Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo, kuriuo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 str. 4 d. 2 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto proemones atėmimu dvejiems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. birželio 18 d. Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyresnysis patrulis R. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2012 m. birželio 18 d. 22.20 val. Taikos pr.–Statybininkų pr., Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Volkswagen Jetta“, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini), vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais R. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 18 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 dalyje.

Apeliantas aiškina, jog pagal ATPK 272 str. 1 d., nesant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. R. J. nurodo, jog jis pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos, prie prašymo pridėjo dokumentą, patvirtinantį, kad serga, taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis nepateikė ligą patvirtinančių duomenų, o liga paprastai pripažįstama svarbia neatvykimo į posėdį aplinkybe. Atsižvelgiant į tai, R. J. teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad jis vengia atvykti į teismo posėdį. Taigi pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą jam nedalyvaujant pažeidė jo teisę dalyvauti bylos nagrinėjime ir ginti savo interesus.

ATPK 30 str. 2 d. nustato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30¹ str. 1 d. nustato, kad organas, nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas kodekso 30 str. 2 d., taip pat į kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. R. J. nurodo, jog dėl ligos nedalyvaujant bylos nagrinėjime jis negalėjo teismui duoti paaiškinimų ne tik dėl faktinių pažeidimo aplinkybių, bet ir dėl galimybės taikyti švelnesnę nuobaudą. Taigi teismas, išnagrinėjęs jo administracinio teisės pažeidimo bylą, neatskleidė bylos esmės, neištyrė visų bylos aplinkybių. R. J. nurodo, jog jis yra įmonės, turinčios neįgaliųjų socialinį statusą, direktorius, yra įdarbinęs apie 20 neįgalių asmenų. Įmonė ir taip verčiasi sunkiai, todėl, R. J. teigimu, ilgam laikui jam netekus vairuotojo pažymėjimo ir negalint vykdyti darbo funkcijų bei rūpintis savo darbuotojų pervežimu, įmonei iškils bankroto grėsmė, jis neteks motyvacijos tęsti verslo, todėl neįgalūs asmenys neteks darbo. Šių aplinkybių pirmosios instancijos tesimas visiškai netyrė, dėl to priėmė neteisėtą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

R. J. skunde iš esmės teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nedalyvaujant

ATPK 272 str. 1 d. inter alia numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Taigi būtina sąlyga bylai išnagrinėti, yra traukiamo asmens dalyvavimas teismo posėdyje, arba tokio asmens žinojimas apie posėdžio laiką ir vietą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau LVAT) yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymas numato galimybę nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tačiau jam turi būti sudaryta reali galimybė dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje ir teikti teismui paaiškinimus. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. ATPK 272 str. 2 d. įtvirtinta, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 50, 174 straipsniuose, 178 straipsnio trečiojoje dalyje, 186(1), 186(2), 186(4), 187, 188(7)straipsniuose, bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Nagrinėjamu atveju R. J. nubaustas už ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą, taigi pagal ATPK 272 str. 2 d., nagrinėjant šio pažeidimo bylas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nėra privalomas.

Skundžiamame teismo nutarime nurodyta, kad R. J. į 2012-07-04 teismo posėdį bei į 2012-08-16 teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžius jis buvo informuotas tinkamai. 2012-07-03 R. J. pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, motyvuodamas tuo, kad yra susitaręs su advokatu dėl atstovavimo administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau advokatas dėl užimtumo kitose bylose negali dalyvauti 2012-07-04 posėdyje. Susitarimo su advokatu R. J. teismui nepateikė (b. l. 19). 2012-08-16 R. J. pateikė teismui kitą prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, motyvuodamas tuo, kad faktiškai jis gyvena ne deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, o Mozūriškių k., Klaipėdos r., neturi vairuotojo pažymėjimo, o visuomeniniu transportu atvykti į teismą jam per sunku dėl ligos. Gydymo įstaigos pažymos, patvirtinančios, jog serga ir dėl ligos negali dalyvauti teismo posėdyje, R. J. teismui nepateikė, taip pat nepateikė ir susitarimo su advokatu dėl atstovavimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymuose atidėti bylos nagrinėjimą nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, jog vieną kartą bylos nagrinėjimas jau buvo atidėtas, tačiau per daugiau nei vieną mėnesį R. J. nepasirūpino tinkamu atstovavimu, nepateikė duomenų apie tai, jog jis dėjo pastangas susirasti ATPK 272 str. 1 d. numatytą atstovą, taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių ligą, dėl kurios jis negali dalyvauti teismo posėdyje, padarė teisingą išvadą, jog R. J. atvykti į teismo posėdį vengia, todėl administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kartu pažymėdamas, jog pagal ATPK 272 str. 2 d., nagrinėjant ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nėra privalomas.

R. J. skunde nurodoma, jog skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, kadangi, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, jis pateikė teismui duomenis, patvirtinančius ligą, dėl kurios negalėjo atvykti į teismo posėdį, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog tokių duomenų nepateikta ir bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant. Dėl to, apelianto teigimu, buvo pažeista jo teisė į teisminę gynybą, jis negalėjo duoti paaiškinimų ne tik dėl faktinių bylos aplinkybių, bet ir dėl galimybės taikyti švelnesnę nuobaudą.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad liga svarbia negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje priežastimi pripažintina priklausomai nuo to, kiek ji galėjo turėti įtakos sergančiojo asmens valiai ar fizinėms galimybėms dalyvauti teismo posėdyje, nepakenkiant jo sveikatos būklei, arba raštu duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus. Tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios, arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo surašyti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu, ji gali būti pripažinta svarbia negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje priežastimi. Atitinkama liga, nepaskyrus jos gydymo stacionare arba pvz. lėtinė liga, nesant jos paūmėjimo ir pan., tokia aplinkybe nelaikytina, nes priešingu atveju asmuo įgytų galimybę neapibrėžtą laikotarpį vengti atvykti į teismo posėdį, taip užkertant kelią bylos nagrinėjimui, o tai pažeistų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, taip pat teisinių santykių stabilumą, neužtikrintų kitiems ginčijamo teisinio santykio dalyviams apibrėžtumo dėl jų teisinės padėties. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas R. J. nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių minėtą asmens sveikatos būklę, dėl kurios jis negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, padarė išvadą, kad R. J. vengia atvykti į teismo posėdžius, todėl pagrįstai bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant. Kartu pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad proceso dalyviai be procesinių teisių turi ir procesinę pareigą procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-62-3419/2008). Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas vieną kartą, tenkindamas R. J. prašymą, buvo atidėjęs bylos nagrinėjimą, tačiau per daugiau nei vieną mėnesį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip ir nepasirūpino tinkamu savo teisių atstovavimu bei nepateikė duomenų, jog dėl sveikatos būklės jis negali dalyvauti teismo pasėdyje bei pateikti teismui rašytinių paaiškinimų. Esant šiems duomenims R. J. be pagrindo apeliuoja į tai, kad teismui bylą išnagrinėjus jam nedalyvaujant, neva buvo pažeistos jo teisės į teisminę gynybą.

Priimdamas skundžiamą nutarimą teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas visas bylos aplinkybes ištyrė tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog R. J. buvo užtikrinta teisės aktuose reglamentuota jo procesinė teisė dalyvauti teismo posėdyje, teikti paaiškinimus, įrodymus ar kitaip disponuoti ATPK 272 str. numatytomis procesinėmis teisėmis. Taigi apeliantas nepagrįstai skundžiasi, jog jam nebuvo suteikta galimybė tinkamai gintis nuo pateiktų kaltinimų, kadangi byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant. Kartu pažymėtina, kad R. J. kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo neneigia, tik mano, kad teismas paskyrė pernelyg griežtą nuobaudą. Apelianto teigimu, svarbios nuobaudos individualizavimui aplinkybės yra jo darbo pobūdis, šeima ir galimybės ją išlaikyti bei vykdyti finansinius įsipareigojimus, dėl to jis negalėjo teismui duoti paaiškinimų. Tačiau pažymėtina, jog apylinkės teismui buvo pateikti duomenys apie R. J. darbą, šeimą, turtinę padėtį, taip pat jo charakteristika, ir šiuos duomenis, be kita ko, teismas įvertino parinkdamas ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos rūšį ir dydį. Taigi skirdamas nuobaudą teismas, be kita ko, atsižvelgė į tai, jog R. J. dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turi šeimą ir du mažamečius vaikus, darbovietės projektų vadovo G. Č. charakterizuojamas teigiamai, kaip nuovokus, atsakingas, greitos orientacijos, sąžiningas ir kruopštus darbuotojas, nepiktnaudžiaujantis alkoholiniais gėrimais ir neturintis drausminių nuobaudų. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes teismas R. J. paskyrė minimalią ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytą nuobaudą. Apygardos teismo vertinimu, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių šioje byloje R. J. galėtų būti skiriama švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, šioje byloje nėra, taigi taikyti ATPK 30¹ str. nuostatų šioje byloje nėra pagrindo. R. J. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., padarymą paskirta minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (R. J. anksčiau net 14 kartų baustas administracine tvarka, iš jų 13 kartų už įvairius KET pažeidimus (b. l. 4–10), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog per vienerius metus pakartotinai padarė administracinį teisės pažeidimą kelių eismo srityje, už kurį 2012 m. vasario 27 d. jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nelaikytina per griežta. Taikyti R. J. ATPK 30¹ str. nuostatų šioje byloje nėra pagrindo.

Dėl išvardytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį R. J. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą nepakeistą ir R. J. skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.