Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria atmestas A. K. prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. gruodžio 3 d. išnagrinėjęs A. K. prašymą, Kauno apylinkės teismas nutarė apelianto prašymo atnaujinti terminą netenkinti ir atsisakyti priimti apeliacinį skundą. Teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo laiku ir operatyviai nepateikė apeliacinio skundo dėl nesvarbių, neobjektyvių priežasčių.

Motyvuojamoji dalis

A. K. atskirasis skundas netenkintinas

Įstatymo numatyta teisė kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo nėra absoliuti. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis numato, jog įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui, todėl ATPK nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami. Sprendžiant termino praleidimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, o svarbios termino praleidimo priežastys yra nuo asmens valios nepriklausančios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui įgyvendinti savo teises ar vykdyti pareigas.

ATPK 293 straipsnyje įtvirtinta, jog skundas nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį, pareiškėjo prašymu, rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Nutarimas priimtas 2014 m. lapkričio 7 d.. Taigi, vadovaujantis ATPK 293 straipsniu, paskutine termino diena apeliaciniam skundui paduoti laikytina 2014 m. lapkričio 27 d. Tačiau A. K. apeliacinį skundą teismui pateikė tik 2014 m. gruodžio 1 d. (gavimo registracijos Nr. AS-624, b. l. 45), t. y. praleidęs įstatymo numatytą terminą.

Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių jis praleistas. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstant tik objektyvias, nuo asmens valios nepriklausiusias aplinkybes, sutrukdžiusias asmeniui įstatymo nustatytu terminu pateikti apeliacinį skundą, taip pat proceso teisės normų pažeidimas pirmosios instancijos teisme, jei dėl to asmens galimybės realizuoti apeliacijos teisę buvo nepagrįstai suvaržytos (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N575-118/2013, Nr. N–1–1932/2007, Nr. N–1–1218/2007).

Iš bylos medžiagos matyti, ir to atskirajame skunde neneigia pats A. K., kad skundžiamą Nutarimą jis gavo registruotu paštu 2014 m. lapkričio 11 d. (b. l. 40). Nutarime aiškiai nurodyta nutarimo apskundimo tvarka ir terminai. Todėl A. K. prašyme nurodytos priežastys, negali būti laikomos svarbiomis, pateisinančiomis termino praleidimą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nesidomėjo proceso eiga, siekdamas įgyvendinti savo teisę apskųsti priimtą nutarimą, neveikė rūpestingai, nesistengė laiku ir operatyviai pateikti apeliacinio skundo. Aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad A. K. galimybė pateikti apeliacinį skundą įstatyme numatytu terminu buvo objektyviai apribota dėl priežasčių, nepriklausiusių nuo jo valios. Net ir neturėdamas teisinių žinių, A. K. turėjo teisę ir galimybę kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo, ar sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu, kad tinkamai, įstatymo nustatytais terminais tiesiogiai ar per atstovą, realizuoti savo teisę į teisminę gynybą. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas dėl teisinės pagalbos niekur nesikreipė. Kita vertus, Nutarime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad Nutarimas skundžiamas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, todėl suprasti šį terminą tiesiogiai nereikia išskirtinių, specialių teisinių žinių.

Be to, atsakant į pareiškėjo atskirojo skundo argumentą dėl teismų praktikos vertinant termino praleidimo priežastis, pažymėtina, kad, priešingai nei nurodė A. K., teismų praktikoje specialių teisinių žinių neturėjimas vertinamas kaip yra subjektyvus, tik nuo asmens valios priklausantis veiksnys, kuris negali būti laikomas pakankamu pagrindu terminui atnaujinti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575–4939/2010, Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-251-360/2013 ir pan.).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pareiškėjas nepateikė aukštesnės instancijos teismui objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima šią nutartį panaikinti ar pakeisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį nepakeistą ir A. K. skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.