Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas A. C. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-18-NT-3910-20087 (toliau – ir Sprendimas) ir išspręsti ginčo tarp šalių klausimą iš esmės: pripažinti, kad 2018 m. lapkričio 21 d. Tarnybos priimtas sprendimas buvo priimtas nepagrįstai ir neteisėtai.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybai 2018 m. lapkričio 14 d. pateikė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo rengiant apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2S-2800-232/2018 dėl iškeldinimo. Pareiškėjas negalėjo sumokėti žyminio mokesčio ir samdyti advokato dėl lėšų neturėjimo ir dėl neteisėtai už pusę rinkos kainos parduoto jo buto, areštuotų sąskaitų ir likusios labai didelės skolos bankui, kurios neturi galimybių atiduoti. Tarnyba Sprendimu atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba, gavusi pareiškėjo 2018 m. kovo 21 d. prašymą, 2018 m. balandžio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-1104-6094 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui civilinėje byloje Nr. e2-3460-864/2018, gavusi pareiškėjo 2018 m. liepos 5 d. prašymą, 2018 m. liepos 11 d. priėmė sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-2427-12389 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui civilinėje byloje Nr. e2-4300-803/2018. Tarnyba pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus nusprendė, kad pareiškėjas priskirtinas I turto ir pajamų lygiui, o valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis jam yra 100 procentų. Analogiškas turto ir pajamų lygis pareiškėjui galėjo būti nustatytas ir civilinėje byloje dėl iškeldinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-15076-816/2018 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-09435-2018-1) dėl iškeldinimo 2018 m. rugpjūčio 8 d. priėmė sprendimą, dėl kurio pareiškėjas pateikė 2018 m. rugsėjo 7 d. apeliacinį skundą. Jis, teikdamas minėtą apeliacinį skundą teismo prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinį skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-15076-816/2018 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-09435­-2018-1) nutarė nustatyti jam 7 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo trūkumams pašalinti. Kadangi pareiškėjas neturėjo lėšų sumokėti žyminio mokesčio ir samdyti advokato, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartį apskundė. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2800-232/2018 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-09435-2018-1), nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą, tačiau pažymėjo, kad A. C. byloje yra pateikęs duomenis, jog jam Tarnybos 2018 m. balandžio 3 d. ir 2018 m. liepos 11 d. sprendimais buvo suteikta 100 proc. antrinė teisinė pagalba dviejose civilinėse bylose bei paskirti advokatai, minėti Tarnybos sprendimai priimti šiais metais ir dar yra galiojantys, taigi jis taip pat turi teisę gauti nemokamą teisinę pagalbą ir dėl apeliacinio skundo surašymo nagrinėjamoje byloje. Vilniaus apygardos teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad siekiant sudaryti apeliantui galimybę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, apeliacinės instancijos teismas nustato ilgesnį 20 dienų apeliacinio skundo trūkumų šalinimo terminą. Pareiškėjas pagal šiuos apeliacinių teismų nutarčių išaiškinimus Tarnybai pateikė 2018 m. lapkričio 14 d. prašymą gauti nemokamą teisinę pagalbą dėl apeliacinio skundo surašymo byloje dėl iškeldinimo, tačiau Tarnyba Sprendimu atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą. Tarnybos Sprendimas iš esmės prieštarauja minėtos Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 12 d. nutarties išaiškinimams. Tarnyba nesilaikė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, pažeidė teisėtumo principą.