Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2019-05-02 · Civilinė byla Nr. 2-308-1079/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-02
Bylos Nr.
2-308-1079/2019
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-00863-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Ieškovas
J. B.
Atsakovas
S. B.
Advokatai
Valdas Falkauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-308-1079/2019Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00863-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.1.7.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 2 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,dalyvaujant ieškovei J. B., jos atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei,atsakovui S. B., jo atstovui advokatui Valdui Falkauskui,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje atstovei Genovaitei Eidukienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. patikslintą ieškinį atsakovui S. B., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Joniškio rajono savivaldybėje dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pakeisti 2012 m. birželio 1 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-114-645/2012 priteistą nepilnamečiams vaikams G. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir T. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo S. B. jo nepilnamečiams vaikams G. B. ir T. B. po 200 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog šiuo metu priteistas išlaikymo dydis netenkina vaikų poreikių: dukra mokosi (duomenys neskelbtini), lanko vairavimo kursus, kurių kaina 300 Eur, turi daug veiklų tiek ugdymo įstaigoje, tiek už jos ribų; sūnus yra paauglys, mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, 7 klasėje, planuoja mokytis gimnazijoje, todėl teks važinėti į Joniškį, aktyviai sportuoja, todėl reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai. Vaikų išlaikymui per mėnesį reikalinga ne mažesnė kaip 400 Eur suma kiekvienam. Atsakovas nemoka priteisto išlaikymo, jo išlaikymo įsiskolinimas kiekvienam vaikui yra po 4101,67 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutinka, motyvuodamas tuo, kad jo yra sunki materialinė padėtis, nuo 2014 m. jis yra neįgalus ir pragyvena tik iš 122 Eur neįgalumo pensijos. Sutarto išlaikymo jis jau seniai negali teikti dėl objektyvių priežasčių, tenkinus ieškinį, jo įsiskolinimas augtų, ir jam pačiam atsirastų esminė žala.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Joniškio rajono savivaldybėje pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimą padidinti priteisto vaikams išlaikymo dydį. Nurodė, kad ieškovei neturi būti perkelta visa nepilnamečių vaikų išlaikymo pareiga, o atsakovas nuo šios pareigos atleistas.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir nurodė, kad vaikai paaugo, jų poreikiai didėja, todėl jiems reikalingas didesnis išlaikymas. Maistui kiekvienam vaikui mėnesiui reikia 250 Eur, jiems kasdien į mokyklą įdeda po 4 Eur nusipirkti pavalgyti. Sūnus sportuoja, jam reikalingi vitaminai, dukra turėjo nutukimo problemų, gerinosi sveikatą. Vaikų laisvalaikiui, ekskursijoms išleidžia po 50 Eur per mėnesį. Moka sūnui sveikatos draudimą 50 Eur per metus. Vadovėliams ir kanceliarinėms prekėms per metus kiekvienam vaikui išleidžia po 340 Eur. Sveikatos problemų vaikai neturi, specialieji poreikiai jiems nenustatyti. Vaikų poreikiai padidėjo, nes lanko užklasines veiklas – pvz., skautų būrelį, kur reikalinga palapinės, miegmaišiai, kuprinės ir pan. Ji gauna minimalų darbo užmokestį, sugyventinis – 1000 Eur, taip pat augina kiaules ir jas parduoda. Atsakovas 7 metus nemoka vaikams išlaikymo, todėl gauna lėšas iš Vaikų išlaikymo fondo po 68 Eur. Jos sugyventinis padeda išlaikyti jos vaikus. Anksčiau nesikreipė į teismą, nes neturėjo pajamų. Ji turi nekilnojamojo turto, transporto priemonę. Vaiko tėvas niekada vaikais nesidomėjo, su gimtadieniais nesveikina. Vaikai retai nuvažiuoja pas tėvą. Tėvas kažkada dar litais vaikams yra davęs kažkiek pinigų.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė Daiva Balčiūnienė nurodė, kad tėvai turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši pareiga yra imperatyvi ir negali būti pateisinta gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinos ne tik tėvų turimos pajamos, turtas, bet ir tai, kokių priemonių ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, kad galėtų išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos negalima nei atsisakyti, nei perduoti, nei sustabdyti. Jei dėl ligos, nedarbo vienas iš tėvų negali teikti vaikams reikalingo išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas nepriklauso, ar kad vaikų poreikiai yra mažesni. Orientacinis kriterijus priteisiant vaikams išlaikymą yra minimali mėnesio alga – apie 400 Eur. Ieškovės pateiktas išlaikymo paskaičiavimas nėra per aukštas, atitinkantis minimaliausius vaikų poreikius. Atsakovas su paskaičiavimu sutinka, tačiau nurodė, kad neturi galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą. Atsakovas neieškojo galimybių teikti vaikams reikalingą išlaikymą, bet ieškojo priežasčių pateisinti savo nemokėjimą. Atsakovo atstovas nurodė, kad per dvi savaites užimtumo tarnyboje buvo paskelbta apie 30 laisvų darbo vietų, todėl manytina, kad apie pusę atsakovas galėjo pretenduoti, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jis bent pabandė ieškoti darbo ir jo nepriėmė. Vaikų interesai yra prioritetiniai, todėl prašo ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad turi du nepilnamečius vaikus ir vieną pilnametį. Po santuokos nutraukimo su ieškove vaikams išlaikymo niekada neteikė, kartais jiems duodavo po 50 Lt, kai jie atvažiuodavo. Su išaugusiais vaikų poreikiais sutinka, tik neturi finansinių galimybių teikti nustatyto ir prašomo išlaikymo. Jam nuo 2014 metų nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, nes darbe nukrito iš 12 m. aukščio. Neturi galimybės susirasti darbo dėl sveikatos būklės, jam neterminuotai nustatytas neįgalumas. Gali dirbti po 2 val. iki pietų ir 2 val. po pietų, gali kelti tik 3 kg. Per pastaruosius dešimt metų yra dirbęs prekybos centre, dėliojo prekes, 2011 m. seniūnijoje pjovė žolę. Jis niekada pastoviai nedirbo, turi vidurinį išsilavinimą, profesijos nėra įgijęs, užimtumo tarnyboje neregistruotas, jam skirta 122 Eur socialinė pašalpa. Iš savo socialinės pašalpos perka vaistus ir maistą. Išleidžia 40-50 Eur kompensuojamiems vaistams, 28 Eur moka už telefoną ir kabelinę televiziją, 50 Eur lieka maistui. Jį išlaiko mama. Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nes ji siunčia mokytis, o jis jaučiasi tam per senas. Gal ir yra kur nors darbų, kur jis galėtų dirbti, bet ne Joniškyje. Prieš tris metus yra kreipęsis dėl pagalbinio darbininko pareigų. Jam trūksta darbo stažo, kad gautų netekto darbingumo išmoką. Šiuo metu prižiūri mamą, jai nustatyti specialieji poreikiai, daugiau brolių, seserų jis neturi. Mama jis rūpinasi nuo skyrybų su ieškove ir dėl to niekur nedirba. Dėl socialinių paslaugų nesikreipė, nes mama nesutinka, kad jai būtų skirta socialinė darbuotoja. Mama gauna pensiją 250 Eur ir slaugos išmoką 230 Eur. Kadangi ji nevaikšto, tai jam duoda pinigų, jis nuperka, ko reikia. Šių pajamų pakanka pragyventi, nebadauja. Jo tėvas pensininkas, kartu su jais negyvena nuo jo skyrybų su ieškove. Pasirašydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo, jis pajamų neturėjo. Įsiskolinimą vaikams jam padės padengti giminės. Maisto produktais iš savo užauginto ūkio ieškovei niekada nepadėjo.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Valdas Falkauskas nurodė, kad 2012 m. nutraukiant santuoką, susitarimas dėl išlaikymo vaikams teikimo buvo neadekvatus, neproporcingas ir neįvykdomas. Atsakovas tik 2011 m. ir 2015 m. turėjo nuolatinį darbą. 2012 m. jis neturėjo nuolatinių pajamų ir neturėjo jokių galimybių teikti formaliai įteisinto išlaikymo. Po septynių metų kreipiantis į teismą dėl išlaikymo padidinimo, prašoma keisti nesąžiningos sutarties sąlygas. Ieškovės turtinė padėtis nuo 2012 m. yra galbūt pagerėjusi, tačiau atsakovo turtinė padėtis yra pablogėjusi, nes neįgijo nei pastovaus darbo, nei pastovių pajamų, 2014 m. tapo neįgalus, jam apribotas darbingumas. Jo pajamos nuo 2012 m. yra stabilios – 122 Eur, tai yra keturis kartus žemiau skurdo ribos. Už tokias pajamas jis pats negali pragyventi. Jis pripažįsta pareigą išlaikyti vaikus, bet neturi galimybės jos įgyvendinti. Įsiskolinimas auga, nes atsakovas negali rasti darbo pagal savo sveikatos būklę ir neturi turto, kad galėtų teikti vaikams išlaikymą. Veikti aktyviai riboja situacija darbo rinkoje. Iš pateikto laisvų darbo vietų sąrašo akivaizdu, kad specialių subsidijuojamų darbo vietų neįgaliesiems nėra, specialiai tokios darbo vietos nekuriamos ir bedarbiams jų nesiūlo. Objektyvios galimybės teikti išlaikymą neįrodytos. Akivaizdu, kad vaikai auga, todėl jiems galėjo atsirasti papildomų poreikių, tačiau jų padidėjimas neįrodytas. Ieškovė turėjo pateikti įrodymus, koks išlaikymo dydis yra reikalingas. Ginčijamu laikotarpiu atsakovas negalėjo teikti vaikams išlaikymo, nebent tiek, kiek išieškojo antstolis. Kadangi antstolis nerado turto, pajamų, iš ko išlaikymą išieškoti, vadinasi atsakovas objektyviai negalėjo jo teikti. Motina jokios ataskaitos, kaip panaudojo išlaikymui skirtas lėšas, nepateikė. Abu tėvai išlaikymą turi teikti proporcingai savo turtinei padėčiai, didesnes pajamas uždirbantis tėvas turi prisiimti didesnę dalį išlaidų. Tėvų galimybės yra visiškai nelygios, todėl negalima reikalauti daugiau išlaikymo nei yra priteista. Teismo sprendimas neduos naudos, nes nebus iš ko išieškoti. Ieškovei nepagrindus vaikų poreikių, savo bei ieškovo galimybių teikti didesnį išlaikymą, prašo ieškinį atmesti.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje atstovė Genovaitė Eidukienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas vaikais nesidomi, nuo 2012 m. neteikia jiems išlaikymo. Vaikai auga, ekonominė situacija keičiasi, kasdien reikia tenkinti vaikų poreikius. Atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaikų auginimo ir jų poreikių tenkinimo. Ieškovei tenka didesnė išlaidų naštos dalis, nes vaikai gyvena su ieškove. 45 procentų darbingumo lygis tai nėra visiška negalia. Atsakovas, rūpindamasis savo vaikais, galėtų dirbti lengvą darbą. Ieškinys yra pagrįstas, tačiau dėl sumos palieka spręsti teismui. Atsakovas neišnaudojo visų galimybių prisidėti prie vaikų išlaikymo. Atsakovas neįrodė, kad ėmėsi visų priemonių, kad galėtų vaikams teikti išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas S. B. yra nepilnamečių vaikų G. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir T. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai; Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimu nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys sutarė, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina J. B., o atsakovas S. B. nepilnamečių vaikų išlaikymui mokės po 350 Lt (101,37 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki jų pilnametystės. Antstolės Vaivos Šimkienės 2019 m. vasario 27 d. raštas patvirtina, kad atsakovo išlaikymo įsiskolinimas nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d. G. B. ir T. B. sudaro kiekvienam po 4101,67 Eur. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. vasario 27 d. pažymos apie išmokėtas vaiko išlaikymo išmokas matyti, kad G. B. ir T. B. vaiko išlaikymo išmoka mokama nuo 2012 m. balandžio 1 d. Ugdymo įstaigų pateiktose pažymose matyti, kad T. B. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, 7 klasėje, lanko neformaliojo švietimo būrelius – technologijų „Smaguriai“ ir sporto „Olimpiečiai“, o G. B. mokosi (duomenys neskelbtini) III gimnazijos (11-oje) klasėje ir užklasinėje veikloje nedalyvauja. Ieškovės skaičiavimu, ji dukters išlaikymui kas mėnesį išleidžia 415,00 Eur: maistui – 250,00 Eur; higienos priemonės – 20,00 Eur; kanceliarinės priemonės – 20,00 Eur; telefonui – 10,00 Eur; vitaminai, imuniteto stiprinimo papildai – 15,00 Eur; laisvalaikiui, ekskursijoms ir pan. – 50,00 Eur; būsto išlaikymui – 50,00 Eur; per metus papildomai patiria 980,00 Eur išlaidų (išlaidos vienam mėnesiu – 81,67 Eur): mokyklinė ir sportinė apranga – 150,00 Eur; striukės – 200,00 Eur; avalynė – 200,00 Eur; kiti rūbai – 200,00 Eur; vaistai – 30,00 Eur; mokymosi, lavinimo priemonės (vadovėliai, grožinė literatūra, ir kt.) – 100,00 Eur; atostogoms, šventėms – 100,00 Eur; visos išlaidos dukros Gretos išlaikymui kas mėnesį yra 496,67 Eur. Iš vairavimo mokyklos „Autotodis“ 2019 m. sausio 4 d. pažymos matyti, kad G. B. B kategorijos vairavimo kursų kaina bus 300 Eur. S. T. išlaikymui ieškovė kas mėnesį išleidžia 415,00 Eur: maistui – 250,00 Eur; higienos priemonės – 20,00 Eur; kanceliarinės priemonės – 20,00 Eur; telefonui – 10,00 Eur; vitaminai, imuniteto stiprinimo papildai – 15,00 Eur; laisvalaikiui, ekskursijoms, ir pan. – 50,00 Eur; būsto išlaikymui – 50,00 Eur; per metus papildomai patiria 1030,00 Eur (išlaidos vienam mėnesiu – 85,83 Eur): mokyklinė ir sportinė apranga – 200,00 Eur; striukės – 200,00 Eur; avalynė – 200,00 Eur; kiti rūbai – 150,00 Eur; vaistai – 30,00 Eur; mokymosi, lavinimo priemonės (vadovėliai, grožinė literatūra ir kt.) – 100,00 Eur; atostogoms, šventėms – 100,00 Eur; sveikatos ir gyvybės draudimas (nekaupiamasis) – 50,00 Eur; iš viso išlaidų sūnaus T. išlaikymui kas mėnesį 500,83 Eur. Iš SODRA duomenų bazės išrašo matyti, kad J. B. dirba (duomenys neskelbtini) individualioje įmonėje, gauna kintantį darbo užmokestį, artimą minimaliam – apie 440,00 Eur neatskaičius mokesčių. Nekilnojamojo turto registre ieškovės vardu registruota ½ dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Kelių transporto registre jos vardu registruotas 1994 m. automobilis AUDI 80 AVANT. Iš SODRA duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovas niekur nedirba, nuo 2010 m. metų atsakovas yra dirbęs du kartus po du mėnesius: nuo 2011 m. rugsėjo 21 d. iki 2011 m. lapkričio 21 d. ir nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2015 m. kovo 12 d, darbdavys – (duomenys neskelbtini). Lietuvos darbo biržos duomenų bazės išrašas patvirtina, kad atsakovas užimtumo tarnyboje neregistruotas. Iš byloje esančio darbo pasiūlymų užimtumo tarnyboje sąrašo matyti, kad užimtumo tarnyboje skelbiami 36 galiojantys darbo pasiūlymai. Iš byloje esančio Neįgaliojo pažymėjimo matyti, kad atsakovui S. B. nuo 2014 m. liepos 31 d. nustatytas 45 proc. darbingumas. Atsakovas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokų negauna. Iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus pažymos matyti, kad atsakovas gauna 122 Eur socialinę pašalpą. Atsakovas registruotino nekilnojamojo turto neturi, savo vardu transporto priemonių nėra įregistravęs.

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (draudimo pareikšti tapatų ieškinį) galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymas akcentuoja galimybę ne bet kada sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, bet tik tuo atveju, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, taip pat iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų prievolės išlaikyti vaikus negalima atsisakyti vykdyti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba, mažai uždirba ir neieško geriau apmokamo darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti (didinti) išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė yra dirbanti, gauna minimalų darbo užmokestį, vaikų išlaikymo išmokas, gyvena ūkiškai, jos ir atsakovo nepilnamečius vaikus ieškovei padeda išlaikyti visiškai vaikams svetimas žmogus – ieškovės sugyventinis. Ieškovė nuosavybės teise yra įgijusi ½ dalį namo su priklausiniais ir ½ dalimi žemės sklypo, ieškovės vardu registruota transporto priemonė. Atsakovo turtinė padėtis yra sunkesnė nei ieškovės. Jis neturi nuosavybės teise valdomo turto, yra darbingo amžiaus, iš dalies darbingas, nedirbantis, gauna minimalią socialinę pašalpą. Atsakovo paaiškinimai suponuoja išvadą, kad jis savarankiškai darbo neieško, į užimtumo tarnybą nesikreipia, profesijos įgyti nesiekia. Atsakovas negalėjimą teikti vaikams išlaikymo motyvuoja sveikatos būkle, tačiau, teismo vertinimu, jam nustatytas ribotas darbingumas (45 % darbingas) neužkerta kelio susirasti darbą pagal savo galimybes ir gauti darbines pajamas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Akivaizdu, kad atsakovas nors ir iš dalies, tačiau yra darbingas. Jo galimybės susirasti darbą mažesnės, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas dėjo bent kokias pastangas siekdamas įsidarbinti (pvz. dalyvavo darbo pokalbiuose, tobulino save ar siekė įgyti specialybę, persikvalifikuoti, atliko kitus aktyvius veiksmus darbinėms pajamoms gauti). Taip pat byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovui nepavyko įsidarbinti būtent dėl priežasčių, susijusių su jo sveikatos būkle ir jam nustatytu neįgalumu. Priešingai, teismui jis aiškiai nurodė, kad užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, nes pastaroji siunčia mokytis, o tam, jo manymu, jis yra per senas. Įrodymų, kad jis prižiūri savo sergančią motiną ir dėl to negali dirbti, byloje taip pat nepateikta. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, jog atsakovas, kaip privalantis teikti išlaikymą asmuo, dėl nerūpestingumo nesiima priemonių tam, kad gautų atitinkančias savo amžių, išsilavinimą bei sveikatos būklę pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Pajamų neturėjimas ir negalėjimas ar nenoras įsidarbinti, negali būti teisėtu pagrindu paneigti vaikų teisę gauti jų poreikių tenkinimui reikalingą išlaikymą.

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad tam tėvui, su kuriuo gyvena vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimu. Nagrinėjamu atveju, kaip tik šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, o tai lemia, jog nepaisant to, kad ji gauna didesnes pajamas nei atsakovas, ieškovei tenka didesnė nei atsakovui rūpesčių bei finansinė našta išlaikant nepilnamečius vaikus, kadangi gyvenant su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų. Tačiau tai, kad atsakovo pajamos yra minimalios, nesuteikia atsakovui pagrindo dar didesnę išlaikymo naštą perkelti ieškovei.

Atsakovas su vaikais nebendrauja, prie jų išlaikymo neprisideda, yra susidaręs priteisto išlaikymo įsiskolinimas. Pažymėtina, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Atsakovas, nors ir turintis sveikatos problemų, privalo dėti maksimalias pastangas gauti papildomų pajamų ir teikti savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą.

Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pagrindas yra vaiko poreikiai. Todėl siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Prašydama padidinti vaikui priteistą išlaikymą, ieškovė savo reikalavimą grindė išaugusiais vaikų poreikiais, pasikeitusia ekonomine situacija. Atsakovas neginčijo, kad kiekvieno vaiko išlaikymui gali reikėti 400 Eur. Teismas sutinka, kad praėjus 7 metams nuo ankstesnio išlaikymo dydžio nustatymo, per šį laikotarpį ne tik padidėjo prekių ir paslaugų kainos, bet ir pasikeitė šalių vaikų amžius, todėl šios aplinkybės taip pat objektyviai lemia padidėjusius vaiko poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Natūralu, kad iš atsakovo priteisto išlaikymo gali nepakakti ir yra būtina didinti nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriamas lėšas. Ieškovė pateikė išlaikymui reikalingų lėšų paskaičiavimą, prašydama padidinti vaikams išlaikymą iki 200,00 Eur. Tačiau proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti. Be to, įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus šalių galimybes teikti vaikams išlaikymą, aktualus yra CK 3.198 straipsnio 1 dalies reglamentavimas, numatantis, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei teismo posėdžio metu išklausęs proceso dalyvių paaiškinimų, atsižvelgdamas į vaikų poreikius, abiejų šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, išlaikytinių skaičių, į bendrą pragyvenimo, infliacijos lygį, Lietuvoje nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį atskaičius mokesčius, bei tai, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, konstatuoja, jog atsakovas nors ir būdamas ribotai darbingas, turi galimybes gauti didesnes pajamas nei minimalią socialinę pašalpą ir teikti didesnį išlaikymą vaikams, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, sprendžia, jog ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir 2012 m. birželio 1 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytas šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydis nuo 101,37 Eur padidintinas iki 140,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. spalio 8 d. iki vaikų pilnametystės (CK 3.192, 3.194, 3.201 straipsniai).

Priteistas išlaikymas indeksuotinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Ieškovė J. B. paskirtina uzufrukto teise tvarkyti G. B. ir T. B. išlaikymui priteistas lėšas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis.).

Pažymėtina, jog vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams, o ne visos šeimos poreikių tenkinimui.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 600 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, ir 726,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1326 Eur. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinus 39,17 procento ieškovės reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina 519,39 Eur patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovui 2018 m. spalio 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. 2.5.(NTP-2)-18-T-3041-18827 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ suteikta antrinė teisinė pagalba ir jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio, todėl žyminis mokestis valstybei iš atsakovo nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

CPK 96 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai. Šioje byloje atmesta reikalavimų dalis sudaro 60,83 procentai. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. gruodžio 18 d. pažymos ir 2019 m. balandžio 17 d. pažymų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nustatyta, kad valstybės patirtos išlaidos už pirmosios instancijos teisme atsakovui S. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 401,96 Eur, todėl proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai valstybei iš ieškovės priteistina 244,51 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 99 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 270 straipsniai, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2012 m. birželio 1 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-114-645/2012 priteistą nepilnamečiams vaikams G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydį ir priteisti iš S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikų G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 140,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) nuo 2018 m. spalio 8 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų G. B. ir T. B. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, pripažinti negaliojančiu 2012 m. birželio 1 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-114-645/2012 iš atsakovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikų G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteistą išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Lt (101,37 Eur) iki vaikų pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 519,39 Eur (penkis šimtus devyniolika eurus 39 ct) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 244,51 Eur (du šimtus keturiasdešimt keturis eurus 51 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja Sigita Rozgaitė