Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, 187 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 286 straipsnį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį 15 (penkiolikos) parų arešto bausme;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pagal BK 286 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, 187 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir skirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas ir iš E. L. priteista 793,96 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo L. D. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš E. L. priteista 70 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. 2019 m. lapkričio 24 d. apie 04.25 val., (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sėdėdamas policijos tarnybinio automobilio „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikino sulaikymo patalpoje ir nevykdydamas policijos pareigūnų – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiųjų patrulių L. D. ir M. G. teisėtų reikalavimų – ištiesti rankas antrankių uždėjimui bei persėsti į kito policijos tarnybinio automobilio „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikino sulaikymo patalpą, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui – vyriausiajam patruliui L. D., tai yra tyčia ranka sugriebė nukentėjusįjį L. D. už kaklo ir, jį stumdamas, užvertė ant automobilio „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio dangčio, tuo sukeldamas nukentėjusiajam L. D. fizinį skausmą. Tęsdamas nusikalstamą veiką ir nubėgęs prie (duomenys neskelbtini), nevykdydamas jį pasivijusių policijos pareigūnų – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiųjų patrulių L. D. ir S. Š. reikalavimų ištiesti rankas antrankių uždėjimui, S. Š. dedant antrankius, tyčia standindamas prie krūtinės pritrauktas rankas ir priešindamasis specialios priemonės panaudojimui, padarė nukentėjusiajai S. Š. pomentinio raumens sausgyslės plyšimą, viršdyglinio raumens sausgyslės patempimą ir trauminį petinio nervinio rezginio uždegimą, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios S. Š., vykdžiusios tarnybines pareigas, sveikatą;

1.2. 2019 m. lapkričio 24 d. apie 04.25 val., (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pasipriešinęs policijos pareigūnui – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiajam patruliui L. D. ir siekdamas pasišalinti, bėgdamas pro stovintį (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinį automobilį „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia užkliudė galinio vaizdo veidrodėlį 166,88 Eur vertės ir sugadino nedidelės vertės (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato turtą už 166,88 Eur;

1.3. 2020 m. kovo 20 d. apie 18.25 val., bute (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, tyčia sudavė smūgį kumščiu nukentėjusiajam E. Č. į veidą, tuo sukėlė nukentėjusiajam E. Č. fizinį skausmą.

2. Kauno apylinkės teismas, apkaltinamajame nuosprendyje spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, atsižvelgė į E. L. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, į atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, įvertino duomenis apie ankstesnius teistumus ir taikytų bausmių įtaką jo elgesiui, į su darbine veikla bei baustumais administracine tvarka susijusius duomenis ir sprendė, kad E. L. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuosprendį pakeisti ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams. Prokuroras apeliacinį skundą prašė atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. L. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu E. L. pripažinus kaltu pagal BK 286 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, 187 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Apeliaciniame skunde už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, taip pat ir galutinė subendrinta bausmė rūšies ir dydžio aspektu nėra ginčijama. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. L. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, taip pat ir subendrintą bausmę, bausmių skyrimą ir reglamentuojančias BK normas taikė neteisingai, nenustatė. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reglamentuoti BK 54 straipsnyje, kurio pirmoje dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, numatytas BK 59, 60 straipsniuose. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Nuosprendžio turinys patvirtina, kad iš esmės į visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes buvo atsižvelgta ir jos buvo įvertintos teisingai. Buvo atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų skaičių, jų tyčinį pobūdį ir pavojingumą, vieną atsakomybę lengvinančią ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, įvertinti nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys – praeityje E. L. jau buvo teistas 7 kartus, baustas administracine tvarka. Taigi pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšis už atskiras E. L. padarytas nuskalstamas veikas ir nustatydamas jų dydį, bei skirdamas galutinę subendrintą bausmę, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą ir bendrinimą, nepažeidė, skiriamą bausmę motyvavo. Nors pirmosios instancijos teismas su nuteistojo šeimine padėtimi susijusių aplinkybių, motyvuodamas bausmės skyrimą, atskirai nevertino, taip pat klaidingai nurodė, kad nuteistasis nedirba, teisėjų kolegijos nuomone, tai esminės reikšmės skiriant bausmę E. L. neturėjo. Nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas nors ir buvo paskirtos griežčiausios rūšies bausmės – terminuotas laisvės atėmimas, jų dydis nustatytas mažesnis, negu vidurkis, BK 61 straipsnio pažeidimai nepadaryti.

7. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš tikrųjų atskirai neaptarė BK 75 straipsnio taikymo galimybės, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu taikyti minėto BK straipsnio nuostatas ir E. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, nėra pagrindo, taigi nėra ir pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad paskiriant realią laisvės atėmimo bausmę jis buvo nubaustas per griežtai.

8. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuoja BK 75 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį (redakcija nuo 2017 m. spalio 6 d.), asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Aptarta norma aiškiai įtvirtina teismo teisę, bet ne pareigą, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kai be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, BK 75 straipsnio taikymui turi būti konstatuotas ne tik nuteistojo atitikimas formaliems šios normos taikymo pagrindams, kuriuos E. L. analizuojamu atveju atitinka, bet ir teismui turi nekilti jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad atidėjus paskirtos bausmės vykdymą ir paskyrus baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, nuteistojo atžvilgiu bausmės tikslai, tiek nubaudimo, tiek prevenciniai, bus pasiekti.

9. Vertinamu atveju konstatuoti, kad bausmės paskirtis atidėjus E. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas bus užtikrinta ir šio instituto taikymas padės įgyvendinti bausmės tikslus, teisėjų kolegija neturi pagrindo. E. L. skundžiamu nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmė paskirta už keturių tyčinių nusikalstamų veikų, tame tarpe ir sukėlusių realias pasekmes asmenų sveikatai ir turtui, padarymą. Kaip minėta, E. L. šis teistumas nėra pirmas. Praeityje E. L. už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą teistas septynis kartus – 2010 m. spalio 19 d., 2011 m. lapkričio 2 d., 2012 m. birželio 11 d., 2013 m. gegužės 29 d., 2014 m. spalio 13 d., 2015 m. kovo 13 d., 2015 m. balandžio 16 d. Visais atvejais jam buvo paskirtos griežčiausios rūšies bausmės – terminuotas laisvės atėmimas, kurių vykdymas dviem atvejais buvo atidėtas. Tačiau tai reikšmingos įtakos pozityviems nuteistojo elgesio pokyčiams neturėjo, nuo teisei priešingo elgesio jo nesulaikė. Nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo pripažintas kaltu ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, E. L. padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą ir tai nuosprendyje pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą (nusikalstamą veiką padarė recidyvistas). Skunde nurodoma aplinkybė, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė praėjus 3 metams po bausmės atlikimo, šią aplinkybę laikant įrodančia, kad nuteistasis savo gyvenimo būdą ir elgesį pakeitė, teisėjų kolegijos vertinimu leidžia daryti priešingą išvadą – kad nuteistasis ilgesnį laiką išlaikyti tinkamą elgesį, nepažeisti įstatymų reikalavimų vis tik nesugeba ir yra linkęs daryti teisės pažeidimus. Tokią išvadą patvirtina ir duomenys apie nuteistojo baustumus administracine tvarka, iš kurių matyti, kad 2016–2019 metų laikotarpyje už administracinius nusižengimus E. L. baustas ne vieną kartą. Nuteistojo akcentuojami šeiminiai ryšiai, darbinė veikla neabejotinai yra svarbios aplinkybės vertinant asmens elgesio, mąstymo ir požiūrio pozityvių pokyčių pakankamumą, tačiau šiuo konkrečiu atveju jos vis tik nelaikytinos pakankamomis BK 75 straipsnio nuostatų taikymui. Iš nuteistojo pateiktų duomenų (santuokos sudarymo įrašo, gimimo įrašo) matyti, kad šeiminės aplinkybės egzistavo ir iki nusikalstamų veikų padarymo, tačiau tai nebuvo veiksniu, sulaikiusiu nuteistąjį nuo nusikaltimų darymo ir skatinusių tik teisėtą jo elgesį. Taigi akivaizdu, kad šeiminės aplinkybės E. L. pozityviems elgesio bei požiūrio į įstatymų laikymąsi pokyčiams reikšmingos įtakos neturėjo. Tai, kad nuteistasis nuo 2020 m. birželio 15 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbines funkcijas atlieka gerai, drausminių nuobaudų neturi, yra teigiamai nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė, tačiau, įvertinus, kad darbinė patirtis nėra ilgalaikė ir nuolatinė, vien tik jos, esant aukščiau aptartų nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų visumai, taip pat nepakanka išvadai, kad taikant BK 75 straipsnį ir atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bausmės tikslai bus pasiekti. Su darbine veika susijusių aplinkybių kontekste pažymima ir tai, kad iš nuteistojo skundžiamu nuosprendžiu yra priteisti civiliniai ieškiniai, tačiau baudžiamojoje byloje jokių objektyvių duomenų, kad nuteistasis, dirbdamas ir gaudamas pajamas, šiuos ieškinius atlyginio, ar pradėjo juos atlyginti, nėra.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų aplinkybių ir faktų visuma neteikia pagrindo išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Todėl tenkinti nuteistojo prašymą ir jam paskirto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti teisėjų kolegija neturi pagrindo. Šios išvados kontekste pažymėtina, kad nors BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris jau buvo teistas ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos, tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-22-628/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020 ir kt.). Vertinamu atveju ne tik ankstesnių teistumų ir BK 75 straipsnio taikymo faktas, bet nuteistąjį charakterizuojančių ir šioje nutartyje aptartų aplinkybių visuma, taip pat paties nuteistojo požiūris į savo nusikalstamą elgesį (nors nuteistasis neneigė, kad padarė nusikalstamas veikas, iš jo paaiškinimų galima manyti, kad savo veiksmų kritiškai jis vis tik nevertina, pasekmėms yra abejingas) kelia pagrįstas abejones dėl to, kad bausmės tikslai atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą bus pasiekti. Nuteistojo skundo argumentai, jo pateikiamas subjektyvus aplinkybių, kaip pakankamų BK 75 straipsnio taikymui, vertinimas, nuosprendyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo jį keisti. Bausmė E. L. paskirta nepažeidžiant BK reikalavimų, aukščiau aptartų aplinkybių kontekste yra teisinga ir proporcinga tiek padarytų nusikalstamų veikų, tiek nuteistojo asmenybės pavojingumui ir nėra aiškiai per griežta.

11. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2015 nelaikytina precedentu šioje byloje, kadangi minėtos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės yra iš esmės skirtingos (skiriasi su padarytomis nusikalstamomis veikomis susijusios aplinkybės – kvalifikavimas pagal BK specialiosios dalies konkrečius straipsnius, jų skaičius, skiriasi nuteistųjų asmenybę charakterizuojantys duomenys).

12. Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendyje bausmės skyrimo ir individualizavimo klausimai išspręsti teisingai, baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai nepadaryti. Nuteistajam E. L. paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, paskirta tinkamai įvertinus tiek padarytų nusikaltimų, tiek nuteistojo asmenybės pavojingumą. Aptartų, su nuteistojo asmenybe susijusių aplinkybių, rodančių jo polinkį nusikalsti, visuma neduoda pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl nuteistojo skundas dėl bausmės švelninimo taikant BK 75 straipsnio nuostatas atmetamas, kaip nepagrįstas.

13. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam E. L., kurias sudaro 135 Eur (3 t. b. l. 75). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nors šioje byloje nuteistajam E. L. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas, tačiau bylos duomenimis nuteistasis E. L. buvo sudaręs teisinių paslaugų sutartį su advokatu Vitalijumi Jaroščenka (3 t. b. l. 70), kuris ir gynė nuteistąjį nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (3 t. b. l. 84). Atsižvelgiant į paminėta, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo E. L. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo E. L. 135 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų neišieškoti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.