Telšių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą ir Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Anatolijaus Ivanovo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo

L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), pagalbiniu darbininku, baustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. D. nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent 2024 metų vasario 11 dieną, apie 01.04 val., (duomenys neskelbtini), sodo namelyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,03 promilių girtumas), išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui, metė į savo sugyventinę K. R. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą ir juo pataikė K. R. į nosies sritį, taip padarydamas sužalojimą - žaizdą nosies srityje, kas sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, L. D., vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: 2024 m. balandžio 18 d. įsiteisėjus Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose 2024 m. balandžio 5 d. priimtai teismo nutarčiai, kuria L. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant programą išklausyti per 6 (šešis) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir Probacijos tarnybai išaiškinus paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarką ir sąlygas, bei būdamas nekartą įspėtas dėl teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, be objektyvių, pateisinamų priežasčių, šio įpareigojimo nevykdė iki teismo numatytos datos - 2024 m. spalio 17 d. ir tokiu būdu vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę.

L. D. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su K. R. kartu gyvena 1 metai ir 3 mėnesiai, nuomoja butą, adresu (duomenys neskelbtini), veda kartu bendrą ūkį. 2024 m. vasario 10 d. apie 11.00 val. jis su sugyventine K. R. kartu atėjo pas jo brolį V. D., kuris tuo metu, kartu su savo sugyventine S. A., buvo sodo namelyje (duomenys neskelbtini). Visi vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų. Tiksliai laiko nepamena būnant tame sodo namelyje tarp jo ir sugyventinės K. kilo žodinis konfliktas, pamena kad kažką konflikto metu metė į savo sugyventinę K. R., paėmęs nuo stalo, ar tai butelį ar tai stiklinę, tiksliai negali pasakyti ką, nes nepamena ir K. pataikė į veido sritį, t. y. į nosį. Matė, kad jai bėga kraujas, ėjo jos atsiprašyti. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi, K. atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė. Jei būtų buvęs blaivus, tikrai taip nebūtų pasielgęs. Dėl baudžiamosios poveikio priemonės nevykdymo parodė, kad 2024 m. balandžio 5 d. teismas priėmė nutartį, kuria buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį jam su sugyventine K. R. susitaikius. Jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant programą išklausyti per 6 mėnesius. 2024 m. gegužės mėnesį tiksliai dienos nepamena, jis buvo probacijos tarnyboje. Probacijos darbuotojas jį pasirašytinai supažindino su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis, jam buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, taip pat buvo paaiškinta, kas jam bus jei nevykdys paskirtos baudžiamojo poveikio priemones, kad už tai jam grės baudžiamoji atsakomybė. Jis viską puikiai suprato. Taip pat jam buvo išaiškinta, kad kiekvieną savaitės antradienį 14.00 val., probacijos patalpose vyksta užsiėmimai. Žinojo, kad baudžiamojo poveikio priemonė jam yra paskirta iki 2024 m. spalio 17 d. ir, kad iki tos datos turi lankytis programoje. Jis į programą žiūrėjo aplaidžiai, nesistengė jos per numatytą terminą išklausyti. Nors ir turėjo kelis kartus nedarbingumą, bet jis nesiėmė iniciatyvos, t. y. neprašė probacijos darbuotojų, kad leistų dalyvauti programoje nuotoliniu būdu. Dėl baudžiamosios priemonės nevykdymo jis buvo įspėtas kelis kartus probacijos darbuotojo pasirašytinai, bet vis tiek jos nevykdė. Jis iš viso probacijos tarnyboje buvo 2 kartus. Dalyvavo tik viename užsiėmime. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi. Supranta, kad buvo sudarytos visos sąlygos programai išklausyti, bet paprasčiausiai pats rimtai nežiūrėjo į užsiėmimus.

Motyvuojamoji dalis

- 2024 m. vasario 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G222/2024(04), kurioje nurodyta, kad K. R. nustatyta žaizda nosies srityje. K. R. nustatytas kūno sužalojimas padarytas 1 trauminio poveikio metu. K. R. nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu;

- 2024 m. balandžio 5 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi L. D. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, ir šiuo pagrindu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05423-24 buvo nutrauktas. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės L. D. buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

- 2025 m. sausio 27 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi panaikintas 2024 m. balandžio 5 d. sprendimas dėl L. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir atnaujinti nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-05423-24;

- 2024 m. spalio 16 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus pranešimu, kuriame nurodyta, kad L. D. vengė atlikti 2024 m. balandžio 5 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant ją vykdyti per 6 mėnesius;

- 2024 m. balandžio 30 d. baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu Nr. 4DN-3166, kuriame pateikta baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo informacija, 2024 m. gegužės 6 d. (telefonu) ir 2024 m. gegužės 13 d. pasirašytinai L. D. supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygomis ir teisine atsakomybe, jei jos nevykdys;

- 2024 m. gruodžio 3 d. gautu Antano Lizdenio klinikos atsakymu, kuriame užfiksuota, kad L. D., laikotarpyje nuo 2024 m. balandžio 18 d. iki 2024 m. spalio 17 d. buvo nedarbingas šiuos laikotarpius: nuo 2024 m. balandžio 23 d. iki 2024 m. gegužės 3 d., ir nuo 2024 m. gegužės 27 d. iki 2024 m. birželio 21 d.;

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo Rolando Jaudženio parodymais, kur jis parodė, kad dirba Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriuje specialistu. Nuo 2024 m. balandžio 18 d. vykdė L. D. priežiūrą, kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant programą išklausyti per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga buvo 2024 m. spalio 17 d. 2024 m. gegužės 13 d. L. D. pasirašytinai supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, teisinėmis pasekmėmis už pareigų nevykdymą. 2024 m. gegužės 21 d. gautas L. D. sutikimas dalyvauti Intervencinėje programoje smurto kaltininkams šeimoje. L. D. žinojo, kad kiekvieną antradienį vyksta smurtinio elgesio programa, tačiau į programą L. D. neatvykdavo, pateisinamų ar objektyvių priežasčių kodėl nelanko programos nepateikė. Skambinat į mobilųjį telefoną nekeldavo ragelio. L. D. buvo sakęs, kad į programą atvykti negali, nes skauda koja, tačiau jokių dokumentų įrodančių jo žodžius nepateikė. Taip pat paaiškindavo, kad dirba ir atvykti negali, tačiau patikrinus per centrinę duomenų bazę buvo nustatyta, kad jis oficialiai niekur nedirba. 2024 m. rugpjūčio 21 d. raštu L. D. pakartotinai išaiškintos paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygos, teisinės pasekmės už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę pagal BK 243 straipsnį. L. D. iš viso 3 kartus buvo, išaiškintos paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygos, teisinės pasekmės už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę. Priežiūros metu L. D. dalyvavo tik viename programos užsiėmime ir per nustatytą terminą programos neišklausė, pateisinamų ar objektyvių to priežasčių nepateikė. Į teismą dėl baudžiamojo poveikio priemonės pratęsimo nesikreipta, nes nebuvo teisinio pagrindo;

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo Mariaus Šimkaus parodymais, kur jis parodė, kad dirba Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriuje vyriausiuoju specialistu. Vykdo intervencinę programą smurto kaltininkams šeimoje. Kiekvieną savaitės antradienį 14.00 val., adresu Naujoji Akmenė, Taikos g. 1, Probacijos tarnybos patalpose, vyksta programos užsiėmimai. Programos užsiėmimai vyksta iki 1 val. Iš viso užsiėmimų yra 26 iš jų 24 užsiėmimai yra grupiniai ir 2 užsiėmimai individualus. Jei asmeniui, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, jam netinka pagal paskirtą grafiką dalyvauti programoje, tada jie derinasi prie asmens ir jam pasiūlo kitas dienas, taip pat sudaro galimybę dalyvauti užsiėmimuose ir nuotoliniu būdu, bet, kad tokias sąlygas asmeniui sudarytų, pats asmuo turi į juos kreiptis, juos informuoti, kad netinka toks grafikas arba, kad nori dalyvauti nuotoliniu būdu. Dažniausiai nuotoliniu būdu asmenys dalyvauja, kurie oficialiai dirba arba ar kitos pateisinamos priežastys kodėl negali dalyvauti kontaktiniu būdu.

Dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje kvalifikavimo

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 141 straipsnio 2 dalyje. BK 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo L. D. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi jis 2024 metų vasario 11 dieną apie 01.04 val., (duomenys neskelbtini), sodo namelyje, išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui, metė į savo sugyventinę K. R. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą ir juo pataikė K. R. į nosies sritį, taip padarydamas sužalojimą - žaizdą nosies srityje, kas sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, L. D. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką jokių abejonių teismui nekelia – jis kaltę pripažino bei jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau nurodytų įrodymu visetu, t. y. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, įvykio vietos apžiūros protokolu bei foto nuotraukomis, asmens apžiūros protokolu bei foto nuotraukomis, greitosios pagalbos kvietimo kortele, pačios nukentėjusiosios K. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, specialisto išvada, taip pat kita byloje esančia medžiaga. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

Dėl veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, kvalifikavimo

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes ir suponuoti asmens traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012; Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-726-380-2014; Panevėžio apygardos teismo 2014-10-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-815-491/2014; Šiaulių apygardos teismo 2017-05-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-136-332/201; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018).

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 243 straipsnio nauja redakcija (2024 10 15 įstatymu Nr. XIV-3033), kuri konkrečiu atveju taikytina, kadangi yra atsakomybę švelninantis įstatymas bei turintis grįžtamąją galią.

Nustatyta, kad L. D. per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą, t. y. jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: 2024 m. balandžio 18 d. įsiteisėjus Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose 2024 m. balandžio 5 d. priimtai teismo nutarčiai, kuria L. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant programą išklausyti per 6 (šešis) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir Probacijos tarnybai išaiškinus paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarką ir sąlygas, bei būdamas nekartą įspėtas dėl teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, be objektyvių, pateisinamų priežasčių, šio įpareigojimo nevykdė iki teismo numatytos datos - 2024 m. spalio 17 d. ir tokiu būdu vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę.

Aptarti duomenys patvirtina, kad L. D. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį, nes jis, būdamas pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: po to, kai pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. balandžio 5 d. nutartį jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, t. y. 2024 m. gegužės 13 d., būdamas supažindintas pasirašytinai su sudarytu Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2024 m. balandžio 30 d. planu Nr. 4DN-3166, baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygos jam buvo išaiškintos Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriuje, jis buvo supažindintas su paskirta baudžiamojo poveikio priemone ir jos nevykdymo pasekmėmis, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Bylos aplinkybės yra aiškios, L. D. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką jokių abejonių teismui nekelia – jis kaltę pripažino bei jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau nurodytų įrodymu visetu, t. y. pranešimu dėl vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu bei ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų R. J. bei M. Š. parodymais, taip pat kita byloje esančia medžiaga. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

L. D. už padarytas nusikalstamas veikas prokuroras siūlo paskirti laisvės apribojimo bausmes. Vadovaujantis BK 64 straipsniu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti 1/3 ir paskirti galutinę – laisvės apribojimo bausmę bei baudžiamojo poveikio priemonę. L. D. su prokuroro sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutiko.

Kaltinamasis L. D. padarė dvi nusikalstamas veikas - vieną nesunkų nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 243 straipsnyje (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) (BK 12 straipsnis). Abi nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi suvokė nusikalstamų veikų pobūdį, numatė, kad dėl jo atliekamų veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusikalstamos veikos yra baigtos. Kaltinamasis L. D. dirbantis, anksčiau teistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas, duomenų apie visų paskirtų baudų sumokėjimą byloje nėra, nevedęs, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, UAB „Akmenės sveikatos centras“ neregistruotas.

Kaltinamojo L. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė padarius veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, jog veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos jo veiksmams (nustatytas 2,03 promilių girtumas) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti L. D. skiriant prokuroro siūlomas bausmes – laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros bei paskiriant įpareigojimą ir draudimą (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir 5 dalies 4 punktas). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę bei jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pridėtina dalis artima minimaliam dydžiui (BK 48 straipsnio 2 dalis), ir skirtina subendrinta laisvės apribojimo bausmė, neskiriant intensyvios priežiūros bei paskiriant įpareigojimą ir draudimą. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis smurtinius veiksmus naudojo savo sugyventinės atžvilgiu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė (BK 72² straipsnis (įstatymo redakcija galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.)).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis L. D. prisipažino esantis kaltu dėl padarytų nuskalstamų veikų ir byla baigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam už šias veikas paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu (įstatymo redakcija galiojančia nuo 2025 m. vasario 1 d.) į paskirtą bausmę įskaitytinas L. D. laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. vasario 11 d. 2.39 val. iki 2024 m. vasario 12 d. 15.21 val. (dvi dienos), vieną dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms, ir laikytina, jog L. D. yra atlikęs šešias dienas laisvės apribojimo bausmės.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.

L. D. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 27 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

L. D. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 7, 8 dalyse.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis bei uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

L. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis bei uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir L. D. skirti subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis bei uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. D. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis bei uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) į paskirtą bausmę įskaityti L. D. laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. vasario 11 d. 2.39 val. iki 2024 m. vasario 12 d. 15.21 val. (dvi dienas), vieną dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms, ir laikyti, jog L. D. yra atlikęs 6 (šešias) dienas laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu (įstatymo redakcija galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) L. D. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 9 (devynis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės pradžią L. D. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus L. D. panaikinti 2024 m. lapkričio 27 d. ikiteisminio tyrimo metu nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti L. D., jog nuteistasis privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Elgesio pataisos programą jam parenka probacijos tarnyba. Elgesio pataisos programą gali įgyvendinti probacijos tarnyba arba kitos įstaigos, organizacijos ar kiti asmenys. Už dalyvavimą kitų įstaigų, organizacijų ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose susimoka pats nuteistasis.

Išaiškinti L. D., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis <...>. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...>, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti L. D.

Išaiškinti L. D., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikių m., V. Kudirkos g. 4A) prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.