Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2022-03-02 · Administracinė byla Nr. eA-1443-968/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-02
Bylos Nr.
eA-1443-968/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04445-2021-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
(duomenys neskelbtini)
Atsakovas
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-1443-968/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04445-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 21S33536 (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 6K-1523 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

Šalies argumentai

2.1. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad kilmės valstybėje jam kilo pavojus dėl aktyvios pilietinės politinės pozicijos prieš (duomenys neskelbtini) vyriausybę, nes jis dalyvavo prieš vyriausybiniuose mitinguose. Nepaisant to, atsakovas atsisakė suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, o Komisija atmetė pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento sprendimo panaikinimo.

2.2. Atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas, atsakovas tyrimą atliko paviršutiniškai. Pareiškėjas yra paprastas žmogus, užaugęs ne europietiškoje kultūroje, neturintis gyvenimiškos patirties, todėl teisinių kategorijų valdymas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jam yra pernelyg sudėtingas. Atvykęs ir pasiprašęs prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias jis subjektyviai suprato kaip reikšmingas. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui ir tokia našta neturėtų būti perkelta tik prieglobsčio prašytojui.

2.3. Migracijos departamentas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo klausimą, turėjo atsakyti, ar pareiškėjas (jo šeimos nariai) gali laisvai reikšti savo nuomonę dėl (duomenys neskelbtini) režimo, ar tai gresia sankcijomis ir rizikomis tiek tiesiogiai iš vyriausybės, tiek iš sukarintų ir jėgos politiką vykdančių politinių partijų.

2.4. Pareiškėjui taip pat buvo nepagrįstai nesuteikta papildoma apsauga, taip pat turi būti panaikintas draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Įvertinus pareiškėjo teiginius apie tai, kad jis dalyvavo proteste bei tai, kad jam buvo grasinama ir jis buvo užpultas, nustatyta, kad jie pasižymi vidiniu bei išoriniu nenuoseklumu, todėl jo pasakojimas buvo atmestas kaip mažai tikėtinas. Tyrimo metu įvertinta, kad pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą dėl to, kad jis tariamai dalyvavo protestuose, nelaikytina visiškai pagrįsta, o nurodyta išvykimo iš kilmės valstybės priežastis neprilygsta „persekiojimui“ ir nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės dėl pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

3.2. Taip pat nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remdamasis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) (angl. EASO) 2021 m. informacija, Migracijos departamentas taip pat konstatavo, kad pareiškėjo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

3.3. Iš pareiškėjo nebuvo reikalaujama teisiškai kvalifikuoti pateikiamą informaciją. Pareiškėjui buvo užduodami klausimai apie jo faktinę patirtį, pirminę ir antrąją apklausą atliko EPPB ekspertas, kuris pateikė ir ekspertinę nuomonę dėl pareiškėjo prieglobsčio prašymo pagrįstumo.

3.4. Antros apklausos metu pareiškėjas teigė, kad jis dalyvavo demonstracijoje, kurios metu milicija nužudė jo draugą, tačiau kai jo buvo paprašyta pateikti daugiau detalių apie protestą, jis negalėjo prisiminti kada jis vyko, neaiškiai atsakydamas, kad tai buvo tiesiog taikus protestas, kurio metu žmonės prašė savo teisių, saugumo ir gyventi be milicijos, o paprašius apibūdinti demonstraciją, jo atsakymai nebuvo konkretūs, jis teigė, kad milicija šovė du kartus į jo draugą ir nužudė jį priešais jo akis. Vertinant pareiškėjo teiginių tikrumą buvo atsižvelgta ir į faktą, kad jis nepaminėjo draugo mirties pirminės apklausos metu. Antros apklausos metu pareiškėjui taip pat buvo suteikta galimybė išsamiai papasakoti apie draugo mirtį, nes jis neaiškiai paminėjo, kad milicija nužudė kelis jaunuolius demonstracijos metu, taip pat jo draugą, ir kol jis bandė patraukti draugo kūną, milicija atpažino jį, sužinojo jo vardą, o jis išsigando ir išvyko į kitus miestus. Tačiau pareiškėjas negalėjo paaiškinti, kaip jie atpažino jį ir sužinojo jo vardą per protestą, kuriame dalyvavo daug žmonių, tik nerišliai atsakė, kad milicija įrašinėjo demonstraciją ir išgirdo, kaip vienas iš prašytojo draugų pašaukė jį vardu. Pareiškėjas nurodė, kad jis nežino milicijos narių vardų, niekada nebuvo su jais susijęs, taip pat negalėjo tiksliai jų apibūdinti, neaiškiai teigdamas, kad jie buvo apsirengę kaip civiliai, turėjo pistoletus ir buvo įsimaišę į minią. Pareiškėjas aiškiai nurodė, kad jis neatliko jokių konkrečių veiksmų demonstracijoje, jis nėra aktyvistas, jis tiesiog dalyvavo proteste. Pareiškėjo pasakojimas apie milicijos užpuolimus ir grasinimus taip pat buvo nenuoseklus ir prieštaringas.

3.5. Atsižvelgiant į surinktą kilmės valstybės informaciją, pareiškėjo profilis neatitinka demonstracijų metu persekiojamų žmonių, nes pareiškėjas tariamų demonstracijų metu neatliko jokio reikšmingo vaidmens. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui nepavyko pagrįsti jo teiginių apie jaučiamą baimę, todėl jo persekiojimo baimė nėra visiškai pagrįsta. Taigi, tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, kad pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

3.6. Prašė nesiremti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (LVAT 2019 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3880-415/2019), nurodyta skunde, nes minima byla savo aplinkybėmis yra skirtinga nuo pareiškėjo (minimoje byloje prieglobsčio prašytojui buvo paskelbta jo paieška) aplinkybių, todėl šiuo atveju neaktuali bei ja nepagrįsta remtis. Pareiškėjo nurodytų aplinkybių visuma nepatvirtino, kad pareiškėjas buvo aktyvus politinės ar pilietinės pozicijos formuotojas, skleidėjas, aktyvistas, jis nurodė, kad baimę būti persekiojamam jaučia dėl vienkartinio dalyvavimo proteste, kurio nei datos negalėjo nurodyti, nei tikslų. Surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad pareiškėjo baimė dėl dalyvavimo proteste yra visiškai pagrįsta.

3.7. Tyrimo metu nenustatytos ir pareiškėjas neįvardijo aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad pareiškėjui dėl jo asmeninių savybių būtų kilęs pavojus patirti realią rimtą žalą. Vadovaujantis EPPB pateikiamais naujausiais duomenimis, nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Šių aplinkybių pareiškėjas jokiais įrodymais nepaneigė. Migracijos departamento vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Migracijos departamentas neturi duomenų, kad situacija pareiškėjo kilmės valstybėje būtų esmingai pasikeitusi, pats pareiškėjas taip pat nepateikė jokių konkrečių duomenų apie pasikeitusią situaciją, kuri turėtų būti papildomai įvertinta.

3.8. Migracijos departamento vertinimu, ginčijame sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą.

II.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir pakeitė Migracijos departamento sprendimą, uždraudžiant pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat dalį dėl perspėjimo įvedimo dėl draudimo atvykti, taip pat atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį.

5. Remdamasis rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad:

5.1. 2021 m. rugpjūčio 30 d. vyko pirminė pareiškėjo apklausa. Pareiškėjas nurodė, kad jo gyvybė yra pavojuje, milicija grasina jį nužudyti. Jis nežino, kas jie tokie, bet žino, kad priklauso milicijai ir partijoms. Jis sulaukė grasinimų dėl dalyvavimo demonstracijose (prieš maždaug 2 mėnesius). Iš viso pareiškėjas dalyvavo 3 demonstracijose. Milicija prisiartino prie protestuotojų ir bandė išvaikyti, naudojo smurtą prieš visus protestuotojus. Pareiškėjo asmeniškai surasti negalėjo, nes jis slėpėsi. Bijo, kad jį nužudys, jei grįš į (duomenys neskelbtini). Prieš atvykdamas 1 mėnesį gyveno (duomenys neskelbtini), tuomet grįžo į (duomenys neskelbtini) ir iš karto išvyko į (duomenys neskelbtini). Yra įtrauktas į juodąjį sąrašą su kitais demonstracijų dalyviais.

5.2. 2021 m. rugsėjo 7 d. vyko pareiškėjo nuotolinė apklausa, kurios metu pareiškėjas nurodė priežastis, kodėl jis prašo prieglobsčio. 2021 m. rugsėjo 14 d. EPPB ekspertas surašė EPPB eksperto nuomonę Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje padarė išvadą, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas (dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) atmestinas, nes atlikus įvertinimą, atsižvelgiant į kilmės valstybės informaciją, prieglobsčio prašytojo asmenines savybes, jo persekiojimo baimė nėra visiškai pagrįsta. Pareiškėjui nepavyko pagrįsti teiginių apie jo jaučiamą baimę. Pareiškėjo teiginiai, kad jis dalyvavo demonstracijoje, jį užpuolė policija, jis sulaukė grasinimų iš policijos, buvo atmesti. Nuomonėje nenustatyta, kad pareiškėjui grėstų mirties bausmė, jis susidurtų su realia kankinimo, nežmoniško ar žeminančio elgesio rizika, jei grįžtų į (duomenys neskelbtini).

5.3. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 21 d. sprendimu nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiuntė pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvedė į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas jį apskundė Komisijai, kuri 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kadangi Migracijos departamento sprendimas priimtas remiantis 2021 m. rugsėjo 14 d. EPPB biuro eksperto nuomone Nr. (duomenys neskelbtini), ji laikytina sudėtine sprendimo dalimi ir vertinama kartu su sprendimu.

7. Teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus ir Migracijos surinktą informaciją ir padarytas išvadas, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo motyvai ir paaiškinimai, susiję su baime būti persekiojamam, Migracijos departamento ir EPPB eksperto pagrįstai pripažinti kaip nepatvirtinantys objektyvaus baimės faktoriaus. Pareiškėjo atsakymai yra bendro pobūdžio ir neišsamūs, nepasižymi informatyvumu, nuoseklumu, pasakojimas be konkrečių detalių (laiko, vietos, aplinkybių), tikslumo, tam tikros pasakojimo detalės keitėsi pasakojimo eigoje, pasakojime nėra konkrečios informacijos, leidžiančios vertinti, kad pareiškėjui kilmės valstybėje buvo kilęs realus pavojus ar toks pavojus realiai gresia. Priešingai – teismo posėdyje tikslinant aplinkybes pareiškėjas patvirtino, kad nuo paskutinio protesto, kuris vyko 2019 m. vasarą, iki išvykimo 2021 m. (duomenys neskelbtini) grasinimų iš policijos jis nesulaukė. Analogiškai pareiškėjas patvirtino EPPB ekspertui apklausoje.

8. Pareiškėjo pasakojimą apie užpuolimą ir persekiojimą, draugo nužudymą, protestus teismas laikė bendro pobūdžio, neišsamiais, prieštaringais. Pareiškėjas negalėjo įvardinti protestų datos, jų skaičiaus (ar buvo 2 ar 3 protestai), pateikti išsamesnės informacijos apie įvykus. Pareiškėjo pateiktas paaiškinimas, kaip policija jį atpažino (draugas pašaukė vardu ir policiją viską filmavo), neįtikimas. Pareiškėjo vardas yra itin dažnas, pareiškėjas nėra aktyvus opozicijos lyderis, vadovas, žinomas žmogus, todėl neįtikėtina jo pasakojimo dalis, kad policija identifikavo jo tapatybę. Be to, pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, kad išvykti iš šalies jam niekas netrukdė, taigi, jo pasakojimas apie buvimą juoduosiuose sąrašuose paneigtas. Pareiškėjo pasakojimas, kad į sąrašus jį įtraukė vėliau buvo atmestas kaip gynybinė versija. Pareiškėjo pasakojimo prieštaringumas, nelogiškumai ir kitimas, teismo teigimu, pagrindžia Migracijos departamento ir EPPB eksperto padarytas išvadas, kad pasakojimas yra nepatikimas.

Žemesnės instancijos teismas

9. Pasakojimas apie protestą ir persekiojimus yra nutolęs laike nuo pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės. Pareiškėjas teigė, kad protestas vyko prieš du mėnesius. Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad negali tiksliai atsiminti, vėliau patikslino, kad protestas vyko 2019 m. vasarą. Pagal pareiškėjo pasakojimą, pateiktą teismo posėdyje, dvejus metus iki išvykimo policija jo nepersekiojo, leido jam išvykti iš kilmės valstybės turistiniais tikslais į (duomenys neskelbtini). Tai rodo pareiškėjo pasakojimo neaktualumą ir įrodo, kad priežastys, kodėl jis išvyko iš kilmės valstybės, nėra policijos persekiojimas.

10. EPPB ekspertas pagrįstai priėjo prie išvados, kad pareiškėjas neatitiko persekiojamų asmenų profilio. Pareiškėjas apklausose nurodė, kad reikšmingo vaidmens demonstracijose jis neatliko, nebuvo aktyvistas. EPPB eksperto surinkta kilmės valstybės ir formacija ir įvardintas persekiojamų asmenų profilis byloje nepaneigtas, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis atitinka persekiojamų asmenų profilį.

11. Atsakovas surinko aktualią kilmės valstybės informaciją. EPPB eksperto nuomonėje remiamasi EPPB gairėmis (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio mėn. Be to, pareiškėjas teismui nepateikė kitokių, EPPB eksperto surinktą informaciją paneigiančių, duomenų.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas rėmėsi oficialia, naujausia ir tarptautiniu lygiu pripažįstama informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prašymui, pagal jame nurodytas aplinkybes, suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Pareiškėjo atveju EPPB ekspertas ir Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, tuo tarpu pareiškėjas šių išvadų jokiais argumentais nepaneigė. Nei pareiškėjo pasakojimas, nei kilmės valstybės informacija nesuponuoja prielaidos, kad prieglobsčio prašytojui grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl konvencinių priežasčių, nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gresia pavojus dėl beatodairiško smurto kilmės valstybėje. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas pareiškėjui pagrįstai nesuteikė papildomos apsaugos.

13. Teismas taip pat sutiko su argumentu, kad Migracijos departamentas nekėlė reikalavimo pareiškėjui teisiškai kvalifikuoti aplinkybes, tačiau pareiga pagrįsti savo prašymą tenka būtent prieglobsčio prašytojui. Teismas taip pat laikė, kad pareiškėjo teisė būti išklausytam buvo įgyvendinta, be to, buvo pagrįstai nuspręsta jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos.

14. Tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nustatytas maksimalus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra neproporcingas, todėl šį terminą sutrumpino iki 2 metų, atitinkamai pakeitė sprendimo dalį dėl perspėjimo įvedimo į Šengeno informacinę sistemą, taip pat atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimą.

III.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

16. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1. Atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjo?įsitikinimu, atsakovas?tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai. Pareiškėjas savo pasitraukimo iš kilmės valstybės priežastis labai aiškiai siejo su savo politiniais įsitikinimais – jam grėsmė kilo dėl pilietinės aktyvios pozicijos pasisakant prieš (duomenys neskelbtini) vyriausybę, o toks elgesys iššaukia ne tik vyriausybės atstovų, bet ir politinių oponentų, neigiamą reakciją, siekį susidoroti. Kartu protestuose dalyvavusio draugo nužudymas akivaizdžiai parodė, kad pareiškėjas negali savo politinės ir pilietinės pozicijos reikšti laisvai.

16.2. Pareiškėjas yra paprastas žmogus, užaugęs ne europietiškoje kultūroje, neturintis gyvenimiškos patirties, todėl teisinių kategorijų valdymas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jam yra pernelyg sudėtingas. Pareiškėjas, atvykęs ir pasiprašęs prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias jis subjektyviai suprato kaip reikšmingas. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui ir tokia našta neturėtų būti perkelta tik prieglobsčio prašytojui. Atsakovas turėjo atsakyti, ar pareiškėjas gali laisvai reikšti savo pažiūras.

16.3. Atsakovo padaryti pažeidimai (padarytos logiškai neteisingos išvados, netinkamas kvalifikavimas ir paviršutiniškas patikrinamų faktinių aplinkybių nustatymas) negali būti ištaisyti pareiškėjo skundą nagrinėsiančio administracinio teismo, skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas visa apimtimi, o Migracijos departamentas įpareigotas iš naujo visapusiškai ištirti ir įvertinti prieglobsčio prašymą ir jo byloje esančius įrodymus, esant poreikiui atlikti papildomus procedūrinius veiksmus bei priimti sprendimą iš naujo.

Šalies argumentai

16.4. Pareiškėjas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pareiškėjui turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jų išklausymas teisme. Byloje kilęs ginčas iš esmės siejamas tik su paties pareiškėjo paaiškinimais, todėl esant kardinaliai skirtingiems jo pasisakymo vertinimams būtina teisme išklausyti pareiškėją, kad teismas objektyviai galėtų susidaryti nuomonę apie pasakojimo ir visos istorijos nuoseklumą.

Atsiliepimas

17. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Įvertinus pareiškėjo teiginius apie tai, kad jis dalyvavo proteste bei tai, kad jam buvo grasinama ir jis buvo užpultas, nustatyta, kad jie pasižymi vidiniu bei išoriniu nenuoseklumu, todėl jo pasakojimas atmetamas kaip mažai tikėtinas. Tyrimo metu įvertinta, jog jo deklaruojama baimė patirti persekiojimą dėl to, kad jis tariamai dalyvavo protestuose, nelaikytina visiškai pagrįsta, o pareiškėjo nurodyta išvykimo iš kilmės valstybės priežastis neprilygsta „persekiojimui“ ir nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės dėl pareiškėjų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taip pat nenustatyta pagrindų pareiškėjui suteikti papildomą apsaugą.

Šalies argumentai

17.2. Pareiškėjas savo skundo teiginių nepagrindžia jokiais argumentais, nepaaiškina, kaip konkrečiai pasireiškė atsakovo tariami pažeidimai, kokių pareigų Migracijos departamentas tariamai neįvykdė ir kokią įtaką tai turėjo tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimui. Be to, šiuo atveju buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvai bei pateiktas jų teisinis įvertinimas, atsižvelgiant į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją ir remiantis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais.

17.3. Pareiškėjo atveju, jo pirminę ir antrąją apklausą atliko Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau –ir ESPA) (anksčiau EPPB) ekspertas, kuris pateikė ir ekspertinę nuomonę dėl pareiškėjo prieglobsčio prašymo pagrįstumo. Atsižvelgiant į šią ekspertinę nuomonę, tiek pareiškėjo pasakojimas apie dalyvavimą demonstracijoje, tiek apie grasinimus nebuvo laikomas patikimu įrodymu ir atmestas dėl patikimumo stokos. Pirma, iš pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik paties pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis dėl jo galimo persekiojimo ateityje, kurios nepagrįstos objektyviais įrodymais. Motyvai ir paaiškinimai, susiję su baime būti persekiojamam, Migracijos departamento ir ESPA eksperto pagrįstai pripažinti kaip nepatvirtinantys objektyvaus baimės faktoriaus. Pareiškėjo atsakymai yra bendro pobūdžio ir neišsamūs, nepasižymi informatyvumu, nuoseklumu, pasakojimas be konkrečių detalių (laiko, vietos, aplinkybių), tikslumo, tam tikros pasakojimo detalės keitėsi pasakojimo eigoje, pasakojime nėra konkrečios informacijos, leidžiančios vertinti, kad pareiškėjui kilmės valstybėje buvo kilęs realus pavojus ar toks pavojus realiai gresia. Priešingai – teismo posėdyje tikslinant aplinkybes pareiškėjas patvirtino, kad nuo paskutinio protesto, kuris vyko 2019 m. vasarą, iki išvykimo 2021 m. (duomenys neskelbtini) dieną grasinimų iš policijos jis nesulaukė. Antra, pareiškėjo pasakojimai apie užpuolimą ir persekiojimą, draugo nužudymą, protestus yra bendro pobūdžio, neišsamūs, prieštaringi. Trečia, pareiškėjo pasakojimas apie protestą ir persekiojimus yra nutolęs laike nuo pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės. Ketvirta, ESPA ekspertas pagrįstai priėjo prie išvados, kad pareiškėjas neatitiko persekiojamų asmenų profilio. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui nepavyko pagrįsti jo teiginių apie jaučiamą baimę, todėl jo persekiojimo baimė nėra visiškai pagrįsta. Tyrimo metu nei pareiškėjo pasakojimas, nei kilmės valstybės informacija nesuponuoja prielaidos, kad prieglobsčio prašytojui grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl konvencinių priežasčių, nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gresia pavojus dėl beatodairiško smurto kilmės valstybėje. Jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų arba įrodymų pareiškėjas skunde nepateikė, o deklaratyvūs skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas tariamai netinkamai išnagrinėjo jo skundą, vertintini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą.

17.4. Pareiškėjas taip pat teigia, kad Migracijos departamentas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo klausimą, turėjo atsakyti ar pareiškėjas (jo šeimos nariai) gali laisvai reikšti savo nuomonę dėl (duomenys neskelbtini) režimo, ar tai gresia sankcijomis ir rizikomis tiek tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini) vyriausybės, tiek iš sukarintų ir jėgos politiką vykdančių politinių partijų. Tačiau atsakovas informacijos neprivalo rinkti pareiškėjo nurodytais aspektais, be to, šiuo atveju atsakovas surinko ir įvertino tiek informaciją pagal pareiškėjo prašymo motyvus, tiek ir informaciją apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjui būtinybės. Pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius (kad pareiškėjas ateityje, pasikeitus jo pozicijai, negalės laisvai reikšti savo nuomonės ar dėl to sulauks grasinimų), nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas.

17.5. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. 21S33536 ir Komisijos 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. 6K-1523 teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

20. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodo, kad atsakovas tyrimą atliko paviršutiniškai, nenustatė esminių aplinkybių, be to, atsakovas rėmėsi netinkamais įrodymais.

22. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

23. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

24. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

25. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

26. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

27. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau –ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

28. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

29. LVAT 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

30. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą teisme nustatančios taisyklės įtvirtintos ABTĮ 56 straipsnyje. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

31. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė tuo, kad jis kilmės valstybėje dalyvavo demonstracijose, todėl nuolat keitė gyvenamąją vietą, bijojo susidorojimo, jam buvo grasinama.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, iš esmės, padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, ko pasėkoje jam galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, kuriais jis grindė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, apklausų metu duotus paaiškinimus, pagrįstai sprendė, kad jie yra nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems bei nepatvirtina, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų persekiojimas iš valstybės institucijų.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, neturi pagrindo byloje nustatytas faktines aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visuma pagrindžia, kad pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis dėl jo galimo persekiojimo. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų detaliai nekartodama, papildomai atkreipia dėmesį, pareiškėjas neteigė, kad jis buvo persekiojamas, priešingai – nurodė, kad grasinimų nesulaukė. Pareiškėjas konkrečiai nepatikslino, kaip pareiškėjo asmenybę nustatė jo nurodyta milicija. Sutiktina, kad vien jo draugui sušukus pareiškėjo vardą, kuris yra itin paplitęs, nėra tikėtina, kad milicija iš karto identifikavo pareiškėją, be to, pareiškėjas nėra žinomas, jis nebuvo protestų organizatoriumi. Šią išvadą patvirtina aplinkybė, kad pareiškėjas nebuvo nepatyrė persekiojimo, pareiškėjas po protestų, kuriuose, jo teigimu, dalyvavo, net nebuvo susitikęs su milicijos pareigūnais. Atkreiptinas dėmesys, kad į klausimą „Minėjote, kad milicija užpuolė jus, o jums pavyko pabėgti du kartus. Ar galite paaiškinti, kas nutiko?“ pareiškėjas atsakė, kad nuolat keitė gyvenamąsias vietas, kadangi „Jaučiau, kad jie mane visur seka. <....> Jaučiausi taip pat. Kur tik ėjau <...> jaučiausi nesaugiai <...> jaučiau, kad ten taip pat nesaugu, ir nebegalėjau ilgiau ten būti <...>“. Be to, pareiškėjas negalėjo paaiškinti, kodėl jis nebuvo suimtas protestų metu (nors teigė, kad jis milicijos buvo sužalotas. Tačiau vėliau nurodė, kad jam protestų metu buvo tik grasinama), taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo baimė patirti persekiojimą yra subjektyvaus pobūdžio, hipotetinė. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad, kaip yra nurodyta ESPA (EPPB) Ekspertinėje nuomonėje, pareiškėjo pasakojimas apie pačias demonstracijas nebuvo konkretus ir detalus – pareiškėjas negalėjo nurodyti, kada konkrečiai buvo demonstracijos, negalėjo nurodyti jų skaičiaus (2 ar 3). Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas teigė, kad jo draugas buvo nužudytas, tačiau šios aplinkybės pirminės apklausos metu nebuvo nurodęs. Be to, vadovaujantis LVAT praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).

34. Pasisakant dėl papildomos apsaugos nesuteikimo pažymėtina, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas galėtų susidurti su realia kankinimo, nežmoniško ar žeminančio elgesio rizika, ar kad jam grėstų mirties bausmė, grįžimo į kilmės valstybę atveju. Be to, vietoje, kurioje gyveno pareiškėjas iki išvykimo, beatodairiško smurto lygis nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Be to, šiuo atveju buvo įvertintas pareiškėjo profilis bei nebuvo nustatyta elementų, dėl kurių pareiškėjas galėtų „tapti taikiniu“, jei grįžtų į kilmės valstybę. Šių išvadų pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde pateiktais argumentais nepaneigė.

35. Nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo pagrindo remtis LVAT 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3880-415/2019, nes faktinės bylos aplinkybės nėra nei tapačios, nei susijusios – nurodytoje byloje buvo paskelbta asmens tarptautinė paieška.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjos nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjos nurodytų argumentų. Teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, t. y. taip, kaip palankiau pareiškėjai, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų. Pažymėtina, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., LVAT 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018 ir kt.).

37. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Tiek Migracijos departamento, tiek Komisijos sprendimai (be kita ko, apeliacinio skundo argumentų kontekste) priimti nepažeidus jų priėmimo procedūrų, yra motyvuoti, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikinti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino tinkamai, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasErnestas SpruogisSkirgailė Žalimienė