Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Ramunei Brazdeikytei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. D., nukentėjusiems S. Š., E. Č., kaltinamajam E. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini) šaltkaviu, gyvena ir deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010 m. spalio 19 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d., laisvės atėmimo bausme 1 metams 2 mėnesiams, atidedant bausmės vykdymą 1 metams;

2) 2011 m. lapkričio 2 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimo bausme 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmė subendrinta su Jonavos r. apylinkės teismo 2010-10-19 nuosprendžiu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metai 4 mėnesiai, atidedant bausmės vykdymą 2 metams;

3) 2012 m. birželio 11 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 5 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmė subendrinta su 2011-03-02 nuosprendžiu ir paskirta 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) 2013 m. gegužės 29 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 str., 180 str. 1 d., 286 str. laisvės atėmimo bausme 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmė subendrinta su 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžiu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, 2013-08-14 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeista bausmė, paskirta 3 metai laisvės atėmimo;

5) 2014 m. spalio 13 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str.1 d. – 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, LR BK 63 str.4 d., 9 d. bausmė subendrinta su 2013 m. gegužės 29 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi), paskirta galutinė subendrinta bausmė 4 m. laisvės atėmimo;

6) 2015 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 286 str.- 6 mėn. laisvės atėmimu. LR BK 64 str.1 d., 3 d. prie paskirtos bausmės dalies pridėta 2013-08-14 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos 3 m. laisvės atėmimo bausmės, paskirta galutinė bausmė 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo

7) 2015 m. balandžio 16 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 259 str. 2 d., 64(1) str., 65 str. 1 d. 1 p. a p.p., 64 str. 1 d., 3 d. 1 m. 3 mėn. 26 d. laisvės atėmimo bausme. 2015-06-26 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi BK 64 str. 1 d., 4 d. 9 d. bausmė subendrinta su 2015-03-13 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu , paskirta galutinė subendrinta 3 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 286 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, 187 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. L. 2019 m. lapkričio 24 d. apie 04.25 val., Chemikų g. namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, Jonavoje, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sėdėdamas policijos tarnybinio automobilio Volkswagen Transporter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), laikino sulaikymo patalpoje ir nevykdydamas policijos pareigūnų – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiųjų patrulių L. D. ir M. G. teisėtų reikalavimų – ištiesti rankas antrankių uždėjimui bei persėsti į kito policijos tarnybinio automobilio Volkswagen Transporter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) laikino sulaikymo patalpą, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui – vyriausiajam patruliui L. D., tai yra tyčia ranka sugriebė nukentėjusįjį L. D. už kaklo ir, jį stumdamas, užvertė ant automobilio Volkswagen Transporter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) variklio dangčio, tuo sukeldamas nukentėjusiajam L. D. fizinį skausmą. Tęsdamas nusikalstamą veiką ir nubėgęs prie Chemikų g. namo Nr. (duomenys neskelbtini), Jonavoje, nevykdydamas jį pasivijusių policijos pareigūnų - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiųjų patrulių L. D. ir S. Š. reikalavimų ištiesti rankas antrankių uždėjimui, S. Š. dedant antrankius, tyčia standindamas prie krūtinės pritrauktas rankas ir priešindamasis specialios priemonės panaudojimui, padarė nukentėjusiajai S. Š. pomentinio raumens sausgyslės plyšimą, viršdyglinio raumens sausgyslės patempimą ir trauminį petinio nervinio rezginio uždegimą, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios S. Š., vykdžiusios tarnybines pareigas, sveikatą.

Jis gi, 2019 m. lapkričio 24 d. apie 04.25 val., Chemikų g. namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, Jonavoje, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pasipriešinęs policijos pareigūnui - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui L. D. ir siekdamas pasišalinti, bėgdamas pro stovintį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinį automobilį Volkswagen Transporter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tyčia užkliudė galinio vaizdo veidrodėlį 166,88 eurų vertės ir sugadino nedidelės vertės Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato turtą už 166,88 eurus.

Jis gi, 2020 m. kovo 20 d. apie 18.25 val., bute (duomenys neskelbtini) tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, tyčia sudavė smūgį kumščiu nukentėjusiajam E. Č. į veidą, tuo sukėlė nukentėjusiajam E. Č. fizinį skausmą.

Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, Nesunkus sveikatos sutrikdymas, Turto sunaikinimas ar sugadinimas

Kaltinamasis E. L. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad 2019 m. lapkričio 24 d. prie Chemikų g. (duomenys neskelbtini) namo jį norėjo sulaikyti pareigūnai. Neprisimena ar jie reikalavo ištiesti rankas, kad uždėtų antrankius. Šio reikalavimo nevykdė. Pripažįstą, kad pareigūną L. D. sugriebė už kaklo, nes nenorėjo būti sulaikytas. Tikri9ausiai jį parvertė ant variklio dangčio. Tada jis ištrūko ir pabėgo Chemikų gatve, o pareigūnai jį pasivijo. Prisimena, kad pareigūnai reikalavo sustoti, nebėgti ir leisti uždėti antrankius. Nežino, kuris iš pareigūnų norėjo uždėti antrankius, nes nuo papurkštų dujų ašarojo akys, tik girdėjo vyro ir moters balsus. Jis priešinosi ir neleido ištiesti rankų. Po kurio laiko antrankius jam uždėjo. Mano, kad pareigūnei S. Š. negalėjo padaryti tokių sužalojimų ir tyčinio smurto prieš ją nevartojo Tokį jo elgesį įtakojo girtumas. Dėl Policijos tarnybinio automobilio veidrodėlio sugadinimo gali paaiškinti, kad 2019 m. lapkričio 24 d. prie Chemikų g. (duomenys neskelbtini), tuo metu kai bėgo nuo pareigūnų kliudė veidrodėlį ir jį sulaužė. Nežino ar tai padarė tyčia ar netyčia. Nieko nematė, nes nuo papurkštų dujų ašarojo akys.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. D., apklaustas teisme parodė, kad 2019 m. lapkričio 23-24 dienomis dirbo su M. G. Naktį gavo pranešimą, kad asmuo padfaręs nusikalstamą veiką gali vykti iš Kauno į Jonavą. E. L. reikėjo pristatyti į Kauno areštinę. Nuvykus prie Chemikų g. namo Nr. (duomenys neskelbtini). E. L. norėjo persodinti į kitą tarnybinį automobilį. Nuėjęs prie automobilio galinės dalies, pamatė, kad E. L. blaškėsi, norėjo jį sutramdyti ir uždėti antrankius, tačiau jis nesileido. Tuomet E. L. jį abiem rankom sugriebė už kaklo ir parvertė ant greta stovėjusio automobilio variklio dangčio, jis E. L. atžvilgiu panaudojo dujas. E. L. pabėgo. Ranka nudaužė Policijos automobilio veidrodėlį ir sustojo prie Chemikų g. namo Nr. (duomenys neskelbtini). Mano, kad sustojo todėl, kad prieš jį buvo panaudota speciali priemonė – dujos. Jis ir S. Š. bandė uždėti antrankius, tačiau E. L. buvo stipriai sunėręs rankas ant krūtinės ir muistėsi. Kartu su S. Š. jį parvertė ant žemės, E. L. ir toliau neklausė jų reikalavimų, ištiesti rankas, todėl M. G. panaudojo tazerį. Buvo iškviestas pastiprinimas. Atvykus kitam automobiliui, E. L. buvo įsodintas į automobilį. Pareikštą civilinį ieškinį 1500 Eur sumai, pilnai palaiko. Tokią sumą nustatė remdamasis teismų praktika. Po įvykio gydėsi nereceptiniais vaistais. Į medikus dėl sužalojimų nesikreipė. Kaltinamasis tokiu savo elgesiu jį pažemino prieš kolegas.

Nukentėjusioji S. Š. apklausta teisme parodė, kad 2019 m. lapkričio 23-24 d. dirbo su G. P.. Per radijo ryšį išgirdo apie nusikaltimą Kaune ir, kad įtariamasis E. L. pasišalino į Jonavą. Jonavoje tikrino įtariamojo gevenamąsias vietas. Įtariamąjį susistabdė prie Chemikų (duomenys neskelbtini) namo ir jam buvo paaiškinta, kad jo automobilis bus nutransportuotas. Jai būnant prie tarnybinio automobilio, pamatė, kad E. L. bėga ir trenkėsi į automobilio veidrodėlį, jį sudaužė. Įtariamasis nubėgo iki Chemikų g. (duomenys neskelbtini) ir sustojo. Jis nepakluso reikalavimui ištiesti rankas, kad uždėti antrankius. Rankas laikė priekyje, įtempęs raumenis, sugniaužęs. Buvo iškviestas pastiprinimas ir E. L. įsodintas į automobilį. Dedant E. L. antrankius, įtariamasis griuvo ant žemės, viena antrankio kilpa buvo ant jos rankos, ji taip pat nukrito ir pajuto skausmą petyje. Vėliau paaiškėjo visi sužalojimai.

Liudytojas G. P., apklaustas teisme, parodė, kad gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, o po to apie neblaivų vairuotoją. Tai buvo tas pats asmuo – kaltinamasis. Jį sulaikė Chemikų g. pradžioje, apie tai buvo informuotas budėtojas ir paprašyta pagalba, nes jį reikėjo išvežti į Kauną. Kaltinamąjį pervedant iš vieno tarnybinio automobilio į kitą automobilį, išgirdo dunkstelėjimą, o akies krašteliu pamatė bėgantį asmenį ir du ar tris kolegas. Išlipęs iš automobilio pamatė nulaužtą automobilio veidrodėlį, kuris kabėjo ant laidų. Veidrodėlio nulaužimo momento nematė. Kai E. L. nusivijo, jis liko prie savo tarnybinio automobilio. Automobilio laikino sulaikymo kameros durys buvo atidarytos ir degė šviesa, galinės durys taip pat atidarytos, taip pat atrodė ir kolegų automobilis. M. G. per raciją paprašė pastiprinimo ir atvažiuoti prie parduotuvės „Maxima“ Chemikų g. Kai jis atvažiavo į vi9etą , kaltinamasis buvo paguldytas ant žemės ir jis dėjo antrankius. E. L. priešinosi, stangrino raumenis, tačiau buvo įsodintas į automobilį ir nuvežtas prie Chemikų g. (duomenys neskelbtini). Neprisimena kas ir kodėl S. Š. išvežė į priimamąjį, jam nežinomos ir jos sužalojimo aplinkybės. Po įvykio požiūris į L. D. pablogėjo, nes S. Š. jį apkaltino dėl jos sužalojimo.

Liudytoja M. M. (G.), apklausta teisme, parodė, kad 2019 m. lapkričio mėnesį dirbo kartu su L. D.. Gavo informaciją apie smurtą artimoje aplinkoje Kaune. Apie 4.00 val. buvo gauta informacija, kad tas pats asmuo sulaikytas Jonavoje, t.y. E. L.. Jis buvo patalpintas į tarnybinį automobilį. Bandant jam uždėti antrankius, priešinosi, todėl buvo panaudotos dujos. E. L. pabėgo link Chemikų (duomenys neskelbtini) namo. Pirmas bėgo L. D., o ji kartu su S. Š.. Kaltinamasis sustojo ir laikė priekyje prispaudęs rankas, kurias S. Š. bandė atgniaužti, kad uždėtų atrankius. Kaltinamąjį bandė sustabdyti ir žodžiu, tačiau jis neklausė. Mano, kad jis sustojo, nes buvo panaudotos dujos. Nepavykus uždėti antrankių L. D. ir S. Š. kaltinamąjį bandė pargriauti ant žemės, pargriauti pavyko, tačiau antrankių neuždėjo. Sutramdyti E. L. pavyko tik atvykus pastiprinimui. Vėliau ji sužinojo, kad buvo sužalota S. Š. Matė apgadintą tarnybinį automobilį. Veidrodėlio sugadinimo mechanizmo detalizuoti negali, nes nematė.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G-302/2020 (02) nustatoma, kad pomentinio raumens sausgyslės plyšimas, viršdyglinio raumens sausgyslės patempimas ir trauminis petinio nervinio rezginio uždegimas S. Š. galėjo būti padaryta užduotyje nurodytų aplinkybių metu staigiai ir stipriai patempus dešinę ranką. Minėti sužalojimai griuvimui nebūdingi. Sužalojimų padarymo metu S. Š. galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 62-64).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2019 m. lapkričio 24 d. apžiūrėjus automobilių stovėjimo aikštelę prie Chemikų g. namo Nr. (duomenys neskelbtini), Jonavoje, matomas aikštelėje stovintis skiriamaisiais ženklais pažymėtas policijos tarnybinis automobilis Volkswagen Transporter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio kairės pusės šoninio vaizdo veidrodėlis yra nulaužtas ir kabo ant laidų, stikliukas išdužęs. (1 t., b.l. 26-30).

Daiktų apžiūros protokolais nustatoma, kad apžiūrėta kompaktinė plokštelė su aštuoniais policijos tarnybinių automobilių vaizdo registratoriaus įrašais, 2019 m. gruodžio 23 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikta Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK RS vyr. tyrėjo E. P.. Trečiu ir ketvirtu numeriu apžiūrėtuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip 2019 m. lapkričio 24 d. 04.24 val., E. L., sėdėjęs Policijos tarnybinio automobilio Volkswagen Transporter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), laikino sulaikymo patalpoje, atitraukdamas rankas, nesileido, kad Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK RS vyr. patrulis L. D. jam antrankiais surakintų rankas, staigiu judesiu priartėjo prie L. D., kaire ranka griebė jį už kaklo ir, stumdamas į priekį, išlipo iš laikino sulaikymo patalpos, po to, L. D. prieš jį panaudojus specialią priemonę – dujas, pro kairę šio automobilio dalį, pasišalino (1 t., b.l. 110-119, 120-140, 141-164).

Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus pranešimu dėl tarnybinio automobilio nustatoma, kad tarnybinio automobilio Volkswagen Transporter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinto veidrodžio vertė – 166,88 Eur (2 t., b.l. 5-7).

Tarnybiniu pranešimu dėl pakeisto valstybinio numerio ženklo nustatoma, kad Policijos tarnybinio automobilio Volkswagen Transporter, valstybinio numerio (duomenys neskelbtini) ženklas 2018 m. rugpjūčio 5 d. buvo prarastas, todėl pakeistas į valstybinio numerio ženklą (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 1-3).

Alkoholio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo Nr. ARJF-0056 įrašų kopija nustatoma, kad 2019 m. lapkričio 24 d. 04.06 val. atlikus asmens blaivumo testą E. L., nustatyta 0,81 ‰ (promilė) girtumas (2 t., b.l. 94-97).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs.

Nusikaltimo, numatyto BK 286 str. – pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui – objektyvieji požymiai pasireiškia aktyviais veiksmais, dviem alternatyviais būdais: 1) panaudojant smurtą, 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai, priešindamasis valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, kaltininkas pradeda naudoti smurtą ar grasinti tuoj pat tai padaryti. Teismas nustatė, jog E. L. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 str., nes E. L. nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, t.y. sėdėdamas policijos tarnybinio automobilio Volkswagen Transporter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), laikino sulaikymo patalpoje ir nevykdydamas policijos pareigūnų – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiųjų patrulių L. D. ir M. G. teisėtų reikalavimų – ištiesti rankas antrankių uždėjimui bei persėsti į kito policijos tarnybinio automobilio Volkswagen Transporter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) laikino sulaikymo patalpą, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui – vyriausiajam patruliui L. D., tai yra tyčia ranka sugriebė nukentėjusįjį L. D. už kaklo ir, jį stumdamas, užvertė ant automobilio Volkswagen Transporter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) variklio dangčio, tuo sukeldamas nukentėjusiajam L. D. fizinį skausmą. Be to kaltinamojo kaltę įrodo ir liudytojų bei nukentėjusiojo parodymai, kurie yra nuoseklūs ir teismui abejonių nekelia, vaizdinė medžiaga. Konstatuojama, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai ir jis baustinas.

BK 187 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl įrodinėjant asmens kaltę padarius šį nusikaltimą būtina nustatyti kilusius padarinius (kad buvo sunaikintas ar sužalotas svetimas turtas) ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veiksmų ir kilusių padarinių. Baudžiamojoje byloje kaltinamajam buvo inkriminuota, kad jis tyčia dešine ranka smūgiavo į galinio vaizdo veidrodėlį. Kaltinamasis pripažįsta svetimo turto sugadinimo faktą, tačiau aplinkybių nurodyti negali, apklausti liudytojai taip pat negalėjo tiksliai nurodyti veidrodėlio sugadinimo mechanizmo. Neabejotina, kad E. L., nepaklusdamas teisėtiems pareigūnų reikalavimams ir norėdamas išvengti sulaikymo, bėgo nuo jų ir sugadino svetimą turtą, veikė netiesiogine tyčia. Aplinkybė, kad kaltinamasis svetimą turtą sugadino smūgiuodamas į veidrodėlį šalintina. Surinktų įrodymų visetas įrodo, kad tarp kaltų E. L. veiksmų ir pasekmių yra priežastinis ryšys, jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais ir rašytine medžiaga, todėl jis baustinas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Ir nukentėjęs asmuo vykdė tarnybos ar piliečio pareigas. Analizuojant komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, pastebėtina, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Dažniausiai tyčia tokiuose nusikaltimuose yra neapibrėžta (nekonkretizuota).

Vertinant komentuojamos nusikalstamos veikos objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visumą. Nukentėjusios parodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvada.

Byloje ištirtais įrodymais yra besąlygiškai nustatyta, kad kaltinamasis veikdamas netiesiogine tyčia sužalojo S. Š. Ir pats kaltinamasis neneigia, kad priešinosi sulaikymui, negali detalizuoti kaip vyko sulaikymas, buvo panaudotos specialiosios priemonės. Priešinosi asmeniui, kuris vykdė tarnybines pareigas. Visos ištirtos aplinkybės įrodo, kad būtent šių įvykių pasėkoje nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Specialisto išvada patvirtina, kad sužalojimai S. Š. galėjo būti padaryti užduotyje nurodytų aplinkybių metu staigiai ir stipriai patempus dešinę ranką. Minėti sužalojimai griuvimui nebūdingi. Sužalojimų padarymo metu S. Š. galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 62-64).

Vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, pažymėtina, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais, nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir tokiu būdu siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių.

Teismas konstatuoja, kad byloje ištirtais įrodymais besąlygiškai įrodyta, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, jo veika kvalifikuota teisingai ir jis baustinas.

Dėl civilinių ieškinių

Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 793,96 Eur žalos atlyginimo (1 t. b. l. 76-78). E. L. baudžiamojoje byloje kaltinamas tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojęs nukentėjusiąją, kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo suteiktos medicinos paslaugos, todėl žala buvo padaryta ir valstybei. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų yra tiesiogiai susijęs su asmens tyčiniais nusikalstamais veiksmais, šiuo atveju su tyčiniu asmens sužalojimu. Kauno teritorinė ligonių kasa civilinį ieškinį grindžia į bylą pateiktais dokumentais apie nukentėjusios gydymą (1 t. b. l. 76-77). Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys yra pagrįstas ir teisėtas, jis tenkintinas, nustatant pareigą E. L. jį atlyginti.

Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pareiškė L. D. 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t. b.l. 96-97)

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas vadovaujasi LR CK 6.250 str., 6.251 str. 2 d., kitomis LR CK normomis bei atsižvelgdamas į teismų praktiką. LR CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Neabejotinai kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajam dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, neigiamas emocijas, pažeminimą kolegų akivaizdoje, jam vykdant savo tarnybos funkcijas. Tai, jog L. D. nesikreipė pas medikus, neduoda pagrindo manyti, kad jam nebuvo sukeltas fizinis skausmas bei kiti išvardyti neigiami išgyvenimai. Policijos pareigūnų darbo pagrindą sudaro darbas su teisės pažeidėjais ir yra neatsiejamas nuo pažeidėjų pasipriešinimo, jų neteisėtų veikų, tame tarpe ir pačių policijos pareigūnų atžvilgiu, visgi ši aplinkybė nereiškia, kad policijos pareigūnai dėl nusikalstamų veikų nepatiria neturtinės žalos. Dėl šių priežasčių vertinant policijos pareigūnų patiriamą neturtinę žalą yra taikomi griežtesni kriterijai, nei tais atvejais, kai neturtinę žalą patiria tam nepasirengę asmenys, nes policijos pareigūnai savo tarnybai yra specialiai ruošiami ir fiziškai, ir psichologiškai, jų veikla jau paties įstatymų leidėjo siejama ir su asmeniniu pavojumi, todėl teisės aktuose yra numatyta ir jų teisinė, ir fizinė apsauga, kompensacijų mechanizmas. Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes ir teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais daro išvadą, kad nukentėjusiojo L. D. prašomas neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas.

Kaltinamasis E. L. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad galimai 2020 m. kovo 20 d. pavakary jis buvo nukentėjusiojo mamos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ten nuėjo pasiimti savo vaiko. Tarp jo ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas. Tikslios priežasties nežino, bet mano , kad konfliktas kilo dėl vaiko. Jis tyčia kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam į veidą. Pasėmė vaiką. Konfliktą matė nukentėjusiojo mama ir sesuo.

Nukentėjusysis E. Č., apklaustas teisme, parodė, kad 2020 m. kovo 20 d. buvo namuose – (duomenys neskelbtini). Atėjo kaltinamasis, pasiimti vaiko. Kaltinamasis pakeltu tonu pradėjo kalbėti su uošviene ir bandė juos apraminti. Tuomet kaltinamasis vieną kartą kumščiu sudavė jam į veidą. Atsirado paraudimas. Kaltinamais pasiėmė vaiką ir išėjo. Anksčiau tarp jų konfliktų nebuvo.

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštu Nr. 41D(K)-677 nustatoma, kad Centro informacinėje sistemoje 2020 m. kovo 20 d. 18.31 val. užfiksuotas pranešimas apie fizinio smurto panaudojimą. Pateikta pranešimo skaitmeninė garso įrašo kopija, kuri perkelta į kompaktinę plokštelę. Sudaryta pokalbio suvestinė (2 t., b.l. 27, 28-29).

Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK RS vyr. patrulės M. G. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatoma, kad J. Č. kvietė policijos pareigūnus dėl to, kad namuose sesers sutuoktinis E. L. smurtavo prieš jos brolį E. Č.. Įvykio vietoje nustatyta, kad E. L. sudavė smūgį kumščiu E. Č. į dešinę veido pusę. Smurtą galinčių rodyti požymių neužfiksuota (2 t., b.l. 30-34).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2020 m. kovo 20 d. apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) esantis butas. Tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta. (2 t., b.l. 35-38).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas 01.01 min. trukmės vaizdo įrašas, 2020 m. gegužės 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas liudytojos J. Č.. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip vyras Nr. 2 nustumia vaikišką vežimėlį, prieina prie vyro Nr. 1, jį stumteli ir atsitraukia, tačiau vyrui Nr. 1 prie jo priėjus ir ramiai pasakius „Egida, norėjai vaiko, paimk“, vyras Nr. 2 staiga priartėja prie vyro Nr. 1 ir tuo metu įraše girdimas garsas, panašus į suduoto smūgio (2 t., b.l. 61-68).

Įrodymų vertinimas

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Neabejotina, kad nukentėjusysis būtent tokius jausmus ir patyrė, t.y. jam buvo sukeltas fizinis skausmas.

Nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ištiri teisme besąlygiškai įrodo, kad E. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, t.y. kad jis tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, tyčia sudavė smūgį kumščiu nukentėjusiajam E. Č. į veidą, tuo sukėlė nukentėjusiajam E. Č. fizinį skausmą. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta ir jis baustinas.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. E. L. padarė du nesunkius tyčinį nusikaltimus, vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą (LR BK 11 str.). Kaltinamasis iki šio nusikaltimo padarymo teistas septynis kartus (2 t. b.l. 118-126) , administracine tvarka baustas (2 t. b.l. 146-152), Jonavos PSPC įskaitoje neįrašytas (2 t. b.l. 140, 143), nedirba (2 t. b.l. 144) registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t. b.l. 145). E. L. baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad jis veikė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui ir būdamas recidyvistu.

Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs atsakomybę lengvinančių sunkinančių aplinkybių santykį, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, nusikaltimus daro sistemingai, todėl baustinas laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Kardomosios priemonės - 2020 m. sausio 29 d. paskirta rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir 2020 m. balandžio 6 d. paskirta rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios paliktinos nepakeistos, o pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos.

Daiktiniai įrodymai – trys kompaktinės plokštelės, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

n usprendžia:

E. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį ir nubausti jį 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir nubausti 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo.

Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį ir nubausti 15 (penkiolika) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes sudėti apimant, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir nubausti 5 (penkiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1,4 dalimis bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo. Bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti E. L. kardomąsias priemones 2020 m. sausio 29 d. paskirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir 2020 m. balandžio 6 d. paskirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomųjų priemonių netaikyti.

Priteisti iš E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) civilinių ieškinių tenkinimui:

Kauno teritorinės ligonių kasai - 793,96 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt tris eurus ir 96 cnt) žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT217300010002484333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

L. D. – 70 Eur (septyniasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Daiktinius įrodymus – tris kompaktines plokšteles, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.