Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. L. atstovo advokato Petro Macenio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 25 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2024-12-23 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3118-2024 (ROIK: 242260666698) R. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 291 straipsnio 4 dalį administracine nuobauda – 900 Eur bauda, konfiskuojant 92 vnt. žuvies ir draudžiamą nemėgėjiškos žūklės įrankį, už tai, kad 2024-11-27, 20.00 val., neteisėtai žvejojo upines nėges draudžiamoje žvejoti vietoje – Danės – Akmenos upėje nuo užtvankos Kretingoje, draudžiamu būdu – draudžiamu nemėgėjiškos žūklės įrankiu – tinkliniu samčiu (ilgis 1,2 m, aukštis 0,5 m, akytumas 10 mm). Šie R. L. veiksmai prie upės užtvankos buvo stebimi nuo 19.35 val. ir fiksuojami stebėjimo aktuose. R. L. turėjo sugavęs 92 vnt. upinių nėgių, tuo padarydamas žalą žuvų ištekliams. Taigi R. L. pažeidė Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2019-07-23 įsakymu Nr. D1-435, 9.1, 10.2 ir 10.7 punktus.

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. L. nesutikdamas su šiuo nutarimu, pateikė skundą teismui, prašydamas panaikinti Institucijos priimtą nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti. Klaipėdos apylinkės teismo 2025-02-25 nutartimi skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tai, kad R. L. padarė administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką, patvirtina stebėjimo aktas ir kartu pridėtos nuotraukos, tarnybiniai pranešimai, teisme kaip liudytojas apklausto specialisto parodymai, kita byloje surinkta medžiaga. Taigi R. L. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį patrauktas pagrįstai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto R. L. atstovas advokatas P. Macenis prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2025-02-25 nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną R. L. nutraukti; išreikalauti administracinio nusižengimo bylos Nr. eII-161-586/2025 medžiagos kopiją, esančią Klaipėdos apylinkės teisme, ir prijungti ją prie šios administracinio nusižengimo bylos; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.1. Administracinio nusižengimo bylos Nr. eII-161-586/2025, kurioje administracinėn atsakomybėn patrauktas N. L., kuriam įvykio metu R. L. padėjo stumti užstrigusį autobusiuką ir kuris šioje byloje apklaustas liudytoju, nagrinėjimo Klaipėdos apylinkės teisme metu buvo pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, jog aplinkos apsaugos pareigūnai, bendraudami su policijos pareigūnais, prisipažįsta, kad neturi jokių konkretaus asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų, t. y. nežino koks asmuo vykdė neteisėtą žvejybą, bei neteisėtai ir piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi tarpusavyje susitaria nubausti R. L., kaip asocialų asmenį, neturintį galimybių skųsti jų būsimo nutarimo ir juo paskirtos baudos. Todėl, siekiant objektyvumo ir išsamumo, turėtų būti išreikalauta administracinio nusižengimo bylos Nr. eII-161-586/2025 medžiaga, kurioje gali būti ir daugiau teisingai ir išsamiai šiai bylai išspręsti reikalingų įrodymų.

3.2. Tiek R. L., tiek ir Institucijos vyr. specialistas R. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad vienam pastatyti tinklinį samtį praktiškai neįmanoma, o tai prieštarauja pareigūno nurodytoms aplinkybėms, jog matė tik vieną asmenį, buvusį ant tilto ir prie užtvankos, dėl žvejybos vienam sunkumų. Liudytojas N. L. patvirtino, kad ant tilto buvo 4 asmenys. Be to, sutapo ir tos aplinkybės, kad R. L. buvo šlapias ir purvinas nuo bandymo ištraukti užstrigusį pažįstamo N. L. automobilį, apie ką paliudijo ir vyr. specialistas R. S., dėl to vaizdo įraše jis įvardinamas kaip „bomžas“. Svarbu ir tai, kad atvykus pareigūnams buvo tamsus paros metas, tačiau pas R. L. nebuvo rastas joks žibintuvėlis, kuriuo jis turėjo pasišviesti, jeigu būtų žvejojęs.

3.3. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai - jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo.

3.4. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

3.5. Galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-06-03 nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

3.6. Šiuo atveju institucija nepateikė nei vieno neginčijamo įrodymo, galinčio patvirtinti kad ant tilto stovėjęs ir žvejojęs asmuo buvo būtent R. L.. Iš 2024-11-29 (duomenys neskelbtini) skyriaus vyr. specialisto tarnybinio pranešimo nustatyta, kad žvejų veiksmų fiksuoti vaizdo kamera neturėjo galimybių dėl vėlyvo paros meto, nepalankių oro sąlygų ir vešlios augmenijos augančios stebimoje vietoje. Esant tokioms aplinkybėms galima bet kokį žmogų, ėjusį pro šalį, laikyti potencialiu pažeidėju ir jį traukti administracinėn atsakomybėn, ignoruojant akivaizdžias abejones dėl kaltininko asmenybės tapatumo. Taigi byloje nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių R. L. kaltę, dėl to administracinio nusižengimo teisena jam turi būti nutraukta.

4. Atsiliepimu Institucija prašo administracinėn atsakomybėn patraukto R. L. atstovo apeliacinio skundo netenkinti ir apylinkės teismo 2025-02-25 nutartį palikti nepakeistą.

4.1. Institucijos nuomone, pateiktos apeliaciniame skunde garso įrašo ištraukos nesudaro pagrindo abejoti apylinkės teismo nutarties objektyvumu ir teisėtumu bei tuo labiau šią nutartį panaikinti. Teismas nutartyje teisingai konstatavo, kad R. L. savaip interpretuoja įvykio aplinkybes, dėsto savo subjektyvų situacijos suvokimą, kuris neatitinka byloje surinktos medžiagos, skunde išdėstyti teiginiai prieštarauja byloje surinktai medžiagai. R. L. kaltė yra visiškai įrodyta.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teismo išvadomis dėl R. L. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 4 dalyje. Taip pat apeliaciniu skundu prašoma išreikalauti iš Klaipėdos apylinkės teismo administracinio nusižengimo bylos Nr. eII-161-586/2025 medžiagą.

Dėl prašymo išreikalauti bylos medžiagą

7. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto R. L. atstovas prašo išreikalauti iš Klaipėdos apylinkės teismo administracinio nusižengimo bylos Nr. eII-161-586/2025 medžiagą. Nurodo, kad minėtoje byloje administracinėn atsakomybėn, už vairavimą neblaiviam, buvo patrauktas N. L., kuriam įvykio metu R. L. padėjo stumti užstrigusį autobusiuką ir kuris šioje byloje apklaustas liudytoju, o bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti šiai bylai reikšmingi duomenys. Taigi, minėtoje byloje, išskyrus pateikto apeliacinės instancijos teismui vaizdo ir garso įrašo, gali būti ir daugiau reikšmingų duomenų šiai bylai teisingai išspręsti.

8. Apygardos teismas, susipažinęs su Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančia Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama administracinio nusižengimo bylos Nr. II-161-586/2025 medžiaga, nenustatė R. L. atstovo nurodytų aplinkybių. Pažymėtina, jog nurodytoje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas kitas asmuo, nei nurodoma skunde, ir ne už vairavimą neblaiviam. Kitų konkrečių įrodymų, išskyrus pateikto vaizdo ir garso įrašo, kurie, atstovo manymu, patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes, atstovas nenurodė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, R. L. atstovo prašymas dėl bylos medžiagos išreikalavimo netenkinamas.

Dėl R. L. nubaudimo pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį

9. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

10. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

11. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijusi su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai.

12. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

13. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, taip pat įvertinęs su apeliaciniu skundu pateiktą vaizdo ir garso įrašą, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti neginčytiną išvadą dėl R. L. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 4 dalyje, t. y. kad jis administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje draudžiamu būdu – draudžiamu nemėgėjiškos žūklės įrankiu – tinkliniu samčiu žvejojo nėges, tuo pažeisdamas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 9.1, 10.2 ir 10.7 punktus. Apygardos teismo vertinimu, tokio procesinio sprendimo nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl Institucijos 2024-12-23 nutarimas ir dėl jo priimta skundžiama teismo 2025-02-25 nutartis negali būti pripažinti pagrįstais.

14. R. L. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis protokole nurodytu laiku neteisėtai žvejojo upines nėges draudžiamoje žvejoti vietoje – Danės – Akmenos upėje nuo užtvankos Kretingoje, draudžiamu būdu – draudžiamu nemėgėjiškos žūklės įrankiu – tinkliniu samčiu, kurio ilgis 1,2 m, aukštis 0,5 m, akytumas 10 mm, tuo pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 9.1, 10.2 ir 10.7 punktus.

15. Pasak R. L., įvykio metu jis Akmenos – Danės upėje nėgių nežvejojo, tik ėjo pro šalį ir trumpam stabtelėjo prie pažįstamų žmonių pažiūrėti kaip jiems sekasi žvejoti. Bestebint žvejus, automobiliu atvažiavo N. L., kuris paprašė pagalbos išstumti automobilį, kadangi jis užklimpo. Jis su kitais žvejais nuėjo padėti N. L., tačiau nepavykus išstumti automobilio, žvejai nuėjo atgal ant tilto, o jis liko prie automobilio. Šie R. L. teiginiai, apygardos teismo vertinimu, byloje nėra paneigti objektyviais ir abejonių nekeliančiais duomenimis.

16. Apygardos teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys neleidžia neginčytinai nustatyti, jog R. L. 2024-11-27, 20.00 val., neteisėtai žvejojo upines nėges draudžiamoje žvejoti vietoje – Danės – Akmenos upėje nuo užtvankos Kretingoje, draudžiamu būdu – draudžiamu nemėgėjiškos žūklės įrankiu – tinkliniu samčiu.

17. Tokią išvadą Klaipėdos apylinkės teismas padarė, konstatavęs, jog (duomenys neskelbtini) skyriaus vyr. specialistas R. S. tiek tarnybiniame pranešime, tiek apklausiamas teisme nurodė, jog, vykdydami reidą prie Akmenos – Danės upės, termovizoriaus pagalba pamatė ant tilto stovintį vieną žmogų – R. L., priartėjus prie jo, jį matė „plika“ akimi. Stebint R. L. pamatė, kad jis nusileido nuo tilto prie upės, atsiklaupė ir iš vandens išsitraukė venterį, supylė žuvį į dėžę ir ją nusinešė ant tilto. Tuo tarpu teismas kritiškai vertino R. L., taip pat liudytojo N. L. parodymus, kuris parodė, kad prie tilto užklimpus jo automobiliui ir nepavykus šio automobilio išstumti, jis nuėjo ant tilto, kur buvo keturi asmenys, tarp jų ir R. L., ir paprašė jų pagalbos, tačiau nepavykus išstumti automobilio, R. L. liko prie automobilio, o trys žvejai grįžo atgal ant tilto; ką ant tilto veikė R. L. nematė, taip pat nematė ir fakto, jog kažkas žvejojo, – pažymėdamas, kad jie yra pažįstami asmenys, be to, tiek R. L., tiek liudytojas nurodė akivaizdžiai prieštaringas bylos medžiagai aplinkybes, kurias paneigia tiek liudytojo (vyr. specialisto) R. S. parodymai teisme, tiek stebėjimo aktai ir kartu pridėtos nuotraukos, taip pat tarnybiniai pranešimai ir kita bylos medžiaga. Sutikti su tokia apylinkės teismo išvada nėra pagrindo.

18. Kaip matyti iš bylos duomenų, R. L. inkriminuotas administracinis nusižengimas buvo įrodinėjamas išimtinai vien (duomenys neskelbtini) skyriaus vyr. specialisto R. S. 2024-11-29 ir neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus M. L. 2024-11-28 tarnybiniuose pranešimuose bei 2024-12-02 stebėjimo aktuose užfiksuotais duomenimis ir kartu pridėtomis nuotraukomis, vyr. specialisto R. S. nusižengimo fiksavimo vietoje 2024-11-27 21.26 val. surašytu administracinio nusižengimo protokolu, taip pat šio pareigūno kūno kamera fiksuotu vaizdo ir garso įrašu „2024-11-27_Kretinga Akmenos upė, nėgių žvejyba“ bei jo parodymais teisme.

19. (duomenys neskelbtini) skyriaus vyr. specialistas R. S. 2024-11-29 ir neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius M. L. 2024-11-28 tarnybiniuose pranešimuose, be kita ko, nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kad 2024-11-27, apie 20.00 val., reido metu Klaipėdos r., Kretingos m., Akmenos upėje, ant tilto prie užtvankos buvo pastebėtas žmogus. Vykdant stebėjimą apie 30 min., matė kaip asmuo nulipo nuo tilto prie upės ir iš tinklinio samčio sugautas upines nėges supylė į plastikinę dėžę, kurią padėjo ant tilto. Sulaikius minimą asmenį nustatyta, kad tai R. L., ir kad jis vykdė neteisėtą upinių nėgių žvejybą, draudžiamoje žvejoti vietoje – Akmenos upėje nuo užtvankos, draudžiamu būdu – draudžiamu nemėgėjiškos žūklės įrankiu – tinkliniu samčiu. Neteisėtai turėjo sugavęs 92 vnt. upinių nėgių, tuo padarydamas žalą žuvų ištekliams. Gyvybingos žuvys buvo paleistos į tą patį vandens telkinį. Nuo R. L. jautėsi žuvies kvapas. Su pažeidimu R. L. nesutiko, pasirašyti, priimti protokolą ir duoti paaiškinimus atsisakė. R. L. veiksmų, turinčių administracinio nusižengimo požymių, fiksuoti vaizdo kamera galimybių nebuvo dėl vėlyvo paros meto, nepalankių oro sąlygų ir vešlios augmenijos, esančios stebėjimo vietoje. Papildomai 2024-12-02 stebėjimo aktuose nurodyta, jog ant Akmenos tilto stovėjęs asmuo vilkėjo tamsios spalvos striukę iki juosmens, mūvėjo tamsiomis kelnėmis, ant galvos buvo užsidėjęs šviesų gobtuvą, avėjo trumpus guminius batus. Apie 20.08 val. kitoje Akmenos upės pusėje pastebėjo nuo miesto Klaipėdos g. atvažiuojantį automobilį, kuris žibintais apšvietė stebimą teritoriją, tuo metu žvejojęs asmuo nuėjo link atvažiuojančio automobilio. 20.10 val. nusprendė asmenį sulaikyti. Sulaikant asmenį iš automobilio išlipo du vyrai, kurie teigė, kad atvažiavo pasivaikščioti prie upės, bet automobilis užklimpo ir jie laukia pagalbos, o asmuo, kuris stovėjo ant tilto, atėjo padėti. Taip pat apklausiamas teisme vyr. specialistas R. S., be kita ko, nurodė, kad jam ir jo kolegai M. L. einant mišku link užtvankos, termovizoriaus pagalba užfiksavo ant tilto stovintį žmogų; artėdami link jo, pradėjo matyti jo aprangos fragmentus. Kažkiek laiko pastebėję šį asmenį, pamatė, kad jis nusileido nuo tiltelio prie upės, atsiklaupė ir išsitraukė venterį, supylė žuvį į dėžę ir nusinešė ant tilto; užtvanka yra virš tilto. Jiems nusprendus eiti link žvejo, nuo miesto pusės atvažiavo automobilis, kuris pamanevravo ir pasuko į nuokalnę link tilto apšviesdamas nuokalnę ir apačioje esančią aikštelę; žmogus, buvęs ant tilto, pradėjo eiti link stovinčio automobilio. Jis su kolega nuėjo prie atvykusio automobilio, iš jo išlipo dar du asmenys, kurie nurodė, jog įklimpo ir R. L. atėjo padėti ištraukti automobilį; automobilio vairuotojas teigė, jog atvyko pasivaikščioti. Kadangi iš aprangos atpažino R. L. kaip asmenį stovėjusį ant tilto ir buvusį prie užtvankos, jie iškvietė policiją, kad nustatytų asmenų tapatybes. Kad R. L. rūbai atsidavė žuvimi, jam pasakė kolega, jis pats neuostė, tačiau R. L. rūbai buvo drėgni, būdingi žmonėms, kažką dariusiems su tinkliniais įrankiais. Tinklinį samtį vienam žmogui pastatyti sunku, tačiau jį patikrinti gali ir vienas, nes virvės, kaip ir šiuo atveju, buvo pririštos prie turėklų. Tačiau šios aptartos pareigūnų nurodytos aplinkybės apygardos teismui kelia abejonių, kadangi neaišku, kaip vyr. specialistas R. S. ir inspektorius M. L., eidami mišku, esant tamsiam paros metui, nepalankioms oro sąlygoms, vešliai augmenijai ir neapšviestai stebėjimo vietai, iki kurios, kaip matyti iš vaizdo ir garso įrašo „2024-11-27_Kretinga Akmenos upė, nėgių žvejyba“, bėgo ilgiau nei pusę minutės, galėjo matyti (įžiūrėti) ant tilto stovintį asmenį ir dalį jo aprangos. Akivaizdu, jog aplinkos apsaugos pareigūnai objektyviai negalėjo matyti asmens stovėjusio ir nelegaliai žvejojusio ant tilto. Dėl to galima daryti tik prielaidą, tačiau remiantis prielaidomis grįsti asmens kaltės negalima.

20. Be to, su apeliaciniu skundu pateiktame vaizdo ir garso įraše, fiksuotame policijos pareigūno, atvykusio į įvykio vietą, kūno kamera, užfiksuotas aplinkos apsaugos pareigūno ir policijos pareigūno pokalbis, kurio metu, policijos pareigūnui pasitikslinus kokių asmenų duomenis reikia patikrinti, aplinkos apsaugos pareigūnas nurodo, kad: „Mums reikėtų taip, to R. ir to murziaus, reikia pasižiūrėti ar jie yra bausti už visas tas nesąmones, nes situacija yra tokia, mes atvarėm, supranti, mes jų nepasigavom už rankos, jie įsimetę tą venterį ir ten dirbtinai sėdi, sėdi, sėdi, paskui tą busą stumdo, stumdo ir jie durnių įjungė žinai dabar. Nu tenai kitas gali būti nepadielu, nu atvažiavęs pavyzdžiui juos ištraukti, žinai, bet kad veiklą vykdė, žinai kažkurie tai, nu tai faktas. Tai pasižiūrėtumėm jei ten tokie išgeria bomžiaros, (necenzūrinis žodis), mes šaunam protokolus ir kas ten patikrins su jais, žinai, <...>.“ (05:26). Po to policijos pareigūnas nurodo, kad „<tada atveskite kurį norite, pasakysime jo pažeidimus>“ (06:06). Aplinkos apsaugos pareigūnas pakviečia du asmenis, iš jų vieną vardu R. (06:10). Taigi šių duomenų kontekste, priešingai, nei konstatavo Klaipėdos apylinkės teismas, nėra pagrindo pripažinti, kad liudytojo vyr. specialisto R. S. parodymai yra neprieštaringi tiek teisme duotiems parodymams, tiek rašytinei bylos medžiagai. Todėl juos laikyti patikimais ir išimtinai jais grįsti R. L., kuris kategoriškai neigė neteisėtai žvejojęs, nesant byloje jokių objektyvių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės įrodymų (pvz. vaizdo įrašų fiksuotų vaizdo kamera ar termovizoriumi (kuris turi integruotą vaizdo ir fotonuotraukos fiksavimo funkciją), kuriuose būtų užfiksuota, jog būtent R. L. protokole nurodytu laiku ir vietoje vykdė neteisėtą žvejybą, ar kuriuose kitokiu būdu būtų užfiksuotas R. L. neteisėtos žvejybos faktas), negalima. Kaip matyti, R. L. inkriminuotas administracinis nusižengimas buvo įrodinėjamas išimtinai vyr. specialisto R. S. ir inspektoriaus M. L. po įvykio surašytais 2024-11-28 ir 2024-11-29 tarnybiniais pranešimais bei jų 2024-12-02 stebėjimo aktais, administracinio nusižengimo protokolu bei vyr. specialisto R. S. parodymais teisme, kurie, priešingai Klaipėdos apylinkės teismo išvadai, nėra neprieštaringi ir kurių nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčytini bylos duomenys, todėl jais remtis kaip neabejotinu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės įrodymu nebuvo pagrindo.

21. Nagrinėjamu atveju liko nepašalintos abejonės, kodėl termovizoriumi, kuris skirtas aptikti šilumą skleidžiančius objektus, ypač nakties metu arba esant prastoms matomumo sąlygoms, nebuvo daryta nei vaizdo, nei fotonuotraukų fiksacija, kuri neabejotinai patvirtintų aplinkos apsaugos pareigūnų nurodytas aplinkybes. Nesant vaizdo įrašo ir (ar) fotonuotraukų, kuriuose būtų užfiksuotos pareigūnų nurodytos aplinkybės, nėra pagrindo vien remiantis pakankamai abejotinais vyr. specialisto R. S. parodymais neginčytinai teigti, kad R. L. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 4 dalyje, kurio nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pateiktame aplinkos apsaugos kūno kamera įvykio vietoje darytame vaizdo ir garso įraše užfiksuoti duomenys – ant tilto padėtos dvi tamsios spalvos plastikinės dėžės, vienoje iš jų buvo sužvejotos upinės nėgės, bei draudžiamas nemėgėjiškos žūklės įrankis – tinklinis samtis, taip pat tarnybiniuose pranešimuose bei stebėjimo aktuose užfiksuoti pasakymai „sulaikytas asmuo avėjo guminius batus, taip pat buvo jaučiamas žuvies kvapas“, „R. L. rūbai buvo drėgni“, taipogi nesuteikia jokios objektyvios informacijos apie įvykį, nes atspindi tik pačių pareigūnų dėstomą poziciją apie neva R. L. neteisėtą žvejybą. Nors dėžės su žuvimi ir buvo padėtos ant tilto, o į upę įleistas tinklinis samtis, o R. L., kaip nurodyta pareigūno, rūbai buvo drėgni, jis avėjo guminius batus (pažymėtina, kaip matyti iš vaizdo įrašo, guminius batus avėjo ne tik R. L., bet dar vienas, prie mikroautobuso buvęs asmuo) bei nuo jo sklido žuvies kvapas, tačiau pats žvejybos faktas užfiksuotas nebuvo.

23. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-24-139/2016, Nr. 2AT-78-788/2016, Nr. 2AT-27-976/2015). Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų aplinkybių pagrindu ir atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje nėra surinkta patikimų ir neginčytinų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad R. L. protokole nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai žvejojo upines nėges draudžiamu būdu – draudžiamu nemėgėjiškos žūklės įrankiu – tinkliniu samčiu.

24. Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Kaip minėta, byloje yra abejonių ir neaiškumų dėl R. L. kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą, kurių pašalinti nėra galimybės. Liudytojo vyr. specialisto R. S. byloje duoti parodymai nesutampa su vaizdo ir garso įraše, fiksuotame policijos pareigūno kūno kamera, kuris pateiktas kartu su apeliaciniu skundu, užfiksuotais duomenimis. Kelia pagrįstų abejonių Institucijos pareigūnų (vyr. specialisto ir inspektoriaus) tarnybiniuose pranešimuose ir stebėjimo aktuose nurodytos aplinkybės, jog neva jie, eidami mišku, esant tamsiam paros metui, nepalankioms oro sąlygoms ir vešliai augmenijai, taip pat nesant apšviestai įvykio vietai, matė ant tilto prie užtvankos vieną žmogų, taip pat įžiūrėjo ir dalį jo aprangos, kuris nulipo nuo tilto prie upės ir iš tinklinio samčio sugautas upines nėges supylė į plastikinę dėžę, kurią po to padėjo ant tilto. Todėl pareigūno parodymus ir pateiktą situacijos vertinimą pripažinti lemiamu traukiamo atsakomybėn asmens kaltės įrodymu negalima. Tuo tarpu kitų patikimų ir neginčijamų įrodymų, galinčių patvirtinti R. L. kaltinančius pareigūnų parodymus ir iki galo paneigti jo versiją, jog jis nėgių nežvejojo, tik ėjo pro šalį ir trumpam stabtelėjo prie pažįstamų asmenų pažiūrėti kaip jiems sekasi žvejoti, po to automobiliu atvažiavo N. L., kuris paprašė pagalbos išstumti automobilį, kadangi jis užklimpo; jis su kitais žvejais nuėjo padėti N. L., tačiau nepavykus išstumti automobilio, žvejai nuėjo atgal ant tilto, o jis liko prie automobilio (šias aplinkybes N. L. patvirtino ir teisme), byloje nėra (remiantis vien tuo, kad R. L.ir N. L. yra pažįstami, priešingai apylinkės teismo išvadai, savaime nėra pakankamo pagrindo atmesti šių asmenų parodymus, kurie yra nuoseklūs ir tarpusavyje sutampa). Iš to išeina, kad jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsta Institucijos surinkta medžiaga, paremta, kaip jau aptarta, prieštaringais galbūt suinteresuotų bylos baigtimi aplinkos apsaugos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, stebėjimo aktuose ir vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotais duomenimis, parodymais, nepaneigia apelianto versijos, jog jis nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo.

25. Konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones, nebuvo neabejotinai nustatyta, kad būtent R. L. protokole nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai žvejojo upines nėges draudžiamu būdu – draudžiamu nemėgėjiškos žūklės įrankiu – tinkliniu samčiu, kurio ilgis 1,2 m, aukštis 0,5 m, akytumas 10 mm, ir tuo pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 9.1, 10.2 ir 10.7 punktus. T. I. 2024-12-23 nutarimas, kuriuo R. L. buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 291 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą ir nubaustas 900 Eur bauda, konfiskuojant 92 vnt. žuvies ir draudžiamą nemėgėjiškos žūklės įrankį, ir dėl jo priimta skundžiama nutartis panaikintini ir administracinio nusižengimo bylos teisena R. L. nutrauktina (ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

26. Apeliaciniame skunde taip pat išdėstytas prašymas atlyginti R. L. bylinėjimosi išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti; šias išlaidas priteisti iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos. Tačiau nei R. L., nei jo atstovas apeliacinės instancijos teismui nenurodė prašomos priteisti sumos ir nepateikė minėtas išlaidas patvirtinančių dokumentų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako ir prašymo netenkina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 25 d. nutartį ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gruodžio 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3118-2024, ir administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 4 dalį R. L. nutraukti.

Nutarimas neskundžiama.