, tačiau kaip jau minėta aukščiau, iš buto pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad butą bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo D. R. ir ieškovė. Kasacinis teismas formuojamoje praktikoje pažymi, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl registracijos viešame registre nebuvimas nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 str. įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 str. 3 d.), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 str. 1, 2 ir 4 d., 3.90 ir 3.91 str. taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
CK 3.88 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.Pažymėtina, jog ieškovė byloje įrodinėja, jog ginčo turtas yra jos buvusio jau mirusio vyro asmeninė nuosavybė, todėl esant bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcijai bei nesutinkant su lygių dalių principu, atsakovė tai turi patvirtinti įrodymais. Tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė.Kadangi aukščiau aptarta pirkimo – pardavimo sutartimi įsigytas butas Nr. 115 sutuoktinių buvo įgytas santuokos metu, sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad turtas perkamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, taip pat byloje nustatyta, jog D. R. aiškiai neišreiškė valios įgyti butą asmeninėn nuosavybėn ir byloje nėra jokių objektyvių ir patikimų įrodymų apie tai, kad šis butas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė, todėlginčo butas laikytinas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe.
Įstatymas numato, kad kol turtas nėra padalintas, jis išsaugo bendrosios jungtinės nuosavybės statusą, o mirusio sutuoktinio dalis, įeinanti į bendrąją jungtinę nuosavybę, paveldėjimo tvarka turėtų būti nustatyta pagal įstatyme nustatytą sutuoktinių lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 str. 1 d.).Vadovaujantis CK3.100 nuostatomis, mirus vienam iš sutuoktinių, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia. Būtent dėl šios priežasties laikytina, kad (duomenys neskelbtini) mirus D. R., ½ dalis buto Nr. 115, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) tapo ir laikytina asmenine V. G. nuosavybe, dalinti santuokoje įgyto turto D. R. mirus, nėra teisinio pagrindo, taip pat ir dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, pripažinti visą butą D. R. asmenine nuosavybe.
Nustačius minėtų aplinkybių visumą, ieškovės ieškinys atmestinas.
Ieškovė yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 22-24, 68), todėl iš ieškovės žyminis mokestis, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268-270 straipsniaisteismas
nusprendžia:
V. G. ieškinį atmesti.
Sprendimasper 30dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamasPanevėžioapygardos teismui, skundą paduodant per Pasvalio rajono apylinkės teismą.