- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-09-01
- Bylos Nr.
- 2-768-395/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- Z. D., J. R., A. Š., G. J., G. A., V. B., R. G., D. K., J. G., O. M., K. R., V. Š., A. P., H.D. B., D. L., V. M., V. V., V. Z., Haroldo D
- Atsakovas
- J. D.
- Advokatai
- Regina Kazlauskienė, Antanas Markūnas
Kauno apygardos teismo teisėjas Albinas Čeplinskas, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei, dalyvaujant ieškovams Z. D., J. R., A. Š., G. J., G. A., V. B., A. Š., R. G., D. K., J. G., O. M., K. R., ieškovų atstovei advokatei Reginai Kazlauskienei, atsakovei J. D., jos atstovui advokatui Antanui Markūnui, nedalyvaujant ieškovams V. Š., A. P., H.D. B., D. L., V. M., V. V. ir V. Z., išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų Z. D., J. R., A. Š., G. J., G. A., V. B., V. Š., A. P., Haroldo D. B., A. Š., D. L., V. M., R. G., D. K., J. G., V. V., V. Z., D. S., O. M. ir K. R. ieškinį atsakovei J. D. dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovai nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 31 d. nuosprendžiu atsakovė J. D. yra nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, jog ji pasisavino jos žinioje buvusį 30 – ies fizinių asmenų turtą 623 670 Lt sumoje, tame tarpe ir 20 – ies ieškovų turtą 395450 Lt sumoje. Atsakovė J. D. buvo pagrįstai pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje. Tai, kad atsakovė J. D. pasisavino svetimą fizinių asmenų, t. sk. ir ieškovų, turtą konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-06-17 išnagrinėjęs baudžiamąją bylą kasacine tvarka, nes aukščiau paminėtų teismų nuosprendžiai minėta nutartimi buvo palikti nepakeisti.
Ieškinio pareiškime ieškovai nurodė, kad atsakovė J. D. faktiškai pasisavino jų turto daugiau nei už 395450 Lt sumą, nes kitą nuosavų lėšų dalį jie patys įdėjo į savo prekybinių patalpų – prekybos paviljonų įrengimą, kuriomis dėl nusikalstamų atsakovės veiksmų negali naudotis ir šiuo metu. Atsižvelgiant į tai, jog pagal CPK 182 straipsnio 3 dalies nuostatas ieškovams nereikia įrodinėti aplinkybių dėl atsakovės nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ieškovai prašo atsakovės atsakomybę preziumuoti. Taip pat nurodė, kad savo nusikalstamais veiksmais J. D. ieškovams padarė ne tiktai turtinę žalą, bet ji sukėlė daug fizinių ir dvasinių išgyvenimų. Kaip nurodė ieškovai, jie buvo sukrėsti, nes netekę pinigų ir turto, patyrė didžiulius materialinius bei fizinius išgyvenimus, dėl ko negrįžtamai sutriko daugelio ieškovų sveikata, jiems tenka nuolatos gydytis. Be to, didžiulius nepriteklius ir išgyvenimus bei nuolatinį stresą patiria ir ieškovų artimieji, nes ieškovų vaikų studijoms pastarieji negalėjo panaudoti savo piniginių lėšų, užvaldytų atsakovės, kai kurie iš ieškovų pardavė butus, kad galėtų grąžinti iš bankų paimtus verslo vykdymui kreditus, nors nei prekybos paviljonais, nei savo įdėtomis lėšomis negali naudotis ir šiuo metu. Kadangi dėl ilgalaikio bylinėjimosi baudžiamosiose ir civilinėse bylose su atsakove daugumai ieškovų išsivystė nuolatinė depresija bei pablogėjo ieškovų reputacija jų pažįstamų ir visuomenės akyse ieškovai prašo jiems priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą.
Atsižvelgiant į tai, jog pati atsakovė tęsia savo nusikalstamus veiksmus ir dauguma ieškovų, nors ir prisiteisę paviljonų patalpas civilinio proceso tvarka iki šiol negali į juos patekti, ieškovai nurodo, jog jie patiria maždaug po 10000 Lt dydžio neturtinės žalos į metus, todėl jie prašo priteisti jiems iš atsakovės kiekvienam po 90000 Lt dydžio neturtinės žalos, t. y iš viso ieškovų ieškinį patenkinti 1800000 Lt dydžio sumai.
Ieškovė Z. D. paaiškino, kad bylinėjimasis su J. D. dėl paviljonų užsitęsė, todėl ji oficialiai prekybos paviljono savininke tapo nuo 2003 metų, nors pati į statybas papildomai įdėjo apie 30 000 litų nuosavų lėšų, tačiau naudotis savo paviljonu negali jau beveik 10 metų. Z. D. nurodė, kad jeigu būtų galėjusi dirbti turgavietėje ji būtų galėjusi uždirbti daugiau nei po 10 000 litų per metus, o šiuo metu dėl atsakovės veiksmų ne tik, kad negali dirbti, bet privalo mokėti mokesčius valstybei, kurie sudaro apie 900 Lt, todėl net pilnai patenkinus ieškinį, jai nebūtų pilnai atlygintos net turėtos dėl ilgalaikio bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovė J. R. paaiškino, kad dėl ilgo bylinėjimosi su atsakove patyrė daug turtinės žalos bei dėl nuolatinių stresų jai sutriko sveikata, nes ji ir šiuo metu negali naudotis nei prekybos paviljonu (nors savininke teismo sprendimo tapo dar 2002 metais), nei jame esančiais įrengimais nors, kaip ir kiti savininkai yra priversta mokėti mokesčius valstybei už pastatus ir žemę, todėl ji mano, jog reiškiamas neturtinės žalos atlyginimo ieškinys nėra pernelyg didelis.
Ieškovas A. Š. paaiškino, kad jam, investavusiam į prekybos paviljoną apie 100000 Lt ir negalinčiam naudotis savo turtu, žiauriai pablogėjo sveikata, nors iki bylinėjimosi su atsakove pradžios jis neturėjo sveikatos sutrikimų, tačiau po beveik 10 metų bylinėjimosi šiuo metu jis negalintis apsieiti be gydytojų pagalbos. A. Š. taip pat nurodė, jog nors teismo sprendimu nuosavybės teises į paviljoną yra įgijęs 2003 metais, nežiūrint į tai, kad pats šias patalpas statė.
Ieškovė G. J. paaiškino, kad ji yra bene daugiausiai nukentėjusi iš visų ieškovų dėl neteisėtų atsakovės J. D. veiksmų, nes lėšas prekybos paviljonui skolinosi iš banko, įkeisdama savo butą, kurį vėliau buvo priversta parduoti. Vėliau, kaip nurodo ieškovė ji buvo priversta parduoti ir sodą bei automobilį, todėl tapo visiška beturte ir sunkiu ligoniu. Kad jos liga yra neabejotina nuolatinių stresų pasekmė patvirtina jau vien tas faktas, jog kol prisiteisė nuosavybės teises į savo paviljoną 2003 metais įvyko net 26 teismo posėdžiai, tačiau dėl atsakovės savavaldžiavimo ji ir šiuo metu negali naudotis savo turtu nors reguliariai moka mokesčius valstybei.
Ieškovė G. A. nurodė, kad ji taip pat paviljono savininke tapo tik po 2003 metais laimėto teismo proceso, nors į paviljono įrengimą ir statybą yra investavusi daugiau nei 100 000 Lt savo lėšų, moka visus mokesčius valstybei, tačiau negali savo turtu naudotis.
Ieškovas V. B. paaiškino, jog dėl to, kad paviljoną statė už asmeninę paskolą, o vėliau turėjo ilgą laiką bylinėtis dėl savo turto, iširo jo šeima, yra priverstas nuomotis gyvenamąjį būstą, dėl ko nuo nervų visiškai pašlijo jo sveikata ir tapo kurį laiką nedarbingu. Ieškovas taip pat nurodė, jog nors ir moka mokesčius valstybei, tačiau dėl atsakovės neteisėto elgesio ne tik, kad negali naudotis savo prekybinėmis patalpomis tačiau negali net pažiūrėti į jas nei šiuo metu, nei iškart po to, kuomet 2003 metais įsiteisėjo jam palankus teismo sprendimas.
Ieškovė A. Š. paaiškino, kad prekybos paviljoną statyti pradėjo 1998 metais, nuo 2002 metų tapo šio statinio savininke, nes prieš tai 2 metus bylinėjosi su atsakove, tačiau nežiūrint to ji negali savo turtu naudotis nors mokesčius valstybei moka tiek už statinius, tiek už žemę. Normali jokia veikla negalima vykdyti, todėl, kad į turgavietės teritoriją patekti galima tik su policijos pagalba. Dėl patirtų nuostolių A. Š. šeima jaučia nepriteklius, jos sūnus negalėjo įgyti trokštamo išsilavinimo Vilniuje ir privalėjo studijuoti Kaune ne tą dalyką kokį buvo numatęs, šios aplinkybės sąlygojo didžiulius stresus, ko pasekoje ieškovė faktiškai tapo invalide.
Ieškovas R. G. paaiškino, kad, nežiūrint to, jog jis, kaip ir dauguma ieškovų 2003 metais prisiteisė paviljoną nuosavybės teise, tačiau dėl atsakovės neteisėtų veiksmų negali nei šiuo paviljonu naudotis, nei į jį patekti bei vykdyti ten veiklos. Dėl nuolatinių ginčų su atsakove ir to sąlygotų nesutarimų šeimoje, kaip nurodo R. G., šeima iširo, nebepagydomai sutriko jo pateis sveikata, nes šiuo metu privalėdamas grąžinti paskolą bankui pardavė butą ir neturi jokio nekilnojamojo turto, todėl jo nuomone prašomas priteisti iš atsakovės neturtinis žalos atlyginimas atlygintų tik menką dalį jo praradimų.
Ieškovė D. K. taip pat paaiškino, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų neturi jokios galimybės naudotis savo turtu – prekybos paviljonu, kuris pastatytas už skolintus pinigus bei paskutines turėtas santaupas. Būtent šios priežastys ir tai, jog ieškovės turtinė padėtis, jai mokant mokesčius, tik blogėja irgi sąlygojo žymų ieškovės sveikatos pablogėjimą. Kadangi į savo patalpas D. K. kaip ir kiti ieškovai gali įeiti tik su antstoliu arba policija, ieškovė mano, jog prašomas priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimas nėra per didelis.
Ieškovas J. G. paaiškino, kad nors paviljono patalpas nuosavybės teise prisiteisė iš atsakovės dar 2002 metais ir visą laiką moka mokesčius, tačiau neturi jokios galimybės naudoti savo turtu. Dėl begalinių konfliktų ir bylinėjimosi su atsakove J. D. kaip nuolatinio streso pasekmė jam išsivystė skrandžio opa, todėl jis taip pat palaiko ieškinį pilnoje apimtyje.
Ieškovė O. M. paaiškino, jog dėl atsakovės nuolatinių teismo posėdžių vilkinimų iki šiol nėra baigta nagrinėti civilinė byla dėl paviljono prisiteisimo, tačiau ji buvo užstačiusi butą, iširo jos šeima ir žymiai pablogėjo jos sveikata dėl nesibaigiančių bylinėjimųsi su atsakove, todėl ji taip pat prašo patenkinti jos ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo pilna apimtimi.
Ieškovas K. R. paaiškino, kad dėl nuolatinių nesutarimų su atsakove ir nesibaigiančių teismo procesų jam sutriko sveikata, nes susirgo širdies aritmija. Ieškovas taip pat nurodė, kad nors ir moka visus mokesčius tačiau dėl atsakovės neteisėtų veiksmų negali naudotis paviljonu, o pastaroji faktiškai niokoja prakybos vietos turtą, todėl ji privalo atlyginti ieškovams ir neturtinę žalą, kuri yra reali.
Ieškovų atstovė advokatė Regina Kazlauskienė nurodė, kad pilnai palaiko visų ieškovų atžvilgiu ieškinį, pareikštą CK 6.250 straipsnio pagrindu, nes atsakovės nusikalstamos veikos pradžia turėtų būti laikoma 2000 metų kovo mėnuo, kuomet J. D. ieškovams priklausantį turtą, o būtent prekybos paviljonus, įsiregistravo savo vardu ir tokiu būdu buvo juos neteisėtai užvaldžiusi. Kadangi atsakovės kaltė neginčytinai nustatyta įsiteisėjusiais Kauno apygardos teismo 2006 – 01 – 31 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2007 – 10 – 29 nuosprendžiais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 – 06 – 17 nutartimi, o atsakovė už ieškovų teisių naudotis savo turtu pažeidimus buvo bausta ir vėliau administracinėmis baudomis, ieškovų atstovė prašo jų ieškinį patenkinti pilnai, nes jų materialiniai nepritekliai ir ilgalaikiai dvasiniai išgyvenimai neabejotinai pablogino sveikatos būklę.
Atsiliepimas
Atsakovė J. D. nurodė, jog su pareikštu ieškovų ieškiniu nesutinka. Atsakovė paaiškino, kad baudžiamoji byla jai neteisėtai iškelta ieškovų iniciatyva 1999 metais, siekiant ne tik pasisavinti bendromis lėšomis sukurtą turtą – prekybos paviljonus, bet ir neteisėtai prisiteisti pinigines lėšas, gautas vykdant jungtinę veiklą arba kaip paskolas verslui vystyti. Kadangi, kaip nurodo atsakovė, ji visus skolintus pinigus ieškovams yra grąžinusi, ji su apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu nesutinka, šį nuosprendį, o kartu ir Lietuvą yra apskundusi Strasbūro teismui, todėl ji mano, jog nesant jos kaltės dėl neturtinės žalos ieškovams padarymo, ieškovų ieškinys atmestinas kaip neturintis nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Atsakovės atstovas iš esmės sutiko su atsakovės nurodytais motyvais ir prašė ieškinį atmesti. Be to, atsakovės atstovas papildomai nurodė, jog J. D. apkaltinamajame nuosprendyje nėra konstatuota, jog ji būtų padariusi ieškovams neturtinę žalą savo nusikalstama veikla. Kadangi ieškovų aplinkybės dėl neturtinės žalos padarymo grindžiamos vien tik prielaidomis, o neturtinei, kaip ir turtinei žalai, atlyginti reikia įrodyti tos žalos buvimą bei priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir tos žalos atsiradimo, atsakovės atstovas prašė ieškovų ieškinį atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovai su ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės J. D. priteisimo kreipėsi po to, kuomet įsiteisėjusiais Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 31 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 29 d. nuosprendžiais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 17 d. nutartimi buvo neginčytinai nustatyta atsakovės kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje (t. 1, b. l. 9 – 37, 38 – 47, 48 – 53).
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismui nekyla abejonių, jog ieškovai, būdami nukentėjusiais dėl kaltų atsakovės veiksmų, turi teisę reikalauti iš atsakovės žalos atlyginimo, tame skaičiuje ir neturtinės, nes šis faktas yra preziumuojamas įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais ir iš naujo civilinio proceso tvarka neįrodinėtinas (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Ieškinį vertinant jo reiškiamu teisiniu pagrindu, t. y. CK 6.250 straipsnio atitikimu faktinėms byloje nustatytoms aplinkybėms, pažymėtina, jog neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami ir neturtiniai asmenų, kaip šiuo atveju ieškovų, interesai. Tokius interesus taip pat saugo ir gina teisė (CK 1 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum ) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Taigi, teismas privalo nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius išgyvenimus, fizinius negalavimus, kitus praradimus).
Įvertinus aukščiau išvardintas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovai turėjo teisę kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo CK 6.250 straipsnio pagrindu, nežiūrint tos aplinkybės, jog jų ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje ir nebuvo išspręsti. Tuo pačiu pažymėtina, jog neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas pateiktas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje nustatyta, kad teismas turi atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, ją padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi atsižvelgti į žalą padariusio asmens elgesį po nusikaltimo padarymo, į neigiamą įtaką ieškovų profesinei veiklai, jų fizinei bei dvasinei būsenai, visuomenės bei artimųjų požiūrio pasikeitimus ir kt. Be to, teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į neturtinės žalos kriterijų visumą, nesureikšminant nė vieno iš kriterijų tiek atskirai, tiek kartu, palankesnių didesniam ar mažesniam atlyginamos neturtinės žalos dydžio nustatymui.
Kaip matyti iš prijungtos baudžiamojoje bylos Nr. 07 – 1 – 268 – 99 medžiagos, ieškovai dar iki teismui pripažįstant atsakovę kalta dėl svetimo turto pasisavinimo buvo pareiškę skirtingo dydžio turtinius ieškinius ir pripažinti byloje civiliniais ieškovais po tyrime atliktų apklausų. Šias aplinkybes detaliai atspindi jų apklausos protokoluose bei nutarimuose pripažinti civiliniais ieškovais užfiksuoti J. G. ( t. 4, b. l. 42,44; 9 t., b. l. 121; 15 t. b. l. 135 – 136), J. R. (6 t., b. l.117; 16 t., b. l. 2 ), K. R. (6 t., b. l. 135, 15 t. b. l. 255), V. Š. (7 t., b. l. 160; 15 t., b. l. 251), A. P. (6 t., b. l. 240 – 241; 15 t., b. l. 248), V. V. (7., b. l. 54 – 55; 16 t., b. l. 4 – 5), A. Š. (4t., b. l. 165; 15 t., b. l. 184 – 185), V. M. (7 t., b. l. 130; 15 t., b. l. 190), R. G. (6 t., b. l. 39 – 40; 9 t., b. l. 120; 15 t., b. l. 217; 17 t., b. l. 125 – 126), D. S. (7 t., b. l. 92 – 93; 15 t., b. l. 240), V. Z. (4 t., b. l. 134; 15 t., b. l. 118 – 119), D. K. (5 t., b. l. 66; 9 t., b. l. 84; 15 t., b. l. 149), V. B. (5 t., b. l. 23 – 24; 15 t., b. l. 160), O. M. (5 t., b. l. 207; 15 t., b. l. 168), H. D. B. (5 t., b. l. 115 – 117; 15 t., b. l. 166), G. A. (7 t., b. l. 221 – 223; 15 t., b. l. 158), D. L. (5 t., b. l. 171 – 172; 15 t., b. l. 170), G. J. (6 t., b. l. 1 – 3; 9 t., b. l. 126; 15 t., b. l. 205 – 206) ir Z. D. (7 t., b. l. 1 – 2, 4; 9 t., b. l. 82; 16 t., b. l. 63 – 64) parodymai. Tuo pačiu pažymėtina, jog nežiūrint skirtingo ieškovų prašomos priteisti iš atsakovės J. D. turtinės žalos atlyginimo dydžių, jie neviršijo reiškiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio, o atvirkščiai, kaip taisyklė buvo mažesni. Aukščiau paminėtos baudžiamosios bylos medžiagoje esančių įsiteisėjusių teismo sprendimų nuorašai (baudžiamosios bylos t. 10., b. l.21 – 46, 62 – 64 ,190) taip pat patvirtina aplinkybę, jog ieškovai dalį turtinių nuostolių, patirtų dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, jau yra iš atsakovės prisiteisę, todėl teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes sprendžia, jog ieškovų prašomos priteisti iš atsakovės neturtinės žalos dydis yra neadekvatus ieškovų patirtiems nuostoliams ir turi būti mažintinas. Vienok, teismas taip pat pažymi, jog atsakovė, nepaisant to, jog yra pripažinta kalta dėl ieškovų turtinių interesų pažeidimų, ilgą laiką nesiėmė jokių priemonių ieškovams padarytų nuostolių atlyginti bei šiuo metu trukdo ieškovams naudotis jų prekybos paviljonais, todėl tai tik gilina socialinius nusikalstamų veiksmų padarinius bei ieškovų emocinius išgyvenimus.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą bei vertinant ieškovų sveikatos sutrikimus patvirtinančius medicininius dokumentus (t. 1, b. l. 135 – 142, 147 – 150,172, 174,178, t.2, b. l. 7 – 8, 14, 21 – 22, 29 – 31, Priedas prie bylos medžiagos Nr. 1), jų materialinius nuostolius bei nuosavybės valdymo teisų suvaržymus, kuriuos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (t.1 b.l. 134,144 – 146, 152 – 155, 156 – 162, 164, 166, 168, 170, 185, t. 2, b. l. 10 – 12, 15, 16 – 20, 24 - 28), teismas sprendžia, jog ieškinys yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas dalinai. Priteisiant ieškovams neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės atsižvelgtina ir į CK 1.2 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą, pagal kurį neturtinės žalos atlyginimas turi būti proporcingas žalą padariusio asmens kaltei, bet neleistų piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais, todėl ieškovams J. R. ir K. R. priteistinos neturtinės žalos atlygimas, įvertinus, kad ginami tik vieno iš sutuoktinių turto – J. R. priklausančio paviljono, suvaržymai ( baudžiamosios bylos Nr. 07 – 1 – 268 – 99, l. 122 – 123 ir 135 – 142), atitinkamai mažintinas, lyginant su kitais ieškovais.
Įvertinus visas turinčias reikšmę bylai aplinkybes ir atsižvelgiant į akivaizdžius atsakovės turto suvaržymo faktus, kurie pasireiškia jos įmonei keliama bankroto byla bei ribotomis galimybėmis disponuoti turtu uždėtu areštu, taip pat įvertinęs ir ieškovų bendro su atsakove verslo plėtojimo riziką, teismas sprendžia, jog ieškovams priteistina neturtinės žalos atlyginimo suma po 15 000 litų kiekvienam, išskyrus J. R. ir K. R., kuriems iš atsakovės J. D. priteistina suma mažintina iki 7500 Lt dydžio kiekvienam (CK 1. 5 straipsnio 3 ir 4 dalys, 6.250 straipsnis).
Sutinkamai su CPK 98 straipsnio nuostatomis iš atsakovės J. D. ieškovei Z. D. priteistinos advokato atstovavimo išlaidos pagal pinigų priėmimo kvitų Nr. 441549 ir Nr. 441550 duomenis (t. 1, b. l. 126, 127).
Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu žyminio mokesčio išlaidos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos valstybei iš atsakovės J. D..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovams Z. D. (a/k (duomenys neskelbtini) A. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) G. J. (a/k (duomenys neskelbtini) G. A. (a/k (duomenys neskelbtini) , V. B. (a/k (duomenys neskelbtini) V. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) A. P. (a/k (duomenys neskelbtini) Haroldui D. B. (a/k (duomenys neskelbtini) A. Š. (a/k 4600922076), D. L. (a/k (duomenys neskelbtini) V. M. (a/k (duomenys neskelbtini) R. G. (a/k (duomenys neskelbtini) D. K. (a/k 449012050646), J. G. (a/k (duomenys neskelbtini) V. V. (a/k (duomenys neskelbtini) V. Z. (a/k (duomenys neskelbtini) D. S. (a/k 4630270650), O. M. (a/k (duomenys neskelbtini) po 15000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės J. D. (a/k (duomenys neskelbtini)
Priteisti ieškovams J. R. (a/k 4610600012) ir K. R. (a/k (duomenys neskelbtini) po 7500 Lt (septynis tūkstančius penkis šimtus litų) kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės J. D. (a/k (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės J. D. 4000 Lt (keturis tūkstančius litų) advokato atstovavimo išlaidų ieškovei Z. D. (a/k (duomenys neskelbtini)
Išieškoti iš atsakovės J. D. (a/k 462030440021) 6700 Lt (šešis tūkstančius septynis šimtus litų) žyminio mokesčio ir 78,05 Lt (septyniasdešimt aštuonis litus penkis centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.