- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-16
- Bylos Nr.
- 2A-2411-614/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02920-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eglė Surgailienė, Ona Gasiulytė, Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- R. B.
- Ieškovas
- J. M.
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Eglė Surgailienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ona Gasiulytė, Vilija Mikuckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui R. B., institucija išvadai duoti – Elekrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti šalių nepilnamečio vaiko G. B. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo vaikui išlaikymą, mokamą po 500 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo 870 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 2014 m. rugsėjo ir spalio mėnesius. Nurodė, kad ji dukrą augina viena, atsakovas vaiko išlaikymui atsiųsdavo po 200-300 Lt per mėnesį, o rugsėjo mėnesį pinigų visai neatsiuntė, spalio mėnesį atsiuntė 130 Lt. Dukra turi specialių poreikių, serga atopiniu dermatitu. Dėl ligos vaikas negali eiti į darželį ir ji yra priversta samdyti auklę, maitinti tik nealergizuojančiais produktais, reikia papildomų išlaidų sveikatos priežiūros priemonėms – vaistams, vitaminams, specialiems kremams odai. Vaiko išlaikymui reikia apie 1360 Lt (394 EUR) per mėnesį. Ieškovės darbo užmokestis yra 300 EUR per mėnesį. Ji turi dar du vaikus, 21 metų sūnų, kuris yra studentas ir 12 metų dukrą, kuri yra moksleivė.
Atsakovas sutiko su ieškiniu iš dalies, tačiau nurodė, kad vaiko išlaikymui gali skirti tik 87 EUR per mėnesį, nes teikti didesnį išlaikymą jis neturi galimybių. Atsakovo teigimu, dukra neturi sveikatos problemų, nes odos problemos yra išaugamos. Taip pat vaikas gali eiti ir į darželį, todėl auklės paslaugos nėra reikalingos. Nurodė, kad vaiko poreikiams užtektų 270 EUR per mėnesį, o ieškovė privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo didesne dalimi, kadangi jos pajamos yra dvigubai didesnės. Atsakovo teigimu, jis yra pensininkas, jo gaunamos pajamos yra 167 EUR per mėnesį, turto jis taip pat neturi, be to jis turi sveikatos problemų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – šalių nepilnametės dukters G. B. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, priteisė iš atsakovo R. B. vaiko išlaikymui po 150 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2014 m. spalio 31 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisė iš atsakovo 251,97 EUR įsiskolinimą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė įrodė, jog vaiko išlaikymui reikia 394 EUR per mėnesį, nes vaikas turi specialių poreikių – serga atopiniu dermatitu ir tai liudija VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centro išduotas išrašas iš medicininių dokumentų (b.l. 4). Įvertinęs vaiko poreikius specialiam maistui, gydymui bei tai, kad dėl ligos vaikas negali lankyti darželio ir dėl to yra prižiūrimas auklės, teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovės nurodytos išlaidos vaiko išlaikymui viršija vaiko poreikius. Atsakovo pajamos per mėnesį sudaro 167 EUR pareigūno valstybinė pensija, jis nuosavybės teise turi žemės sklypą. Teismo vertinimu, atsakovas nors yra VRM pensininkas, tačiau yra darbingo amžiaus asmuo, be G. B. daugiau išlaikytinių neturi. Apie sveikatos problemas atsakovas įrodymų nepateikė. Aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu gauna tik pensiją, nesudaro pagrindo didesnę vaiko išlaikymo dalį perkelti ieškovei. Atsakovas teigdamas, kad išlaikymą vaikui teikė, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Ieškovė, nurodžiusi atsakovo teiktą išlaikymą vaikui 200-300 Lt sumomis iki 2014 m. rugsėjo mėnesio, išlaikymo įsiskolinimo už šį laikotarpį nereikalauja, nors tokio dydžio išlaikymas, laikantis tėvų teisių ir pareigų lygybės principo, negali būti laikomas pakankamu, todėl ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo už du mėnesius teismas laikė pagrįstu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimą, sumažinti priteistą išlaikymą G. B. mokant 90 EUR kas mėnesį iki vaiko pilnametystės ir panaikinti sprendimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo. Apeliantas nurodo, kad teismai priteisdami vaikui išlaikymą orientuojasi į MMA sumą, kuri šiuo metu yra 300 EUR, tačiau privalo objektyviai vertinti ir vaiko poreikius, ir tėvų turtinę padėtį. Apeliantas nurodė, kad šiuo metu jis yra VRM pensininkas, jis gauna mažiau nei 167 EUR pajamų per mėnesį, turi nekilnojamąjį turtą – žemės ūkio paskirties sklypą Klaipėdos rajone, tačiau jokių pajamų iš jo negauna. Gauti gerai apmokamo darbo apeliantas nurodė neturintis galimybės, kadangi turi aukštą kraujo spaudimą, iš tarnybos taip pat buvo atleistas dėl blogos sveikatos. Tuo tarpu ieškovė uždirba 300 EUR per mėnesį. Atsakovas mano, kad išlaidos vaiko poreikiams tenkinti yra per didelės ir neatitinka realios situacijos, nes kai santykiai tarp šalių buvo geri vaiko išlaikymui pakakdavo ir mažesnės pinigų sumos. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą neištyręs visų faktinių aplinkybių, tiksliai nenustatė ieškovės turtinės padėties, be pagrindo atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo apie ieškovės turtą, nors atsakovas nurodė, kad ieškovė turi penkis žemės ūkio paskirties sklypus. Teismas taip pat nevertino ir atsakovo turtinės padėties bei jo galimybių susirasti bent minimaliai apmokamą darbą. Atsakovas nesutinka ir su priteistu išlaikymo įsiskolinimu, ieškovė neįrodė, kad išlaikymas nebuvo sumokėtas. Atsakovo nuomone, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos šalims po lygiai.
Ieškovė nesutinka su pateiktu apeliaciniu skundu. Nurodo, kad atsakovas nėra nedarbingas, jam nenustatytas neįgalumas, todėl jo argumentai, kad jis neturi galimybės dirbti ir užsidirbti yra nepagrįsti. Atsakovo pateiktos epikrizių kopijos yra 2008 m. ir neparodo jo dabartinės sveikatos būklės. Be to, atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype stovi nebaigtas statyti gyvenamasis namas ir jis toliau vykdo statybas. Ieškovė nurodo, kad jai priklauso ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tačiau už šį turtą ieškovė turi atsiskaityti su AB „Lietuvos energijos gamyba“ (turi 3873,91 EUR kreditorinį įsiskolinimą), automobilį, tačiau jo vertė nedidelė, taip pat penkis žemės sklypus, tačiau iš jų taip pat negauna pajamų. Tuo tarpu ieškovė taip pat turi tris išlaikytinius. Šalių dukra serga atopiniu dermatitu, todėl jai reikalinga priežiūra, be kita ko, šios ligos negydant ji gali išsivystyti į sunkesnę ligos formą. Dėl įsiskolinimo ieškovė mano, kad atsakovas, jeigu ir būtų tokį išlaikymą teikęs, galėtų tai pagrįsti pavedimų nurodymų kopijomis. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines teises normas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visus byloje esančius įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
CPK 314 straipsnis reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliantas nenurodė svarbių aplinkybių kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau, ar kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai būtų atsisakęs juos priimti. Teisėjų kolegija mano, kad apelianto pateikti rašytiniai įrodymai turi būti prijungti prie bylos ir vertinami, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos išreikalauti.
Dėl išlaikymo dydžio
Spręsdama šalių ginčą dėl vaikui skirtino išlaikymo dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nutraukus santuoką ir nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu sutuoktiniu, kito sutuoktinio pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).
Tarp šalių kilus ginčui dėl vaikui skirtino išlaikymo ir sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. D. L., bylos Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. P. K., bylos Nr. 3K-3-491/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).
Spręsdamas priteistino iš apelianto išlaikymo jo nepilnametei dukteriai dydžio nustatymo klausimą, bylą nagrinėjęs teismas analizavo byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovės ir apelianto turtinę padėtį, vaiko poreikius, t. y. vadovavosi pirmiau nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje reikšmingais pripažintais kriterijais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apelianto ir ieškovės turtinę padėtį, t. y. jų gaunamas pajamas ir žodiniais paaiškinimais apie jų turimą turtą (abu turi po vieną panašios vertės transporto priemonę, abu turi nekilnojamojo turto – ieškovė nutraukus pirmąją santuoką ir padalijus turtą, turi ½ dalį dviejų kambarių buto, kuriame gyvena su trimis vaikais, taip pat turi penkis žemės sklypus, o apeliantas turi vieną žemės sklypą, ieškovės gaunamos pajamas sudarė apie 300 Eur, apelianto – apie 167 EUR pareigūnų ir karių valstybinė pensija – per mėnesį), atsižvelgęs į nedidelį vaiko amžių (dabar - keturi metai), į tai, kad jis turi specialiųjų poreikių (Išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, jog vaikui yra diagnozuotas atopinis dermatitas, gydymui naudojami emolientai, kurie nekompensuojami, hormoniniai tepalai, antihistamininiai vaistai, rekomenduojama nealergizuojančių produktų dieta), konstatavo, jog vaiko išlaikymui per mėnesį abu tėvai turėtų skirti po 150 EUR. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytomis šalių turtinę padėtį atskleidžiančiomis aplinkybėmis, pažymi, jog įvertinus apelianto pateiktus rašytinius įrodymus – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus apie ieškovės nuosavybės teise turimus žemės sklypus ir jų vidutinę rinkos vertę (b.l. 72-76), nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (pusės buto ir penkių žemės sklypų) vertė registro duomenimis yra 7655 EUR, o apelianto vieno žemės sklypo vertė yra 8747 EUR. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vaiko minimalūs poreikiai gali būti patenkinami tada, kai jiems skiriamas minimalios mėnesinės algos išlaikymas, todėl priteisė iš apelianto vaiko išlaikymui 150 EUR per mėnesį mokamų periodinių išmokų. Apelianto teigimu, nustatyta išlaikymo dalis yra per didelė, jis neturi finansinių galimybių šią teikti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes. Nors pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo atsisakė išreikalauti rašytinius įrodymus apie ieškovės turtinę padėtį, taip pat nebuvo vertinami apelianto sveikatos duomenys (nes tokių apeliantas teismui nepateikė), teismo nustatytas kas mėnesį abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis – 300 EUR, yra pagrįstas ir atitinka vaiko poreikius bei tėvų galimybes tokio dydžio išlaikymą teikti. Minėta, kad tėvų turtinė padėtis vertintina ne tik atsižvelgiant į jų gaunamas pajamas, bet ir turimą turtą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šalys ne tik nuolat gauna pajamų, bet ir turi nekilnojamojo turto, kurį galėtų panaudoti pajamoms gauti (nepateikta duomenų, kad apelianto turas nėra likvidus). Apeliantas byloje CPK leistinais įrodymais nepaneigė ieškovės pateiktų apskaičiavimų vaiko poreikiams tenkinti, o jo pateikti aštuonerių metų senumo sveikatos duomenys neatspindi esamos apelianto sveikatos padėties. Kolegija pažymi, jog apeliantas pateikė 2015-03-06 Medicininių dokumentų išrašą, kuriame nurodyta, jog jam yra diagnozuota pirminė arterinė hipertenzija (b.l. 69-70), tačiau medicininiame dokumente nėra nurodyta, jog apeliantas turi vengti fizinio krūvio ar kad jis būtų nuolat nedarbingas, nėra nurodyta, kad šią ligą lydėtų kokios nors komplikacijos. Iš dokumento matyti, jog apeliantas vartoja vaistus, tačiau apie jų kainą duomenų apeliantas nepateikė. Apeliantas taip pat nepateikė dokumentų apie tai, kad jis būtų ribotai darbingas. Žinoma, kad tokia liga turi būti gydoma vaistais, o taip pat nevaistinėmis priemonėmis – vengiant streso, aktyvia fizine veikla, tinkama mityba. Kolegijos vertinimu, esami bylos duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantas neturi galimybių dirbti ir kad jis išnaudojo visas galimybes pajamoms gauti. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, apeliantas šią sumą mokėti išgalėjo (b.l. 64). Svarbu paminėti ir tai, kad ieškovė turi du išlaikytinius (nepilnamečius vaikus) ir viena remiamą asmenį (sūnų - pilnametį pirmo kurso dieninio skyriaus studentą), o apeliantas turi tik vieną išlaikytinį – šalių dukrą.
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir aptartu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl priteistino išlaikymo dydžio yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant išlaikymo dydžio nustatymą reglamentuojančių materialiosios teisės normų ir nenukrypstant nuo jų išaiškinimų, pateiktų kasacinio teismo praktikoje.
Dėl išlaikymo skolos priteisimo
Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pažymėtina, kad išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. R. A. v. A. A., bylos 3K-P-186/2010). Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje bylojeV. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad atsakovas 2014 m. rugsėjo mėnesį išlaikymo dukrai neteikė, o spalio mėnesaį sumokėjo nepakankamą (130 Lt) sumą. Byloje taip pat nustatyta, kad apeliantas kas mėnesį skirdavo dukters išlaikymui 200 Lt – 300 Lt. Kadangi byloje nustatyta, kad būtiniems vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikia skirti 300 EUR, apeliantui tenkanti išlaikymo dalis yra 150 EUR per mėnesį, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog iš apelianto priteistina išlaikymo skola. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad jis išlaikymą nurodytu laikotarpiu skyrė (mokėjo). Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, aiškino ir taikė išlaikymo dydžio nustatymą ir formos parinkimą reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl nėra teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.