- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-08
- Bylos Nr.
- 2A-482-577/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23721-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jadvyga Mardosevič, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- M. S., V. R.
- Ieškovas
- J. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. (J. M.) ieškinį atsakovams V. R. (R.) ir M. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, Vilniaus miesto 33-ojo notarų biuro notarė P. J., Valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai (M. R., I. Š., L. M., V. Š., L. L. B., K. S., B. L., V. R., L. P., I. S., D. K., S. D., V. Š., E. T., T. Š., P. Š., M. S., M. M., J. T., J. J., G. J., V. K., J. M., F. M., P. V., M. V., T. Š., J. V., E. V., T. R., R. Š., G. J., Z. P., A. D., A. M., D. M., L. M., V. Š., E. M., T. M., A. J. K., L. F., T. V. F., V. R., R. M., Č. S., G. R., V. B., K. Š., R. L., V. R., K. Z., J. N., J. R., M. Ž., E. R., M. Š., J. Š., A. Š., S. S., I. G., A. T., D. V., L. C., Z. G., V. P., M. K., M. K., J. N., T. N., J. Š., L. Š., L. M., R. S., J. J. Z., J. D., P. V. Š., J. D., G. B., G. Č., M. P., A. K., E. R., A. R. ir E. T., K. S., P. S.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas J. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė pripažinti 2013 m. birželio 19 d. sudarytą dovanojimo sutartį (notarinio reg. Nr. PJ-2763), pagal kurią V. R. dovanojo M. S. 1/1875 dalį (8/15000 dalis) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,5000 ha, adresas (duomenys neskelbtini)), pirkimo-pardavimo sutartimi ir perkelti ieškovui J. M. pirkėjo teises ir pareigas pagal šią sutartį, nustatant, kad V. R. pardavė, o J. M. pirko 1/1875 dalį (8/15000 dalis) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,5000 ha, adresas (duomenys neskelbtini)), už 508,28 Eur, kuriuos J. M. privalo sumokėti atsakovui V. R. per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 9125/3000000 dalys 1,5000 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Be ieškovo žemės sklypo bendrasavininkiais yra dar apie 80 asmenų. 2016 m. gegužės 26 d. gavo žemės sklypo bendrasavininkių pareiškimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl nuvyko pas teisininkus, kurie atkreipė dėmesį, kad pagal pridėtą registro išrašą, vienu iš žemės sklypo bendrasavininku yra atsakovas M. S., kuris 8/15000 dalies žemės sklypo bendrasavininkiu tapo 2013 m. birželio 19 d. Dovanojimo sutarties pagrindu. Kadangi įsigyta labai maža žemės sklypo dalimi realiai pasinaudoti būtų labai sudėtinga, teigia, kad dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, kuriuo buvo siekiama, kad atsakovas M. S., nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnyje įtvirtintos bendraturčių pirmenybės teisės, taptų žemės sklypo bendrasavininkiu, bei įgytų teisę įsigyti kitas sklypo dalis netaikant CK 4.79 straipsnyje įtvirtintos bendraturčių pirmenybės teisės pirkti parduodamą turto dalį; šia sutartimi šalys siekė pridengti atsakovui V. R. priklausiusios žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, kurią šalys iš tikrųjų ir siekė sudaryti. Ieškovo žiniomis, atsakovas V. R. nėra atsakovo M. S. artimas giminaitis, taip pat nežinomi kiti motyvai, dėl kurių atsakovas V. R. turėtų dovanoti M. S. žemės sklypo dalį. Įsigytos žemės sklypo dalies (8 kv. m) atidalinimas būtų neįmanomas, tokio mažo ploto atskiro žemės sklypo suformuoti neleidžia teisės aktai; be to, abejotinas tokios dalies praktinis panaudojimas, jei būtų nustatyta naudojimosi žemės sklypo dalimis tvarka. Nustačius, kad dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris ir jį kvalifikavus kaip pirkimo-pardavimo sandorį, būtų pagrindas konstatuoti ieškovo pirmenybės teisės, įtvirtintos CK 4.79 straipsnio 1 ir 2 dalyse, pažeidimą ir perkelti ieškovui pirkėjo teises ir pareigas. Ieškovo teigimu, jis nėra praleidęs CK 4.79 straipsnio 3 dalyje numatyto termino, nes apie ginčijamą sandorį jis sužinojo tik po to, kai 2016 m. gegužės 26 d. gavo J. J., G. J., S. D. pareiškimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės su Nekilnojamojo turto registro išrašu. Atsakovas V. R. atsiliepime prašė tenkinti ieškinį. Nurodė, kad 2013 m. vasarą pas jį atvyko iš matymo pažįstamas vyras vardu M., kuris nurodė, kad jam reikia žemės 1,5000 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastato statybai, kurį pardavus bus atsiskaityta; konkrečios sumos neaptarė. Dėl sunkios materialinės padėties sutiko, priėmė visas M. S. sąlygas. Teigė esantis neišsilavinęs, lietuviškai blogai supranta; pas notarę paruoštą dokumentą pasirašė įsitikinęs, kad pasirašo pirkimo-pardavimo sutartį. Iš ieškinio suprato, kad pasirašė dovanojimo sutartį. M. S. nėra artimas žmogus ar giminaitis, pagrindo jam dovanoti nebuvo. V. R. nebuvo žinoma, kad pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės sklypo dalį būtų turėję žemės sklypo bendrasavininkiai; tik iš ieškinio suprato, kad M. S. jį apgavo. Atsakovas M. S. atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad dovanojimo sutartimi buvo siekiama pridengti tikruosius šalių ketinimus, t. y. atlygintinai perleisti žemės sklypo dalį. Be to, praėjus daugiau kaip trejiems metams, atsakovas M. S. nėra įsigijęs/nebuvo išreiškęs valios įsigyti papildomų žemės sklypo dalių. Įstatymas nenumato, jog dovanojimo sutartis gali būti sudaryta tik tarp giminystės ryšiais susijusių asmenų. Pažymi, jog ieškovas nėra duomenų, kad ieškovas būtų pateikęs kitiems bendraturčiams rašytinius pasiūlymus parduoti jiems priklausančias žemės sklypo dalis; nėra kreipęsis į atsakovą dėl galimybės įsigyti jam priklausančias 8/15000 dalis žemės sklypo; 2009 m. liepos 9 d. paveldėjęs 9125/3000000 dalis žemės sklypo, J. M. nėra įsigijęs papildomų dalių. Mano, kad teiginys apie ieškovo teisių pažeidimą yra nepagrįstas. Reikalavimas perkelti ieškovui teises pagal pirkimo-pardavimo sutartį negali būti tenkinamas, nes nėra teisinio pagrindo dovanojimo sutartį pripažinti apsimestiniu sandoriu bei taikyti pirkimo-pardavimo santykius reglamentuojančias teisės normas. Be to, praleistas ieškinio senaties terminas. Ieškinys teisme priimtas praėjus daugiau kaip trejiems metams po dovanojimo sutarties sudarymo; ieškovas nepaaiškina, kodėl jis nesikreipė į atsakovą M. S. bei neteikė ieškinio anksčiau, nors, kaip nurodyta pačiame ieškinyje, jis yra suinteresuotas įsigyti didesnę žemės sklypo dalį; siekis įsigyti daugiau žemės sklypo dalių neišvengiamai įtakoja aktyvų bei rūpestingą suinteresuoto asmens elgesį. Ieškinys teisiškai ydingas ir dėl to, jog ieškovas prašo įpareigoti jį sumokėti 508,28 Eur atsakovui V. R., t. y. sklypo pardavėjui. Jeigu byloje būtų nustatyta, kad dovanojimo sutartis buvo atlygintina, nekilnojamojo turto pardavėjui būtų sudarytos sąlygos už perduotą turtą gauti dvigubą apmokėjimą. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė P. J. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad notarė išaiškino sudaromo sandorio pasekmes; klientai, susipažinę su sutartimi, pasirašė ją, kaip atitinkančią jų valią, patvirtino, kad sutartis sudaroma jų laisva valia, nenaudojant spaudimo, dėl kurio šalys būtų priverstos sudaryti šią sutartį, visos sutarties sudarymo bei vykdymo aplinkybės šalims buvo išaiškintos ir jų suprastos.Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, A. D., A. R., E. V., I. Š., J. R., J. N., M. S., M. Ž., P. Š., R. L., R. S., V. B., V. Š., Z. P., J. J., G. J., I. G., S. D. atsiliepime prašė ieškinį tenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad dovanojimo sandoris buvo apsimestinis, o J. M. buvo apgautas. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, atsiliepime nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 31/15000 dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise ją valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, Valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus apskrities viršininko sprendimais pretendentams buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą visus klausimus dėl žemės sklypo disponavimo bendraturčiai turi derinti tarpusavyje, kadangi valstybei šiame žemės sklype priklausančio turto nėra. Dovanojimo sutartis sudaryta 2013 metais, todėl ieškovas yra praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą teismo tvarka reikalauti perkelti pirkėjo teises ir pareigas. Pabrėžė, kad V. R. M. S. perleido visą nuosavybės teise valdomą žemės sklypo dalį.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pripažino 2013 m. birželio 19 d. sudarytą dovanojimo sutartį (notarinio reg. Nr. PJ-2763), kuria V. R. dovanojo M. S. 1/1875 dalį (8/15000 dalis) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,5000 ha, adresas (duomenys neskelbtini)), pirkimo-pardavimo sutartimi; perkėlė ieškovui J. M. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2013 m. birželio 29 d. sutartį, nustatant, kad V. R. pardavė, o J. M. pirko 1/1875 dalį (8/15000 dalis) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,5000 ha, adresas (duomenys neskelbtini)), už 508,28 Eur; nustatė, kad ieškovas J. M. privalo sumokėti atsakovui V. R. 508,28 Eur per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisė iš atsakovo M. S. 72,28 Eur bylinėjimosi išlaidų bei iš atsakovo V. R. 72,27 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui J. M.; priteisė iš atsakovo M. S. ir iš atsakovo V. R. po 173,79 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
9.1. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bylos duomenys, proceso dalyvių ir jų atstovų teikti paaiškinimai, leido daryti labiau tikėtina išvadą, kad 2013 m. birželio 19 d. sutartimi dėl 1/1875 dalies (8/15000 dalis) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), iš tikrųjų buvo siekta perleisti ne dovanojimo, o pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Teismas įvertinęs V. R. atsiliepime nurodytas aplinkybes (kad jis suprato, jog gaus atlyginimą už žemės sklypo perleidimą, buvo įsitikinęs, kad sudaro pirkimo-pardavimo sutartį; o pagrindo dovanoti žemės sklypo dalį nebuvo) padarė išvadą, kad jo valia buvo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, o ne neatlygintinai perleisti žemės sklypo dalį. Pažymėjo, kad žemės sklypo perleidėjo ir įgijėjo nesiejo tarpusavio ryšiai ar giminystės santykiai. Atsakovas M. S. neįrodė neatlygintinio žemės sklypo perleidimo tikslo. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad vertinant perleidžiamo žemės sklypo dydį, jo panaudojimo reali galimybė yra itin ribota. Iš nustatytų aplinkybių visumos teismas sprendė, kad žemes sklypo dovanojimo sutartimi buvo siekiama pridengti pirkimo–pardavimo sandorį, užkertant galimybę ieškovui (žemės sklypo bendrasavininkiui) pasinaudoti CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmumo teise pirkti bendrosios nuosavybės dalį. CK 6.305 straipsnio 1 dalies nuostatas (pirkėjo įsipareigojimą priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą kainą), kartu vertindamas ir V. R. byloje nurodytas aplinkybes, laikė pakankamu pagrindu teisinius santykius vertinti kaip pirkimo-pardavimo teisinius santykius. Aplinkybė, kad M. S. dar nėra įsigijęs/nebuvo išreiškęs valios įsigyti jokių papildomų žemės sklypo dalių, teismo nuomone, nepaneigia ieškovo, kaip žemės sklypo bendraturčio, teisių pažeidimo bei nustatytų aplinkybių dėl dovanojimo sandorio kaip apsimestinio sandorio. Teismas 2013 m. birželio 19 d. sudarytą dovanojimo sutartį laikė apsimestiniu sandoriu, o teisinius santykius dėl 1/1875 dalies (8/15000 dalis) žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vertino kaip pirkimo-pardavimo teisinius santykius.
9.2. Teismas konstatavo, kad ieškovas nėra praleidęs CK 4.79 straipsnio 3 dalyje numatyto termino. Sandorio registravimo Nekilnojamojo turto registre teismas nelaikė pagrindu skaičiuoti ieškinio senaties terminą nuo dovanojimo sandorio sudarymo ir(ar) įregistravimo registre dienos. Iš byloje esančių įrodymų teismas padarė išvadą, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik po to, kai 2016 m. gegužės 26 d. gavo bendraturčių pareiškimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės su Nekilnojamojo turto registro išrašu.
9.3. Teismas nustatė, jog buvo pažeista ieškovo (bendraturčio) pirmenybės teisė pirkti aptariamą žemės sklypo dalį. Pažymėjo, jog byloje nenustatyta, kad M. S. buvo sumokėjęs V. R. už dovanotą žemės sklypo dalį, tačiau bylos duomenų pagrindu padarė išvadą, jog jis buvo tai įsipareigojęs padaryti. Teismas laikė, kad ieškovo reikalavimas perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas pagal 2013 m. birželio 19 d. sutartį, yra įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas M. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą bei atmesti J. M. patikslintą ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Teismas neteisingai aiškino bei taikė materialinės teises normas, reglamentuojančias apsimestinius sandorius ir pirkėjų teisių ir pareigų perkėlimą, taip pat senaties termino skaičiavimo taisykles, klaidingai vertino byloje esančius įrodymus bei šalių pateiktus paaiškinimus; dėl dalies reikšmingų atsakovo M. S. argumentų nepasisakė.
10.2. Teismas nemotyvavo, kodėl aplinkybę dėl itin mažų žemės sklypo dalies panaudojimo galimybių jis pripažino kaip argumentą, jog Dovanojimo sutartis yra apsimestinis pirkimo-pardavimo sandoris; kodėl V. R. parodymus, kurių jis ir pats negalėjo paaiškinti, ir kurie prieštaravo vieni kitiems, teismas laikė didesnės įrodomosios galios nei M. S..
Atsiliepimas
10.3. Teismas lemiamą įrodomąją galią suteikdamas dovanotojo paaiškinimams atsiliepime į ieškinį nenagrinėjo sutarties šalių elgesio jos sudarymo metu ir po to bei priežasčių lėmusių Dovanojimo sutarties sudarymą. Apelianto nuomone, atsakovo V. R. nesikreipimas į M. S. dėl apmokėjimo gavimo daugiau nei trejus metus bei negalėjimas prisiminti už kokią kainą jis pardavė turtą, patvirtina, jog sandorio sudarymo metu tikroji V. R. valia nebuvo parduoti jam priklausančią žemės sklypo dalį.
10.4. Teismas neatsižvelgė į atsakovo M. S. parodymus, kad V. R. pasiūlė padovanoti žemės sklypo dalį už M. S. pagalbą tvarkantis paveldėjimo ir nuosavybės į nekilnojamąjį turtą atkūrimo dokumentus bei konsultavo šio turto pardavimo klausimais. Įstatymas nenumato draudimo dovanoti turtą ar turtinę teisę giminystės ryšiais nesusijusiems asmenims.
10.5. Notariškai patvirtintoje Dovanojimo sutartyje užfiksuotos aplinkybės, jog M. S. perduotas turtas yra neatlygintina dovana ir atitinka tikruosius šalių ketinimus, o V. R. suprato šios sutarties esmę, negali būti kvestionuojamos. Vėlesnis jo valios pasikeitimas gavus J. M. ieškinį, nesudaro pagrindo išvadai, kad Dovanojimo sutartis yra apsimestinis pirkimo-pardavimo sandoris. Dovanotojui buvo išaiškinta sutarties esmė bei jos pasekmės suprantama rusų kalba, todėl atsakovas V. R. negalėjo nesuprasti, kad jam priklausančią žemės sklypo dalį jis dovanoja ir už ją negaus jokio atlygio.
10.6. Teismas nepagrįstai neanalizavo atsakovo M. S. argumentų dėl galimo ieškovo nesąžiningo susitarimo su atsakovu V. R. kas, apelianto įsitikinimu, paaiškina priežastis, dėl kurių šis atsakovas pakeitė savo valią dėl Dovanojimo sutarties motyvų. Mano, jog ieškinį bei atsiliepimą ruošė tie patys ar susiję asmenys. Taip pat teigia, kad versija, jog M. S. už turtą pažadėjo atsilyginti ateityje, yra neįprasta paprastiems pirkimo-pardavimo sandoriams.
10.7. Nenustačius Dovanojimo sutarties šalių valios pridengti Žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, Dovanojimo sutarčiai negali būti taikomos pirkimo - pardavimo sandoriams taikomos taisyklės.
10.8. Teismas išvadas padarė itin siaurai aiškindamas CK 4.79 straipsnio 1 dalies normos turinį, nesiaiškindamas tikrųjų bendraturčių ketinimų. Kadangi teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad iki pat kreipimosi į advokatus jis neturėjo ketinimų įsigyti papildomų žemės sklypo dalių ir ieškinį pateikė tik paskatintas advokatų, todėl negalima daryti išvados, jog Dovanojimo sutartimi buvo pažeistos jo teisės.
10.9. Teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią, siedamas ją vien tik su subjektyviuoju sužinojimo apie neva pažeistą teisę momentu. Ginčijama sutartis sudaryta 2013 m. birželio 19 d., o Nekilnojamojo turto registre išviešinta po dviejų dienų, o ieškinys pateiktas tik 2016 m. liepos 04 d., t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams po Dovanojimo sutarties sudarymo. Pasak apelianto, būdamas rūpestingas, ieškovas galėjo gauti registre viešai skelbiamus duomenis ir, manydamas, jog sutartis pažeidžia jo interesus, kreiptis į teismą dar prieš J. J., G. J. ir S. D. 2016 m. gegužės 25 d. pareiškimo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės gavimą.
10.10. Teismas padarė procesinės teisės pažeidimų. Teismas pasinaikino ne 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį, dėl kurios buvo paduotas atskirasis skundas, prašant atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl 2016 m. spalio 14 d. nutarties paduoti ir priimti atskirąjį skundą dėl šios 2016 m. spalio 14 d. nutarties, bet 2016 m. spalio 14 d. ir 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis tokiu būdu peržengdamas atskirojo skundo ir savo kompetencijos ribas. Aplinkybė, kad ieškovas anksčiau teikė atskirąjį skundą dėl šių nutarčių negali būti laikoma teisėtu pagrindu teismui pasinaikinti savo procesinius sprendimus, kadangi trijų dienų terminas šių nutarčių pasinaikinimui pirmosios instancijos teisme jau buvo praleistas; įstatymas nenumato galimybės pirmosios instancijos teismui keisti savo procesinio sprendimo dėl atskirojo skundo priėmimo jau po pranešimų apie jo priėmimą įteikimo kitiems proceso dalyviams. Gavęs pranešimą, atsakovo atstovas paruošė atsiliepimą į atskirąjį skundą, o M. S. patyrė papildomų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Mano, kad teismas turėjo kelis pagrindus palikti ieškinį nenagrinėtą, t. y. tiek dėl patikslinto ieškinio trūkumų nepašalinimo, tiek dėl duomenų apie ligą nepateikimo, todėl neturėjo pasinaikinti savo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties ir tęsti bylos nagrinėjimą. Be to, panaikinti 2016 m. spalio 14 d. ir 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis turėjo teisę tik apeliacinės instancijos teismas. Kadangi nuo šių nutarčių panaikinimo ar palikimo nepakeistomis priklausė ir tolimesnio bylos nagrinėjimo galimybės, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 329 straipsnio 1 dalimi, apeliantas teigia, kad toks pažeidimas laikytinas esminiu procesiniu pažeidimu, dėl kurio buvo neteisingai išspręsta byla, kas sudaro savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą.
10.11. Teismas netinkamai nustatė nagrinėjamoje civilinėje byloje mokėtino žyminio mokesčio dydį. Apelianto įsitikinimu, ieškinio suma ir mokėtinas žyminis mokestis turėjo būti nustatomi pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 85 straipsnio 1 dalies 11 punkto reikalavimus, t.y. atsižvelgiant į atsakovo M. S. netektino turto vertę - 508,28 Eur, atitinkamai mokėtinas žyminis mokestis, neteikiant ieškinio elektroninių ryšių priemonėmis, turėjo būti 20 Eur.
8. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo dėl pateikto apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.
9. Trečiasis asmuo Valstybės įmonė Turto bankas agtsiliepime nurodė, kad savo poziciją išdėstė 2016 m. spalio 27 d. teiktame atsiliepime. Atsižvelgdamas į tai, kad VĮ Turto bankas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, dėl apeliacinio skundo nepasisako ir prašo teismo nagrinėti atsakovo M. S. apeliacinį skundą teismo nuožiūra.
10. Ieškovas J. M., atsakovas V. R. bei kiti tretieji asmenys atsiliepimo į atsakovo M. S. apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Byloje nustatyta, kad ieškovui J. M. 2009 m. liepos 9 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu nuosavybės teise priklauso 9125/3000000 dalys 1,5000 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 37-49). 2016 m. gegužės 25 d. minėto žemės sklypo bendraturtės J. J., G. J. ir S. D. kreipėsi į ieškovą pareiškimu dėl sutikimo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės (1 t., b. l. 4-14). Ieškovas teigia, kad iš su šiuo pareiškimu pridėtų dokumentų (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo) sužinojo, jog kai kurie asmenys (atsakovas M. S.) žemės sklypo bendratučiais tapo dovanojimo sutarties pagrindu. Iš 2013 m. birželio 19 d. Žemės sklypo dalies dovanojimo sutarties matyti, kad šia sutartimi V. R. padovanojo M. S. 1/1875 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); sutartyje nurodyta daikto vidutinė rinkos vertė 1 755 Lt (508,28 Eur). Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti 2013 m. birželio 19 d. dovanojimo sutartį pirkimo-pardavimo sutartimi ir perkelti ieškovui pirkėjo teises ir pareigas pagal šią sutartį, nustatant, kad V. R. pardavė, o J. M. pirko 1/1875 dalį (8/15000 dalis) žemės sklypo už 508,28 Eur. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Atsakovas M. S. pateikė apeliacinį skundą.
Dėl nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu
CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009; 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016, 23 punktas; kt.). Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014; 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2018; kt.).Nagrinėjamoje byloje ieškovas, ginčydamas atsakovų sudarytą Žemės sklypo dovanojimo sutartį, įrodinėjo, kad ši sutartis yra apsimestinė, nes faktiškai šalių buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pripažino ginčo sandorį apsimestiniu, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šia teismo išvada.Pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui.Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, nėra abejonių dėl šalių ketinimo perleisti nuosavybės teisę į atsakovui V. R. priklausiusią dalį žemės sklypo, tačiau keliamas ginčas dėl šio veiksmo ne/atlygintinumo, t. y. esminio paminėtų sutarčių skirtumo. Viena iš sandorį sudariusių šalių (V. R.) teigia, jog faktiškai buvo susitarta dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo, t. y. kad M. S. už perleistą sklypą atsiskaitys, kita šalis (M. S.) – kad sandoris buvo neatlygintinis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant šį ginčą reikšminga tai, jog atsakovas V. R. neneigia, kad pinigų už perleistą turtą (t. y. ir praėjus daugiau nei trejiems metams nuo sutarties pasirašymo) iš M. S. nėra gavęs ir jų nereikalavo. Ieškovas šios aplinkybės nekvestionuoja (reikalavime nurodo, kad J. M. už žemės sklypą privalo sumokėti atsakovui V. R.). Be to, dovanojimo sutartį patvirtino notarė, o sutarties IX dalyje nurodyta, kad sutartis dovanotojui (V. R.) išversta į suprantamą rusų kalbą, šalių suprasta dėl turinio, pasekmių. Šios aplinkybės leidžia abejoti atsakovo V. R. atsiliepimo į ieškinį teiginiu, kad paruoštą dokumentą jis pasirašė įsitikinęs, jog pasirašo pirkimo-pardavimo sutartį. Kita vertus, V. R. neginčija sandorio, kaip sudaryto dėl suklydimo. Kitos atsiliepime (kuriuo sprendime vadovavosi pirmosios instancijos teismas) nurodytos aplinkybės, susijusios su susitarimo sąlygomis, taip pat nėra įtikinamos. Atsakovas V. R. teigia, kad su M. S. sąlygomis sutiko, kadangi jo materialinė padėtis buvo sunki; taip pat nurodė, kad šį vyrą pažinojo tik iš matymo. Akivaizdu, kad tokioje situacijoje kiekvienas apdairus ir atidus asmuo aiškiai susitartų dėl parduodamo turto kainos, ir esant sunkiai turtinei padėčiai, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie ginčo sklypo dalies vertę, atsiliepime nurodomą V. R. sutikimo sudaryti sandorį tikslą, keltų klausimą dėl kainos sumokėjimo. Šiuo atveju, atsakovas V. R. aplinkybes apie sandorio atlygintinumą (teigdamas, kad konkreti suma nebuvo aptarta ir jam pažadėta atsiskaityti pastačius pastatą) nurodė tik ieškovui pateikus ieškinį. Taigi, teismas, vienu iš argumentų nurodęs atsakovo V. R. atsiliepime išdėstytą poziciją, kad jis buvo įsitikinęs, jog sudaro pirkimo-pardavimo sutartį, neįvertino šio atsakovo veiksmų (neveikimo), nereikalaujant kainos sumokėjimo už perleistą turtą. Be to, atsakovas V. R. negalėjo paaiškinti dėl sulygtos perduodamo (parduoto) daikto kainos, kas neabejotinai laikoma esminiu pirkimo-pardavimo sandorio elementu.Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos artimų žmonių. Nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).Skundžiamame teismo sprendime viena iš aplinkybių, taip pat lėmusi teismo įsitikinimą dėl tikrosios sandorio šalių valios, nurodyta ta, kad žemės sklypo perleidėjo ir įgijėjo nesiejo tarpusavio ryšiai ar giminystės santykiai. Apeliantas nurodo, jog atsakovas M. S. konsultavo dovanotoją dėl kito jam priklausančio turto pardavimo, o V. R. pasiūlė padovanoti žemės sklypą būtent už pagalbą tvarkantis paveldėjimo, nuosavybės į nekilnojamąjį turtą atkūrimo dokumentus, konsultacijas šio turto pardavimo klausimais. Nors sutiktina su skundžiamo teismo sprendimo išvada, kad M. S. nepateikė paaiškinimuose nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, tačiau sprendžiant ar šios aplinkybės laikytinos visiškai neįrodytomis, būtina įvertinti tai, kad apelianto teigimu, jis teikė žodines konsultacijas, nesudaręs jokios rašytinės sutarties, taip pat nenuoseklius, pagrįstų abejonių keliančius V. R. paaiškinimus, duotus pirmosios instancijos teisme (V. R. teigė neatsimenantis, ar paveldėjo daugiau turto, ar pardavė kitą turtą ir pan.; be to, teisme, kitaip nei nurodyta atsiliepime, atsakovas teigė M. S. pirmą kartą pamatęs pas notarę; kad vėliau pamiršo, jog jam turi sumokėti už sklypą, nors kaip minėta aukščiau, tvirtino, esą pirkimo-pardavimo sandorį sudarė dėl sunkios materialinės padėties). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, V. R. pasitikėjimas iš matymo pažįstamu asmeniu taip pat leidžia manyti, kad šias šalis, visgi, siejo atitinkami ryšiai.Kolegijos vertinimu, byloje nėra objektyvių įrodymų paneigiančių ginčo sandorio šalių susitarimą dėl vieno iš esminio dovanojimo sutarties požymio - neatlygintinumo egzistavimo bei šalių valią sudaryti neatlygintinį sandorį. O tai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad ieškovo reikalavimas ginčo Dovanojimo sutartį pripažinti apsimestiniu sandoriu, yra nepagrįstas. Išdėstytų argumentų bei nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad šalių, ieškovo argumentai, susiję su sklypo dydžiu bei jo panaudojimo galimybėmis (juolab perleista visa V. R. nuosavybės teise valdyto sklypo dalis), netenka teisinės reikšmės.
Dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo
CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Daikto, kuris priklauso keliems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise, bendraturtis, ketindamas parduoti savo dalį trečiajam asmeniui (ne bendraturčiui), privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie tokį ketinimą, nurodydamas pardavimo sąlygas, ir tik kitiems bendraturčiams atsisakius pasinaudoti savo pirmenybės teise arba jos neįgyvendinus per įstatyme nurodytą laikotarpį, pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui (CK 4.79 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 3 dalyje nurodyti pardavėjo pareigos pasiūlyti pirkti parduodamą daiktą bendraturčiui neįvykdymo padariniai: bendraturtis, kurio pirmenybės teisė pirkti parduodamą dalį buvo pažeista, turi teisę reikalauti perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, nesant pagrindo dovanojimo sutartį laikyti pirkimo – pardavimo sutartimi, netaikytinos ir CK 4.79 straipsnyje numatytos nuostatos, numatančios bendraturčio (ieškovo) pirmenybės teisę įsigyti žemės sklypo dalį bei perkelti pirkėjo teises ir pareigas.Kiti apeliacinio skundo argumentai ginčo išsprendimui neturi teisinės reikšmės, todėl dėl jų nepasisakytina. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo M. S. apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir klausimas išspręstinas iš esmės, ieškovo ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad atsakovas M. S. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu patyrė 600 Eur išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą (2 t., b. l. 191), todėl atmetus ieškinį, ši suma atsakovui M. S. priteisiama iš ieškovo J. M. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Be to, iš ieškovo valstybei priteisiama 347,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 2 dalis).Už apeliacinį skundą atsakovas M. S. sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį, todėl patekinus jo skundą, ši suma taip pat priteisiama iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo J. M. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 615 Eur (šešis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo J. M. valstybei 347,58 Eur (tris šimtus keturiasdešimt septynis eurus 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.