Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo laiduotojos R. V. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. birželio 27 d. nutarties, kuria buvo atmestas laiduotojos R. V. (toliau ir – pareiškėja) prašymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-213-1104/2022 dėl užstato grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

A. V. 2022 m. kovo 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos R. V. atsakomybei pagal laidavimą 1 metų 6 mėnesių terminui su 1 500 eurų užstatu.

2024 m. birželio 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teisme buvo gautas laiduotojos R. V. prašymas dėl užstato, kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, grąžinimo. Laiduotojos R. V. prašymas motyvuojamas tuo, kad nuosprendis yra įsiteisėjęs ir pasibaigęs laidavimo terminas.

Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. birželio 27 d. nutartimi, laiduotojos R. V. prašymas dėl užstato grąžinimo buvo atmestas. Teismas nustatė, kad A. V. laidavimo laikotarpiu 2022 m. lapkričio 8 d. buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-42499-22 pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo laikotarpis nuo 2023 m. sausio mėn. vidurio iki 2023 m. kovo 8 d., už kurią, ikiteisminio tyrimo eigoje šį tyrimą sujungus su dar keliais ikiteisminiais tyrimais Nr. 01-1-03194-22 ir Nr. 01-1-01426-23, A. V. buvo nuteistas 2024 m. gegužės 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-1104/2024, jam paskyrus 18 MGL dydžio baudą. Taip pat teismas nustatė, kad įstatymo leidėjas užstato grąžinimą sieja su ta sąlyga, jog asmuo per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos, o laidavimo termino pradžia yra skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nutartyje pažymėta, kad aukščiau minėtos sąlygos nėra, nes baudžiamojoje byloje Nr. 1-213-1104/2022 pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas A. V. per teismo nustatytą terminą padarė naują nusikalstamą veiką. A. V. atžvilgiu naujas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-42499-22 pagal BK 259 straipsnio 2 dalį buvo pradėtas dėl nusikalstamos veikos, kuri apima laikotarpį nuo 2023 m. sausio mėn. vidurio iki 2023 m. kovo 8 d., kai laidavimo termino pradžia baudžiamojoje byloje Nr. 1-213-1104/2022, kurioje A. V. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra skaičiuotina nuo 2022 m. kovo 29 d., t. y. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir baigėsi 2023 m. rugsėjo 29 d.

II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesnės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. <...> Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Kaip jau paminėta, A. V. 2022 m. kovo 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos R. V. atsakomybei pagal laidavimą 1 metų 6 mėnesių terminui su 1 500 eurų užstatu. Iš pateiktos skundo medžiagos matyti, jog laiduotoja R. V. 2022 m. kovo 25 d. bankiniu pavedimu į Vilniaus regiono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 1 500 eurų dydžio užstatą (1 t., b. l. 4).

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. kovo 7 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-213-1104/2022 įsiteisėjo 2022 m. kovo 29 d., o nustatytas 1 metų ir 6 mėnesių laidavimo terminas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleidus A. V. už padarytą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, baigėsi 2023 m. rugsėjo 29 d. Be to, kaip paminėta skundžiamoje nutartyje, A. V. paskirto laidavimo laikotarpiu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ? nuo 2023 m. sausio mėnesio vidurio, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos, laikė su savimi nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 0,090 g, iki 2023 m. kovo 8 d., 8 val. 45 min., kai atliktos jo asmens kratos metu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos, ir buvo nuteistas 2024 m. gegužės 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-1104/2024 pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 18 MGL t. y. 900 eurų dydžio bauda. Apygardos teismas pažymi, jog šiuo nuosprendžiu buvo vertintas ir spręstas klausimas dėl laidavimo panaikinimo. Nuosprendyje nurodyta, kad A. V. buvo atleistas pagal laidavimą už nusikalstamą veiką, nesusijusią su narkotinių medžiagų laikymu, nuo 2022 m. kovo 7 d. nuosprendžio iki laidavimo įsiteisėjimo momento, administracine tvarka nė karto nebuvo baustas, taip pat, kad per laidavimo laikotarpį A. V. padarė tik vieną baudžiamąjį nusižengimą, kuris sunkių pasekmių nesukėlė, todėl teismas nusprendė, kad nėra tikslinga naikinti laidavimo A. V.

Apygardos teismas pažymi, jog BK 40 straipsnio 5 dalyje numatytas imperatyvus reguliavimas, kad užstatas grąžinamas tik tokiu atveju, jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Pagal to paties straipsnio 7 dalį teismui paliekama teisė spręsti dėl laidavimo panaikinimo/nepanaikinimo, atsižvelgiant bei vertinant nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir naujai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, galimą abiejų nusikalstamų veikų ryšį, taip pat apie asmens elgesį laidavimo metu. Kaip jau paminėta aukščiau, A. V. šios laidavimo sąlygos nesilaikė ir per laidavimo laikotarpį padarė naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Kaip matyti iš 2024 m. gegužės 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-1104/2024 susiklostė tokia situacija, kad teismas, priimdamas šį nuosprendį, nusprendė laidavimo nenaikinti ir A. V. nepatraukti baudžiamojon atsakomybėn už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Tačiau apygardos teismo vertinimu, tai, kad nebuvo panaikintas laidavimas, nereiškia, jog užstatas besąlygiškai turėjo būti grąžintas užstato davėjai ir laiduotojai R. V. Baudžiamieji teisiniai santykiai nutrūksta tik suėjus laidavimo terminui, t. y. tik suėjus šiam terminui gali būti sprendžiamas užstato grąžinimo klausimas atsižvelgiant į tai, ar buvo padaryta nauja nusikalstama veika. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja laiduotojo veiklos, jo poveikio kaltininkui formų, jų abiejų tarpusavio santykių. Todėl, jei kaltininkas per laidavimo laikotarpį padarė naują nusikalstamą veiką, užstatas laiduotojui negrąžinamas, nes preziumuojama, kad laiduotojas neįvykdė savo pagrindinės pareigos daryti teigiamą įtaką asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės. R. V. šios prezumpcijos nei savo prašyme teismui grąžinti užstatą, nei skunde dėl skundžiamos teismo priimtos nutarties nepaneigė. T. y., jos prašymas ir skundas iš esmės grindžiami tik viena aplinkybe, tai, kad laidavimo terminas pasibaigė, laidavimas nebuvo panaikintas ir prašoma grąžinti užstatą. Toks R. V. prašymas laikytinas nepagrįstu ir nesudarančiu pagrindo išvadai, jog ji, kaip laiduotoja, tinkamai vykdė savo pareigas, kad A. V. vėl nenusikalstų.

Pažymėtina ir tai, jog laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, ši teisė niekuo neribojama, laiduotojas gali atsisakyti laidavimo dėl asmeninių priežasčių, taip pat dėl netinkamo kaltininko elgesio, tačiau R. V., žinodama apie A. V. ankstesnius teistumus užsienyje, taip pat jo vairavimą esant neblaiviam, už kurio padarymą jis buvo atleistas pagal laidavimą, bei apie jo atžvilgiu pradėtą naują ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų padarymo laidavimo metu, iš kurių už disponavimą psichotropinės medžiagomis jis buvo nuteistas aptariamu 2024 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-1104/2024, o dėl kitos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, byla nutraukta pripažinus ją mažareikšme, tokio klausimo bylos nagrinėjimo teisme metu, jog ji, dėl A. V. elgesio, negali tinkamai atlikti laiduotojos pareigų, t. y. ne dėl nuo jos valios priklausančių aplinkybių, nekėlė, ir dalyvaudama teismo posėdyje prašė palikti galioti laidavimą. Taigi, esant šioms aplinkybėms, ir įvertinus tai, kad nėra tenkinama BK 40 straipsnio 5 dalyje numatyta imperatyvi sąlyga dėl užstato grąžinimo galimybės, konstatuotina, jog žemesnės instancijos teismas pagrįstai atmetė R. V. prašymą dėl užstato grąžinimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. birželio 27 d. nutartis, kuria atsisakyta tenkinti R. V. prašymą dėl 1 500 eurų užstato grąžinimo, priimta laikantis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytos tvarkos bei reikalavimų, todėl skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. birželio 27 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.