Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2014-10-22 · Civilinė byla Nr. 2-713-959/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-22
Bylos Nr.
2-713-959/2014
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-00523-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sergej Lebedev
Ieškovas
J. V.
Atsakovas
M. M.
Advokatai
Antanas Cemnolonskas, Zenonas Juknevičius
Kategorijos
  • 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-713-959/2014Proceso Nr. 2-18-3-00523-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.16. (S)
JONIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 22 d.Joniškis
Joniškio rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui Sergej Lebedev,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,

dalyvaujant ieškovei J. V. bei jos atstovui advokatui Antanui Cemnolonskui, atsakovui M. M. bei jo atstovui advokatui Zenonui Juknevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui M. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos nusikalstamais veiksmais, atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 10000 Lt turtinės ir 300000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Posėdžio metu ieškovė reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo atsisakė.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šios bylos bei baudžiamosios bylos Nr. 1-108-874/2011 duomenimis nustatyta, jog atsakovas M. M. 2011-10-20 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 176 str. 1 d. už tai, kad 2008 m. gegužės 8 d., apie 16 val. 30 min., būdamas M. M. individualios įmonės savininkas ir vadovas, būdamas atsakingas už įmonės darbuotojų darbo saugą, Joniškio rajone, Satkūnų girininkijos miško 38 kvartale, neatliko darbdavio pareigos sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Nr. X-1169, 2007-06-07 redakcija, Žin., 2007, Nr. 69-2720) (toliau – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo) 11 straipsnio 1 dalies reikalavimą; nenustatė darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, šiuo atveju – miško ruošos darbus, mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities patikrinimo bei šių darbų saugaus atlikimo tvarkos, tuo pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies reikalavimus; nepaskyrė medžių pjovimui ir kitiems pavojingiems miško ruošos darbams vadovauti apmokyto ir atestuoto bei turinčio atitinkamą pažymėjimą pavojingų darbų vadovo, atsakingo už darbų saugą darbo vietoje, tuo pažeidė Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96, patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 208, (toliau – Miško darbų saugos taisyklių) 68 punkto reikalavimus; būdamas įmonės, vykdančios miško ruošos darbus vadovas (savininkas), nekontroliavo, kad visi laikytųsi darbų saugos reikalavimų, prireikus neinstruktavo darbuotojų vietoje apie tai, kaip saugiai atlikti darbus, tuo pažeidė Miško darbų saugos taisyklių 70 punkto reikalavimus; dėl šių priežasčių buvo palikta nenuleista pjovimo metu įstrigusi eglė, pavojinga jos galimo kritimo zona nebuvo apjuosta gerai matoma juosta, virve ar kitokiu būdu užtverta, tuo pažeidžiant Miško darbų saugos taisyklių 99 punkto reikalavimus, ir to rezultate darbininkas A. V. įstrigusios eglės galimo kritimo zonoje buvo prispaustas bei mirtinai sužalotas kritusios žemyn paliktos nupjautos įstrigusios eglės; ieškovė baudžiamojoje byloje buvo pripažinta nukentėjusiąja bei civiline ieškove; baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo (atsakovo) nuosprendžiu paliktas nenagrinėtas; A. V. mirus dėl 2008-05-08 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, pripažinto draudiminiu įvykiu, mirusiojo šeimai buvo išmokėta vienkartinė draudimo išmoka: J. V. (ieškovei) – 70700,00 Lt, J. V. (A. V. tėvui) – 70700,00 Lt; iš ieškovės paaiškinimų, duotų posėdžio metu, matyti, jog po J. V. mirties pastarojo turtą paveldėjo ieškovė, visi pinigai, gauti kaip vienkartinė draudimo išmoka (141400,00 Lt) buvo investuoti į ieškovei priklausančio gyvenamojo namo, kuris nėra baigtas statyti ir nėra įregistruotas, statybą; atsakovas turi tris nepilnamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti; ieškovės vardu įregistruotos nuosavybės teisės į 4000,00 Lt vertės nekilnojamąjį turtą; atsakovo vardu įregistruotos nuosavybės teisės į 6576,00 Lt vertės nekilnojamąjį turtą bei 1981 metų gamybos automobilį; atsakovas vykdo individualią veiklą, iš kurios, jo teigimu, jo mėnesio pajamos sudaro apie 1000 Lt.

Neturtinės žalos atlyginimas asmens gyvybės atėmimo atveju reglamentuojamas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje ir 6.263 straipsnyje. Šios normos yra bendrosios ir nustato deliktinę civilinę atsakomybę už dėl gyvybės atėmimu atsiradusią žalą. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Be turtinės, atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatyme nustatyta piniginė kompensacija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti dėl nukentėjusiojo mirties patirtą neturtinę žalą jo sutuoktiniui, vaikams arba tėvams, tačiau tik tuo atveju, jeigu šie tikrai palaikė draugiškus šeiminius santykius iki pat mirties (CK 6.284 straipsnio 1 dalis). Saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra vienas iš darbo santykių teisinio reglamentavimo principų (DK 2 straipsnio 1 dalies, 5 punktas). Realus nurodyto principo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pagrindinius teisinius darbuotojų saugos ir sveikatos (t. y. darbo aplinkos, darbo vietų, darbų organizavimo) reikalavimus, darbdavio pareigą garantuoti darbuotojų saugą ir sveikatą, šios pareigos įgyvendinimo kontrolę bei atsakomybę už jos pažeidimą. Darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai neturtinę žalą, o jos dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu (DK 250 straipsnis).

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavio kaltė yra preziumuojama. Tačiau, nustatant darbdavio atsakomybę, nepakanka konstatuoti jo kaltę, bet būtina nustatyti ir kitas bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėti veiksmai yra konstatuoti įsiteisėjusiu 2011-10-20 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris šalims turi res judicata galią, todėl atskiro įrodinėjimo šioje byloje nereikalauja. Atsižvelgiant į tai, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ieškovė neteko sūnaus, teismas laiko, kad ieškovė neabejotinai patyrė neturtinės žalos, kurios dydis nustatytinas šiuo sprendimu. Tikėtina, jog atsakovui nepažeidus darbdavio pareigos sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, nepažeidus Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Nr. X-1169, 2007-06-07 redakcija, Žin., 2007, Nr. 69-2720) (toliau – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo) 11 straipsnio 1 dalies reikalavimo, neigiami padariniai (žala) nebūtų kilę, todėl konstatuotina, jog tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos yra priežastinis ryšys.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. su UAB „Ranga IV“, bylos Nr. 3K-3-450/2006; 2008 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. su ŽŪB „Šiaulėnų statyba“, bylos Nr. 3K-3-529/2008).

Vertindamas ieškovei padarytos ir iš atsakovo priteistinos žalos dydį, teismas atsižvelgia į šias byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes:

dėl atsakovo neteisėtos veikos A. V. neteko gyvybės, o ieškovė – sūnaus, dėl ko ieškovė tikėtinai patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją;

byloje neįrodyta, jog ieškovę ir jos sūnų A. V. siejo stiprus emocinis ryšys; mirusysis A. V. jo žūties dieną buvo pilnametis, ieškovės teiginiai apie tai, jog sūnus gyveno kartu su ja, teismo vertinimu, reikalauja pagrindimo leistinais įrodymais, kurių ieškovė nepateikė;

ieškovė nepagrindė įrodymais ieškinyje išdėstytų aplinkybių, jog dėl sūnaus mirties pablogėjo jos sveikata ir ji pradėjo vartoti vaistus;

atsakovo kaltė yra neatsargios formos;

atsakovo turtinė padėtis yra prasta, jis turi tris nepilnamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti;

ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo, kadangi ji nuosavybės teise valdo turtą, į kurį investavo virš 140000 Lt savo lėšų, bei 4000,00 Lt vertės nekilnojamąjį turtą;

po A. V. mirties atsakovas ieškovei dovanojo 2000 Lt grynaisiais pinigais (tokie paties atsakovo parodymai užfiksuoti įsiteisėjusiu 2011-10-20 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir turi prejudicinę galią šioje byloje).

Atsižvelgdamas į aukščiau minėtas aplinkybes bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką precedentinėse bei panašiose bylose (žr. Šiaulių apygardos teismo 2009-10-01 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-307-64/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2007, 2K-134/2010, 2K-429/2013, civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-556/2008; 3K-3-103/2009; 3K-3-490/2010; 3K-3-556/2008), teismas sprendžia, jog prašomas priteisti neturtinės žalos dydis (300000 Lt) neatitinka teisingumo ir protingumo principų, todėl yra mažintinas iki 30000,00 Lt.

Dėl vienkartinės draudimo išmokos įskaitymo į neturtinės žalos atlyginimą

Byloje nustatyta, kad remiantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, ieškovei bei jos sutuoktiniui dėl nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo jų sūnus A. V., buvo išmokėtos vienkartinės draudimo išmokos po 70700,00 Lt kiekvienam. Draudžiant darbuotoją pagal Socialinio draudimo įstatymą nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimo profesine liga atsiranda tik ribota draudiko atsakomybė ir visa žala nukentėjusiajam nėra padengiama iš draudimo mokamo atlyginimo, todėl už žalą atsakingas asmuo turi atlyginti likusią jam neatlygintiną jos dalį bendraisiais pagrindais. Socialinio draudimo įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo apdraustajam, todėl draudikas ieškovui atsiradusios neturtinės žalos pagal minėtą įstatymą neatlygina, o tik kompensuoja nukentėjusiojo patirtus turtinius praradimus (CK 6.290 straipsnio 1 dalis). Kadangi neturtinė žala ieškovei neatlyginta pagal Socialinio draudimo įstatymą, tai šią žalą jiems privalo atlyginti už žalą atsakingas asmuo; šiuo atveju, kadangi nelaimingas atsitikimas įvyko darbo metu, einant darbines pareigas, tai pagal CK 6.264 straipsnį atlyginti neturtinę žalą privalo darbdavys, t. y. atsakovas. Neturtinė žala ieškovei turi būti atlyginta nepriklausomai nuo vienkartinės socialinio draudimo išmokos išmokėjimo (CK 6.250 straipsnis, 6.284 straipsnio 1 dalis, kasacinė nutartis Nr. 3K-3-358/2004).

Dėl teisės į ieškinį

Bylos nagrinėjimo metu buvo akcentuojamas argumentas, jog ieškovės ieškinys baudžiamojoje byloje buvo paliktas nenagrinėtas, todėl laikytina, kad ieškovė, neatvykusi į teisiamąjį posėdį ir neprašiusi ieškinį nagrinėti jai nedalyvaujant, atsisakė savo ieškinio.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 252 straipsnio 1 dalis nustato, kad jei neatvyko civilinis ieškovas ar jo atstovas, teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą. Šiuo atveju asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Kaip matyti iš 2011-10-20 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, ieškovės ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pareikštas baudžiamojoje byloje, buvo paliktas nenagrinėtas būtent 252 straipsnio 1 dalies pagrindu ir jai išaiškinta teisė pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Byloje nėra duomenų apie ieškinio atsisakymą. Todėl argumentas, jog ieškovė atsisakė savo ieškinio, laikytinas nepagrįstu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str. 5 d.).

Bylos duomenimis, ieškovė turėjo 1000,00 Lt dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškovei atsisakius nuo ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo, šioje byloje tenkintina ieškinio reikalavimų dalis sudaro 10 procentų (30000 / 300000 x 100). Todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 100,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į atsakovo sunkią turtinę padėtį bei į tai, jog žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo atsakovas neatleistas, priteistinas iš atsakovo valstybei sudarytų 900,00 Lt ir jo priteisimas iš atsakovo gali turėti įtakos jo galimybėms atlyginti ieškovei priteistą neturtinę žalą, teismas laiko, jog bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. M. ieškovei J. V.:

30000,00 Lt (trisdešimt tūkstančių litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo;

100,00 Lt (vieną šimtą litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Civilinę bylą dalyje dėl reikalavimo priteisti 10000,00 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimą nutraukti.

Kitoje dalyje – ieškinį atmesti.

Bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo M. M. valstybei nepriteisti.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas Sergej Lebedev