Šiaulių apygardos teismo nutartis

2010-10-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-334-64-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2010-10-06Šiaulių apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-12-27Šiaulių apygardos teismas
  3. T-49-715/2015Nutartis · 2015-03-12Telšių apylinkės teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-06
Bylos Nr.
1A-334-64-2010
Teisminio proceso Nr.
1-73-1-00090-2009-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Klavdija Kruminienė (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Bronius Zalaga
Nuteistasis
E. K., R. P.
Nukentėjusysis
E. S.
Advokatai
Jūratė Astromskytė

Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-334-64/2010

Teisėja Nadežda Kiubienė Proceso Nr. 1-73-1-00090-2009-2

Sprendimo procesinė kategorija: 1.1.3.2.; 1.2.14.1.2.2..; 1.2.14.3.2.1.; 2.1.7.1.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.9.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 6 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teisėjų Zigmo Kavaliausko, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Dobiliauskui, gynėjai advokatei Jūratei Astromskytei,nuteistajam E. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme – 50 parų arešto, galutinė subendrinta bausmė E. K. paskirta laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas R. P., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

E. K. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis veikdamas bendrai su R. P. įsibrovę į patalpą pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2009 m. vasario 11 d., apie 16 val. 00 min., ikiteisminiu tyrimu tiksliai nenustatytu laiku, sulaužę medines duris įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kur kambaryje, iš po ant stalo buvusios staltiesės, pagrobė nukentėjusiajam E. S. priklausančius 1102 litus.

Be to, jis veikdamas bendrai su R. P., įsibrovę į patalpą, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2009 m. vasario 12 d., laikotarpyje tarp 02 val. 00 min. ir 05 val. 00 min., ikiteisminiu tyrimu tiksliai nenustatytu laiku, sulaužę medines duris įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kur panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo E. S. atžvilgiu – E. K. suduodant ranka vieną smūgį į pilvo sritį, taip pargriovęs nukentėjusįjį ant žemės kojomis spyrė ne mažiau kaip 4 smūgius į įvairias kūno vietas, taip padarydamas jam krūtinės ląstos sumušimą, odos nubrozdinimus užpakaliniame krūtinės ląstos paviršiuje, nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam E. S. priklausantį, turtą: 900 Lt vertės skalbimo mašiną „Whirpool“, 200 Lt vertės televizorių „Recor“, 150 Lt vertės televizorių „Philips“, 50 Lt vertės rankinę, 80 Lt vertės elektrinį šlifuoklį „Riwa“, 28 Lt vertės 6 kg mėsos, 12 Lt vertės 4 kg cukraus, 3 Lt vertės 2 pakelius makaronų, 8 Lt vertės 4 kg miltų, 4 Lt vertės 2 kg manų kruopų, beverčius 12 stiklainių konservuotų daržovių, tuo E. S. padarydami 1435 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. prašo iš dalies panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-06-15 nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir 180 str. 2 d., ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad neteisėtas ir nepagrįstas, nes nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisminio tyrimo metu nėra įrodyta ir nustatyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas bei nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis rėmėsi nukentėjusiojo parodymais, jog 2009-02-11 apie 20 val. eidamas miegoti užsirakino vidines namo duris, o laukutines duris tik uždarė, kadangi durys buvo nerakinamos, miegodamas išgirdo, kad lauke labai loja šuo ir tada atsikėlęs išėjo iš kambario, pamatė, kad virtuvėje dega šviesa ir du vyrus, kurie abu buvo su juodomis kaukėmis, vienas vyras buvo aukštas, kitas šiek tiek žemesnis, aukštesniam vyrui griebė už kaukės norėdamas ją nuplėšti, tačiau tas vyras sudavė jam ranka į pilvą, smūgis buvo stiprus ir jis nukrito ant grindų. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. S. nurodė, kad neprisimena ar jis buvo praradęs sąmonę, tačiau, kai atsikėlė, vyrų namuose jau nebebuvo. Nurodo, kad jis (apeliantas) nėra aukšto ūgio, todėl matomai nukentėjusysis E. S. ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo apie nuteistąjį R. P., kuris iš tiesu yra labai aukšto ūgio ir tai galėjo įsitikinti ir pats teismas. Taip pat teigia, kad nuteistasis R. P. jį apkalba ir visiškai nepagrįstai teismui nurodė, kad jis (apeliantas) su juo 2009-02-11, apie 16 val. sulaužęs medines duris įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajam, savo patėviui E. S. priklausančius 1102 Lt bei 2009-02-12 laikotarpiu 02 val. 00 min. ir 05 val. 00 min., sulaužę medines duris įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo E. S. atžvilgiu, sudavė ranka vieną smūgį į pilvą, po to pargriovęs nukentėjusįjį ant žemės spyrė jam ne mažiau kaip 4 smūgius į įvairias kūno vietas, taip padarydamas nekentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą pagrobė nukentėjusiajam priklausantį tam tikrą turtą ir dėl to jam padarydamas 1435 Lt turtinę žalą. Tačiau nuteistojo R. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, prieštarauja nukentėjusiojo E. S. parodymams. Be to, nukentėjusysis E. S. nurodė nežinąs kas galėjo ji apvogti, tačiau po to, patvirtino, kad aukštesnis vyras su kaukę sudavė jam į pilvą ir jis nukrito ant žemės. Taip pat, ikiteisminio tyrimo metu 2009-02-12, dar tada, kaip įtariamuoju buvo apklaustas R. P., dėl jam pareikštų kaltinimų, pagal BK 178 str. 2 d. vagystės ir BK 180 str. 2 d., plėšimo, R. P. visiškai neprisipažino (b.b. 1 tomas, b.l. 105), po to, jį apkausiant kaip įtariamąjį 2009-02-13 (b.b. 1 tomas, b.l. 110), dėl jam pareikštų įtarimų, jau prisipažino, suversdamas jam (apeliantui) visą kaltę dėl padarytų nusikaltimų. R. P. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme nurodė, kad buvo girtas, teismo posėdyje patvirtino, kad tomis dienomis girtavo, buvo labai girtas, negalėjo tiksliai prisiminti, kaip iš tikrųjų viskas buvo ir nieko negalėjo teismui paaiškinti, nei apie pavogtus nukentėjusiojo daiktus, o taip pat nebeprisiminė, ar turėjo „kepurę“, tik minėjo teisme kažkokį „R.“. Teigia, kad nuteistojo R. P. parodymai teisme, teismo posėdžio metu buvo nekonkretūs ir neaiškūs, nes į proceso dalyvių ir net į prokuroro klausimus, kada R. P. sako tiesą, jis negalėjo atsakyti, tik galima buvo išgirsti jo atsakymus „neprisimenu", „atrodo“, „galėjo“, „buvau girtas“. Iš pradžių nuteistasis R. P. neigė padaręs minėtas nusikalstamas veikas, ir visą kaltę vertė jam, tačiau po to visiškai prisipažino ir atseit gailėjosi padaręs nusikaltimus, tokia buvo jo gynybos pozicija, teisme paneigė, kad nukentėjusįjį pastūmė ar mušė, kai tuo tarpu pats nukentėjusysis E. S. ikiteisminio tyrimo metu savo parodymuose visą tai patvirtino. Be to, ikiteisminio tyrimo metu R. P. nurodė, kai 2009-02-11 gėrė su juo pas S., gyvenantį (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), kur dar gėrė ir buvo du jo pažįstami. Mano, kad vienas iš R. P. draugų, su kuriuo tada jis gėrė, ir galėjo nurodytu metu sumušti, apvogti bei apiplėšti nukentėjusįjį E. S., tačiau ikiteisminio tyrimo metu šios aplinkybės nebuvo ištirtos, o ir teismas nagrinėjant baudžiamąją bylą, į minėtas aplinkybes neatkreipė dėmesio, nors toks klausimas buvo iškeltas ir R. P. nenorėjo į šį klausimą atsakyti, su kuo jis įvykdė nusikaltimus ir teismo posėdžio metu tik kartojo, kad jis tada buvo girtas. Mano, kad šis pateiktas klausimas ir paties nuteistojo R. P. ikiteisminio tyrimo nurodytos aplinkybės, yra labai svarbios, iš viso nebuvo patikrintos ir išaiškintos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio posėdžio nagrinėjimo metu. R. P. jam suvertė visą kaltę, taip norėdamas išsisukti, kad teismas jam paskirtų švelnesnę bausmę, žinodamas, kad jis tikrai nepadarė nusikaltimų, nes R. P. pats padarė nusikalstamas veikas su vienu iš savo draugų, kurį žinoma nebenori išduoti. Nurodo, kad su savo patėviu, nukentėjusiuoju E. S. iki pat jo mirties, sutarė labai gerai, jį pažinojo apie 15 metų ir jam jokiu būdu negalėjo kilti tokia mintis, kad jį galėtų sumušti, apvogti ar net apiplėšti. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, patvirtino tik tai, ką žinojo ir matė: 2009-02-12 apie 02.00 val. ar 03.00 val. nakties jam būnant namuose, (duomenys neskelbtini), pas A. M., kuri dabar yra jo sutuoktinė, kai miegojo, o taip pat buvo jos nepilnametis sūnus L., gim. (duomenys neskelbtini), paskambino į duris vyras, kurį pažino iš balso ir kurio žino tik vardą, kad „R.“, ir kad jis jam pasiūlė nusipirkti skalbimo mašiną, nes anksčiau yra jį sutikęs ir sakęs, kad jam reikalinga skalbimo mašina, tačiau kai atidarė buto duris, su R. dar buvo du nepažįstami vyrai, jie tuojau pat pažadėjo atnešti skalbimo mašiną, į butą atnešė ne tik skalbimo mašiną, bet ir kitus daiktus, kurių jis nepageidavo nei pirkti, nei jų priimti, vyrams pasakė apie tai, tačiau buvo naktis ir jie pasižadėjo, kad kitus daiktus ateis pasiimti „rytoj“, jais patikėjęs nuėjo miegoti, tačiau apie 0.4.00 val. nakties pas jį atėjo neblaivus nuteistasis R. P., jis buvo kažkoks pasimetęs ir dar norėjo išgerti, nei R. P. neaiškino kas atsitiko, nei jis pats neklausė kodėl jis tokiu vėlyvu nakties metu atėjo, todėl abu išgėrė, bet kai tik R. P. išėjo iš jo namų, gal po kokių 5 minučių į duris kažkas pasibeldė, o kai atidarė, pasirodo, kad tai buvo policijos pareigūnai, kurie pareiškė, kad yra sulaikomas dėl vagystės daiktų, kuriuos atvežė jo pažįstamas R. su dviem vyrais. Teigia tikrai nežinojęs, kad minėti daiktai vogti ir tik būtų įsigijęs skalbimo mašiną, kuri jam buvo reikalinga buityje, o kitus daiktus turėjo atsiimti tie vyrai, kurie juos pas jį paliko, nes vis tiek nieko daugiau nebūtų pirkęs. Šį faktą teisme galėjo patvirtinti ir liudytoja A. M., dabartinė jo žmona, tačiau teisme nebuvo apklausta, nors 2010-06-08 teismo posėdžio metu prašė ją apklausti, tačiau teismas šį jo prašymą atmetė. Yra įsitikinęs, kad minėtus nusikaltimus padarė R. P. su kokiu nors savo pažįstamu ar draugu, o dabar visą kaltę suvertė jam ir suorganizavo, kad jo vogti daiktai būtų atvežti į butą, kur jis gyvena su A. M. ir jos nepilnamečiu sūnumi, o po to iškvietė ir policijos pareigūnus. Taip pat nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi vien tik kaltinamojo R. P. parodymais teisme, kurie prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, buvo nenuoseklūs, neteisingi ir abejotini. Mano, kad teismas negalėjo remtis tokiais R. P. parodymais teisme, ir juos įvertinti tik kritiškai, juk teismas nuosprendį turi pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, o tokių įrodymų ar konkrečiai liudytojų baudžiamojoje byloje, tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek ir teismo posėdžių metu, kurie patvirtintų, kad būtent nurodyta data ir laiku, jis padarė minėtus nusikaltimus, tikrai nėra, nebuvo nustatyta ir patvirtinta. Baudžiamojoje byloje nei nukentėjusysis nei kas nors iš liudytojų nėra patvirtinę, kad jis dalyvavo jam inkriminuojamų nusikaltimų padaryme ar juos padarė, todėl mano, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-06-15 nuosprendžiu buvo nuteistas visiškai neteisėtai ir nepagrįstai.

Teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepadarė procesinių pažeidimų tirdamas bei vertindamas įrodymus. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatos prasmę, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Pastarajame straipsnyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą, kas leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“, Teismų praktika Nr. 27, 320-388 psl.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita sąlyga vertinant įrodymus – jie turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Šiuo atveju pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 ir 4 d. numatytus reikalavimus. Teisėjų kolegijos nuomone, nuosprendyje išdėstyti įrodymai atitinka jiems keliamus reikalavimus, o įrodymų turinys analizuojamas, aptariant nuteistojo kaltę. Taigi, pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl apelianto kaltės, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 180 str. 2 d.

Asmens veika gali būti pripažinta nusikalstama tik tuo atveju, jei joje yra tam tikros baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Nusikalstamos veikos sudėtis yra tam tikrų požymių visuma. Nusikalstamos veikos sudėčiai pirmiausia priklauso objektyvūs ir subjektyvūs požymiai, kurie būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Nesant bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikaltimo sudėties, t. y. veika negali būti pripažinta nusikalstama.

Nors, E. K. teigimu, ne jis pagrobė nukentėjusiojo, savo patėvio pinigus, bei apiplėšė nukentėjusįjį, apie tai jis pateikia savo versiją, jog nusikalstamas veikas prieš jo patėvį padarė nuteistasis R. P. su vienu iš savo draugų, o jį tik apkalba, siekdamas sušvelninti savo padėtį, tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, ši nuteistojo pateikta versija prieštarauja faktiniams bylos duomenims.

Nors nukentėjusysis E. S. negalėjo konkrečiau apibūdinti jį apiplėšusių asmenų, tačiau nurodė, kad vienas vyras buvo aukštesnis, kitas šiek tiek žemesnis, norėdamas nuplėšti aukštesniam vyrui kaukę, griebė pastarajam, tačiau aukštas vyras ranka jam sudavė smūgį į pilvą, po ko nukentėjusysis nugriuvo ir jam buvo suduoti ne mažiau kaip 4 smūgiai. Nukentėjusysis po apiplėšimo pareigūnams nurodė kokių daiktų pasigedo, pateikė daiktų dokumentus bei nurodė įtariąs, kad jį galėjo apiplėšti jo posūnis E. K. (b.l. 33-36, t. 1).

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuteistasis R. P. keitė savo parodymus - tai neigė savo kaltę padarius nusikalstamas veikas. 2009-02-13 apklausos metu nuteistasis R. P. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nurodė visas aplinkybes, jog nusikalstamas veikas padarė kartu su E. K., pastarajam pasiūlius apiplėšti pastarojo patėvį E. S.. Tokius parodymus ikiteisminio tyrimo metu R. P. patvirtino ne tik parodymų patikrinimo vietoje metu, bet ir akistatos metu su E. K. bei liudytoja D. G. (b.l. 110-111, 115, 119, 124-125, 128-130, 133-136, t. 1). Nors iš pradžių teisme savo kaltės R. P. nepripažino, tačiau vėliau prisipažino ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. P. parodymus vertino visumoje su kitais byloje surinktais įrodymais ir rėmėsi jais priimdamas sprendimą dėl nuteistųjų kaltės.

Vertinant nuteistojo R. P. parodymus kontekste su kitais byloje esančiais surinktais įrodymais, nustatyta, kad nukentėjusįjį E. S. 2009-02-11 apvogė bei apiplėšė būtent abu nuteistieji. Aplinkybę, kad pinigus iš nukentėjusiojo pavogė E. K. įrodyta ne tik nuteistojo R. P. parodymais, jog E. K. pasiūlė pavogti pinigus iš E. S., bet ir tai, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo pradžioje įtarė, kad E. K. pavogė pinigus, kadangi jis apie 4 mėnesius gyveno pas E. S., ne kartą matė kur yra dedami pinigai – po staltiese ant stalo. R. P. patvirtino, kad pirmą kartą atėjus pas nukentėjusįjį E. K. iš karto paėmė pinigus iš po staltiesės ant stalo. Šios paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pagrįstai apeliantas yra pripažintas kaltu padarius vagystę. Kadangi į nukentėjusiojo gyvenamąją patalpą nuteistieji pateko be nukentėjusiojo leidimo, tai pagrįstai nuteistųjų veiksmai kvalifikuoti kaip įsibrovimas į gyvenamąją patalpą pagal BK 178 str. 2 d.

Kad E. K. kartu su R. P. apiplėšė nukentėjusį taip pat įsibrovę į gyvenamąją patalpą įrodyta ne tik R. P. parodymais, bet ir kita byloje surinkta medžiaga. Įsibrovimo į gyvenamąją patalpą nusikalstamą veiką kvalifikuojančią aplinkybę patvirtina ne tik nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog eidamas miegoti užsirakino vidines namo duris, o laukutines duris tik uždarė, kadangi durys buvo nerakinamos, bet ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys – „iš tambūro pro sulaužytas per pusę medines duris patenkama į virtuvę“ (b.l. 4-18, t. 1).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad virtuvėje „pamatė du vyrus, kurie abu buvo su juodomis kaukėmis, vienas vyras buvo aukštas, kitas šiek tiek žemesnis, kaip jie buvo apsirengę neprisimena, kadangi viskas vyko labai greitai; įėjęs į virtuvę, jis aukštesniam vyrui griebė už kaukės norėdamas ją nuplėšti, tačiau tas vyras sudavė jam ranka į pilvą, smūgis buvo stiprus ir jis nukrito ant grindų. Jam gulint ant grindų abu vyrai dar spyrė kojomis ne mažiau 4 smūgių į įvairias kūno vietas, po ko jis jau nieko neprisimena“. Nuteistasis R. P. parodė, jog kai jis buvo kambaryje, atėjo namo šeimininkas, klausė ką čia darote, E. K. staiga ant veido užsismaukė kepurę, kurioje buvo dvi skylės akims, o jis pats išbėgo į lauką, matė kaip E. K. pastūmė patėvį, teigė nematęs, kad E. K. būtų mušęs E. S., tik vėliau pasakė, kad sumušė senį. Be to, nukentėjusiajam padarytą sveikatos sutrikdymą patvirtina byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad E. S. nustatyta krūtinės ląstos sumušimas, odos nubrozdinimai užpakalinėje krūtinės ląstos paviršiuje, šie sužalojimai padaryti ne mažiau 2-jų kontaktų su kietais bukais daiktais metu bei sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis bei laiku ir šie sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 32, t. 1).

Taip pat byloje yra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog nukentėjusiojo E. S. atžvilgiu buvo padarytas plėšimas, t.y. iš jo buvo pagrobti daiktai, kuriuos nukentėjusysis nurodė apklausų metu, pateikė daiktų dokumentus bei juos atpažino daiktų ir kitų objektų pateikimo atpažinti metu (b.l. 43-53, t. 1). Nukentėjusiojo nurodyti pagrobti daiktai buvo rasti pas A. M. – dabartinę apelianto sutuoktinę – namuose iš karto po įvykdyto plėšimo (b.l. 19-26, t. 1).

Nuteistasis R. P. parodė, kad jis kartu su E. K. taksi automobiliu iš D. G. namų nuvažiavo iki nukentėjusiojo, iš ten pasiėmė skalbimo mašiną, du televizorius ir su šiais daiktais nuvažiavo pas E. K. į namus, kur iš taksi automobilio daiktus išsikrovė. Šiuos nuteistojo R. P. parodymus patvirtina liudytojo P. K. parodymai, jog jis pagal iškvietimą apie 03.30 val. nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės, kur du nepažįstami vaikinai įsėdo į jo vairuojamą automobilį ir paprašė nuvežti juos iki (duomenys neskelbtini) namo. Liudytoja apklausta D. G. patvirtino gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), nors neigė, kad naktį pas ją buvo atėjęs kas nors. Pastebėtina, kad liudytojas P. K. nuteistųjų anksčiau nepažinojo, todėl daroma išvada, kad neturėjo pagrindo jų apkalbėti. Šis liudytojas taip pat parodė, kad atvažiavus prie (duomenys neskelbtini) vyrai išlipo iš automobilio, o jis liko sėdėti automobilyje prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, vyrai grįžo abu nešini baltos spalvos skalbimo mašiną, kurią įdėjo į bagažinę, po to išėjo ir atsinešė du televizorius, kuriuos pasidėjo į saloną, po ko vėl išėjo ir grįžo su kažkokia taše, po to įlipę į automobilį, nurodė važiuoti prie (duomenys neskelbtini) namo, kur atvažiavus vyrai ant šaligatvio išsikrovė daiktus, jam susimokėjo už paslaugas ir jis išvažiavo. Kadangi liudytojas tvirtino vežęs tik du vyrus, būtent šio liudytojo parodymais yra paneigta apelianto versija, kad jam skalbimo mašiną ir kitus daiktus atnešė ir paliko jo pažįstamas, vardu „R.“ su dviem nepažįstamais vyrais. Byloje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas M. Š. patvirtino, kad pagal policijos budėtojo pranešimą nuvykus į įvykio vietą, jį ir kartu buvusius patrulius pasitiko vyriškis, prisistatęs kaip to namo gyventojas, matė, kad namo durys buvo sugadintos, vyriškis paaiškino, kad įsiveržė du kaukėti asmenys, vienas jų sudavė smūgį, paėmę pinigus jie pasišalino. Liudytojas taip pat parodė, kad gal po valandos iš kito ekipažo, dirbusio tą naktį, gavo pranešimą, kad prie to paties namo, kur buvo įvykdytas plėšimas, stovi taksi automobilis lyg priklausantis įmonei „(duomenys neskelbtini)“ ir kad kažką du vyriškiai krauna į taksi bagažinę. Pagal duomenis, gautus iš kito policijos ekipažo rado taksi vairuotoją, kuris vežė keleivius nuo (duomenys neskelbtini) namo ir taksi vairuotojas sakė, kad vyriškius vežė į (duomenys neskelbtini) namą nuo (duomenys neskelbtini) namo bei taksistas apibūdino asmenis krovusius daiktus: vienas aukštas su randu veido srityje, lyg kaktoje, apsirengęs raudona striuke, o kitas žemesnis ir tamsiai apsirengęs, taip pat taksistas nurodė, jog nuvežė keleivius adresu (duomenys neskelbtini). M. Š. taip pat parodė, kad jų ekipažas nuvyko nurodytu adresu ir pradėjo ieškoti pagal taksi vairuotojo apibudinimą panašių asmenų, matė, kad vieno buto languose dega šviesa, jie įėjo į laiptinę, kur sutiko neblaivų vyriškį, apsirengusį raudona striuke, su randu kaktoje, jį sulaikė, išsiaiškino, kad tai R. P., kuris nurodė, kad eina iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko po to pateko į butą Nr. 4 ir šiame bute rado pavogtus iš (duomenys neskelbtini) namo daiktus, kuriuos jiems buvo apibūdinęs nukentėjusysis, tame bute buvo E. K. su sugyventine. Be to, byloje apklaustas liudytojas S. S. parodė, kad 2009-02-11 pas jį buvo atėję R. P. bei E. K., jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus ir „baliavojant“ E. K. sakė kažką prisidirbęs, lygtai apvogė giminaitį. Įvertinus šių liudytojų parodymus, juos sugretinus su byloje surinktais ir ištirtais duomenimis, kolegija daro išvadą, kad šie įrodymai visumoje patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl E. K. kaltės padarius plėšimą. Taigi, nepagrįstai nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nėra surinkta ir nustatyta įrodymų, patvirtinančių, kad jis padarė jam inkriminuotus nusikaltimus.

Nors nuteistojo E. K. teigimas, kad jo prašymas apklausti jo dabartinę žmoną A. M. buvo atmestas yra pagrįstas, tačiau teisiamajame posėdyje nurodyta, kad A. M., kaip kaltinamojo E. K. sutuoktinė nesutiko liudyti, todėl E. K. prašymas papildomai apklausti jo žmoną buvo pagrįstai atmestas. Iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu A. M. ir jos nepilnametis sūnus L. M. buvo apklausti liudytojais ir jie parodė, kad jie atsibudo tada, kai bute buvo policijos pareigūnai ir bute buvo daiktai, tačiau jie negirdėjo ir nematė kaip tie daiktai atsirado (b.l. 79, 80-81, t. 1). Taigi, šių liudytojų parodymuose nėra duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių E. K. parodymus, jog jis nepadarė jam inkriminuotų nusikaltimų. Pastebėtina, kad liudytoja A. M., būdama suinteresuota bylos baigtimi, atsisakiusi liudyti teisme prieš savo sutuoktinį E. K., liko teisiamajame posėdyje, girdėjo liudytojų M. Š., S. S. parodymus, taigi, vėlesni liudytojos A. M. parodymai ar paaiškinimai būtų vertintini subjektyviai bei kritiškai, siekiant padėti apeliantui. Be to, baigus įrodymų tyrimą teisme, nuteistasis E. K. nenurodė asmenų, galinčių patvirtinti jo nurodytas aplinkybes, jog iš jo patėvio pagrobtus daiktus jam į namus atvežė asmuo vardu „R.“ su dviem nepažįstamais asmenimis. Pastebėtina, kad tarp paties nuteistojo teiginių dėl jo nekaltumo yra prieštaravimų, nes E. K. teigia, kad R. P. su vienu iš draugų padarė nusikaltimus, tačiau tuo pačiu tvirtina, kad jam pagrobtus daiktus atvežė pažįstamas asmuo, vardu „R.“ su dviem nepažįstamais vyrais. Taigi, antru teigimu apeliantas kaip ir nurodo, kad R. P. taip pat nedalyvavo nusikaltimų padaryme. Tačiau tiek viena, tiek kita apelianto versijos yra paneigtos byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Taigi, įvertinus tai, kad tiek vagystę, tiek plėšimą, padarė E. K. kartu su R. P., kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, išsamiai motyvuotas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo skundžiamą nuosprendį dalyje dėl E. K. nuteisimo panaikinti ir apeliantą išteisinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n utaria:

Nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. nuosprendžio atmesti.

Kolegijos pirmininkė Klavdija KruminienėTeisėjai Zigmas KavaliauskasBronius Zalaga