Kauno apylinkės teismo nutarimas

2014-11-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-8693-825/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-8693-825/2014Nutarimas · 2014-11-07Kauno apylinkės teismas
  2. ATP-106-317/2015Nutartis · 2015-02-02Kauno apygardos teismas
  3. A2.13.-1445-408/2024Nutartis · 2024-12-03Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-11-07
Bylos Nr.
A2.6.-8693-825/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-07633-2014-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Bronius Varsackis
Pažeidėjas
A. K.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-8693-825/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-07633-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. lapkričio 7 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K., išnagrinėjęs A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2014 m. rugsėjo 26 d., apie 14.40 val., prie Vilniaus g. 1, Kaune, vairuodamas automobilį „Volvo XC70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pradėdamas važiuoti atbuline eiga buvo neatidus, neužtikrino saugaus eismo ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį. Iš eismo įvykio vietos, nepranešęs policijai, pasišalino. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Šalies argumentai

A. K. nurodė, kad labai skubėjo ir nestipriai atsitrenkė į kitą automobilį, tačiau jokių apgadinimų nepastebėjo, todėl nuvažiavo. Nuoširdžiai gailisi.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Pagal minimo straipsnio dispoziciją, asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė kelių eismo taisykles ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). A. K. neneigė, jog 2014 m. rugsėjo 26 d., apie 14.40 val., prie Vilniaus g. 1, Kaune, vairuodamas automobilį „Volvo XC70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pradėdamas važiuoti atbuline eiga buvo neatidus, neužtikrino saugaus eismo ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį. Nurodė, kad nepastebėjo apgadinimų. Bet pagal pateiktas byloje nuotraukas (9 - 12 b. l.) akivaizdu, kad automobilio „Volvo XC70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) detalių apgadinimų pobūdis atitinka automobilio „Seat Ibiza“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimų pobūdį. Nuotraukas (8 b. l.) patvirtino, kad automobilis „Volvo XC70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kliudė automobilį „Seat Ibiza“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Teismas, vertindamas rašytinius bylos duomenis - nuotraukas (9 - 12 b. l.), sprendžia, jog nustatyti automobilių pažeidimai yra akivaizdūs ir jų nepastebėti būtų neįmanoma. Byloje esančiose automobilio „Volvo XC70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuotraukose matyti, kad automobilio apgadinimai žymūs, galinio bamperio keirėje pusėje bei ant užpakalinio kairio sparno yra braukimo žymės. Automobilio „Seat Ibiza“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuotraukose matyti, kad automobilio apgadinimai žymūs, dešinėje pusės priekinės durys ir dešinės pusės priekinis sparnas nubraukti. Įvertinus A. K. parodymus kitų bylos duomenų kontekste, darytina išvada, jog A. K. kaltei padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. pažeidimą pagrįsti įrodymų pakanka. Šios aplinkybės leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad dėl A. K. sukelto eismo įvykio buvo apgadinta kita transporto priemonė, jos veiksmais buvo padaryta žala kito asmens turtui.

A. K. 2014 m. rugsėjo 26 d., apie 14.40 val., prie Vilniaus g. 1, Kaune, vairuodamas automobilį „Volvo XC70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pradėdamas važiuoti atbuline eiga buvo neatidus, neužtikrino saugaus eismo ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį, t. y. tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 119, 132, 133, 234 punktų reikalavimus.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-930-785/2014; Šaltinis: (http://www.infolex.lt/tp/864825) [2014-10-01]).

A. K. suvokė apie jo padarytą eismo įvykį, nes kaip nurodė savo pirminiame paaiškinime (5 b. l.), vėliau tai patvirtino teismo posėdžio metu, labai skubėjo ir nestipriai atsitrenkė į kitą automobilį, tačiau jokių apgadinimų nepastebėjo, todėl nuvažiavo, t. y. apžiūrėjo autoįvykyje dalyvavusius automobilius.

Aptarti duomenys leidžia teigti, kad A. K., padarydamas nustatytus apgadinimus privalėjo objektyviai pajusti, kad padarė autoįvykį, ir suprasti, kad padarė teisės pažeidimą.

Šios aplinkybės leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad dėl eismo įvykio buvo padaryta turtinė žala ir nesant nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis A. K. privalėjo kviesti policiją į eismo įvykio vietą. Vietoje to A. K. pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus.

Pažeidimų faktas ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, įrodyta surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1 b. l.), tarnybiniu pranešimu (3 b. l.), eismo įvykio vietos schema (4 b. l.), A. K. paaiškinimu (5 b. l.), M. R. paaiškinimais (6 - 7 b. l.), fotonuotraukomis (9 - 12 b. l.), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (18 - 29 b. l.), kita bylos medžiaga, todėl jis baustinas.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

A. K. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau praeityje ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas neigiamai charakterizuoja asmenį. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl pažeidimų. Atsakomybę sunkiančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str., 32 str.).

Atsižvelgiant į tai, jam skirtinos nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijų ribose, o galutinė subendrinta nuobauda skirtina sunkesniojo iš pažeidimų sankcijos ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str.). Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str., 286 - 288, 293 str.,

nutaria:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti:

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir nubausti 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų bauda;

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir nubausti 3100 (trijų tūkstančių vieno šimto) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutines administracines nuobaudas paskirti 3100 (trijų tūkstančių vieno šimto) litų (897) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius VarsackisPaskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).