Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2025-04-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1561-1078/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-04-24Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-06-17Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-04-24
Bylos Nr.
1-1561-1078/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38933-2024-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Kaltinamasis
T. B.
Kategorijos
  • 1.2.25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-1561-1078/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38933-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6.; 1.7.2.2.; 1.1.9.2.; 1.1.9.7. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Jurgitai Gailik,dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei,kaltinamajam T. B., jo gynėjui advokatui K. O.,vertėjaujant E. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. B. (T. B.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. vairavo transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent:

jis, 2024 m. spalio 4 d., apie 23.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Šiais savo veiksmais T. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis T. B. nurodė, kad jis kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad įvykio vakarą su draugais automobiliu „Mercedes Benz“ atvažiavo į miesto centrą, automobilį pasistatė šalia (duomenys neskelbtini), tokioje kaip arkoje ar įvažiavime, nuėjo į klubą, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Išėjus iš klibo, įvyko konfliktas – muštynės, po kurių jis nuėjo prie savo automobilio, servetėlėmis šluostėsi veidą, po to kažkiek gal ir pavažiavo automobiliu, o tuomet privažiavo policijos pareigūnai. Jam policijos pareigūnai pasiūlė pasitikrinti blaivumą, tačiau jis tą daryti atsisakė, dėl to dabar gailisi. Kaltinamasis paaiškino, kad įvykio metu vairavo automobilį, kurį jis nuomojosi iš (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), kur dirba vairuotoju, todėl prašo teisės vairuoti atėmimą paskirti kuo trumpesniam laikui. Kaltinamasis nurodė, kad nors jis sunkiai šneka lietuviškai, tačiau lietuvių kalbą supranta.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo, kaltinamasis, gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 5 d. apklaustas įtariamuoju T. B. kaltės dėl pareikšto kaltinimo nepripažino, paaiškino, kad 2024 m. spalio 4 d., apie 23.30 val., Vilniuje, Vilniaus gatvėje, šalia parduotuvės (duomenys neskelbtini) tarp jo ir nepažįstamo vyriškio kilo konfliktas, kurio metu jis sudavė jam į veidą. Iš nosies jam pradėjo bėgti kraujas, jis nusivalė veidą drėgnomis servetėlėmis, kurių sudėtyje yra alkoholio. Po konflikto jis nuėjo link automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo (duomenys neskelbtini), netoli restorano (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Stovint gatvėje prie automobilio, prie jo privažiavo pareigūnai. Pareigūnai pasiūlė jam pasitikrinti girtumą, tačiau jis atsisakė, kadangi nesuprato, ką jie siūlo apie ką jie kalba, kadangi jie kalbėjo su juo lietuviškai. Jis automobilio nevairavo, prie automobilio stovėjo ir valė veidą su servetėlėmis. Dėl ko pareigūnai įtarė, kad vairavo automobilį – jis nurodyti negali. Jis siūlė pareigūnams peržiūrėti vaizdo stebėjimo kameras, tačiau jie to nepadarė. Automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso įmonei, kurios pavadinimo šiuo metu neprisimena, automobilį jis nuomojosi. Galiojančio lietuviško vairuotojo pažymėjimo neturi (b. l. 111-113).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja policijos pareigūnė I. D. nurodė, kad 2024 m. spalio 4 d. dirbant su specialistu P. V., apie 23.32 val., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniaus gatvėje vyras muša moterį. Vykstant nurodytu adresu susiekta su pranešėju telefonu, jis pradėjo aiškinti, kad seka asmenį mušusį moterį, kuris šalinasi Vilniaus g. link „Operos ir baleto teatro“. Toliau palaikant pokalbį su pranešėju, jis nurodė, kad asmuo įsėdo į juodos spalvos automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiuoja iš „Operos ir baleto teatro“ aikštelės, pasuko į dešinę link Gedimino pr. Automobiliui tik išskus iš aikštelės į Vilniaus gatvę, iškart jį pastebėjo, nes važiavo priešais. Su įjungtais tarnybinio automobilio švyturėliais įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, norėdami taip sustabdyti automobilį, nes buvo įtarimų, kad automobilis juos pamatęs gali šalintis. Tuo metu, kai išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tarnybiniu automobiliu beveik sustojo, o automobilis „Mercedes Benz“ minimaliu greičiu judėjo tarp tarnybinio automobilio (V1861) ir gatvės bortelio, tuo metu aiškiai matė, kad už vairo sėdi vyras, kurio išvaizdą aiškiai su kolega matė ir įsidėmėjo, atstumas tarp automobilių buvo minimalus, gatvė apšviesta. Automobiliui „Mercedes Benz“ pravažiavus pro juos, jis padidino greitį ir šalinosi link Gedimino pr. Jiems apsisukus, kas užtruko kelias sekundes, pradėjo automobilį vytis, pasukus į Gedimino pr. pamatė, kad minėtas automobilis „Mercedes Benz“ stovi Gedimino pr., ties 17 namu. Iš vairuotojo vietos išlipo vyras ir sparčiu žingsniu šalinosi nuo automobilio. Priėjus prie vyro, tai buvo tas pats asmuo, kuris pravažiavo pro juos Vilniaus gatvėje ir vairavo automobilį „Mercedes Benz“. Automobilyje kitų asmenų nebuvo, iš automobilio daugiau niekas neišlipo ir nepasišalino. Vairuotojo paprašius pateikti asmens dokumentą, jis paaiškino, kad dokumentų su savimi neturi, per CDB nustatyta, kad automobilį „Mercedes Benz“ vairavo T. B. Vairuotojas blaivumą tikrintis atsisakė, nors visi neblaivumo požymiai buvo akivaizdūs (stiprus alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai), asmuo įspėtas, kad už vengimą tikrintis blaivumą numatyta baudžiamoji atsakomybė (b. l. 17). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir šios policijos pareigūnės 2024 m. spalio 5 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 12-13).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas P. V. nurodė, kad 2024 m. spalio 4 d. dirbo su specialiste I. D. ekipaže V1861. 2024 m. spalio 4 d., apie 23.32 val., iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniaus gatvėje vyras muša moterį. Vykstant nurodytu adresu, buvo susisiekta su pranešėju, su kuriuo kalbėjosi kolegė I. D., bet jis viską girdėjo. Pranešėjas aiškino, kad seka asmenį, mušusį moterį, ir, kad tas vyras pėsčiomis šalinasi Vilniaus gatve link „Operos ir baleto teatro“. Toliau palaikant pokalbį su pranešėju, jis nurodė, kad asmuo įsėdo į tamsios spalvos automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiuoja iš „Operos ir baleto teatro“ aikštelės, pasuko į dešinę link Gedimino prospekto. Minėtam automobiliui tik išsukus iš aikštelės į Vilniaus gatvę, iš tolo iškart jį pastebėjo, nes važiavo priešais su įjungtais tarnybinio automobilio švyturėliais. Įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, norėdami taip sustabdyti minėtą automobilį, nes buvo įtarimų, kad automobilio vairuotojas juos pamatęs gali šalintis. Tuo metu, kai išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą tarnybiniu automobiliu beveik sustojo, o minėtas automobilis „Mercedes Benz“ minimaliu greičiu judėjo tarp tarnybinio automobilio ir gatvės bortelio, aiškiai matė, kad už vairo sėdi vyras, kurio išvaizdą aiškiai su kolega matė ir įsiminė. Atstumas tarp jų automobilių buvo minimalus, gatvė apšviesta, vairuotojas atsisukęs žiūrėjo į juos, kitų asmenų automobilyje nesimatė. Automobiliui „Mercedes Benz“ pravažiavus pro juos, jis staigiai padidino greitį ir pradėjo šalintis link Gedimino pr. Jiems apsisukus, kas užtruko kelias sekundes, jie pradėjo tą automobilį vytis. Pasukus į Gedimino pr., pamatė, kad automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi Gedimino pr., ties 17 pastatu viduryje kelio su užvestu varikliu. Iš vairuotojo pusės prie automobilio buvęs vyras sparčiu žingsniu pradėjo šalintis šaligatviu nuo automobilio „Mercedes Benz“, kitų asmenų šalia automobilio nebuvo. Tą vyrą jie iš karto iš išvaizdos atpažino kaip minėto automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją, kuris prieš tai tą automobilį vairavo, apvažiuodamas jų tarnybinį automobilį, kai buvo užblokavę kelią. Priėjus prie to vyro ir paprašius pateikti asmens dokumentą, jis paaiškino, kad dokumentų su savimi neturi, per CDB buvo nustatyta, kad automobilį „Mercedes Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo T. B. Bendraujant su minėtu vyru buvo akivaizdu, kad jis yra neblaivus, kadangi nuo juo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Paprašius jo pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, jis kategoriškai atsisakė. Patikrinti blaivumą jam buvo siūloma daug kartų, tačiau jis kategoriškai atsisakė. Bendraujant su minėtu vyru, jis buvo agresyviai ir priešiškai nusiteikęs jų atžvilgiu, bendravo nemandagiai, neigė vairavęs automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Asmuo buvo įspėtas, kad už vengimą pasitikrinti blaivumą numatyta baudžiamoji atsakomybė. Jiems bendraujant su T. B., į įvykio vietą atvyko kitas ekipažas, kuriam T. B. buvo perduotas kartu su automobiliu (b. l. 21).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja policijos pareigūnė V. M. nurodė, kad 2024 m. spalio 4 d., apie 23.33 val., reaguojant kartu su vyriausiuoju patruliu V. K., ekipaže V1711, iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad reikia pagalbos kolegoms, nes šalinasi automobilio vairuotojas, kuris galimai dalyvavo muštynėse. Atvykus į įvykio vietą Gedimino pr. 17, Vilniuje, vietoje jau buvo V1306 ir V1861 ekipažai. Abu ekipažai nurodė automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją vardu T. B. ir, kad jis vairavo minėtą automobilį neblaivus, bet tikrintis blaivumą kategoriškai atsisakė. Ji ir jos kolega V. K. patys nematė, ar T. B. vairavo automobilį, nes jis jau buvo sustabdytas prieš jiems atvykstant. T. B. buvo kelis kartus prašomas pasitikrinti blaivumą, bet jis visą laiką kategoriškai atsisakinėjo, neigė vairavęs automobilį. Iš išorinių požymių buvo sunku suprasti, ar asmuo buvo neblaivus, o tikrinti blaivumą jis atsisakė. Asmeniui buvo išaiškintos visos atsisakymo pasitikrinti blaivumą pasekmės. Kartu su Kelių policijos ekipažu įformino įvykį, buvo atlikta automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra ir šis automobilis buvo tralu išvežtas į saugojimo aikštelę. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Po to jie pristatė sulaikytą T. B. į Vilniaus aps. VPK laikino sulaikymo patalpas (b. l. 25).

Iš AB „Regitra“ pažymos duomenų nustatyta, kad automobilio „Mercedes Benz GLK350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), valdytojas yra (duomenys neskelbtini), o savininkas yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 35).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos duomenų nustatyta, kad automobilio „Mersedes Benz GLK350 CDI 4Matic Blue Efficiency“, 2012 - 2015 m. gamybos, visureigio kėbulu, kaina su PVM 14 040 Eur (b. l. 37).

Iš 2024 m. spalio 4 d. Neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad T. B. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, tačiau asmuo vengė neblaivumo patikrinimo (b. l. 14).

Iš 2024 m. lapkričio 18 d. apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92310033261)“. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 42).

Iš 2024 m. lapkričio 21-22 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno (angl. body) kamerų vaizdo įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 44).

Iš 2025 m. sausio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo apžiūrėti policijos pareigūnų ekipažo Nr. 1861 kameros vaizdo įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 47).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad T. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tyčia ir dėl neatsargumo.

Neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-35-648/2015). Dėl to priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą (pvz., kad jis yra blaivus ir kt.), reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-65-303/2015).

Nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu T. B. dėl jam pareikštų įtarimų kaltės nepripažino, tačiau duodamas parodymus teisme T. B. kaltę pripažino pilnai, paaiškino, jog įvykio vakarą, būdamas klube, vartojo alkoholį, po to nuėjo iki savo automobilio, kurį vairavo, o kai atvyko policijos pareigūnai – jis atsisakė pasitikrinti blaivumą. Kaltinamojo kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų I. D. bei P. V., kurie betarpiškai matė vairavimo faktą, parodymai. Šie liudytojai taip pat nurodė, jog bendraujant su T. B., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, tačiau asmuo atsisakė pasitikrinti blaivumą, nors ir buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos policijos pareigūnės V. M. parodymai apie tai, kad asmeniui buvo išaiškintos atsisakymo tikrintis blaivumą teisinės pasekmės. Taip pat minėtų liudytojų policijos pareigūnų parodymus patvirtina ir į bylą pateikti policijos pareigūnų mobiliųjų vaizdo stebėjimo priemonių (angl. body camera) vaizdo įrašai ir šių įrašų apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnas įkalbinėja T. B. pasitikrinti blaivumą, išaiškina jam atsakomybę už atsisakymą pasitikrinti blaivumą. Čia taip pat atkreiptinas dėmesys, jog, nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme teigė, jog jis nemoka lietuvių kalbos, tačiau vaizdo įrašuose užfiksuota, jog kaltinamasis su policijos pareigūnais kalba lietuviškai, todėl nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis nesuprato policijos išsakyto siūlymo pasitikrinti blaivumą bei išaiškinimo, jog atsisakius tikrintis blaivumą, kils baudžiamoji atsakomybė. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, jog kaltinamasis T. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį, o policijos pareigūnams įtarus, kad jis galimai vairavo automobilį neblaivus, jis atsisakė tikrintis savo blaivumą alkotesteriu, kai tokia galimybė jam buvo pasiūlyta. Taigi, akivaizdu, kad T. B. tokiais veiksmais vengė neblaivumo patikrinimo ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinimo tikslinimo

Prokurorė kaltinime nurodo, jog T. B. 2024 m. spalio 4 d., apie 23.40 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Visgi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog T. B. vairavo automobilį ne būdamas neblaivus, o esant neblaivumo požymiams ir atsisakė pasitikrinti blaivumą, todėl iš kaltinimo kaip perteklinės šalintinos aplinkybės, jog T. B. vairavo automobilį, būdamas neblaivus taip ppažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę T. B., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta), į kaltinamojo atsakomybių lengvinančią aplinkybę – kaltinamasis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – neteistas (teistumas išnykęs) (b. l. 72-75), baustas administracine tvarka, paskirtų nuobaudų nesusimokantis, kas rodo, jog nėra linkęs atsakyti už savo neteisėtas veikas (b. l. 83-90), Lietuvos Respublikoje nedirbantis (b. l. 91), teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą baudos bausmę, kurios dydis nustatytinas artimesnis minimaliai šios bausmės, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, ribai.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą baudos bausmę įskaitytinas T. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. spalio 4 d. 23.40 val. iki 2024 m. spalio 5 d. 11.56 val. (b. l. 99-101), t. y. viena para, kas atitinka 6 MGL dydžio baudą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. T. B. padarė nusikalstamą veiką, kuomet vairavo transporto priemonę, esant neblaivumo požymiams ir vengė pasitikrinti blaivumą. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į padarytos veikos pavojingumą, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2024 m. spalio 5 d, (b. l. 114).

BK 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. T. B. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Mercedes Benz GLK350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ši transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad ši transporto priemonė nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, transporto priemonės valdytojas yra (duomenys neskelbtini), o savininkas yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 35). Pagal VšĮ „Emprekis“ išrašą, automobilio „Mercedes Benz GLK350“ 2012 - 2015 m. gamybos vidutinė vertė su yra 14 040 Eur su PVM (b. l. 37). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo T. B. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma – 14 040 Eur.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus – panaikintina. Ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, atsižvelgiant į paskirtos bausmės rūšį, į tai, jog kaltinamasis nuolat gyvena ne Lietuvos Respublikoje, panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas, su vaizdo ir garso įrašais (supakuotas į voką, b. l. 49) nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

T. B. (T. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 57 MGL (2850 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir T. B. skirtina 38 MGL (1900 Eur) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti T. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. spalio 4 d. 23.40 val. iki 2024 m. spalio 5 d. 11.56 val., 1 para, kas atitinka 6 MGL baudos ir nustatyti galutinį bausmės – baudos dydį 32 MGL, t. y. 1600 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti T. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. spalio 5 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti T. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš T. B. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes Benz GLK350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 14 040 Eur (keturiolika tūkstančių keturiasdešimt eurų).

Ikiteisminio tyrimo metu T. B. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Ikiteisminio tyrimo metu T. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, su vaizdo ir garso įrašais, supakuotą į voką (b. l. 49), nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė