- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-21
- Bylos Nr.
- 2-1078-547/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00823-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Ieškovas
- Ž. K.
- Atsakovas
- R. S.
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.8.1Privalomas sprendimo nukreipimas skubiam vykdymui
- 3.4.1.1Bendri šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai
išvadą teikiančios institucijos Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Audronei Karlonienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. K. ieškinį atsakovui R. S., išvadą teikiančiai institucijai Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo (padidinimo).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pakeisti 2016-05-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-19548-127/2016 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant jas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio padavimo teismui iki sūnaus pilnametystės bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2016-05-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-19548-127/2016 iš skolininko R. S., sūnaus R. S., išlaikymui buvo priteista po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, pradedant išlaikymą mokėti nuo 2016-04-01. Po šio teismo sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip metai laiko. Per tą laiką Lietuvoje labai pakilo prekių ir paslaugų kainos, todėl sūnaus R. poreikiams tenkinti neužtenka atsakovo šiuo metu mokamo 100 Eur išlaikymo. Sūnus yra aktyvus, augantis vaikas, jį reikia aprūpinti mokyklinėmis prekėmis, sportine apranga, avalyne, sezoniniais drabužiais, maistu, retkarčiais išleisti į mokyklines ekskursijas, kino teatrą ir t. t.
Ieškovė nurodo, kad jos pajamos nėra didelės, materialinė padėtis sunki, todėl praktiškai neįmanoma tinkamai patenkinti nepilnamečio sūnaus R. poreikių. Ji dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), į darbą kasdien vyksta apie 50 km į vieną pusę ir atgal, uždirba minimalią algą. Iš pirmos santuokos augina dar vieną nepilnametį sūnų M. M., gim. (duomenys neskelbtini). Su sūnumi R. gyvena nuomojamame bute Varėnoje, todėl turi nemažą savo uždarbio dalį skirti apmokėti už komunalinius patarnavimus, dalį pajamų turi skirti ir savo poreikių tenkinimui. Sūnaus R. išlaidos mėnesiui sudaro: maistas (mokykloje ir namuose) - 180 Eur, higienos reikmenys - 20 Eur, drabužiams ir avalynei - 50 Eur, laisvalaikis (internetas, būreliai, pramogos ir kt.) - 50 Eur, mokyklinėms išlaidoms (knygos, pratybos, sąsiuviniai, kitos priemonės) - 30 Eur, medikamentams (vitaminams) - 30 Eur, mobilusis telefonas - 42 Eur. Taigi, iš viso sūnaus R. S. išlaikymui skiriama 402 Eur.
Atsakovas po santuokos nutraukimo savo vardu išsimokėtinai iš UAB „Tele2“ sūnui R. paėmė mobilųjį telefoną su sąlyga, kad ji mokės už telefoną ir jo draudimą 42 Eur per mėnesį, o jis mokės tik abonentinį mokestį. Kiekvieną mėnesį į atsakovo sąskaitą perveda 42 Eur už sūnaus telefoną. Todėl realiai išlaikymo sūnui lieka tik 58 Eur per mėnesį. Be to, atsakovas po santuokos nutraukimo su sūnumi beveik nebendrauja, nepadeda materialiai, nors pats pasistatė namą Varėnoje ir jį įsirenginėja. Tikslių duomenų apie atsakovo pajamas ir materialinę padėtį ji neturi, tačiau žino, kad atsakovas dirba stogdengiu ir gauna nemažas pajamas, neturi kitų išlaikomų asmenų.
Jos manymu, būtų tikslinga padidinti išlaikymą iki 200 Eur, nes tik tada bus patenkinti nepilnamečio sūnaus R. poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam bei kitokiam ugdymui. Nepilnamečio sūnaus R. poreikiai su kiekvienais metais vis didėja, nes jis kaip ir kiekvienas vaikas nori lankyti įvairius papildomus užsiėmimus (sportuoti, lankyti įvairias studijas ir pan.), todėl mano, kad jos prašomas išlaikymo dydis (200 Eur) yra optimalus ir atsižvelgiant į vis didėjančias prekių ir paslaugų kainas, šiandieninius vaiko poreikius, iš dalies užtikrintų būtinas sąlygas vaikui vystytis. Ji kaip motina taip pat prisideda prie sūnaus išlaikymo kaip įmanoma ir dalį gaunamų savo pajamų išleidžia nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui, tačiau pinigų nuolat trūksta. Ji po tėvo mirties paveldėjo 1/8 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais (duomenys neskelbtini) ir nuomos teises į 0,625 ha ir 0,125 ha valstybinės žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Šios jos turto dalys beveik bevertės. Jokio kito nekilnojamojo turto neturi, kitų pajamų, išskyrus darbines, negauna.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovė palaikė savo ieškinį, prašė jį tenkinti, nurodydama, kad 2016 metais pradėjus skyrybų procesą atsakovas prižadėjo, kad drabužius ir avalynę jų sūnui Romanui pirks būtent atsakovas, o ji rūpinsis jo maitinimu. Ji patvirtino, kad praėjusių metų (2016 m.) gegužės mėnesį, jai paprašius atsakovas nupirko sūnui striukę ir dvejas kelnes. Jie (sūnus su tėvu (atsakovu)) susitinka labai retai, skambina taip pat retai. Sūnus gyvena kartu su ja. Nutraukiant santuoką 2016 metais, atsakovas sutiko mokėti 100 Eur, daugiau mokėti nesutiko, tai girdėjo ir jų sūnus R.. 2016 metų rugpjūčio mėn. pabaigoje atsakovas sūnui nupirko striukę (50 Eur), džinsus (60 Eur), kelnes (15 Eur), marškinėlius nupirko Austrijoje. Avalynės nepirko. Jų sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) klasėje. Jis lanko rankinį, jam reikalinga speciali avalynė, apranga. Sporto klubas davė aprangą, bet reikia vaikui reikėjo nupirkti pakaitinę aprangą – termo marškinėlius (40 Eur), kedus (80 Eur), sportinį kostiumą (25 Eur) (su nuolaida), sportinį krepšį (60 Eur). Ji patvirtino, kad drabužiams ir avalynei vaikui per mėnesį reikia skirti apie 50 Eur; maistui – 3 Eur per dieną (maitinimui mokykloje (kas sudaro apie 60 Eur/mėn.), 120 Eur/mėn. maistui namuose; vaistams, vitaminams – 30 Eur/mėn.; mokymosi priemonėms – 30 Eur/mėn.; higienos priemonėms – 20 Eur/mėn.; laisvalaikiui – 50 Eur/mėn.; už vaiko mobilųjį telefoną (Samsung Galaxy S6 - kaina 800 Eur) ir draudimą ji moką 42 Eur/mėn., kuriuos perveda atsakovui, už pokalbius ir abonentą moka atsakovas. Ankstesnio telefono ekranas buvo sudaužytas, todėl ir pirko naują. TEO internetas per mėnesį kainuoja 12,35 Eur, internetu naudojasi sūnus ir ji. Būsto išlaidos be šildymo 120-140 Eur, kai šildoma – dar + 60 Eur. Jos pajamos 424 Eur per mėnesį: būstui 160 Eur, R. 200 Eur, Martynas gauna išlaikymą 260-300 Eur (šių pinigų praktiškai jam pakanka). Jai padeda pragyventi jos krikšto tėtis ir seneliai, jų skirtas lėšas skiria sau. Seneliai jai padeda daugiau maistu. Kiekvieną dieną ji važinėja į darbą Trakuose. Važinėjimo išlaidos per dieną - 3 Eur, nes važinėja trise.
Ji paveldėjusi namo dalį (duomenys neskelbtini), tačiau ten negyvena, nes būtų dar didesnės išlaidos, negu nuomojant butą Varėnos mieste, nes namas senos statybos – centrinio šildymo išlaidos labai didelės, o ir sūnų reiktų vežioti į rankinio būrelį Varėnoje.
Atsiliepimas
Atsakovas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies, nurodydamas, kad padidinti iš jo, R. S., Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-19548-127/2016 priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiui sūnui R. S., gim. (duomenys neskelbtini), 30 Eur, t, y. priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant jas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio padavimo teismui iki sūnaus pilnametystės. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovas nurodė, kad po santuokos nutraukimo ir išlaikymo iš jo priteisimo praėjo 1 metai. Per vienerius metus Lietuvoje nebuvo jokios visuotinės krizės ar didelio kainų pakilimo, kad tai sudarytų pagrindą keisti išlaikymo dydį. Jo manymu, ieškovė pateiktu ieškiniu neįrodė, kad šalių turtinė padėtis būtų pasikeitusi iš esmės ar vaiko poreikiai esmingai padidėję. Be to, ieškovė dirba toje pačioje darbovietėje, kur dirbo ir iki santuokos nutraukimo, jos atlyginimas nepasikeitęs. Jos sūnus iš pirmos santuokos M. M., jo žiniomis, iki šiol gyveno ir dirbo užsienyje, ieškovė jo neišlaiko. Dėl išlaidų nuomojantis butą, reikšminga yra tai, kad ieškovė savo nuosavybėje (duomenys neskelbtini) turi dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, turi sąlygas gyventi nuosavame name. Ieškovės pateikiami skaičiavimai dėl vaiko išlaikymo iš dalies neatitinka realių poreikių. Jis visas kainas žino, kadangi iki ištuokos viską sūnui pirkdavo jis, o ieškovė pirkdavo sūnui iš pirmos santuokos.
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad būtent ieškovė užsigeidė nupirkti sūnui telefono aparatą už 800 Eur, jis nesutiko, pareiškė, kad vaikui pakanka telefono aparato, kainuojančio iki 200 Eur, tačiau ieškovė nesutiko ir pasiūlė, kad ji grąžins jam 600 Eur dalimis. Tuomet jis šiomis aplinkybėmis sutiko savo vardu pirkti sūnui telefono aparatą už 800 Eur, kiekvieną mėnesį jis sumoka telefono abonentinį mokestį, ieškovė grąžina jam už aparatą sutartus 600 Eur, mokėdama po 42 Eur. Jis mano, kad ieškovės nurodomos išlaidos telefonui neturi būti skaičiuojamos į lėšas, reikalingas vaiko išlaikymui, nes jos yra neprotingai didelės ir perteklinės.
Šalies argumentai
Ieškovės nurodoma išlaikymo suma yra neįrodyta išlaidų dokumentais, be to, ji realiai negali skirti tokios išlaikymo sumos, kaip nurodo - 402 Eur. Nors ieškovė nurodo, kad jos darbo užmokestis minimalus, tačiau akivaizdu, kad ieškovė negyvena iš minimalios algos sumos. Ji kasdien patiria kelionės išlaidas į darbą, išlaidas už nuomojamą butą ir išlaidas savo pragyvenimui. Tai rodo, kad ieškovė slepia savo tikrąsias pajamas, neatskleidžia savo turtinės padėties. Ieškovė nepagrįstai menkina savo turimo nekilnojamojo turto vertę. Turimas gyvenamasis namas, kurio dalis nuosavybės teisėmis priklauso ieškovei, yra mūrinis - 1984 m. statybos, tinkamas gyventi, jame įrengti komunaliniai patogumai. Sodybos savininkai - keturi, be ieškovės jos motina, sesuo ir brolis. Ieškovė turi galimybę tiek pati naudoti, tiek nuomoti savo sodybos dalį. Taip pat ieškovė iš valstybės (duomenys neskelbtini) nuomojasi du žemės sklypus, ieškovė turėtų nurodyti, kokią įtaką jos turtinei padėčiai turi šie sklypai.
Jo, atsakovo, turtinė padėtis esmingai nėra pasikeitusi. Jis gyvena jo motinai priklausančiame dviejų kambarių bute, kaip gyveno ir būdamas santuokoje. Jo motina padovanojo jam nebaigtą statyti namą (baigtumas 60 proc.) ir 15 arų namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Tolimesnei namo statybai ir įrengimui bankas „Swedbank“ jam suteikė 60 000 Eur paskolą. Jo atlyginimas yra nepastovus, dirba pagal verslo liudijimą, verčiasi stogų dengimu. Nesant užsakymų, pajamų negauna. Jis naudojasi automobiliu, kuris jam atiteko po skyrybų - VW Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
2016 m. rugpjūčio mėn. buvo nuvykę į Gariūnų turgavietę, kur nupirko vaikui viską, ko reikia lankant mokyklą - drabužių, avalynę ir pan. 2016 m. su sūnumi lankėsi Druskininkuose vandens pramogų parke, su jo motina sūnus buvo išvykęs į kelionę į Rusiją, aplankė giminaičius. Šių 2017 metų vasarą vežėsi sūnų ilsėtis ir pramogauti į užsienį - Austriją, kur kartu stebėjo lenktynes „Formulė 1“, ilsėjosi ir keliavo po Italiją. Vaikui pirko bilietus lankyti įvairias pramogas - atrakcionus ir pan., rūpinosi jo mityba. Bendraudamas su vaiku, duoda jam nedideles sumas smulkioms išlaidoms.
Teismo posėdyje atsakovas iš dalies sutiko su ieškiniu, nurodydamas, kad galima padidinti periodinę išmoką, sutiko kiekvieną mėnesį mokėti po 150 eurų. Atsakovas nurodė, kad jis pripažįsta, jog nutraukiant santuoką buvo susitarimas, kad drabužius sūnui pirks jis ir patvirtino, kad, galbūt, šito įsipareigojimo tinkamai nevykdė. Jo manymu ieškovė meluoja apie savo pajamas - iš 420 Eur ji negalėtų išlaikyti ir vaiko, ir mašinos. Ieškovės nurodoma 402 Eur suma, kuri jos teigimu reikalinga skirti sūnui per mėnesį – per didelė: vaistams ir vitaminams (30 Eur/mėn.) - per daug; dėl brangaus telefono pirkimo, jis buvo prieš, sakė, kad per brangus; drabužiams ir avalynei (50 Eur) – gal ir normalu; maistui namuose iki 100 Eur, į mokyklą 2 Eur (gali įdėti sumuštinių), mokymosi priemonėms – 100 Eur per metus; higienos prekėms – 10 Eur/mėn.; laisvalaikiui 5 Eur per savaitę, telefono abonentas 7-8 Eur per mėn; kito interneto nereikia, jis turi telefone internetą, būsto išlaidos 60 Eur per mėnesį.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad jis dirba statybose, jo pajamos yra apie 800 Eur/mėn. Jo išlaidos butui 100 Eur/mėn. Jis statosi namą ir šiais metais 15 000 Eur investavo į namo statybas (čia ir paskola ir jo uždirbti pinigai). Jis paėmęs 60 000 Eur paskolą, mokėjimo terminas – 25 metai, palūkanų kol kas nemoka. Atsakovas paaiškino, kad jo išlaidos mėnesiui yra apie 490 Eur (transporto išlaidos – kurui 100 Eur/mėn.; mašinos eksploatacija – 50 Eur/mėn;. aprangai, avalynei – 20 Eur/mėn.; maistui – 100 Eur/mėn.; telefonui – 8 Eur; higienos prekėms – 20 Eur/mėn.; laisvalaikiui – 50 Eur/mėn., televizijai – 6 Eur/mėn.; darbo įrankiams – 20 Eur/mėn., verslo liudijimui – 120 Eur/mėn.).
Atsakovas patvirtino, kad anksčiau sūnus dažniau pas jį būdavo, tačiau palaipsniui jų santykiai nutrūko ir dabar beveik nebendrauja. Daugiau vaikų jis neturi.
Institucija teikianti išvadą Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - VTAS) pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad Ž. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), šeima nėra įrašyta į Varėnos rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai – M. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. S., gim. (duomenys neskelbtini). Ž. K. šeima VTAS yra žinoma tik dėl buvusių sūnaus M. M. elgesio problemų. VTAS nėra gavęs informacijos, kad Ž. K. netinkamai rūpintųsi savo sūnumis ar pažeidinėtų vaikų teises ar teisėtus interesus.
Nuo išlaikymo dydžio priteisimo teisme praėjo tik 1 metai, tačiau tikėtina, kad suma reikalinga vaiko poreikiams tenkinti yra didesnė, nei šalių sutarta išlaikymo priteisimo metu – vaikui eina 13 metai ir, kaip nurodo ieškovė, vaikas yra aktyvus, augantis. Tai reikalauja papildomų išlaidų. VTAS neturi duomenų apie pasikeitusią šalių turtinę padėtį ar papildomas vaiko priežiūros išlaidas, tačiau įvertinęs ieškinio reikalavimus, vaiko amžių, ieškovės pateiktus įrodymus, teikia išvadą, kad didesnis išlaikymo dydžio priteisimas neprieštarauja nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. Karlonienė palaikė institucijos poziciją, nurodytą išvadoje. Ji nurodė, kad vaikui reikalingas didesnis išlaikymas. Šiuo atveju prioritetas – vaikas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad atsakovas R. S. yra R. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. R. S., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė Ž. K.. 2016 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-19548-127/2016 buvo patvirtinta pareiškėjų R. S. ir Ž. K. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria atsakovas R. S. įsipareigojo savo nepilnamečiui sūnui R. S., gim. (duomenys neskelbtini), teikti išlaikymą, mokėdamas periodines išmokas po 100 Eur nuo 2016-04-01 iki jo pilnametystės, pervedant lėšas į ieškovės banko sąskaitą.
Byloje šalys sutinka, kad nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti yra reikalinga didesnė, negu 2016-05-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-19548-127/2016 nustatyta 100 Eur per mėnesį išlaikymo suma, tačiau šalys nesutaria kokia konkreti suma yra reikalinga nepilnamečio vaiko išlaikymui.
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-07-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004 ir kt.).
Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) nepilnamečių vaikų poreikiams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2009-09-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008 ir kt.). Taigi išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006 ir kt.). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010 ir kt.). Minimalaus gyvenimo lygio sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatyme (1990 m. rugsėjo 15 d. Nr. I-618), t. y. minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimo šiuo metu atitinka 1 bazinę socialinę išmoką (anksčiau -MGL), t. y. 38 Eur. Tačiau, teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, atsižvelgia ir į tai, kad kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Bendrieji vaiko poreikiai – tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 23 straipsnio 3 d.). Taigi siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečiui sūnui iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio padidinimo, ieškinį motyvuodama, kad po Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-19548-127/2016, kuriuo atsakovas buvo įpareigotas mokėti išlaikymą savo sūnui, praėjo daugiau kaip metai laiko. Per tą laiką Lietuvoje labai pakilo prekių ir paslaugų kainos, todėl sūnaus R. S. poreikiams tenkinti neužtenka atsakovo šiuo metu mokamo 100 Eur išlaikymo. Sūnus yra aktyvus, augantis vaikas, jį reikia aprūpinti mokyklinėmis prekėmis, sportine apranga, avalyne, sezoniniais drabužiais, maistu, retkarčiais išleisti į mokyklines ekskursijas, kino teatrą ir t. t. Be to, ieškovė nurodo, kad jos pajamos nedidelės, materialinė padėtis sunki, todėl praktiškai neįmanoma tinkamai patenkinti nepilnamečio sūnaus R. poreikių, todėl atsakovo skiriamo išlaikymo dydis turi būti didesnis.
Atsakovas teigia, kad per vienerius metus, t. y. nuo 2016-05-02, nuo kada buvo priteistas išlaikymas sūnui, jo manymu Lietuvoje nebuvo kokios tai visuotinės krizės ar didelio kainų pakilimo, kad tai sudarytų pagrindą keisti išlaikymo dydį. Be to, atsakovas mano, kad nei jo, nei ieškovės turtinė padėtis nesikeitė iš esmės bei vaiko poreikiai esmingai nepadidėjo. Ieškovė dirba toje pačioje darbovietėje, kur dirbo ir iki santuokos nutraukimo, jos atlyginimas nepasikeitęs. Jis gyvena jo motinai priklausančiame 2 kambarių bute, kaip gyveno ir būdamas santuokoje. 2017-01-04 dovanojimo sutartimi jo motina jam padovanojo nebaigtą statyti namą (baigtumas 60 proc.) ir 15 arų namų valdos žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). Tolimesnei namo statybai ir įrengimui bankas jam suteikė 60 000 Eur paskolą. Jo atlyginimas nepastovus. Jis dirba pagal verslo liudijimą, verčiasi stogų dengimu. Nesant užsakymų ir pajamų gauna mažiau.
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2016-05-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-19548-127/2016, nutraukiant santuoką šalys pripažinę, kad santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo nekilnojamojo turto. Šalys pripažinę, kad Ž. S. (K.) vardu registruotos nuosavybės teisės į 1/8 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį kanalizacijos šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį kanalizacijos šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), yra Ž. S. paveldėti ir laikomi jos asmenine nuosavybe. Šalys taip pat pripažinę, kad santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgiję kilnojamąjį turtą – automobilį BMW 523, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą R. S. vardu, šalių sutarimu 1000 EUR vertės ir automobilį VW Multivan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą R. S. vardu, šalių sutarimu 2000 EUR vertės. Po santuokos nutraukimo šalys susitarė, kad R. S., nuosavybėje lieka automobilis VW Multivan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o Ž. S. nuosavybėje lieka automobilis BMW 523, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais patvirtinama, kad ieškovei Ž. S. (K.) asmenine nuosavybe (paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu) priklauso 1/8 namo dalis su kitais statiniais, es. (duomenys neskelbtini), atsakovui R. S. asmenine nuosavybe (2017-01-04 dovanojimo sutarties pagrindu) priklauso gyvenamasis namas (nebaigta statyba) bei 0,15 ha žemės sklypas. Remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu registruota transporto priemonė Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui priklauso transporto priemonė Volkswagen Multivan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei transporto priemonė BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ duomenimis, pastarosios transporto priemonės (BMW 525) būsena – „išregistruota“ ir draudžiamas šios transporto priemonės dalyvavimas viešajame eisme, tačiau išregistravus transporto priemonę, jos turtinės teisės nesikeičia, ji ir toliau išlieka jos savininko nuosavybė, tiktai negali dalyvauti viešajame eisme. Savo nuožiūra ją galima parduoti, dovanoti ar panašiai. Nustatyta tvarka atlikus jos privalomąją techninę apžiūrą, apdraudus privalomuoju draudimu ir teisės aktų nustatyta tvarka įregistravus, galima ir vėl su ja dalyvauti viešajame eisme (Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais 2000-10-12 įstatymo Nr.VIII-2043, 27 str.). Nustatyta, kad registro išraše taip pat nurodoma, jog automobilis perduotas valdyti užsienyje esančiam fiziniam asmeniui ar juridiniam asmeniui, tačiau kaip transporto priemonės savininkas vis tiek yra nurodytas atsakovas R. S.. Atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių, kad jis šią transporto priemonę perleido įstatymų nustatyta tvarka ir kad nėra šios transporto priemonės savininkas.
Ieškovė 2014-03-07 darbo sutarties Nr. 0500 pagrindu dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigose (iš pradžių dirbo pagalbine darbuotoja) neterminuotam laikotarpiui, pagal kurį ieškovei mokama minimali mėnesinė alga, kuri nuo 2017-09-01 yra 460 Eur. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas vykdo individualią veiklą (užsiima stogų dengimu). Jo pajamos iš individualios veiklos (pagal verslo liudijimus) 2016 metais sudaro 26 500 Eur. Atsižvelgdamas į atsakovo gautas pajamas vykdant individualią veiklą ir ieškovės gaunamas pajamas (įmonėje (duomenys neskelbtini) ) bei į šalių turimą turtą, teismas daro išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera ir aiškiai geresnė, nei ieškovės, nes vien jo gaunamos vidutinės mėnesio pajamos yra 5 kartus didesnės nei ieškovės. Nepilnametis sūnus auga ir jo poreikiai nuolat didėja, ieškovė suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, moka buto išlaikymo mokesčius, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia. Aplinkybė, jog 2017 m. atsakovas dovanojimo sutarties pagrindu įgijo namą (nebaigta statyba) ir 15 arų namų valdos žemės sklypą ir tolesnei namo statybai ir įrengimui bankas jam suteikė kreditą, ir todėl ateityje jis privalės mokėti bankui kredito įmokas, šiuo atveju nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo, kadangi minėtas namas yra atsakovo nuosavybė, atsakovas juo naudosis, nuo kurio nepriklauso vaiko poreikių dydis. Be to atsižvelgiant į atsakovo gaunamas pajamas, jis turi galimybę ir mokant palūkanas bankui, mokėti didesnį išlaikymą vaikui.
Dėl išlaikymo dydžio padidinimo.
Bylos medžiagoje esantys įrodymai iš esmės patvirtina ieškinio aplinkybes apie R. S. išlaikymui patiriamas išlaidas. Ieškovė nurodo, kad vaiko išlaikymui reikalinga suma sudaro 402 Eur. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodytos išlaidos sūnaus maistui – 180,00 Eur, aprangai ir avalynei – 50,00 Eur, asmens higienos priemonėms - 20,00 Eur, mokyklinėms išlaidoms – 30,00 Eur, išlaidos pramogoms ir laisvalaikiui – 50,00 Eur, medikamentams (vitaminams) – 30,00 Eur yra realios, kasdieninės šalių sūnaus gyvenime bei atitinka protingumo principą. Byloje pateikti įvairių darbužių (megztinių, šortų, marškinėlių, kelnių, krepšio ir kt.), mokyklinių prekių (užduočių sąsiuvinių, skriestuvo, aplankų, pieštukų, spalvoto popieriaus ir kt.), pirkimą patvirtinantys kvitai patvirtina sūnaus poreikiams tenkinti reikalingų daiktų pirkimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė ieškinyje nurodžiusi bei tai patvirtino ir atsakovas teismo posėdžiu metu, kad 2016 m. nutraukiant santuoką tarp šalių (ieškovės ir atsakovo) buvo susitarimas, kad drabužius ir avalynę sūnui pirks atsakovas, tačiau šį susitarimą atsakovas R. S. vykdė netinkamai, o tiksliau jo nevykdė. Atsakovas taip pat pripažino, kad palaipsniui jo ir sūnaus santykiai nutrūko ir dabar jie beveik nebendrauja, daugiau vaikų jis neturi. Posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jis apie 15 000 Eur skyrė per metus į namo statybas. Nurodė, kad paimto kredito stengiasi nenaudoti, nes žino, jog dideli procentai.
Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes dėl vaiko poreikių ir faktinį jų tenkinimą abiejų tėvų lėšomis, atsakovo turtinę padėtį, sprendžia, kad iš atsakovo priteistos 100,00 Eur dydžio išlaikymo, mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis, sumos nepakanka nepilnamečiui sūnui R. S. išlaikyti, todėl yra pagrindas padidinti iš atsakovo priteistino išlaikymo sumą iki 180 eurų, tokią sumą mokant iki vaiko pilnametystės. Atsakovas negali didesnio dėmesio skirti namo statybai ir namo statybai reikalingų didesnių investicijų poreikiu gintis nuo pareigos išlaikyti vaiką. Pirmenybė turi būti skiriama vaikui ir jo išlaikymui, juolab, kad atsakovas nesilaiko savo žodinio įsipareigojimo vaikui ir jo motinai. Teismas laiko, kad šio susitarimo nesilaikymas ir yra esminė priežastis, kodėl teismas turi galimybę peržiūrėti ankstesnį sprendimą. Be to akivaizdu, kad atsakovo pajamos yra pakankamos ir leidžiančios teikti didesnį nei 100 Eur išlaikymą vaikui.
Teismas atskirai pasisako dėl sūnui pirkto mobilaus ryšio telefono. Šalių sūnui R. S. buvo nupirktas mobiliojo ryšio telefonas (Samsung Galaxy S6 - kaina 800 Eur), kurį po santuokos nutraukimo savo vardu išsimokėtinai iš UAB „Tele2“ paėmė atsakovas su sąlyga, kad ieškovė mokės už telefoną ir jo draudimą 42 Eur per mėnesį, o atsakovas mokės abonentinį mokestį. Šalių sutarimu, kiekvieną mėnesį į atsakovo sąskaitą ieškovė perveda 42 Eur už sūnaus telefoną. Šiuo atveju teismas laiko, kad ieškovės nurodomos išlaidos telefonui 42 Eur neturi būti skaičiuojamos į lėšas, reikalingas vaiko išlaikymui, ir todėl teismas daro išvadą, kad šalių sūnaus poreikiams patenkinti yra reikalinga ne 402 Eur suma (kaip nurodė ieškovė), o 360,00 Eur per mėnesį suma.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su MMA (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).
Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai.
Įvertinus šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus apie šalių turimą turtą, gaunamas pajamas ir tai, kad vaikui augant jo poreikiai tik didėja - (duomenys neskelbtini) šalių sūnui R. suėjo 13 metų, berniukas yra aktyvus, augantis vaikas, jį reikia aprūpinti mokyklinėmis prekėmis, sportine apranga (lanko rankinį, todėl jam reikalinga speciali avalynė, apranga), sezoniniais drabužiais bei avalyne, maistu, išleisti į mokyklines ekskursijas, kino teatrą ir pan., atsižvelgiant į susiformavusią teismų praktiką bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas padidinti priteistą iš atsakovo išlaikymo sumą iki 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2017-08-31) iki R. S., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Ši suma laikoma pagrįsta ir protinga, atitinkanti įstatyme įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (LR CK 3.3 straipsnio 2 dalis) bei realiai įvykdoma.
Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
Nepilnamečio R. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė Ž. K. (CK 4.185 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).
Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos valstybei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.
Nagrinėjamoje byloje yra patenkinta 80 proc. ieškinio reikalavimų (išlaikymo suma padidinta nuo 100 Eur iki 180 Eur vietoje prašomų 200 Eur), todėl šiuo atveju iš atsakovo valstybės naudai priteistina 29,00 Eur žyminio mokesčio.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-02 priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-19548-127/2016 priteistą iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui R. S., gim. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui R. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų), indeksuojant jas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki sūnaus pilnametystės.
Priteistų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 29,00 Eur (dvidešimt devynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.
Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti (atnešti arba atsiųsti paštu) į Varėnos rajono apylinkės teismo raštinę (111 kab.).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Varėnos rajono apylinkės teismą.