Vilniaus apygardos teismo nutartis

Atsiliepimas

Atsakovė G. K. su ieškiniu nesutiko, nes už butą sumokėta kainos dalis bei buto pagerinimai buvo atlikti ne asmeninėmis ieškovės lėšomis, o jos sutuoktinio lėšomis, įgytomis jam dirbant Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pažymėjo, jog ieškovės pajamos negalėjo būti pakankamos butui pirkti bei remontuoti, be to, ji naudojosi V. K. priklausančia kredito kortele. Nurodė, kad atsakovė nebuvo informuota apie ieškovės vykdomus buto apdailos ir įrengimo darbus, todėl jai kyla abejonių dėl lėšų panaudojimo pagrindimo ir tikslingumo. Buto įrengimo darbai buvo atlikti savavališkai, nesuderinus su atsakove, todėl ji neturi atsakyti dėl ieškovės veiksmų. Pažymėjo, jog mokesčiai už sunaudotą elektrą bei vandenį negali būti priskirti išlaidoms namo išlaikymui, todėl atsakovė, kuri bute negyveno ir elektros bei vandens nenaudojo, neprivalo mokėti už šias komunalines paslaugas. Taip pat nurodė, kad atsakovė neturi galimybės patekti į butą bei juo naudotis, o sąskaitos už komunalines paslaugas jai taip pat nebuvo pateiktos. Dėl nurodytų priežasčių atsakovė prašė ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo V. K. su ieškiniu nesutiko, nes lėšos, kurios buvo panaudotos buto pirkimui ir įrengimui buvo trečiojo asmens lėšos, esančios bendrojoje jungtinėje su ieškove, o ne ieškovės asmeninės lėšos. Todėl ieškovė neturi teisės reikalauti priteisti patirtas išlaidas jos naudai. Be to, ieškovė nenurodė, iš kur gavo lėšų buto pirkimui ir įrengimui, kas kelia abejonių jos sąžiningumu. Taip pat nurodė, kad atsakovė bute negyveno ir neprivalo mokėti už butui suteiktas komunalines paslaugas.

Atsiliepimas

Ieškovė I. K. atsiliepimu į atsakovės G. K. apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-23 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad visi lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai ir medžiagos buvo būtinos, kad butą galima būtų naudoti pagal paskirtį. Pažymi, jog buto įrengimo kaina – 20 296 Lt su darbais yra nedidelė visam butui. Už šią sumą buvo atlikti visi apdailos darbai nuo grindų iki lubų su sanitariniais mazgais. Atkreipia dėmesį, jog sąmatą sudarė atestuotas specialistas ir visus šiuos klausimus įvertino. Pati atsakovė ir jos atstovai sąmatos ir išlaidų neginčijo, jiems neprieštaravo. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog teismas netyrė ir nevertino, kurie lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai buvo atlikti įgyvendinant sanitarinius – higieninius reikalavimus. Pažymėtina, jog teismas sprendime aiškiai motyvavo aplinkybes, susijusias su buto įrengimo ir išlaidų būtinumu. Teismas, vertindamas įrodymus nurodė, jog butas buvo įsigytas su daline apdaila, todėl pripažintina, jog tam, kad būtų galima juo naudotis, atlikti įrengimo darbai buvo būtini. Neužbaigus įrengimo, patalpos paskirtis negalėtų būti laikoma gyvenamąja ir jos atitikti. Tokiu būdu teisinga ir teismo išvada, jog bute remonto ir įrengimo darbai buvo reikalingi, nes jo naudoti pagal paskirtį, kuri yra gyvenamoji, neatlikus įrengimo darbų, nebuvo galima. Be to, pažymi, jog 2003-06-04 sutarties 3.3. punktas numatė, kad nuosavybės teisė į butą pereina tik priėmus naudoti pastatą. Pastatas gali būti priimtas naudoti tik tuomet, kai jis visas įrengtas. Tokiu būdu, neįrengus buto, nebūtų galima priduoti pastato, kas reikštų, jog pažeidžiamos ne tik 2003-06-04 sutarties nuostatos, bet ir kitų name esančių būtų savininkų interesai bei teisės. Todėl buto įrengimas buvo būtinas ne tik dėl tos priežasties, kad jį būtų galima naudoti pagal paskirtį, tačiau ir dėl to, kad būtų galima užbaigti pastato, kuriame yra butas, teisinės registracijos procedūras. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo, ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba, dėl kurių nėra priimta patalpų savininkų sprendimo. Pažymėtina, jog bendraturčių vidiniai tarpusavio santykiai reglamentuojami CK 4.76 str., kuriame numatyta, jog kiekvienas bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas daiktui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos, tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių atlyginimą. Išlaidas bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti, kaip teisinę kategoriją, apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Nagrinėjamu atveju teismas pilnai išanalizavo išlaidų būtinumą ir pagrįstai konstatavo, jog buto remonto išlaidos buvo būtinos tam, kad daiktą būtų galima naudoti pagal paskirtį. Butas nebuvo įrengtas, todėl remonto darbai atlikti ne siekiant pagerinti ar, kaip teigia atsakovė, sukurti patogesnes sąlygas, tačiau, apskritai sudaryti sąlygas butą naudoti pagal paskirtį. Nors apeliantė skunde teigia, jog teismas turėjo taikyti STR 1.12.05.2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“, tačiau pažymėtina, jog šie reikalavimai taikomi gyvenamiesiems namams, o ne butams, ir taikomi priežiūrai ir naudojimui gyvenamojo namo bendrų objektų, kai juos administruoja CK nurodyti subjektai. Šioje byloje nagrinėjamas bendraturčių ginčas ne dėl bendrojo naudojimo objektų išorinių, o dėl bendraturčių vidinių santykių, t. y. dėl tarpusavio teisių ir pareigų. Šie klausimai, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sprendžiami pagal CK 4.76 str. nustatytas taisykles. Nurodo, kad net ir tuo atveju, jeigu apeliantės nurodytas reglamentas būtų taikomas ginče kilusiems santykiams, tai akivaizdu, jog atlikti įrengimo darbai pilnai atitinka jo nuostatas. Kadangi buto įrengimas buvo būtinas, jo įrengimui patirtas 20 296 Lt išlaidas turi padengti kiekvienas bendraturtis proporcingai jo nuosavybės daliai. Tokiu būdu teismo sprendimas priteisti iš G. K. pusę buto įrengimo išlaidų, t. y. 10 148 Lt, yra pagrįstas ir teisingas. Pažymi, jog remiantis kasacinio teismo praktika, teismo išvados dėl to, jog nesinaudojimas butu atsakovės neatleidžia nuo pareigos jį išlaikyti, yra pagrįstos ir teisėtos. Nurodo, kad atmestinas apeliacinio skundo motyvas, jog nuo pat buto įsigijimo ieškovė neperdavė buto raktų ir neleido atsakovei naudotis jai priklausančia buto dalimi. Buto raktą turėjo atsakovės dukra L. P., kuri šioje byloje atstovauja atsakovę. Taip pat pažymi, jog apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė faktiniai panaudos santykiai. Atkreiptinas dėmesys, jog tam, kad atsirastų prievoliniai santykiai, turi būti abiejų šalių suderinta valia. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovė ir atsakovė tokį susitarimą būtų sudariusios. Skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, jog ieškovė konkliudentiniais veiksmais sutiko naudotis atsakovei priklausančia buto dalimi. Atsakovės nesinaudojimas butu negali būti vertinamas kaip ieškovės įsipareigojimas juo naudotis ir atlyginti buto išlaikymo išlaidas. Be to, teismui nėra pareikšti jokie reikalavimai, kurie būtų susiję su atsakovės nurodytų, jos manymu, esamų teisių įgyvendinimu, kas leidžia teigti, jog šie teiginiai tik atspindi atsakovės gynybinę poziciją, siekiant išvengti prievolės atsiskaityti su ieškove.