Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Laisvės Aleknevičienės, Vytauto Kursevičiaus, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Sodininkų bendrijos „Žalieji Gervėnai“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-7050-907/2014 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui SB „Žalieji Gervėnai“ dėl nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sodininkų bendrijų valdymo organų kompetenciją, taip pat netinkamai išsprendė teisės normų hierarchijos, bendrosios ir specialiosios normų konkurencijos klausimus.

Teismo išvada, kad SB „Žalieji Gervėnai“ 2014 m. gegužės 31 d. visuotiniame susirinkime priimti nutarimai prieštarauja Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymui, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-05-02 įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo 36.3 p. ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-31 įsakymu Nr. A-919(3.1) patvirtintų Gyvūnų laikymo Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 37.3 p., nepagrįsta, kadangi sodininkų bendrijų teisė bendrijos vidaus tvarkos taisyklėse numatyti – ramybės laiką nakties metu, atliekų tvarkymo reikalavimus, sodo sklype leidžiamų laikyti smulkių naminių gyvūnų rūšių sąrašą, jų laikymo tvarką bei sąlygas, bendrojo naudojimo objektų priežiūros bei kitus sodininkams svarbius bendro gyvenimo klausimus numatyta Sodininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje. Teismo nurodytame Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme sodininkų bendrijų klausimai visai neminimi, minėtas įstatymas nedeleguoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai teisės Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos apraše imperatyviai nustatyti tokią bičių laikymo tvarką, kuri visiškai panaikintų sodininkų bendrijų diskreciją šiuo klausimu.

Teismas neturėjo teisinio pagrindo Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo 36.3 punkto aiškinti kaip paneigiančio Sodininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sodininkų bendrijų diskreciją nustatyti mažesnį laikomų gyvūnų skaičių, nei nurodyta Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos apraše. Kadangi teismas netinkamai aiškino minėtą teisės aktą, yra pagrindas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu iširti, ar Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams.

Teismas neįvertino aplinkybės, kad sodininkų bendrijos nariai turi bendrus interesus, kurie privalo būti derinami. Nukrypo nuo Kasacinio teismo praktikos dėl sodininkų bendrijos narių interesų suderinimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl SB „Žalieji Gervėnai“ valdymo organo – visuotinio bendrijos narių susirinkimo – nutarimų (sprendimų) teisėtumo.

Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgemen tof 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau papildomai pasisako dėl kai kurių apeliacinio skundo motyvų.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovui A. J. SB „Žalieji Gervėnai“ nuosavybės teise priklauso 0,0852 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtame žemės sklype ieškovas laiko bites, 6 avilius. 2014-05-31 įvykęs visuotinis SB „Žalieji Gervėnai“ narių susirinkimas priėmė nutarimus: „viename sodo sklype (nesvarbu kokio dydžio) laikyti galima ne daugiau kaip 3 avilius; sodininkui J. per 1 mėnesį nuo susirinkimo datos sumažinti avilių skaičių iki trijų; sodo bendrijos vidaus taisyklėse įvesti nutartį dėl bičių laikymo sodo bendrijoje – galima laikyti ne daugiau 3 avilių viename sklype“.

Pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.

Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bendrija savo veikloje vadovaujasi Civiliniu kodeksu, šiuo bei kitais įstatymais ir teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis. Bendrijos narių susirinkimo nutarimai (sprendimai) galioja tiek bendrijos nariams, tiek nesantiems bendrijos nariais asmenims.SB ,,Žalieji Gervėnai“ įstatų 1.2. punkte numatyta, kad bendrijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Sodininkų bendrijų įstatymas, kiti teisės aktai ir Bendrijos įstatai. Bendrijos teises ir pareigas nustato Sodininkų bendrijų įstatymas.

Pagal Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamuose vietovėse tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-05-02 įsakymu, 3 punktą, mėgėjų sodo sklypuose, kurie yra sodininkų bendrijos teritorijoje, leidžiamų laikyti smulkių gyvūnų (triušių, nutrijų, šunų, paukščių, bičių ir kt.) rūšių sąrašas, jų laikymo tvarka ir sąlygos gali būti nustatomos sodininkų bendrijos vidaus tvarkos taisyklėse, kurių nuostatos neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, šio aprašo ir gyvūnų laikymo atitinkamos savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovės taisyklių nuostatoms. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad savivaldybių administracijos, atsižvelgdamos į gyvenamųjų vietovių specifiką ir gyventojų poreikius bei vadovaudamosi Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu ir šiuo Aprašu, rengia ir tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisykles, kuriose gali nustatyti leidžiamų laikyti gyvūnų, išskyrus bites, skaičių ir rūšis, papildomus reikalavimus ir sąlygas gyvūnų laikymui miestuose ir miesteliuose. Bitės savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse laikomos pagal šio Aprašo 27–36 punktus. Aprašo 36.3 punkte nustatyta, jog bičių laikytojas, turintis bityną savivaldybės gyvenamojoje vietovėje, aktyvios bičių veiklos metu turi užtikrinti, kad būtų laikoma ne daugiau kaip 1 bičių šeima 1 are žemės valdos, išskyrus atvejus, kai bičių laikytojas turi visų besiribojančių žemės valdų savininkų ar naudotojų rašytinius sutikimus, kuriais patvirtinama, kad žemės valdos savininkai ar naudotojai leidžia bičių laikytojui laikyti daugiau kaip 1 bičių šeimą 1 are žemės valdos. Pagal Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-31 įsakymu Nr. A-919 (3.1) patvirtintų Gyvūnų laikymo Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 37.3 punktą, bičių laikytojas, turintis bityną savivaldybės gyvenamojoje vietovėje, aktyvios bičių veiklos metu turi užtikrinti, kad būtų laikoma ne daugiau kaip 1 bičių šeimą 1 are žemės valdos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad SB „Žalieji Gervėnai“ 2014 m. gegužės 31 d. visuotiniame susirinkime priimti nutarimai: „viename sodo sklype (nesvarbu kokio dydžio) laikyti galima ne daugiau kaip 3 avilius; sodininkui J. per 1 mėnesį nuo susirinkimo datos sumažinti avilių skaičių iki trijų; sodo bendrijos vidaus taisyklėse įvesti nutartį dėl bičių laikymo sodo bendrijoje – galima laikyti ne daugiau 3 avilių viename sklype“ prieštarauja anksčiau aptartiems teisėms aktams, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad SB „Žalieji Gervėnai“ 2014 m. gegužės 31 d. visuotiniame susirinkime priimti nutarimai pripažintini negaliojančiais nuo priėmimo momento (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, jog Sodininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrijos vidaus tvarkos taisyklėse gali būti nustatytas ramybės laikas nakties metu, atliekų tvarkymo reikalavimai, sodo sklype leidžiamų laikyti smulkių naminių gyvūnų (triušių, nutrijų, šunų, paukščių, bičių ir kt.) rūšių sąrašas, jų laikymo tvarka ir sąlygos, bendrojo naudojimo objektų priežiūros bei kiti sodininkams svarbūs bendro gyvenimo klausimai. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 1 straipsnis numato, kad šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją užtikrinant gyvūnų, kaip juslių būtybių, gerovę ir apsaugą. Minėto įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje numatyta Savivaldybių administracijos kompetencija vykdant gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą, t. y., vadovaudamosi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintu gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu, Savivaldybių administracijos tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos. Taigi bitės savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse laikomos pagal Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamuose vietovėse tvarkos aprašą, kuris patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-05-02 įsakymu ir konkrečios savivaldybės, nagrinėjamu atveju –Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-31 įsakymu Nr. A-919(3.1) patvirtintų Gyvūnų laikymo Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių nustatyta tvarka. Todėl apelianto argumentus, kad Sodininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatos sodininkų bendrijai suteikia teisę nustatyti leidžiamų laikyti bičių skaičių,teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus.

Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu iširti, ar Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo 3 punktas, 36.3 punktas neprieštarauja Sodininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 2 daliai. Teisėjų kolegija pažymi, kadnorminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo administraciniuose teismuose specifika lemia, jog bylos dėl šių aktų atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė – teisiniai argumentai, kuriais grindžiama abejonė, kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas savo prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu iširti, ar Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo 3 punktas, 36.3 punktas neprieštarauja Sodininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 2 daliai ir galimai kilusių abejonių nepagrindžia jokiais pagrįstais argumentais, todėl šis apelianto prašymas netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, oieškovasįgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teisme gautas ieškovo atstovo prašymas priteisti iš atsakovo 242 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Ieškovo turėtos ir prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių, todėl ieškovui A. J. iš atsakovo SB „Žalieji Gervėnai“ priteistinos 242 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo sodininkų bendrijos „Žalieji Gervėnai“ (įmonės kodas 300141484) 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.