Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-10-23 · Civilinė byla Nr. 2-5417-454/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-23
Bylos Nr.
2-5417-454/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-24751-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Šafronas
Trečiasis asmuo
Kauno miesto savivaldybės
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kauno centro būstas“
Atsakovas
M. M., G. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-5417-454/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24751-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.8.10 (S)
Kauno apyLINKĖs teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 23 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas,sekretoriaujant Aistei Jungaitytei,dalyvaujant trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei Jurgitai Rugieniūtei,nedalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno centro būstas“ atstovui,atsakovams M. M., G. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno centro būstas“ ieškinį atsakovams M. M., G. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu (el. b. l. 24–27) prašo priteisti proporcingai turėtai turto daliai 17,05 Eur skolą iš atsakovo M. M., 34,10 Eur skolą iš atsakovo G. R., 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė teikė namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovai iki 2015 m. rugsėjo 17 d. buvo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai. Atsakovų įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkantis atsakovams nuosavybės teise priklausiusiam butui yra 51,15 Eur.

Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose (el. b. l. 157–158) patikslino, jog skolos susidarymo laikotarpis yra nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2012 m. liepos mėn. Taip pat nurodė, kad šalto vandens magistralinis vamzdynas yra (duomenys neskelbtini), namo bendroji inžinerinė įranga, o šią aplinkybę įrodo pateikiamas 2006 m. liepos 1 d. Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų aprašo 3.3. skirsnio 3 punktas, kuriame nurodyta, kad šalto vandens vandentiekis yra namo bendroji inžinerinė įranga. Prašė nagrinėti bylą ieškovės atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovas G. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka (pop. b. l. 36–37). Atsakovas G. R. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad skola susidarė 2010 m. vasario mėn. UAB „Žaidas“ atlikus šalto vandens vamzdžio, kuris užšalo ir sprogo, remonto, o šis vamzdis nėra namo (duomenys neskelbtini) pastato inžinierinės sistemos dalis. 2010 m. sausio mėn. dėl UAB „Žaidas“ nevykdymo jokių eksploatavimo ir priežiūros darbų, užšalo ir sprogo (duomenys neskelbtini) namo karšto vandens vamzdis, einantis iš šilumos mazgo prie (duomenys neskelbtini) namo. UAB „Žaidas“ šio vamzdžio taip ir nesugebėjo suremontuoti. Dėl šios priežasties (duomenys neskelbtini) namo gyventojai turėjo patys įsirengti elektrinius karšto vandens boilerius kiekviename bute. 2010 m. vasario mėn. užšalo ir sprogo šalto vandens vamzdis, kuris tiekė vandenį į šilumos mazgą, karštam vandeniui gaminti. Tačiau karštą vandenį iš šilumos mazgo gaudavo tik kiti 2 namai, nes jo namas negalėjo jo gauti dėl UAB „Žaidas“ neveiklumo. Šaltą vandenį jo namas gaudavo iš kito įvado. 2010 m. vasario mėn. UAB „Žaidas“ pateikė namo gyventojams sąskaitą už šalto vandens vamzdžio remontą. Namo vadybininkei J. K. buvo atsakyta nemokėti už vamzdžio remontą priskaičiuotų pinigų. Tačiau į sąskaitą vis buvo siunčiama skola ir dar su delspinigiais. Tuomet kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių, kaip gyvenamųjų namų administravimo įmonių priežiūrą vykdančią įstaigą. Iš savivaldybės buvo gautas atsakymas, kad mokėti už šio šalto vamzdžio remontą nereikia, o UAB „Žaidas“ nurodyta grąžinti sumokėtus pinigus. Išaiškėjo, kad šalto vandens vamzdis registrų centro įregistruotas Kauno miesto savivaldybės vardu. Kadangi sąskaitose vis tiek buvo skaičiuojama skola, kreipėsi į UAB „Žaidas“ direktorių, kad panaikintų skolą ir pridėjo savivaldybės raštą, tai gavo direktoriaus atsakymą, kad mokesčių perskaičiavimo klausimas sprendžiamas ir apie sprendimus informuos. Tačiau jokios informacijos niekas nesiteikė atsiųsti. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, informuotas tinkamai.

Atsakovas M. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį (el. b. l. 115), kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi ieškinyje ieškovė nepateikė jokių skolą pagrindžiančių dokumentų: sąskaitų, paslaugų atlikimo aktų, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas suvestinių. Buvę buto (duomenys neskelbtini) savininkai, yra sumokėję visus mokesčius už nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas. Ieškinyje minima suma atsirado ne 2012 m. balandžio – liepos laikotarpyje, kaip yra minima ieškinyje, o 2010 m. vasario mėn. dėl neteisėtai UAB „Žaidas“ išrašytos sąskaitos už vamzdžio remontą, kuris nėra nei namo (duomenys neskelbtini) inžinierinės sistemos dalis, nei aprūpina namą vandeniu. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, informuotas tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį (el. b. l. 122–124), kuriuo prašo ieškinį tenkinti. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad 2010 m. vasario mėnesio Atliktų darbų aktas Nr. 1002143 patvirtina, kad atsakovų skola susidarė dėl atliktų šalto vandens vamzdyno iki šilumokaičio remonto darbų, o karšto vandens vamzdis, kuris avarijos laikotarpiu nuosavybės teise priklausė Kauno miesto savivaldybei, nebuvo remontuotas, todėl laikytina, kad trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė neturėtų padengti atsakovams priskaičiuotų mokesčių už namo bendrojo naudojimo objektų remontą. Mokestis už vamzdyno remontą jau yra atsakovų sumokėtas ir šioje byloje atsakovai yra skolingi už administravimo paslaugas, suteiktas atsakovams laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d., t. y. kadangi atsakovai nepasinaudojo savo teise ir nenurodė už kokį laikotarpį ir už ką jie moka mokesčius, todėl ieškovė taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.55 straipsnio 2 dalyje nustatytą įmokos paskirstymo skoloms padengti eilės tvarką ir atsakovų įmokomis dengė seniausias skolas, todėl liko neapmokėta vėliausia skola už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė Jurgita Rugieniūtė paaiškino, kad buvo remontuota ne karšto vandens trasa, bet šalto vandens vamzdynas iki šilumokaičio, t. y. bendro naudojimo objektas, todėl ieškinys yra tenkintinas. Skolos susidarymo laikotarpiu administratorius buvo UAB „Žaidas“. Patalpų savininkai buvo atsakovai. Atlikdami mokėjimus atsakovai nenurodė už kokius laikotarpius ir kokius darbus moka, todėl ieškovė užskaitydavo seniausias skolas, todėl skola yra už 2012 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d. administravimo paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovė UAB „Kauno centro būstas“ (buvusi UAB „Žaidas“) ieškiniu (el. b. l. 24–27, 50) prašo priteisti proporcingai turėtai turto daliai 17,05 Eur skolą iš atsakovo M. M., 34,10 Eur skolą iš atsakovo G. R., 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Šalių pateiktais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė teikė namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, veikdama CK 4.84 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka priimto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. A-787 ir 2006 m. kovo 10 d. sutarties su Kauno miesto savivaldybe Nr. 53-1-6 pagrindu (el. b. l. 125–145). Atsakovai iki 2015 m. rugsėjo 17 d. (skolos susidarymo laikotarpiu) buvo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai. Atsakovui M. M. priklausė 1/3 buto, o atsakovui G. R. – 2/3 buto (el. b. l. 30–33). Atsakovų įsiskolinimas už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, priežiūrą/eksploataciją, šilumos ūkio priežiūrą tenkantis atsakovams nuosavybės teise priklausiusiam butui yra 51,15 Eur (el. b. l. 36, 112–113).

Atsakovai nesutinka su ieškiniu, nurodo, kad skola atsirado už vamzdžio remontą, kuris nėra namo inžinerinės sistemos dalis ir atsakovai nėra skolingi ieškovei.

Nustatyta, kad 2010 m. vasario mėn. buvo atlikti šalto vandens vamzdyno iki šilumokaičio remonto darbai (el. b. l. 120). Už šalto vandens vamzdyno remonto darbus buvo apmokestinti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų bendraturčiai, nes minėtas vamzdis yra bendro naudojimo objektas (el. b. l. 116–117). Šalto vandens magistralinis vamzdynas yra (duomenys neskelbtini), namo bendroji inžinerinė įranga, o šią aplinkybę įrodo pateikiamas 2006 m. liepos 1 d. Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų aprašo 3.3. skirsnio 3 punktas, kuriame nurodyta, kad šalto vandens vandentiekis yra namo bendroji inžinerinė įranga (el. b. l. 159–163). UAB „Žaidas“ 2011 m. spalio 19 d. raštas Nr. Ž_RI_11_1451 ir 2010 m. lapkričio 10 d. raštas Nr. Ž_IR_10_1069 bei 2010 m. vasario mėnesio Atliktų darbų aktas Nr. 1002143 patvirtina, kad atsakovai turėjo sumokėti už atliktus šalto vandens vamzdyno iki šilumokaičio remonto darbus, o karšto vandens vamzdis, kuris avarijos laikotarpiu nuosavybės teise priklausė Kauno miesto savivaldybei, nebuvo remontuotas, todėl trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė neturi padengti atsakovams priskaičiuotų mokesčių už namo bendrojo naudojimo objektų remontą (el. b. l. 116–120). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Remiantis, tuo, kas išdėstyta, kaip nepagrįsti atmestini atsakovų argumentai, kad jiems nepriklausė mokėti už šalto vandens vamzdžio remontą. Butų ir kitų patalpų savininkų pareigas, susijusias su bendrai naudojama vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, įgyvendino administratorė – ieškovė, su kuria turi būti visiškai atsiskaityta už atsakovų naudai atliktus infrastruktūros remonto darbus (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-2107-661/2016).

Skolos susidarymo laikotarpiu galiojusios redakcijos CK 4.82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovų pareiga yra išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo, kuriuose imperatyviai nurodoma, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

Nustatyta, kad mokestis už šalto vandens vamzdyno remontą jau yra atsakovų sumokėtas ir šioje byloje atsakovai yra skolingi už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, priežiūrą/eksploataciją, šilumos ūkio priežiūrą, suteiktą atsakovams laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d., t. y. kadangi atsakovai nepasinaudojo savo teise ir nenurodė už kokį laikotarpį ir už ką jie moka mokesčius, todėl ieškovė taikė CK 6.55 straipsnio 2 dalyje nustatytą įmokos paskirstymo skoloms padengti eilės tvarką ir atsakovų įmokomis dengė seniausias skolas, todėl liko neapmokėta vėliausia skola už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d. už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, priežiūrą/eksploataciją, šilumos ūkio priežiūrą.

CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. „Seniausia skola“ aptariamojoje teisės normoje, be kita ko, apima ir tas seniausias skolas, kurios yra išieškomos vykdant įsiteisėjusius teismo sprendimus dėl jų priteisimo iš skolininko (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017). CK 6.55 straipsnyje reglamentuojamos kelių skolų dengimo eiliškumo taisyklės taikomos, kai nėra kitokį eiliškumą nustatančio šalių susitarimo. Tai yra patvirtinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017). Byloje nėra nustatyta, kad šalys būtų sudariusios susitarimą, kokia tvarka įskaityti įmokas už turimas skolas. Nesant šalių susitarimo, taikytinas CK 6.55 straipsnyje nustatytas skolų įskaitymo eiliškumo reglamentavimas: kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola, nebent skolininkas mokėdamas pareiškia, kurią skolą jis grąžina. Teismo vertinimu, ieškovė teisėtai atsakovų atliktais mokėjimais sudengė ankstesnės skolos likutį.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties įsipareigojimus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Nagrinėtinu atveju, laikytina, jog skolininkai laikomi pažeidusiais prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisine argumentacija, ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 178 straipsnis), todėl tenkintinas visiškai, priteisiant ieškovei proporcingai turėtai turto daliai 17,05 Eur skolą iš atsakovo M. M., 34,10 Eur skolą iš atsakovo G. R..

Patenkinus ieškinį iš atsakovų priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. gruodžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį priteistina proporcingai turėtai turto daliai 5,00 Eur žyminis mokestis ir 0,85 Eur už duomenų gavimą iš atsakovo M. M., 10,00 Eur žyminis mokestis ir 1,70 Eur už duomenų gavimą iš atsakovo G. R. (el. b. l. 30–35, 37–49, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti 24,20 Eur už advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ suteiktas teisines paslaugas, rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė šias išlaidas patyrė. Teismo nuomone, šiuo atveju ieškovės patirtos aptariamos išlaidos negali būti kvalifikuotinos kaip CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, kurios atlygintinos bylą laimėjusiai šaliai, nes jos vertintinos kaip neatitinkančios būtinumo kriterijaus. Ieškovei nebuvo būtina kreiptis teisinės pagalbos į advokatų profesinę bendriją, nes jos įmonėje dirba teisininkai, turintys aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, kurie gali tokias paslaugas suteikti (parengti ieškinį ir pan.), pvz.: byloje ieškovę atstovavusi Rūta Juknevičiūtė. Todėl nėra tikslinga perteklinių ir neracionalių išlaidų priteisti iš vartotojų (atsakovų).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 13,44 Eur, todėl jos priteistinos iš atsakovų proporcingai turėtai turto daliai, t. y. iš atsakovo M. M., 4,48 Eur, o iš atsakovo G. R. 8,96 Eur (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno centro būstas“, įmonės kodas 149650823, buveinės adresas Ožeškienės g. 19, Kaunas, a. s. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, 17,05 Eur (septyniolika eurų 5 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (17,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5,85 Eur (penkis eurus 85 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno centro būstas“, įmonės kodas 149650823, buveinės adresas Ožeškienės g. 19, Kaunas, a. s. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, 34,10 Eur (trisdešimt keturis eurus 10 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (34,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11,70 Eur (vienuolika eurų 70 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,48 Eur (keturis eurus 48 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Artūras Šafronas