- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-16
- Bylos Nr.
- e2YT-11894-674/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00893-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ T. B., VMI prie LT finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ T. B., VMI prie LT finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja paveldėjimo teisės gavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. S. Ž., mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jo žmona I. Ž., mirusi (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėja nurodė, kad 2021 m. balandžio 23 d. mirė jos mama I. Ž.. Testamento nepaliko. Priklausydama pirmajai eilei įpėdinių, turinčių teisę priimti palikimą pagal įstatymą, kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po mamos mirties. Buvo užvesta paveldėjimo byla. Notarų biure pareiškėja sužinojo, kad mama nėra priėmusi palikimo po savo sutuoktinio A. S. Ž. mirties (duomenys neskelbtini). Po S. Ž. mirties dėl palikimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Pareiškėja yra I. Ž. (buvusios G.) dukra iš pirmos santuokos. Santuokoje su A. S. Ž. pareiškėjos mama gyveno nuo (duomenys neskelbtini). Būdama santuokoje su A. S. Ž., 2012 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 869, bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn pareiškėjos mama įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas buvo registruotas I. Ž. vardu, tačiau kadangi butas įgytas santuokoje, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto duomenimis, turtas registruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Galimai ši aplinkybė ir lėmė tai, kad I. Ž. po sutuoktinio mirties per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą, nes dokumentuose matė, kad ji yra įvardinta buto savininke.
3. Pareiškėja paaiškino, kad mirus A. S. Ž., jos mama I. Ž. liko gyventi tame pačiame bute ir jame gyveno iki pat savo mirties. I. Ž. valdė bei tvarkė visą likusį A. S. Ž. turtą, t.y. asmeninius, atminčiai likusius daiktus. Pareiškėjos mama butą prižiūrėjo visą, neišskirdama sutuoktinio dalies bendrojoje nuosavybėje, t.y. buvo mokami mokesčiai, susiję su buto eksploatavimu, butas buvo prižiūrimas, paremontuojamas. Jos turimomis žiniomis, A. S. Ž. vaikų ar vaikaičių neturėjo. Pareiškėjai juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels pasekmes, nes ji turi teisę ir į tą palikimo dalį, kurios paveldėjimo neįformino, tačiau faktiškai palikimą priėmė pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, jos mama I. Ž., po savo sutuoktinio A. S. Ž. mirties.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, nurodė, kad VĮ Turto bankas nėra gavę pranešimo apie galimą palikėjo A. S. Ž. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. S. Ž. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad I. Ž. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto bankas atstovui nedalyvaujant.
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, nurodė, kad nėra gavę pranešimo apie galimą A. S. Ž. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį pareiškėjo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad po A. S. Ž. mirties (duomenys neskelbtini). palikimą priėmė jo sutuoktinė I. Ž. faktiškai pradėjusi jį valdyti ir prižiūrėti, VMI prie LR FM neprieštaraus pareiškėjos prašymui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinimui. Pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra, VMI prie LR FM atstovui nedalyvaujant.
6. Liudytojai J. N. ir P. B. patvirtino, kad po A. S. Ž. mirties likusį jo turtą tvarkė ir valdė jo žmona I. Ž..
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjas A. S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjo sutuoktinė I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Mirusieji A. S. Ž. ir I. Ž. buvo sudarę santuoką (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra mirusiosios I. Ž. dukra. Palikėjo turtą sudarė dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registruoto I. Ž. vardu, įgyto santuokos metu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Raseinių rajono 1-asis notarų biuras pateikė 2021 m. spalio 4 d. pranešimą, kad į dėl mirusio (duomenys neskelbtini) A. S. Ž. turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra.
8. Pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą po A. S. Ž. mirties yra jo vaikai ir sutuoktinė. (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Kaip nurodė pareiškėja, jos žiniomis A. S. Ž. vaikų neturėjo. Po jo mirties turtą priėmusi I. Ž. į notarų biurą dėl turto paveldėjimo nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta.
9. Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tai yra visi įpėdiniai per nurodytą trijų mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą.
10. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose: Nr. 3K-3-434/2013; 3K-3-273/2014; 3K-3-165-313/2019 ir kt).
11. LR CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nustatyta, kad I. Ž., po savo sutuoktinio A. S. Ž. mirties ir toliau liko gyventi jiems abiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame bute, visu juo rūpinosi ir prižiūrėjo neišskirdama mirusiojo dalies. Iš aptarto laikytina, kad I. Ž. kaip palikėjo sutuoktinė perėmė, pradėjo valdyti ir naudotis turtu priklausiusiu palikėjui A. S. Ž.. (CK 5.50 str. 2 d.)
12. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes R. P. turi teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. R. P. negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų. Esant šiai sąlygai, juridinę reikšmę turintį faktą nustato teismas (LR CPK 445 str.). Byloje įrodyta, kad I. Ž. po A. S. Ž. mirties perėmė jam priklausantį turtą, jį pradėjo valdyti, tvarkyti ir juo naudojosi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270, 279, 444 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po A. S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti ir tvarkyti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.