Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1016-863/2024,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo netenkinamas

2. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

3. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.

4. Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu.

5. Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovas pareiškimą dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo reiškia iš esmės dėl teismo procesinių sprendimų, netenkinančių ieškovės – Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria netenkinti ieškovės prašymai dėl teismo ekspertės I. K. nušalinimo ir teismo liudijimo išdavimo, bei dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2024 m. spalio 30 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės atstovo pareiškimas dėl teisėjos Kristinos Lysionok nušalinimo.

Motyvuojamoji dalis

7. Kadangi ieškovės atstovo išreikštos abejonės dėl galimybės nešališkai išnagrinėti civilinę bylą Nr. e2-1016-863/2024 Vilniaus apygardos teisme nėra objektyviai pagrįstos, ieškovės atstovo pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-1016-863/2024 nagrinėjimo netenkinamas.

8. Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Piktnaudžiauti procesu galima ir naudojant ne pagal paskirtį procesinę nušalinimo teisę, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).

9. Remiantis CPK 69 straipsnio 5 dalimi, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise, bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjų kolegija išsprendžia nušalinimo klausimą ir pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį priima nutartį dėl baudos šiam asmeniui skyrimo. Teisę skirti baudą piktnaudžiaujančiam nušalinimo teise asmeniui turi ir šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurie sprendžia teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą.

10. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teisme 2024 m. spalio 30 d. įvykusiame teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas G. Baziulis žodžiu pareiškė teisėjai nušalinimą. Pareiškimas dėl nušalinimo iš esmės buvo grindžiamas ieškovės netenkinančių procesinių sprendimų priėmimu, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 6 d. nutartimi, kuria netenkinti ieškovės prašymai dėl teismo ekspertės nušalinimo ir teismo liudijimo išdavimo. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2024 m. spalio 30 d. nutartimi ieškovės pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo buvo nepatenkintas. Minėtoje nutartyje, be kita ko, buvo nurodyta, kad nušalinimo pareiškimo momentas (teismo posėdžio metu) kelia abejonių dėl sąžiningo ieškovės (jos atstovo) naudojimosi procesine nušalinimo teise, ir buvo išaiškinta, kad dar kartą pareiškus nepagrįstą nušalinimą, gali būti sprendžiamas klausimas dėl teisinės atsakomybės taikymo ir baudos iki 5 000 Eur skyrimo. Visgi, 2024 m. lapkričio 4 d. įvykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pakartotinai ir iš esmės tais pačiais pagrindais, t. y. dėl ieškovę netenkinančios Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 6 d. nutarties priėmimo, pareiškė nušalinimą visam Vilniaus apygardos teismui.

11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas pažymi, kad ieškovės atstovui advokatui G. Baziuliui yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, jis yra savo srities profesionalas, išmanantis pareiškimo dėl teismo nušalinimo pagrindus ir piktnaudžiavimo procesine nušalinimo teise pasekmes. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2024 m. spalio 30 d. nutartyje jau buvo atkreiptas ieškovės atstovo dėmesys į tai, kad ieškovės atstovo veiksmai turi piktnaudžiavimo nušalinimo teise požymių bei išaiškinta, jog teismas turi teisę už piktnaudžiavimą nušalinimo teise skirti asmeniui baudą (CPK 69 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės atstovas neatsižvelgė į teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus, nepakeitė procesinio elgesio ir pakartotinai 2024 m. lapkričio 4 d. įvykusio teismo posėdžio metu pareiškė nušalinimą visam Vilniaus apygardos teismui iš esmės analogiškais pagrindais, kaip ir 2024 m. spalio 30 d. teiktame pareiškime dėl teisėjos nušalinimo. Tokie ieškovės atstovo veiksmai patvirtina jo piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise, nes nepagrįsti ir iš esmės analogiškais pagrindais reiškiami nušalinimai buvo teikiami teismo posėdžių metu, tuo sistemiškai ir kryptingai siekiant komplikuoti teismo darbą, vilkinti procesą ir sukelti nepatogumų kitiems proceso dalyviams. Dėl nepagrįstai pareikštų nušalinimų jau du kartus kilo poreikis atidėti teismo posėdžius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas ieškovės atstovui advokatui G. Baziuliui už piktnaudžiavimą nušalinimo teise paskirti 200 Eur dydžio baudą (CPK 69 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, 95 straipsnio 2 dalimi, 106–107 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „JUMPS“ atstovo advokato Giedriaus Baziulio pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-1016-863/2024 nagrinėjimo netenkinti.

Už piktnaudžiavimą nušalinimo teisme paskirti advokatui Giedriui Baziuliui (advokato pažymėjimo numeris 002451) 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti.