Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2023-02-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-59-818/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-02-06
Bylos Nr.
A6.-59-818/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01353-2022-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius (pirm.)
Pažeidėjas
E. A.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerija prie LR Finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-59-818/2023Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01353-2022-9Procesinio sprendimo kategorija: 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. vasario 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Violetai Makevičienei,

dalyvaujant Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos atstovei Donatai Pliuskevičienei (nuotoliniu būdu),

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

E. A., būdamas UAB „ (duomenys neskelbtini) “ (toliau – Bendrovė) vadovu, ir nuo 2019 m. liepos 5 d. žinodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, atsiskaitė grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su nurodytais kreditoriais (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, su pačiu savimi, t. y. išimdamas grynuosius pinigus iš Bendrovės sąskaitos,“ (duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „MB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“, su pačiu savimi, t. y. E. A. ir kt.) ir tokiu būdu jis pažeidė kreditorės VMI prie LR FM interesus ir neįvykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

VMI prie LR Finansų ministerijos pareiškime nurodyta, kad Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ yra valstybinės mokesčių inspekcijos skolininkė, skola biudžetui sudaro 45 485,78 Eur. Bendrovė su VMI buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 40 774,10Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo laikotarpiu nuo 2021-11-10 iki 2022-10-25 ir 2021-11-26 buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės 917,12 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo laikotarpiu nuo 2021-11-26 iki 2022-10-25, tačiau Bendrovė nevykdė minėtų mokestinės paskolos sutarčių sąlygų, t. y. nemokėjo įmokų pagal nustatytą grafiką, todėl VMI 2022-02-08 sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) minėtas mokestinės paskolos sutartis nutraukė.

VMI prie FM, siekdama nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetui nevykdymo priežastis, 2022-08-03 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į AB „(duomenys neskelbtini)“ banką, prašydama pateikti informaciją apie Bendrovės, Jūsų banko ir bankų filialo sąskaitose, esančius piniginių lėšų likučius bei jų judėjimą, suteiktų paskolų likučius, taip pat informaciją apie Bendrovės atliktas valiutos keitimo operacijas nuo 2020-08-01 iki informacijos pateikimo dienos (10 priedas). AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas 2022-08-05 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakė VMI prie FM ir pateikė Bendrovės sąskaitų išrašus nuo 2020-08-01 iki 2022-08-04 (11 priedas).

VMI prie FM, išanalizavusi AB „(duomenys neskelbtini)“ banko pateiktą Bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2021-11-01 iki 2021-12-31 (12 priedas) nustatė, kad anksčiau minėtos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos nebuvo laikomasi.

Žemiau nurodome iš minėtos banko sąskaitos atliktas finansinės operacijos, kurios pagrindžia, jog buvo pažeista CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų tvarka. Dėl nemažo atsiskaitymų kiekio, nurodome tik dalį atliktų finansinių operacijų, t. y. tik didžiausi atsiskaitymus.

Atsiskaitymo data Atsiskaitymo suma, Eur Gavėjas Bendrovės skola VMI prie FM mokėjimo kitam kreditoriui dieną (Eur) 2021-11-03 2.017,92 UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, grynųjų pinigų išėmimas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 49.365,18 (13 priedas) 2021-11-05 327,64 (duomenys neskelbtini), grynųjų pinigų išėmimas 49.365,18 (14 priedas) 2021-11-08 988,07 UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, grynųjų pinigų išėmimas 49.365,18 (15 priedas) 2021-11-09 226,85 MB“(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 49.365,18 (16 priedas) 2021-11-12 2.058,09 (duomenys neskelbtini), grynųjų pinigų išėmimas 40.829,66 (17 priedas)

2021-11-15 1.900,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB (duomenys neskelbtini) 40.888,66 (18 priedas) 2021-11-17 1.147,56 (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“, grynųjų pinigų išėmimas 41.746,78 (19 priedas) 2021-11-19 1.482,87 (duomenys neskelbtini), grynųjų pinigų išėmimas 41.746,78 (20 priedas) 2021-11-22 1.230,00 Grynųjų pinigų išėmimas 41.746,78 (21 priedas) 2021-11-23 1.360,34 Maxima LT, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB (duomenys neskelbtini)“, UAB (duomenys neskelbtini)“, grynųjų pinigų išėmimas 41.746,78 (22 priedas) 2021-12-02 8.388,64 Grynųjų pinigų išėmimas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6.453,01 (6.387,63 + 65,38) (23 priedas) 2021-12-06 1.087,67 UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6.453,01 (6.387,63 + 65,38) (24 priedas) 2021-12-09 534,22 MB „(duomenys neskelbtini)“ 6.453,01 (6.387,63 + 65,38) (25 priedas) 2021-12-10 2.700,00 Grynųjų pinigų išėmimas, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini) 6.448,16 (6.382,78 + 65,38) (26 priedas) 2021-12-17 2.150,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“, E. A., t. y. Bendrovės vadovas 6.448,16 (6.382,78 + 65,38) (27 priedas) 2021-12-23 1.900,00 E. A., t. y. Bendrovės vadovas 6.448,16 (6.382,78 + 65,38) (28 priedas) 2021-12-27 580,00 Grynųjų pinigų išėmimas 7.556,11 (6.382,78 + 1.173,33) (29 priedas)

Žemesnės instancijos teismas

Lentelėje nurodytos finansinės operacijos bei pridėtas AB „(duomenys neskelbtini)“ banko atsiskaitomosios sąskaitos išrašas, pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas laikotarpiu nuo 2021-11-01 iki 2021-12- 27 vykdydamas atsiskaitymus su Bendrovės kreditoriais, atsiskaitymo prioritetą teikė Bendrovės kreditoriams, kurie pagal anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą yra žemesnėje eilėje nei kreditorė VMI prie FM ir dėl tokių Bendrovės vadovo veiksmų buvo pažeisti kreditorės VMI prie FM interesai.

Laikantis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, lentelėje nurodytos sumos turėjo būti skirtos atsiskaitymui su VMI prie FM, kaip kreditore, esančia aukštesnėje eilėje nei lentelėje nurodyti Bendrovės kreditoriai.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už Bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat Bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas Bendrovės vadovas. Bendrovės vadovu, kaip jau ir minėta anksčiau nuo 2019-07-05 iki šiol yra E. A..

Motyvuojamoji dalis

II. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo E. A. nedalyvaujant

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. sausio 31 d. 13.30 val. paskirtame teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas E. A. nedalyvavo.

ANK 630 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo šaukimas, siųstas E. A. gyvenamosios vietos adresu nebuvo įteiktas (b. l. 137), nes šaukimas nebuvo atsiimtas pašte. Siekiant užtikrinti E. A. dalyvavimą posėdyje 2023-01-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo priimtas sprendimas dėl E. A. atvesdinimo. 2023-01-20 Alytaus AVPK Prienų rajono policijos komisariato tyrėjo J. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad savo gyvenamojoje vietoje E. A. nerastas, jo buvimo vieta nėra žinoma.

Esant šioms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui bei atsižvelgus į tai, kad E. A. nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, jo buvimo vieta nėra žinoma, teismas sprendžia, kad administracinio nusižengimo byloje esant pakankamai duomenų, leidžiančių teismui priimti procesinį sprendimą, byla gali būti išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant ir rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, padaręs kreditorių teisių pažeidimą, kuris gali būti padaromas alternatyviomis veikomis, t. y. kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimu įstatymuose numatytais atvejais. Pažymėtina, kad aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis laikytina formalia, o objektyvieji požymiai nurodyti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurio iš minėto straipsnio dispozicijoje išvardytų kreditorių teisių pažeidimo padarymą. Nagrinėjamu atveju E. A. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės pažeidimo. Pagal byloje esančius duomenis matyti, jog E. A. nuo 2019 m. liepos 5 d. iki Operatyvaus patikrinimo 2022 m. spalio 25 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu (b. l. 1-3), todėl jis laikytinas tinkamu subjektu, galinčiu atsakyti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka nustatyta CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje. Pagal šį straipsnį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Lingvistiškai aiškinant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą reguliavimą konstatuotina, jog pareiga laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo kyla tuomet, kai asmuo, turintis pareigą atsiskaityti su kreditoriais, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, jog juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį piniginių lėšų, nėra pakankama laikyti, jog Bendrovės vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuota atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, jog būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad E. A. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.

VMI pateiktame pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir administracinės nuobaudos skyrimo nurodyta, kad E. A., būdamas Bendrovės vadovu ir žinodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų patenkinti visiems pareikštiems reikalavimams ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, jog būtų laikomasi anksčiau nurodyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad VMI prie FM, siekdama nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetui nevykdymo priežastis, 2022-08-03 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į AB „(duomenys neskelbtini)“ banką, prašydama pateikti informaciją apie Bendrovės, Jūsų banko ir bankų filialo sąskaitose, esančius piniginių lėšų likučius bei jų judėjimą, suteiktų paskolų likučius, taip pat informaciją apie Bendrovės atliktas valiutos keitimo operacijas nuo 2020-08-01 iki informacijos pateikimo dienos (10 priedas). AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas 2022-08-05 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakė VMI prie FM ir pateikė Bendrovės sąskaitų išrašus nuo 2020-08-01 iki 2022-08-04 (11 priedas).

VMI prie FM, išanalizavusi AB „(duomenys neskelbtini)“ banko pateiktą Bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2021-11-01 iki 2021-12-31 (12 priedas) nustatė, kad anksčiau minėtos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos nebuvo laikomasi.

Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrįstai laikytina VMI skolininke, o E. A., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, turėjo užtikrinti, jog CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas būtų užtikrintas.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimas pripažįstamas tada, kai skolininkas (šiuo atveju, juridinis asmuo), neturėdamas pakankamų lėšų padengti visus kreditorių reikalavimus, pirmiausia atsiskaito su kreditoriais, esančiais žemesnėje eilėje. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės nepriemokos, t. y. skola VMI, pradėjo susidaryti jau 2021 m. rudenį, o pagal paskutinius įmonės teiktus finansinės būklės balansus jau 2021 m. gruodį UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikė nuostolingai, t. y. iš byloje esančio Operatyvaus patikrinimo akto matyti, kad UAB „UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. lapkričio 29 d. turėjo 45 485,78 Eur skolą valstybės biudžetui, darytina neginčytina išvada, jog ši įmonė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais ir padengti turimų skolų.

Nagrinėjamu atveju, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turint mokestinių nepriemokų VMI, vietoj šių nepriemokų padengimo ir atsiskaitymo su VMI, kaip trečiosios eilės kreditore, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko atsiskaitymus su paskesnėje eilėje esančiais įmonės kreditoriais. Pagal byloje esančius duomenis Bendrovė atsiskaitė grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su nurodytais kreditoriais (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, su pačiu savimi, t. y. išimdamas grynuosius pinigus iš Bendrovės sąskaitos,“ (duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „MB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“, su pačiu savimi, t. y. E. A. ir kt.).

ANK 2 straipsnio 3 dalies pagrindu asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad ANK 8 straipsnyje numatyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (2 punktas). Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (3 dalis).

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, tai yra, kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-895/2020).

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad įmonės vadovo siekis užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą nelaikytinas šalinančia atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. E. A., būdamas patyręs ilgametis įmonės vadovas, suvokė savo, kaip įmonės vadovo pareigas, išmanė atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, o aptartų administracinį nusižengimą ir paties E. A. asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad įmonės vadovas sąmoningai nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių eilės, taip pažeisdamas VMI, kaip kreditoriaus, teises.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad E. A. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

III. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

E. A. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, neužtikrino atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti E. A. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, duomenų apie baustumą administracine tvarka Institucija nepateikė, E. A. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta E. A. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas – 1700 Eur. Taikyti E. A. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatytas minimalus dydis, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. A. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1700 Eur (tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB (duomenys neskelbtini) bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB Medicinos bankas;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-59-818/2023.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas GvozdovičiusNuorašas tikrasTeisėjas M. Gvozdovičius