- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-02
- Bylos Nr.
- e2-496-608/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00986-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė
- Ieškovas
- T. L.
- Atsakovas
- T. S.
- Advokatai
- Jevgenij Bogdanov, Kazis Krivka
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. L. ieškinį atsakovei T. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
teisme priimtas ieškovės T. L. ieškinys atsakovei T. S., kuriuo prašoma atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei T. L. ir atsakovei T. S. priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), tokiu būdu: 1) priteisti atsakovei T. S. ieškovei T. L. priklausančią 3/16 dalį Buto; 2) priteisti ieškovei T. L. iš atsakovės T. S. 12 244 Eur piniginę kompensaciją už jai atitenkančią ieškovės buto dalį. Pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo ieškovė padidino ieškiniu prašomą priteisti piniginę kompensaciją iki 14062,50 Eur, atsižvelgdama į teismo ekspertizės akto išvadą, jog dalinamo turto rinkos vertė sudaro 75000,00 Eur (e.b.l. 167, tomas 2).
Atsakovė T. S. ieškinį pripažino, tačiau prašė teismą sumažinti ieškovės naudai priteistinas išlaidas už advokato teisines paslaugas, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Kadangi atsakovė ieškinį pripažino visiškai, surašomi sutrumpinti sprendimo motyvai, t. y. nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 268 straipsnio 5 dalis).
Dėl bendro daikto padalijimo.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ieškovei T. L. ir atsakovei T. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 29,02 kv. m bendro ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei T. L. nuosavybės teise priklauso 3/16 dalys minėto nekilnojamojo turto, o atsakovei T. S. – 13/16 dalis.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. CK 4.80 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnio 1 dalis numato kiekvieno bendraturčio teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Pirmenybė atidalijimui iš bendrosios nuosavybės įgyvendinant nuosavybės teises teikiama, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių.
Žemesnės instancijos teismas
Atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdus numato CK 4.80 straipsnio 2 dalis: daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Pagal minėtą teisės normą prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Teismų praktikoje atidalijimas iš bendrosios nuosavybės laikomas prioritetiniu šios teisės įgyvendinimo būdu prieš kitus, pavyzdžiui, naudojimosi tvarkos bendrosios nuosavybės objektu nustatymą, tuo, kad šis būdas užkerta kelią tolimesniems nesutarimams ir ginčams dėl naudojimosi daiktu. Tačiau šio bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo taikymas negali būti absoliutinimas. Reikalaujant atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, privalo būti laikomasi teisės normų aktų reikalavimų, atsižvelgiama į tai, ar toks bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdas yra įmanomas pagal nuosavybės objekto pobūdį (ar daiktas dalus ir įmanoma jį natūra padalinti keliems bendrasavininkams), ar tokio būdo taikymas nepaneigs kito bendraturčio, hipotekos kreditoriaus interesų, teisėtų lūkesčių. Jeigu pastaruoju požiūriu visumos bendraturčių ir kitų asmenų interesus labiau atitinka naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas, teismas privalo taikyti šį bendraturčių teisių įgyvendinimo ir jų gynimo būdą (Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-171-658/2013).
Nagrinėjamu atveju šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto padalinti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų ir teismo ekspertizės A. L. (duomenys neskelbtini) ekspertizės akto (e.b.l. 114-143, tomas 2) matyti, kad viso buto plotas yra 29,02 kv. m, todėl įrengti dviejų izoliuotų gyvenamosios paskirties patalpų yra techniškai neįmanoma. Sanitarinės paskirties patalpos taip pat yra nedalios, atsižvelgiant į jų plotą bei energijos ir vandens tiekimo įrenginių padėtį. Dėl minėtų nekilnojamojo daikto savybių nėra galimybės suformuoti dviejų atskirų izoliuotų patalpų ar butų, atitinkančių Statybos techninio reglamento (duomenys neskelbtini) „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimus. Vienintelis galimas be neproporcingos žalos daiktui ieškinyje nurodyto turto padalijimo būdas yra jo perdavimas vienam iš bendraturčių natūra, kitam bendraturčiui priteisiant piniginę kompensaciją už jam nuosavybės teise priklausančią turto dalį. Byloje nėra pateikta įrodymų apie nei vienos iš šalių didesnį poreikį į bendrą daiktą, byloje nėra pateikta įrodymų, paneigiančių atsakovės finansines galimybes sumokėti kompensaciją ieškovei už jos turto dalį.
Nagrinėjamu atveju ieškovė sutiko gauti piniginę kompensaciją už jai nuosavybės teise priklausančią buto dalį. Teismų praktikoje pripažįstama, jog nesant galimybių padalinti daiktą natūra, piniginė kompensacija paprastai priteisiama tam bendraturčiui, kuris sutinka ją gauti. Atsakovė taip pat neišreiškė prieštaravimo ieškovės reikalaujamam bendro turto padalijimo būdui, taip pat nepareiškė reikalavimo dėl bendro daikto padalijimo kitokiu, nei ieškovės nurodytu, būdu. Nors atsakovė nepareiškė prieštaravimų dėl atidalijimo ir ieškovės siūlomo atidalijimo būdo, tačiau ji nesiima veiksmų, būtinų faktiniams bendro daikto padalijimo veiksmams atlikti. Atsakovei nesutinkant pasidalinti bendro daikto geruoju, ieškovės kaip bendraturčio teisė į bendro daikto padalijimą turi būti ginama teismo tvarka.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, bendraturčiui išmokant kompensaciją pinigais, būtina atidalijimo sąlyga yra ta, kad piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos turto dalies vertę. Dėl to, prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008), ir pasirinkti teisingą kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).
Iš teismo ekspertizės A. L. (duomenys neskelbtini) ekspertizės akto (e.b.l. 114-143, tomas 2) matyti, kad 29,02 kv. m bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė (duomenys neskelbtini) buvo 75000,00 EUR. Viso minėto buto plotas – 29,02 kv. m, T. L. nuosavybės teise priklausančių 3/16 dalių rinkos vertė – 14062,50 EUR. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.81 straipsnio 1 dalį bendraturčio teisė į jam priklausančio bendro daikto dalies atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės turi būti realizuojama, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Padalijus ieškovės ir atsakovės bendrą daiktą ieškovės reikalaujamu būdu, ieškovei priklausanti piniginė kompensacija, proporcinga jai tenkančios turto dalies rinkos vertei, esančiai padalijimo metu, sudaro 14062,50 EUR.
Dėl procesinių palūkanų
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Aiškinant aukščiau nurodytas normas - CK 6.37 straipsnį ir 6.210 straipsnio 1 dalį sistemiškai, procesinės palūkanos priteisiamos tik turtinio pobūdžio ginčuose, kylančiuose iš prievolinių teisinių santykių, ir skaičiuojamos nuo piniginės prievolės termino praleidimo momento.
Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad reikalavimas dėl atidalijimo iš bendro turto yra reikalavimas, kuriuo įgyvendinama jau turima nuosavybės teisė į dalį bendrosios nuosavybės teise valdomo turto pakeičiant bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę. Reikalavimu dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neprašoma daugiau, nei priklauso bendraturčiui, t. y. šiuo reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrąją dalinę į asmeninę nuosavybę. Kadangi šiuo atveju neprašoma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, įkainoti tokio teisinio veiksmo CPK 85 straipsnio prasme negalima, todėl toks šalių ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, tačiau pripažintinas neturtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010).
Taigi, nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas ne iš prievolinių teisinių santykių, o iš daiktinių teisių, o reiškiamas reikalavimas ne dėl piniginių lėšų priteisimo, o dėl bendrosios dalinės nuosavybės modifikavimo, ką pripažino ir pati ieškovė, prašydama vertinti ieškinio reikalavimą kaip neturtinio pobūdžio ir grąžinti jos permokėtą žyminio mokesčio sumą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog ieškovė neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo reikalauti iš atsakovės procesinių palūkanų už jai priteistą kompensaciją.
Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį mokėtinas ir ieškovės faktiškai sumokėtas 114,00 Eur žyminis mokestis ir 5290,00 EUR išlaidos už advokato teisines paslaugas, priteisiamos iš atsakovės ieškovei, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės materialinio pobūdžio reikalavimai patenkinti visiškai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje ieškovės patirtos išlaidos už advokato teisines paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose “Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio” numatyto maksimalaus priteistinų išlaidų dydžio. Suteiktų teisinių paslaugų kiekis ir apimtis visiškai atitinka ieškovės patirtų išlaidų už advokato teisines paslaugas dydį, visos teisinės paslaugos buvo būtinos, kadangi atsakovė nesutiko su ieškiniu visiškai, ginčijo esmines faktines aplinkybes dėl dalijamo turto rinkos vertės. Pagrindą mažinti išlaidas už teisines paslaugas atsakovė grindžia sunkia savo turtine padėtimi, tačiau asmens turtinė padėtis nesudaro pagrindo mažinti šalies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteistinas bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nurodyta teisės norma nedetalizuoja pagrindo, kuriuo asmuo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą, taigi bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos net iš tų asmenų, kuriems teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Nagrinėjamu atveju atsakovei teikiama mokama advokato teisinė pagalba ir atsakovė nėra atleista nuo išlaidų į valstybės biudžetą mokėjimo. Taigi, be kita ko atsakovė neįrodė ir sunkios savo turtinės padėties. Vien gaunamos pensijos dydis nėra pakankamas kriterijus asmens turtinei padėčiai apibūdinti. Atsižvelgiant į tai, kad asmens turtinė padėtis neįtakoja šalies pareigos atlyginti šalies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant advokato teisines paslaugas, o nagrinėjamu atveju šios išlaidos neviršija teisės aktais reglamentuoto maksimalaus priteistino dydžio, šių išlaidų būtinumą nulėmė atsakovės procesiniai veiksmai, todėl visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės.
Ieškovės permokėta žyminio mokesčio už ieškinį suma, sudaranti 271,00 Eur (375,00 Eur – 114 Eur), grąžinama ieškovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsakovė yra sumokėjusi didesnę sumą avanso teismo ekspertizės išlaidų atlyginimui užtikrinti (1000,00 Eur), nei sudarė ekspertizės kaina (500,00 Eur), todėl permokėta suma grąžinama atsakovei.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur), todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos tarp šalių nepaskirstomos ir valstybei nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 1, 6 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Atidalinti ieškovei T. L. nuosavybės teise priklausančias 3/16 dalis nekilnojamojo turto – 29,02 kv. m bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini):
atsakovei T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti 29,02 kv. m bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);
priteisti iš atsakovės T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei T. L., asmens kodas, (duomenys neskelbtini), 14062,50 EUR (keturiolika tūkstančių šešiasdešimt dviejų eurų penkiasdešimt euro centų) dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei T. L. priklausančias 3/16 turto dalis.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės T. S. ieškovei T. L. 5404,00 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti ieškovei T. L., (duomenys neskelbtini), 271,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt vieną eurą) už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio, mokėjimo data (duomenys neskelbtini), mokėjimo užduoties kodas (duomenys neskelbtini).
Grąžinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo specialiosios sąskaitos atsakovei T. S., (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) piniginio užstato, sumokėto (duomenys neskelbtini).
Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui valstybės įmonei „Registrų centras“.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.