- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-19
- Bylos Nr.
- e2-75-943/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00596-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“
- Ieškovas
- G. R., K. B., D. T., R. M., D. N., T. T., G. V., B. P., Ž. K., V. B., V. P., S. P., A. J., A. P., A. B., V. S., K. V., Z. Z. D., S. S., D. Z., E. A., D. Č., P. E., S. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarties dalies, kuria iš apeliantės priteistos bylinėjimosi išlaidos, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3264-614/2016 pagal ieškovų G. R., K. B., D. T., R. M., D. N., T. T., G. V., B. P., Ž. K., V. B., V. P., S. P., A. J., A. P., A. B., V. S., K. V., R. M., Z. Z. D., S. S., D. Z., E. A., D. Č., P. E., B. P. ir S. M. ieškinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl obligacijų pasirašymo sutarčių ir indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis jų su atsakove BAB banku SNORAS sudarytas obligacijų pasirašymo bei indėlio sertifikato įsigijimo sutartis, taikyti restituciją ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta iki Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 3K-7-559/2013.Išnykus bylos sustabdymo pagrindui, ieškovai pateikė prašymą atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, ieškovai G. R., D. T., D. N., G. V., Ž. K., V. P., A. J., A. B., K. V., Z. Z. D., D. Z., K. B., R. M., S. P., A. P., V. S., R. M., S. S., E. A., D. Č., B. P., T. T., B. P., V. B., P. E. ir S. M., pareiškę reikalavimus, susijusius su indėlių sertifikatais, atsisakė ieškinio reikalavimų ir prašė civilinės bylos dalį nutraukti bei lygiomis dalimis iš atsakovės BAB banko SNORAS ir trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ priteisti bylinėjimosi išlaidas. Minėti ieškovai nurodė, kad jų reikalavimai, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, iš esmės buvo patenkinti, todėl nebeliko ieškinio dalyko, atitinkamai tolesnis procesas šioje bylos dalyje prarado prasmę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą, priėmė ieškovų G. R., D. T., D. N., G. V., Ž. K., V. P., A. J., A. B., K. V., Z. Z. D., D. Z., K. B., R. M., S. P., A. P., V. S., R. M., S. S., E. A., D. Č., B. P., T. T., B. P., V. B. ir P. E. ieškinio reikalavimų (jų dalies) atsisakymą ir šią civilinės bylos dalį nutraukė, lygiomis dalimis priteisė iš atsakovės ir trečiojo asmens ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės BAB banko SNORAS priteisiamos iš jos bankroto administravimui skirtų lėšų.Teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas ieškovai patyrė dėl atsakovės ir trečiojo asmens bendrų veiksmų, atsisakant pripažinti ieškovų pretenzijas indėlių sertifikatų negaliojimo apimtyje, todėl ieškovai, siekdami apginti savo teises ir teisėtus interesus, buvo priversti kreiptis į teismą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarties dalį, kuria iš trečiojo asmens priteistos bylinėjimosi išlaidos ir klausimą dėl šio ieškovų reikalavimo išspręsti iš esmės – prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Trečiasis asmuo, priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, nepripažino ir neįvykdė ieškinio reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, o vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, kad indėlių sertifikatams taikoma indėlių garantijų sistema. Draudimo išmokos apskaičiuojamos ir mokamos tik po to, kai gaunami duomenys apie indėlininkus ir (ar) investuotojus bei jiems mokėtinas sumas iš draudėjo. Todėl VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nėra ir negali būti atsakinga dėl atsakovės BAB banko SNORAS veiksmų ar neveikimo, neperduodant duomenų apie indėlių sertifikatų turėtojus ir jiems priklausančias draudimo išmokas.VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ gavusi atitinkamus duomenis apie indėlininkus ir indėlių sumas išmokėjo draudimo išmokas. Byloje nėra įrodymų, kad trečiojo asmens procesinis elgesys buvo netinkamas, todėl nėra pagrindo iš jo priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ šioje civilinėje byloje dalyvavo trečiojo asmens, o ne atsakovės procesiniu statusu.Ieškovų bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl nepakankamai aiškaus 2011 m. buvusio teisinio indėlių bei investicijų draudimo sistemos reglamentavimo.Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos civilinėje byloje Nr. 2-806-516/2016, kurioje išaiškinta, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ negalėjo išmokėti draudimo išmokų ieškovams, kol negavo atitinkamų duomenų iš banko, todėl neprivalo atlyginti ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų.Ieškovų atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Ieškovai bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl atsakovės ir trečiojo asmens netinkamo elgesio, kadangi pastarieji nepripažino ieškovų lėšoms taikytinos draudimo apsaugos. Ieškinio tikslas buvo gauti draudimo išmoką ir tokiu būdu susigrąžinti bankui patikėtas pinigų sumas. Materialiuoju teisiniu požiūriu ieškovai bylą laimėjo.Aplinkybė, kad ginčo aspektas dėl to, ar indėlių sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, teisės požiūriu buvo neaiškus, nereiškia, kad turėtų būti ribojama teisėtai teismo procesą iniciavusių ieškovų teisė į bylinėjimosi išlaidų kompensaciją. Be to, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo nulemtos atsakovės ir trečiojo asmens veiksmų.Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nenukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, kadangi civilinėje byloje Nr. 2-1159-178/2016 išsamiai išdėstyti motyvai dėl VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsakomybės analogiškoje situacijoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria iš trečiojo asmens priteistos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstumo ir teisėtumo. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.Atskirajame skunde trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria iš jos ieškovams priteistos bylinėjimosi išlaidos, nes tokios išlaidos susidarė dėl neaiškaus teisinio reglamentavimo, byloje nenustatyti trečiojo asmens neteisėti ir/ar kalti veiksmai dėl draudimo išmokų neišmokėjimo. Be to, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, kurioje pripažįstama, kad trečiasis asmuo neturėjo pareigos išmokėti ieškovams draudimo išmokų, kol negavo duomenų apie ieškovus iš BAB banko SNORAS, todėl ieškovų kreipimosi į teismą nenulėmė trečiojo asmens kalti veiksmai ir jis neprivalo atlyginti jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Dėl nukrypimo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos
Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, kad, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę, be kitų, turi ir tai, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais. Precedentų konkurencijos atveju, t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai, turi būti vadovaujamasi aukštesniosios instancijos teismo sukurtu precedentu, taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į galimus reikšmingus pokyčius, įvykusius priėmus tam tikrą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2014).Apeliantė savo poziciją, kad jai netenka pareiga atlyginti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, grindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-806-516/2016, tačiau vėlesnėje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje analogiškose situacijose pripažįstama, kad nepaisant VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ procesinio statuso byloje, pastaroji, kilus ginčui dėl draudimo išmokų mokėjimo ieškovams ir nepripažinusi ieškovų teisės į šias išmokas, savo neveikimu prisidėjo prie ieškovų bylinėjimosi išlaidų susidarymo, todėl jai kyla pareiga atlyginti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1159-178/2016, 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1742-302/2016, 2017 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-22-302/2017). Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog bylinėjimosi išlaidos analogiškose situacijose ieškovams lygiomis dalimis atlyginamos tiek iš BAB banko SNORAS, tiek iš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, neatsižvelgiant į pastarosios procesinį statusą, atmestini atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos.
Dėl trečiojo asmens pareigos atlyginti ieškovų bylinėjimosi išlaidas
Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad jai nekyla pareiga atlyginti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas ir dėl to, kad ji nepripažino ieškinio reikalavimų, o draudimo išmokas išmokėjo vos tik gavusi atitinkamą informaciją iš BAB banko SNORAS, todėl ne jos veiksmai sąlygojo ieškovų kreipimąsi į teismą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).Ieškovai kreipėsi į teismą, nes atsakovei BAB bankui SNORAS iškėlus bankroto bylą ieškovams nebuvo išmokėtos draudimo išmokos už iš atsakovės įsigytus indėlio sertifikatus, o ieškinio dalykas ir teisinis pagrindas buvo suformuluoti atsižvelgiant būtent į atsakovės ir trečiojo asmens poziciją nepripažinti ieškovų lėšoms taikytinos draudimo apsaugos. Visgi, draudimo išmokos ieškovams buvo išmokėtos po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 konstatavo, kad indėlio sertifikatui turėtų būti taikoma indėlių garantijų sistemos apsauga. Ieškovų ieškinio dalies reikalavimų atsisakymą lėmė būtent tai, kad jų siektas pažeistų teisių gynybos būdas teisme buvo realizuotas, t. y. ieškovų reikalavimai buvo patenkinti iki bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo.Tai reiškia, kad ieškovų bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės BAB banko SNORAS ir trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ bendrų veiksmų atsisakant pripažinti jų reikalavimus dėl indėlių sertifikatams taikytinos draudimo apsaugos. Vien faktas, jog trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ draudimo išmokas ieškovams galėjo išmokėti tik gavusi iš atsakovės BAB banko SNORAS atitinkamus duomenis apie indėlininkus, nepaneigia VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į ieškinį pasirinktos gynybinės pozicijos, jog ieškovai neturi teisės gauti draudimo išmokas. Be to aplinkybė, kad trečiajam asmeniui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nebuvo perduoti atitinkami duomenys apie indėlininkus, negali būti pagrindas ją atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, kadangi galimybė tai padaryti buvo ir iškėlus civilinę bylą (civilinėje byloje buvo duomenys apie indėlininkus) pasirengimo stadijoje ir pan., tačiau VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Taigi, jeigu atsakovas ir trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ būtų neneigęi ieškovų indėlių sertifikatams taikytinos draudimo apsaugos, ieškovai nebūtų kreipęsi į teisines paslaugas teikiantį profesionalą bei inicijavę teismo procesą ir tokiu būdu patyrę bylinėjimosi išlaidas.Aukščiau nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė tiek dėl atsakovės BAB bankas SNORAS, tiek dėl trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ kaltės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš jų abiejų lygiomis dalimis priteisė ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidos.Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ginčo aspektas dėl to, ar indėlių sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, teisės požiūriu buvo neaiškus, nereiškia, kad turėtų būti ribojama teisėtai teismo procesą inicijavusio ieškovo teisė į jo turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensaciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-12-943/2016, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1590-180/2016, 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1742-302/2016). Dėl to atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad nėra teisinio pagrindo nagrinėjamu atveju priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes buvus neaiškiam teisiniam reglamentavimui dėl investicijų draudimo sistemos, trečiojo asmens elgesys, susijęs su draudimo išmokų neišmokėjimu, nelaikytinas netinkamu procesiniu elgesiu, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, pagrįstai pripažino apeliantės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pareigą atlyginti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į tai, kad apeliantė neginčija priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, skundžiama nutarties dalis, kuria ieškovams iš apeliantės priteistos bylinėjimosi išlaidos, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo palikti nepakeistą.