- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-20
- Bylos Nr.
- 2A-317/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Donatas Šernas, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- Z. D., B. Š., V. B., A. Š., R. G., J. G., P. M., D. S., E. L., J. R., G. J., G. A., V. Š., A. P., H. D. B., D. L., V. M., D. K., V. V., V. Z., O. M., K. R.
- Atsakovas
- J. D.
- Advokatai
- Regina Kazlauskienė
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,
dalyvaujant ieškovams Z. D. , B. Š. , V. B. , A. Š. , R. G. , J. G. , P. M. , D. S. , E. L. ,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Z. D. , J. R. , B. Š. , G. J. , G. A. , V. B. , V. Š. , A. P. , H. D. B., A. Š. , D. L. , V. M. , R. G. , D. K. , J. G. , V. V. , V. Z. , D. S. , O. M. bei K. R. ir atsakovės J. D. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-768-395/2009 pagal ieškovų Z. D. , J. R. , B. Š. , G. J. , G. A. , V. B. , V. Š. , A. P. , H. D. B., A. Š. , D. L. , V. M. , R. G. , D. K. , J. G. , V. V. , V. Z. , D. S. , O. M. ir K. R. ieškinį atsakovei J. D. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovei J. D. kreipėsi ieškovai Z. D. , J. R. , B. Š. , G. J. , G. A. , V. B. , V. Š. , B. P. , H. D. B., A. Š. , E. L. , V. M. , R. G. , D. K. , J. G. , V. V. , V. Z. , D. S. , O. M. bei K. R. ir prašė teismo priteisti jiems iš atsakovės po 90 000 Lt kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 31 d. nuosprendžiu atsakovė J. D. yra nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, jog ji pasisavino jos žinioje buvusį 30 – ies fizinių asmenų turtą 623 670 Lt sumoje, tame tarpe ir 20 – ies ieškovų turtą 395 450 Lt sumoje. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs J. D. apeliacinį skundą, 2007 m. spalio 29 d. nuosprendžiu konstatavo, kad atsakovė J. D. buvo pagrįstai pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje. Tai, kad atsakovė J. D. pasisavino svetimą fizinių asmenų, tarp jų ir ieškovų, turtą konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2008 m. birželio 17 d. išnagrinėjęs baudžiamąją bylą kasacine tvarka, nes aukščiau paminėtų teismų nuosprendžiai minėta nutartimi buvo palikti nepakeisti. Ieškovai nurodė, kad atsakovė J. D. faktiškai pasisavino jų turto daugiau nei už 395 450 Lt sumą, nes kitą nuosavų lėšų dalį jie patys įdėjo į savo prekybinių patalpų – prekybos paviljonų įrengimą, kuriomis dėl nusikalstamų atsakovės veiksmų negali naudotis ir šiuo metu. Ieškovų teigimu, nusikalstamais veiksmais J. D. jiems padarė ne tiktai turtinę žalą, bet sukėlė ir daug fizinių ir dvasinių išgyvenimų, depresiją, dėl kurios jie negalėjo ir nenorėjo su niekuo bendrauti. Jie buvo sukrėsti, nes, netekę pinigų ir turto, patyrė didžiulius materialinius bei fizinius išgyvenimus, dėl ko negrįžtamai sutriko daugelio ieškovų sveikata, jiems tenka nuolatos gydytis. Didžiulius nepriteklius ir išgyvenimus bei nuolatinį stresą patiria ir ieškovų artimieji, nes ieškovų vaikų studijoms negalėjo panaudoti savo piniginių lėšų, kurias užvaldė atsakovė, kai kurie iš ieškovų pardavė butus, kad galėtų grąžinti iš bankų paimtus verslo vykdymui kreditus, nors nei prekybos paviljonais, nei savo įdėtomis lėšomis negali naudotis ir šiuo metu. Kadangi dėl ilgalaikio bylinėjimosi baudžiamosiose ir civilinėse bylose su atsakove daugumai ieškovų išsivystė nuolatinė depresija bei pablogėjo ieškovų reputacija jų pažįstamų ir visuomenės akyse, jie jaučiasi pažeminti, ieškovai prašė jiems priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovai taip pat teigė, kad atsakovė tęsia savo nusikalstamus veiksmus ir dauguma ieškovų, nors ir prisiteisę patalpas civilinio proceso tvarka, iki šiol negali į juos patekti. Ieškovai nurodė per metus patiriantys maždaug po 10 000 Lt dydžio neturtinės žalos.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovams Z. D. , B. Š. , G. J. , G. A. , V. B. , V. Š. , B. P. , H. D. B., A. Š. , E. L. , V. M. , R. G. , D. K. , J. G. , V. V. , V. Z. , D. S. , P. M. po 15 000 Lt kiekvienam, o ieškovams J. R. ir K. R. - po 7 500 Lt kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės J. D. . Teismas taip pat priteisė iš atsakovės J. D. 4 000 Lt advokato atstovavimo išlaidų ieškovei Z. D. ir 6 700 Lt žyminio mokesčio bei 78,05 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė, kad nėra abejonių, jog ieškovai, būdami nukentėjusiais dėl kaltų atsakovės veiksmų, turi teisę reikalauti iš atsakovės žalos, taip pat ir neturtinės, atlyginimo, nes šis faktas yra preziumuojamas įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais ir iš naujo civilinio proceso tvarka neįrodinėtinas (CPK 182 str. 2 p.). Teismo teigimu, neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami ir neturtiniai asmenų, kaip šiuo atveju ieškovų, interesai, o teismas privalo nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius išgyvenimus, fizinius negalavimus, kitus praradimus). Teismas padarė išvadą, kad ieškovai turėjo teisę kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo CK 6.250 straipsnio pagrindu, nežiūrint tos aplinkybės, jog jų ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje ir nebuvo išspręsti. Pagal baudžiamosios bylos Nr. 07–1 –268–99 medžiagą teismas nustatė, kad ieškovai dar iki teismui pripažįstant atsakovę kalta dėl svetimo turto pasisavinimo buvo pareiškę skirtingo dydžio turtinius ieškinius ir pripažinti byloje civiliniais ieškovais po tyrime atliktų apklausų. Nežiūrint skirtingo ieškovų prašomos priteisti iš atsakovės J. D. turtinės žalos atlyginimo dydžių, jie neviršijo reiškiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio, o atvirkščiai, kaip taisyklė buvo mažesni. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovai dalį turtinių nuostolių, patirtų dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, jau yra iš atsakovės prisiteisę. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas ieškovų prašomos priteisti iš atsakovės neturtinės žalos dydį pripažino neadekvačiu ieškovų patirtiems nuostoliams ir todėl mažintinu. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė, nepaisant to, jog yra pripažinta kalta dėl ieškovų turtinių interesų pažeidimų, ilgą laiką nesiėmė jokių priemonių ieškovams padarytiems nuostoliams atlyginti bei šiuo metu trukdo ieškovams naudotis jų prekybos paviljonais, todėl tai tik gilina socialinius nusikalstamų veiksmų padarinius bei ieškovų emocinius išgyvenimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybių visumą bei įvertinęs ieškovų sveikatos sutrikimus patvirtinančius medicininius dokumentus, jų materialinius nuostolius bei nuosavybės valdymo teisių suvaržymus, padarė išvadą, jog ieškinys yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas iš dalies. Priteisdamas ieškovams iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą, teismas atsižvelgė į CK 1.2 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą, pagal kurį neturtinės žalos atlyginimas turi būti proporcingas žalą padariusio asmens kaltei, bet neleistų piktnaudžiauti teise ir civilinių teisių teisminės gynybos principais ir ieškovams J. R. ir K. R. priteisė neturtinės žalos atlyginimą, įvertinęs, kad ginami tik vieno iš sutuoktinių turto – J. R. priklausančio paviljono, suvaržymai. Atsižvelgęs į atsakovės turto suvaržymo faktus, kurie pasireiškia jos įmonei keliama bankroto byla bei ribotomis galimybėmis disponuoti turtu taikytu areštu, taip pat įvertinęs bendro ieškovų ir atsakovės verslo plėtojimo riziką, padarė išvadą, jog ieškovams priteistina neturtinės žalos atlyginimo suma po 15 000 Lt kiekvienam, išskyrus J. R. ir K. R. , kuriems iš atsakovės J. D. priteistina suma mažintina iki 7 500 Lt dydžio kiekvienam.
Apeliaciniu skundu ieškovai Z. D. , J. R. , B. Š. , G. J. , G. A. , V. B. , V. Z. , V. V. , D. K. , R. G. , A. Š. , E. L. , J. G. , V. M. , K. R. , V. Š. , B. P. , H. D. B., D. S. , O. M. prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 1 d. sprendimą pakeisti ir kiekvienam iš ieškovų priteistą neturtinės žalos dydį padidinti iki 90 000 Lt.
1. Teismas per daug sumažino neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teismas per mažai įvertino atsakovės padarytos skriaudos dydį. Atsakovė iki šiol neleidžia valdyti turto, už kurį yra mokami mokesčiai, įžeidinėja ieškovus. Svetimą turtą atsakovė naudoja ne pagal paskirtį, dėl jos nusikalstamų ir drastiškų veiksmų turgavietė jau daug metų neveikia ir ieškovų turtas nyksta.
2. Atsakovė, pasisavinusi turtą, ieškovams padarė didelę neturtinę žalą. Dėl atsakovės veiksmų ieškovai patyrė fizinius ir dvasinius išgyvenimus, prarado sveikatą, pagilėjo nesutarimai šeimose, dėl paimtų paskolų jie prarado turtą, kas turėjo įtakos ir jų vaikams, kai kurių iš ieškovų šeimos iširo. Atsakovės veiksmai tęsiasi 9 metus iki šios dienos.
3. Atsakovė valdo nemažai turto ir turėtų iš ko atlyginti žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė J. D. prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmetant.
1. Ieškovai ieškinį pareiškė daugiau nei po metų nuo teismo nuosprendžio, kuriuo grindžia savo ieškinį, įsiteisėjimo dienos, t.y. 2007 m. spalio 29 d. Nei parengtinio tyrimo metu, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ieškovai nereiškė reikalavimo dėl neturtinės žalos. Nei viename teismo nuosprendyje ar nutartyje nėra konstatuota, kad ieškovai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tik Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 29 d. nuosprendyje yra nurodyta, kad ieškovai turi teisę reikalauti prisiteisti ne tik tiesioginę turtinę žalą, bet ir kitas išlaidas, kurios įeina į turtinės žalos sąvoką. Dėl dalies ieškovų ieškinių dėl turtinės žalos atlyginimo yra priimti teismų sprendimai, kitų ieškovų teisė dėl turtinės žalos yra konstatuota teismų nuosprendžiuose.
Šalies argumentai
2. Ieškovai, nurodę, kad dėl atsakovės veiksmų jie patyrė materialinius ir fizinius išgyvenimus, nedetalizavo, nesukonkretino, kuo kiekvienam iš jų konkrečiai pasireiškė patirta neturtinė žala. Teismas nepagrįstai konstatavo veikos padarinius, neanalizuodamas, nediferencijuodamas jų priklausomai nuo konkrečios situacijos bei aplinkybių. Aštuoni ieškovai apskritai nedalyvavo teismo posėdyje, o jų advokatė davė bendro pobūdžio paaiškinimus apie patirtos neturtinės žalos mastą.
3. Teismas netinkamai įvertino ieškovų pateiktus paaiškinimus bei byloje esančius rašytinius įrodymus (CPK 185 str.), nevertino priežastinio ryšio tarp Z. D. , E. L. , B. Š. , O. M. , J. G. , V. Š. , K. R. , D. K. , D. S. nurodytų negalavimų, ligų ir atsakovės neteisėtų veiksmų, atsiradusios neturtinės žalos. Pasak atsakovės, nėra jos kaltės dėl atsakovų ligų. Sprendimas yra pagrįstas rašytiniais įrodymais-medicininiais dokumentais, kurių tyrimas bei vertinimas (CPK 183 str., 185 str.) reikalauja specialiųjų medicinos žinių. Teismas šių rašytinių įrodymų nevertino. Kiti ieškovai jokių įrodymų apie ligas iš viso nepateikė, teismas jų patirtos žalos pobūdžio, pasekmių neindividualizavo ir neįvertino. Tai, kad A. Š. sūnus negalėjo mokytis Vilniaus universitete, yra susiję tik su jo gebėjimais. Ieškovai nurodė, jog dėl atsakovės nusikalstamų veiksmų pablogėjo jų reputacija pažįstamų ir visuomenės akyse, jie iki šiol jaučiasi paniekinti ir pažeminti, tačiau nei ieškinyje, nei duodami paaiškinimus teisme, jie nekonkretizavo šių savo teiginių bei nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.
4. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad fiziniams asmenims, turintiems patalpas atsakovės komercijos ir verslo paslaugų komplekse, dirbti nereikėjo, prekybą vykdė tretieji asmenys, sudarę su atsakovės įmone nuomos sutartis, mokėję jos įmonei mokesčius ir nelegaliai mokėję pinigus būsimiems pretendentams, norintiems įsigyti nuosavybės teisę į patalpas. Ieškovai trukdo vykdyti ūkinę-komercinę veiklą atsakovės įmonei ir daro jai žalą, kenkia ir patys sau.
5. Teismų nuosprendžiuose nėra konstatuota, jog atsakovė be svetimo turto pasisavinimo yra padariusi kokius nors kitus nusikalstamus veiksmus ir už tai būtų nuteista, nėra konstatuota, kad ji padarė neturtinę žalą.
6. Teismas nepagrįstai rėmėsi LAT praktika, kuri paremta jau išnagrinėtomis baudžiamosiomis bylomis, kuriose buvo pareikšti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šiuo atveju ieškiniai baudžiamojoje byloje pareikšti nebuvo.
7. Veika, už kurią atsakovė buvo nuteista, priskiriama turtiniams nusikaltimams. BK 183 straipsnio sudėtyje nėra aprašyti smurto (fizinio, psichinio) elementai, to nėra konstatavę ir teismai. Neturtinės žalos atlyginimas nėra galimas.
8. Ieškovai nepagrįstai nurodo, jog atsakovės nusikalstami veiksmai prieš juos tęsiasi ir toliau. Priešingai, ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00523-08 (BK 284 str. l d.) apeliantė yra pripažinta nukentėjusiąja. Procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime nėra priimtas. Būtina sustabdyti bylos nagrinėjimą, nes tyrimas yra tiesiogiai susijęs su ieškinio pagrindu.
9. Veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, negalima priskirti prie nusikaltimų, padariusių žalą nukentėjusiųjų sveikatai ar gyvybei. Už tokios veikos padarymą nei Civiliniame kodekse, nei kitame teisės akte nėra numatytas žalos atlyginimas. Teismas nepagrįstai į tai neatsižvelgė. Priteisdamas neturtinę žalą, teismas nepagrįstai nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nemotyvavo, kuo konkrečiai kiekvienam iš ieškovų pasireiškė neturtinė žala, kaip pasireiškė priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir tariamai ieškovų patirtos neturtinės žalos, šio ryšio nenustatė. Atsakovė nėra kalta dėl tokio ilgo šios bylos tyrimo bei nagrinėjimo ikiteisminio tyrimo įstaigoje bei teisme. Ieškovai turėjo pakankamai laiko ir galimybių pareikšti civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamosios bylos tyrimo bei jos nagrinėjimo teisme metu.
10. Teismas neatsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus, neturtinę žalą priteisė, neatsižvelgdamas į jų įvardintos neturtinės žalos pasekmes. Tik dalis ieškovų šiuos požymius individualizavo teismo posėdžio metu.
11. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovės turtinę padėtį. Jos įmonei inicijuojama bankroto byla. Ji yra vienintelė šios įmonės savininkė, visos jos gaunamos pajamos yra iš pastarosios veiklos, komercijos ir verslo paslaugų komplekso, turgaus „Marmantas“ užimamų vietų. Bankroto byloje fiziniai asmenys pateikė nepagrįstus ieškinius. Teismas pažeidė interesų pusiausvyrą, neatsižvelgė į atsakovės dabartinę padėtį.
12. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus, kad apeliantė yra padavusi peticiją EŽTT, kuri bus nagrinėjama teisme.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovai prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad skundas pagrįstas ne įrodymais, o prielaidomis ir samprotavimais. Pagal CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma dėl nusikaltimo. Nusikaltimas ieškovams sukėlė fizines ir dvasines kančias, tai pagrįsta paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais. Teismas nepagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį. Ieškinio senaties termino ieškovai nepraleido. Atsakovės skundo argumentai dėl bankroto bylos, priteistų pinigų kreditoriams, patalpų nuosavybės kilmės ir pan. nėra susiję su byla.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.).
Išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų Z. D. , J. R. ir kt. bei atsakovės J. D. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 1 d. sprendimo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, o taip pat ir CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo šioje byloje ieškovai pareiškė, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu ir teigdami, kad neturtinė žala jiems atsirado dėl nusikalstamų atsakovės veiksmų, pasisavinant jos žinioje buvusį ieškovams priklausantį didelės vertės turtą.
Pagal CK 6.250 straipsnio, nustatančio neturtinės žalos sąvoką ir reglamentuojančio tokios žalos atlyginimą, 2 dalies nuostatą, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. To paties straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala paprastai yra padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas, nepalankus, nepriimtinas poveikis, kuris bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, pagrįstai nustatė, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra neginčytinai nustatyta atsakovės J. D. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje. Iš byloje esančio įsiteisėjusio, iš dalies pakeisto Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 31 d. nuosprendžio, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 29 d. nuosprendžio bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 17 d. nutarties nuorašų (t. 1, b.l. 9-53) matyti, kad J. D. yra pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad ji pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, kurio bendra vertė yra 623 670 Lt, o iš jo 395 450 Lt vertės šios bylos ieškovams priklausančio turto, o kiekvieno iš ieškovų pasisavinto turto vertė - nuo 6 000 Lt iki 35 000 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 3 d. nuostatą, šių aplinkybių, kaip asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai) nereikia įrodinėti. Esant nustatytoms aplinkybėms dėl atsakovės nusikalstamų veiksmų ir jų pasekmių, ieškovai, kaip nukentėję nuo tokių veiksmų asmenys, turi teisę ne tik į šiais veiksmais padarytos turtinės žalos, bet ir neturtinės žalos atlyginimą. Todėl pagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kuria konstatuotas tokios ieškovų teisės egzistavimas. Tokios teisės paneigti negali atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad ieškinį ieškovai pareiškė daugiau nei po metų nuo apkaltinamojo teismo nuosprendžio, kuriuo grindžia savo ieškinį, įsiteisėjimo dienos, kad reikalavimo dėl neturtinės žalos nereiškė baudžiamojoje byloje ir kad teismo nuosprendyje ar nutartyje nėra konstatuota, jog ji padarė neturtinę žalą ir ieškovai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą ar kad atsakovė be svetimo turto pasisavinimo yra padariusi kokius nors kitus nusikalstamus veiksmus ir už tai būtų nuteista. Pažymėtina ir tai, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, neišskiria nusikaltimų pagal jų pobūdį (smurtiniai ar nesmurtiniai nusikaltimai, nusikaltimai asmens sveikatai ar gyvybei ar pan.). Todėl atsakovės apeliacinio skundo teiginys, kad veika, už kurią atsakovė buvo nuteista, priskiriama turtiniams nusikaltimams ir BK 183 straipsnio sudėtyje nėra aprašyti smurto (fizinio, psichinio) elementai ir to nėra konstatavę teismai, nepaneigia ieškovų teisės į neturtinės žalos atlyginimą, o teiginys, kad dėl šios priežasties neturtinės žalos atlyginimas nėra galimas, nėra pagrįstas.
Teismo nuosprendžiu, kuriuo atsakovė pripažinta kalta ir nuteista už prieš ieškovus įvykdytus nusikalstamus veiksmus, nebūtinai turi būti pripažinta teisė į neturtinės žalos atlyginimą ar konstatuotas tokios žalos atsiradimo faktas, nes tokią teisę ieškovams suteikia įstatymas, o žalos dydis šiuo atveju nustatomas civilinio proceso tvarka.
Pažymėtina, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, jau pati savaime suponuoja tokios žalos atsiradimo asmeniui, prieš kurį buvo nukreipti baudžiamojo proceso nustatyta tvarka nusikalstamais pripažinti veiksmai, faktą. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad nusikaltimo padarymas yra pagrindas prievolei atlyginti neturtinę žalą atsirasti, nepriklausomai nuo to, kas yra nusikalstamų veiksmų objektas – asmens gyvybė, sveikata, turtas ar kitos įstatymo saugomos ir ginamos vertybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Pagal jau minėtą CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatą, neturtinę žalą sudaro tiek asmens fizinis skausmas, tiek ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ieškovai, reikšdami ieškinį šioje byloje, teigė, kad savo nusikalstamais veiksmais atsakovė J. D. jiems padarė ne tik turtinę žalą, bet sukėlė ir daug fizinių ir dvasinių išgyvenimų, depresiją, dėl kurios jie negalėjo ir nenorėjo su niekuo bendrauti, jie buvo sukrėsti, nes neteko pinigų ir turto. Taigi, negalima sutikti su atsakovės teiginiu, kad ieškovai nedetalizavo, nesukonkretino, kuo kiekvienam iš jų konkrečiai pasireiškė patirta neturtinė žala. Pažymėtina, kad nusikalstamų veiksmų prieš asmenį ar jo turtą įvykdymo faktas neišvengiamai sukelia nukentėjusiajam neigiamas emocijas, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, o dažnai ir depresiją, o šių neigiamų pasekmių gilumas priklauso tiek nuo įvykdytų konkrečių nusikalstamų veiksmų pasekmių, tiek ir kiekvieno nukentėjusiojo asmens savybių, sveikatos būklės. Todėl suprantami, pagrįsti ir atskiro įrodinėjimo nereikalaujantys yra ieškovų teiginiai apie atsakovės veiksmais jiems sukeltas neigiamas pasekmes - dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą.
Pažymėtina, kad konkrečios žalos padarymo aplinkybės vertinamos pagal įstatyme nurodytus kriterijus: žalos pasekmes, ją padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, o taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, iš esmės tinkamai taikė įstatymo ir teismų praktikos nuostatas: atsižvelgė į pažeidimo pobūdį (ieškovų turtinių interesų pažeidimas - nusikalstamas jų turto pasisavinimas), į tai, kad atsakovė ilgą laiką nesiėmė priemonių padarytai žalai atlyginti ir šiuo metu trukdo ieškovams naudotis jų turtu (šią aplinkybę patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai - 2008 m. spalio 24 d., 2008 m. lapkričio 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai (t. 1, b.l. 54-77), į ieškovų patirtos turtinės žalos dydį (padaryta turtinė žala yra mažesnė už prašomą priteisti neturtinę žalą), į atsakovės turtinę padėtį (įmonės bankrotas, apribojimai disponuoti turtu), o taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 1.5 str. 3, 4 d.).
Kaip vieną iš pagrindų, pagrindžiančių neturtinės žalos atsiradimo faktą, ieškovai nurodė aplinkybę, kad dėl atsakovės nusikalstamų veiksmų netekę pinigų ir turto, jie patyrė didžiulius materialinius bei fizinius išgyvenimus, dėl ko negrįžtamai sutriko daugelio ieškovų sveikata, jiems tenka nuolatos gydytis. Šiam teiginiui pagrįsti ieškovai pateikė išrašus iš medicininių dokumentų (t. 1, b.l. b.l., 135-142, 147-150, 151, 172, 174, 178, t. 2, b.l. 7-8, 14, 21, 22, 29, 30, 31). Šiais byloje esančiais išrašais iš medicininių dokumentų, nustatydamas ieškovams priteistinos neturtinės žalos dydį, vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, nors atskirai jų ir neaptarė. Šie medicininiai dokumentai įrodo ieškovų V. Š. , K. R. , Z. D. , D. S. , D. K. , D. L. , B. Š. , O. M. , J. G. , V. V. sveikatos būklės pablogėjimo po to laikotarpio, kada atsakovė jau buvo įvykdžiusi nusikalstamus veiksmus, faktus. Nors byloje ir nėra atlikta ekspertizė, kurios išvados susietų ieškovų sveikatos pablogėjimą su atsakovės nusikalstamais veiksmais, tačiau ir neturint specialių žinių medicinos srityje, yra aišku, kad sveikatos pablogėjimo priežastis, tarp kitų, kaip taisyklė, dažnai būna ir asmens patirti dvasiniai išgyvenimai, dvasiniai sukrėtimai. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, ieškovų sveikatos būklės pablogėjimo, kaip esminio ir lemiamo kriterijaus turtinės žalos dydžiui nustatyti, neakcentavo, pagal šį kriterijų žalos atlyginimo dydžių ieškovams nediferencijavo, nors šiuo kriterijum, kaip vienu iš pagrindų neturtinei žalai atsirasti, rėmėsi ne visi ieškovai ir ne visi ieškovai pateikė medicininių dokumentų išrašus. Todėl atsakovės apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad sprendimas yra pagrįstas rašytiniais įrodymais - medicininiais dokumentais, kurių tyrimas bei vertinimas reikalauja specialiųjų medicinos žinių ir kad teismas šių rašytinių įrodymų nevertino, negali būti pagrindas pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Negalima sutikti ir su atsakovės teiginiuR. G. , kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jos turtinę padėtį. Priešingai, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakovės ribotas galimybes disponuoti turtu, tai, kad atsakovės įmonei keliama bankroto byla.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovės apeliacinio skundo teiginiai dėl to, kad asmenims, turintiems patalpas atsakovės komercijos ir verslo paslaugų komplekse, dirbti nereikėję, kad prekybą vykdę tretieji asmenys, sudarę su atsakovės įmone nuomos sutartis, mokėję jos įmonei mokesčius ir nelegaliai mokėję pinigus būsimiems pretendentams, norintiems įsigyti nuosavybės teisę į patalpas, dėl to, kad ieškovai trukdą vykdyti ūkinę-komercinę veiklą atsakovės įmonei ir darą jai žalą, nėra susiję su šioje byloje nagrinėjamais ieškovų reikalavimais dėl neturtinės žalos atlyginimo ir todėl negali būti apeliacinio nagrinėjimo objektas. Atsakovės teiginiai dėl jos iniciatyva atliekamo ikiteisminio tyrimo ir jos pripažinimo nukentėjusiąja ikiteisminio tyrimo byloje, dėl jos kreipimosi su peticija į Europos Žmogaus Teisių Teismą taip pat negali turėti įtakos šios bylos baigčiai, nes teismo nuosprendis, kuriuo atsakovė pripažinta kalta ir nuteista už nusikalstamus veiksmus, įvykdytus prieš šios bylos ieškovus, yra įsiteisėjęs, nepanaikintas ir privalomas, todėl sukuria teisines pasekmes, o juo nustatytos aplinkybės sudaro prejudicinius faktus šioje byloje (CPK 182 str. 3 p.).
Ieškovai, iš dalies nesutikdami su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas per daug sumažino neturtinės žalos atlyginimo dydį, per mažai įvertino atsakovės padarytos skriaudos dydį. Ieškovų teigimu, atsakovė iki šiol neleidžia valdyti turto, už kurį yra mokami mokesčiai, įžeidinėja juos, jų turtą naudoja ne pagal paskirtį, dėl atsakovės nusikalstamų ir drastiškų veiksmų turgavietė jau daug metų neveikia ir ieškovų turtas nyksta. Ieškovai taip pat teigia, kad, pasisavinusi turtą, atsakovė jiems padarė didelę neturtinę žalą, dėl atsakovės veiksmų jie patyrė fizinius ir dvasinius išgyvenimus, prarado sveikatą, pagilėjo nesutarimai jų šeimose, dėl paimtų paskolų jie prarado turtą, kas turėjo įtakos ir jų vaikams, kai kurių iš ieškovų šeimos iširo. Atsakovės veiksmai tęsiasi 9 metus iki šios dienos, ji valdo nemažai turto ir turėtų iš ko atlyginti žalą.
Šioje nutartyje jau minėta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, iš esmės tinkamai taikė įstatymo ir teismų praktikos nuostatas: atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, į tai, kad atsakovė ilgą laiką nesiėmė priemonių padarytai žalai atlyginti ir šiuo metu trukdo ieškovams naudotis jų turtu, į ieškovų patirtos turtinės žalos dydį, į atsakovės turtinę padėtį, o taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ieškovų apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės faktiškai yra tapačios ieškinio pagrindu nurodytoms aplinkybėms, kurias pirmosios instancijos teismas ir nagrinėjo.
Negalima sutikti su ieškovų teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas per daug sumažino neturtinės žalos atlyginimo dydį, per mažai įvertino atsakovės padarytos skriaudos dydį. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes. Piniginė kompensacija už neturtinę žalą negali nukentėjusiojo asmens grąžinti į pradinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, todėl tokia kompensacija yra siekiama tik maksimaliai sušvelninti negatyvias pasekmes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismo funkcija yra nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydį pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką, o nukentėjusiojo pareiga pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos atlyginimo dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006, 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Pirmosios instancijos teismas iš esmės atsižvelgė į visus ieškovų nurodytus bei įstatyme nustatytus neturtinės žalos vertinimo kriterijus ir nustatė protingą bei teisingą, teismų formuojamą praktiką faktiškai atitinkantį ieškovų patirtos neturtinės žalos dydį. Todėl pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, didinat teismo nustatytą neturtinės žalos dydį nėra.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, bylą iš esmės išsprendė teisingai ir nėra pagrindo šį sprendimą panaikinti ar pakeisti.
Atmetus šalių apeliacinius skundus, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme paliekamos šalims (CPK 93 str. 1 d., 3 d., 98 str. 1 d., 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.