Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Byloje nustatyta, kad ieškovas A. J. yra sodininkų bendrijos „Žalieji Gervėnai“ narys. 2014-05-31 įvyko visuotinis sodininkų bendrijos „Žalieji Gervėnai“ narių susirinkimas, kurio metu buvo priimti nutarimai: „viename sodo sklype (nesvarbu kokio dydžio) laikyti galima ne daugiau kaip 3 avilius; sodininkui J. per 1 mėnesį nuo susirinkimo datos sumažinti avilių skaičių iki trijų; sodo bendrijos vidaus taisyklėse įvesti nutartį dėl bičių laikymo sodo bendrijoje – galima laikyti ne daugiau 3 avilių viename sklype“. Susirinkime iš 114 bendrijos narių dalyvavo 73, už priimtus nutarimus balsavo 48 nariai (5 b. l.). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (6 b. l.) matyti, kad ieškovui A. J. sodų bendrijoje „Žalieji Gervėnai“ nuosavybės teise priklauso 0,0852 ha ploto žemės sklypas, esantis Sakalų g. 2, Gervėnų k., Bubių sen., Šiaulių r. Iš bityno paso kopijos (7 b. l.) matyti, kad A. J. yra bičių laikytojas. Iš pateikto žemės sklypo plano kopijos (8 b. l.) matyti, kad A. J. sklypas iš dviejų pusių ribojasi su žalia juosta ir žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), o iš kitų pusių jis ribojasi su gatve, t. y. plane nurodytu pravažiavimu. Iš 2014-07-24 bityno patikrinimo akto kopijos (51-55 b. l.) matyti, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai atliko A. J. bityno patikrinimą, jo metu rasta bičių šeimų 6, bityno rizikos grupė vidutinė, 2013-06-14 akte nurodyti pažeidimai pašalinti, gyvatvorė virš 2 m, bitės neagresyvios, pažeidimų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl sodininkų bendrijos „Žalieji Gervėnai“ valdymo organo – visuotinio bendrijos narių susirinkimo – nutarimų (sprendimų) teisėtumo, t. y., dėl 2014-05-31 sodininkų bendrijos „Žalieji Gervėnai“ narių visuotiniame susirinkime priimtų nutarimų, susijusių su bičių laikymu, o konkrečiai dėl ribojimo laikyti bičių šeimas (ne daugiau kaip 3 avilius žemės sklype). Ieškovas iš esmės nesutinka su priimtais nutarimais, mano, kad jie pažeidžia jo, kaip sodininko ir bitininko teises ir teisėtus interesus bei bičių laikymą reglamentuojančius teisės aktus. Atsakovo atstovas A. K. teisingai aiškina, kad ieškovą ir atsakovą sieja sodininkų bendrijos ir jos nario santykiai, todėl bendrijos valdymo organų sprendimai yra privalomi ieškovui. Kita vertus, atsakovo atstovas neatsižvelgia į Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriose įtvirtinta, kad bendrija savo veikloje vadovaujasi Civiliniu kodeksu, šiuo bei kitais įstatymais ir teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. CK 2.82 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuojama, kad juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrijos organai yra: 1) bendrijos narių susirinkimas; 2) vienasmenis – bendrijos pirmininkas arba kolegialus – bendrijos valdyba. Aukščiausias bendrijos, kuri yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, valdymo organas yra bendrijos narių susirinkimas. Jis savo kompetencijos klausimais priima nutarimus arba sprendimus (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 2 dalis). Asmenys civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą, savo nuožiūra naudojasi laisvai. Vienas iš analizuojamos situacijos pažeistų teisių gynimo būdų yra kreipimasis į teismą apskundžiant juridinio asmens organo – sodininkų bendrijos narių susirinkimo – nutarimą (sprendimą). Bendrijos narių susirinkimo nutarimai (sprendimai), minėta, galioja tiek bendrijos nariams, tiek nesantiems bendrijos nariais asmenims. Taigi teisę apskųsti teismui bendrijos narių susirinkimo nutarimus (sprendimus) turi tiek bendrijos nariai, tiek ir kiti asmenys, kurių teises ir teisėtus interesus toks nutarimas (sprendimas) paliečia (CK 1.138 straipsnio 8 punktas, 2.82 straipsnio 4 dalis). Sodininkų bendrijos ,,Žalieji Gervėnai“ įstatų 1.2. punkte numatyta, kad bendrijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Sodininkų bendrijų įstatymas, kiti teisės aktai ir Bendrijos įstatai. Bendrijos teises ir pareigas nustato Sodininkų bendrijų įstatymas. Sodininkų bendrijos ,,Žalieji Gervėnai“ įstatų 7.1. punkte numatyta, kad bendrijos organai yra bendrijos narių susirinkimas, bendrijos valdyba ir revizijos komisija, 8 punkte nurodytos bendrijos susirinkimo išimtinės teisės. Lietuvos sodininkų bendrijos vidaus tvarkos taisyklių 1.1. punkte nurodyti analogiški valdymo organai. Taigi šios bendrijos valdymo organai yra visuotinis bendrijos narių susirinkimas, kuris laikomas aukščiausiuoju bendrijos valdymo organu, ir bendrijos valdyba, kurią renka visuotinis bendrijos narių susirinkimas. Jis savo kompetencijos ribose ir dalyvaujant daugumai bendrijos narių 2014-05-31 visuotiniame sodininkų bendrijos „Žalieji Gervėnai“ narių susirinkime priėmė nutarimus: „viename sodo sklype (nesvarbu kokio dydžio) laikyti galima ne daugiau kaip 3 avilius; sodininkui J. per 1 mėnesį nuo susirinkimo datos sumažinti avilių skaičių iki trijų; sodo bendrijos vidaus taisyklėse įvesti nutartį dėl bičių laikymo sodo bendrijoje – galima laikyti ne daugiau 3 avilių viename sklype“. Tačiau, kaip aukščiau minėta, susirinkime priimti nutarimai neturi prieštarauti įstatymams ir kitiems teisės aktams. Nagrinėjamoje byloje kyla ginčas ne dėl to, kad pažeista nutarimų priėmimo procedūra, o dėl priimtų nutarimų turinio, t. y. dėl žemės sklypo ploto, kuriame galima laikyti bites, ir galimų laikyti bičių avilių skaičiaus. Ieškovas mano, kad visuotinio susirinkimo priimti nutarimai yra neteisėti ir pažeidžia teisinį reglamentavimą (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-05-02 įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo 3 p. ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-31 įsakymu Nr. A-919(3.1) patvirtintų Gyvūnų laikymo Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 37.3 p.), mano, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, nes jo žemės sklypo plotas 0,0852 ha, todėl jis gali laikyti iki 8 avilių, o laiko tik 6. Atsakovo atstovas su tuo nesutinka, mano, kad visuotinio susirinkimo priimti nutarimai yra teisėti, todėl turi būti privalomi visiems bendrijos nariams.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 1 straipsnis numato, kad šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją užtikrinant gyvūnų, kaip juslių būtybių, gerovę ir apsaugą, fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir filialų (toliau – asmuo) pareigas gyvūnų apsaugos ir gerovės srityje, bepriežiūrių gyvūnų gerovę ir apsaugą, bešeimininkių gyvūnų populiacijos mažinimo priemones, humaniško elgesio su gyvūnais reikalavimus, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo žiauraus elgesio, kankinimo ir kito neigiamo poveikio ir būtų užtikrintas žmonių saugumas. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 4 dalį gyvūnas – bet kokios rūšies ūkinis ar laukinis gyvūnas arba gyvūnas augintinis. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą pagal kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija) ar jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Sveikatos apsaugos ministerija) ar jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija), Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Švietimo ir mokslo ministerija), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – Vidaus reikalų ministerija) ar jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – Žemės ūkio ministerija) ar jos įgaliotos institucijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, savivaldybių administracijos. Minėto įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje numatyta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kompetencija vykdant gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą, t. y. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba be kita ko, turi teisę tvirtinti ūkinių gyvūnų laikymo reikalavimus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 9 dalies 2 punktas). Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje numatyta Savivaldybių administracijos kompetencija vykdant gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą, t. y., vadovaudamosi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintu gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu, Savivaldybių administracijos tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos(Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 2 punktas).

Be Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, bičių laikymą reglamentuoja kiti teisės aktai, kuriais remiasi ieškovas: Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-05-02 įsakymu Nr. B1-336 patvirtintas Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-31 įsakymu Nr. A-919(3.1) patvirtintos Gyvūnų laikymo Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės,- kurie remiantis aukščiau nurodytu įstatymu, yra priimti juos priėmusių institucijų kompetencijos ribose ir atitinka įstatymą, nes įstatymas detaliai nereglamentuoja bičių laikymo, tai suteikia teisę daryti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir konkrečios savivaldybės (šiuo atveju – Šiaulių rajono savivaldybės) administracijai.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-05-02 įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo 1 ir 2 punktai numato, kad gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato gyvūnų laikytojų pareigas, draudžiamus veiksmus, bendruosius ir specialiuosius reikalavimus gyvūnų laikymui ir priežiūrai, gyvūnų augintinių, bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikymo ir priežiūros reikalavimus savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse. Aprašo nuostatos taikomos gyvūnų laikymui savivaldybių teritorijoje esančiose kaimo ir miesto gyvenamosiose vietovėse. Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-05-02 įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo 3 punktą mėgėjų sodų sklypuose, kurie yra sodininkų bendrijos teritorijoje, leidžiamų laikyti smulkių gyvūnų (triušių, nutrijų, šunų, paukščių, bičių ir kt.) rūšių sąrašas, jų laikymo tvarka ir sąlygos gali būti nustatomos sodininkų bendrijos vidaus tvarkos taisyklėse, kurių nuostatos neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2728; 2012, Nr. 122-6126), šio Aprašo ir gyvūnų laikymo atitinkamos savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių nuostatoms. Atkreiptinas dėmesys, kad sodininkų bendrijos „Žalieji Gervėnai“ vidaus tvarkos taisyklių 22 punktas leidžia laikyti bites, nekonkretizuojant ir nenustatant jų laikymo tvarkos ir sąlygų (12-16 b. l.).

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-05-02 įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo 27-36 punktai numato reikalavimus bičių laikymui. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-05-02 įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo 36 punktas numato, kad bičių laikytojas, turintis bityną savivaldybės gyvenamojoje vietovėje, aktyvios bičių veiklos metu turi užtikrinti: kad nuo jo įrengtų avilių, esančių bityne, būtų ne mažesnis kaip 100 m atstumas iki rekreacinių teritorijų, ne mažesnis kaip 10 m atstumas iki kelio, pėsčiųjų ar dviračių tako, ne mažesnis kaip 5 m atstumas iki besiribojančios žemės valdos, kurioje yra gyvenamieji namai, ne mažesnis kaip 50 m atstumas iki statinių, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, arba žemės valdų, kuriose ganomi ūkiniai gyvūnai. Minimalių atstumų reikalavimas aviliams netaikomas, kai teritorija, kurioje jie įrengti, yra aptverta tvora arba apsodinta gyvatvore, ne žemesne kaip 2 m aukščio (36.1 punktas); ir kad būtų laikoma ne daugiau kaip 1 bičių šeima 1 are žemės valdos, išskyrus atvejus, kai bičių laikytojas turi visų besiribojančių žemės valdų savininkų ar naudotojų rašytinius sutikimus, kuriais patvirtinama, kad žemės valdos savininkai ar naudotojai leidžia bičių laikytojui laikyti daugiau kaip 1 bičių šeimą 1 are žemės valdos (36.3 punktas). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui A. J. nuosavybės teise priklauso 0,0852 ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (6 b. l.). Jis minėtame žemės sklype šiuo metu laiko 6 bičių avilius, bitės neagresyvios, kaip nurodyta 2014-07-24 bityno patikrinimo akte (51-55 b. l.), nes per kelis metus pakeitė jas į neagresyvias. Bites laiko apie 20 metų. Ieškovo sodo žemės sklypo numeris (duomenys neskelbtini), jis ribojasi su dviem žemės sklypais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iš kitų dviejų pusių yra gatvė ir pravažiavimas, t. y., iš dviejų pusių kaimynų nėra. Nuo gatvės pusės yra 2 m gyvatvorė, nuo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) yra žemesnė gyvatvorė (gal 1 m), nuo (duomenys neskelbtini) sklypo yra atitvaras iš medžių. Po 2013 m. patikrinimo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai jį įpareigojo atitraukti avilius 5 m atstumu nuo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), jis tai padarė, todėl šiais metais bityno tikrinimo metu minėtų pažeidimų nerasta. Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad du aviliai yra žymiai toliau, trys- viduryje žemės sklypo, prie žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) visai nėra avilių, vienas avilys yra šalia gatvės (pravažiavimo), tačiau jis randasi nuo gatvės 8-10 m, be to, ten yra 2 m aukščio gyvatvorė. Sodo bendrijoje bites laiko dar trijuose žemės sklypuose, tačiau jie yra toliau, todėl ieškovo laikomas bitynas atitinka Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-05-02 įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo 27-36 punktuose numatytus reikalavimus bičių laikymui, ką patikrinimo akte pastebėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, jie dėl bičių laikymo pastabų ieškovui neturėjo (51-55 b. l.). Be to, taip pat pažymėtina, kad ieškovas jam nuosavybės teise priklausančiame 0,0852 ploto žemės sklype laiko 6 bičių avilius, kai gali laikyti iki 8 (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-05-02 įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo 36.3 punktas).

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-31 įsakymu Nr. A-919(3.1) patvirtintų Gyvūnų laikymo Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 1 ir 2 punktai numato, kad gyvūnų laikymo Šiaulių rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato gyvūnų laikytojų pareigas, draudžiamus veiksmus, bendruosius ir specialiuosius reikalavimus gyvūnų laikymo ir priežiūros reikalavimus Šiaulių rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse (toliau – savivaldybės teritorija). Taisyklių nuostatos taikomos visoje savivaldybės teritorijoje. Pagal minėtų Taisyklių 3 punktą mėgėjų sodų sklypuose, kurie yra sodininkų bendrijos teritorijoje, leidžiamų laikyti smulkių gyvūnų (triušių, nutrijų, šunų, paukščių, bičių ir kt.) rūšių sąrašas, jų laikymo tvarka ir sąlygos gali būti nustatomos sodininkų bendrijos vidaus tvarkos taisyklėse, kurių nuostatos neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2728; 2012, Nr. 122-6126), Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašui (Žin., 2013, Nr. 48-2427) ir šių Taisyklių nuostatoms. Bitės Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse turi būti laikomos pagal Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-31 įsakymu Nr. A-919(3.1) patvirtintų Gyvūnų laikymo Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 28-37 punktus. Minėtų taisyklių 37 punktas numato, kad nuo bičių laikytojo įrengtų avilių, esančių bityne, būtų ne mažesnis kaip 100 m atstumas iki rekreacinių teritorijų, ne mažesnis kaip 10 m. atstumas iki kelio, pėsčiųjų tako, ne mažesnis kaip 5 m atstumas iki besiribojančios žemės valdos, kurioje yra gyvenamieji namai, ne mažesnis kaip 50 m atstumas iki statinių, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, arba žemės valdų, kuriose ganomi ūkiniai gyvūnai. Minimalių atstumų reikalavimas aviliams netaikomas, kai teritorija, kurioje jie įrengti, yra aptverta tvora arba apsodinta gyvatvore, ne žemesne kaip 2 m aukščio (37.1 punktas); ir kad būtų laikoma ne daugiau kaip 1 bičių šeima 1 are žemės valdos, išskyrus atvejus, kai bičių laikytojas turi visų besiribojančių žemės valdų savininkų ar naudotojų raštiškus sutikimus, kuriais patvirtinama, kad žemės valdos savininkai ar naudotojai leidžia bičių laikytojui laikyti daugiau kaip 1 bičių šeimą 1 are žemės valdos (37.3 punktas), t. y. atkartoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-05-02 įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo 36 punkte numatytus reikalavimus ir kaip jau išdėstyta aukščiau, ieškovo laikomas bitynas atitinka tiek įstatymo, tiek poįstatyminių teisės aktų reikalavimus, minėti teisės aktai yra priimti atitinkamų institucijų jų kompetencijos ribose, jų privaloma laikytis, jiems negali prieštarauti nei sodininkų bendrijos vidaus tvarkos taisyklių nuostatos, nei sodininkų bendrijos „Žalieji Gervėnai“ visuotiniame narių susirinkime priimti nutarimai.

Pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad sodininkų bendrijos „Žalieji Gervėnai“ 2014 m. gegužės 31 d. visuotiniame susirinkime priimti nutarimai: „viename sodo sklype (nesvarbu kokio dydžio) laikyti galima ne daugiau kaip 3 avilius; sodininkui J. per 1 mėnesį nuo susirinkimo datos sumažinti avilių skaičių iki trijų; sodo bendrijos vidaus taisyklėse įvesti nutartį dėl bičių laikymo sodo bendrijoje – galima laikyti ne daugiau 3 avilių viename sklype“,- prieštarauja Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymui, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-05-02 įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo 36.3 p. ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-31 įsakymu Nr. A-919(3.1) patvirtintų Gyvūnų laikymo Šiaulių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 37.3 p., kurie numato, kad būtų laikoma ne daugiau kaip 1 bičių šeima 1 are žemės valdos, išskyrus atvejus, kai bičių laikytojas turi visų besiribojančių žemės valdų savininkų ar naudotojų raštiškus sutikimus, kuriais patvirtinama, kad žemės valdos savininkai ar naudotojai leidžia bičių laikytojui laikyti daugiau kaip 1 bičių šeimą 1 are žemės valdos, todėl jie pripažintini negaliojančiais nuo priėmimo momento (CK 2.82 str. 4 d.).