- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-25
- Bylos Nr.
- e2-1476-196/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00031-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „EMILĖ“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „ŠIAULIŲ BANKO TURTO FONDAS“, uždarajai akcinei bendrovei „MINERA“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EMILĖ“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-2770-560/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EMILĖ“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „ŠIAULIŲ BANKO TURTO FONDAS“, uždarajai akcinei bendrovei „MINERA“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „EMILĖ“, 2017 m. birželio 14 d. patikslinusi ieškinio pagrindą, kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiais ab initio sandorius, kurių pagrindu buvo įkeistas UAB „EMILĖ“ priklausantis turtas ir turtinės teisės, t. y. 2013-01-24 sutartinės hipotekos sandorį (identifikavimo kodas: 20120130004644); 2013-01-31 sutartinės hipotekos sandorį (identifikavimo kodas: 20120130005892); 2013-03-21 sutartinio įkeitimo sandorį (identifikavimo kodas: 20220130014707); 2013-03-21 sutartinio įkeitimo sandorį (identifikavimo kodas: 20220130014706) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad pasikeitus ieškovės vadovui, naujajam vadovui patikrinus bendrovės veiklą, paaiškėjo neteisėtų ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybės. Ieškovės nuomone, šie sandoriai pripažintini negaliojančiais CK 1.80 ir 1.82 straipsnių pagrindais.Ieškovė patikslintame ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti vykdymo proceso veiksmus antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0157/16/01434, sustabdyti išieškojimo veiksmus - ieškovei priklausančių patalpų Šv. Mikalojaus g. 15, Vilnius, varžytynes; padaryti įrašą viešajame registre dėl UAB „BK investicija” pagal 2017-04-11 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. B-l 11591 perduoto turto, esančio Savanorių pr. 15A, Vilniuje, nuosavybės teisių perleidimo draudimo. Nurodė, jog antstolis A. N. atlieka išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0157/16/01434, kurioje yra išieškoma iš ieškovei priklausančio turto, kuris buvo įkeistas ginčijamais hipotekos sandoriais. Šiuo metu yra vykdomi išieškojimo veiksmai iš ieškovei priklausančio turto, esančio Šv. Mikalojaus g. 15, Vilnius, pagal Šiaulių m. 6-ojo notarų biuro vykdomuosius įrašus dėl skolos išieškojimo iš ieškovės atsakovių naudai. Antstolis 2017-05-16 priėmė patvarkymą dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių (toliau - Patvarkymas), kuriuo nusprendė paskelbti negyvenamosios patalpos – kavinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu Šv. Mikalojaus g. 15. Vilnius, priklausančios UAB „EMILĖ“ pardavimą iš pirmųjų varžytynių. Teigė, jog nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašo pripažinti negaliojančiais ginčijamus sandorius, kadangi šiuos sudarė ir pasirašė tokios teisės neturintis asmuo. Tuo atveju, jeigu teismas ginčijamus sandorius pripažintų negaliojančiais, nors prievolės pagal ginčijamus sandorius bus pasibaigusios priverstinai jas įvykdžius (realizavus įkeistą turtą), ieškovei palankus teismo sprendimas tarpų deklaratyvaus pobūdžio ir nebesukeltų ieškiniu siekiamų teisinių pasekmių.Taip pat nurodo, jog toje pačioje antstolio vykdomojoje byloje yra atliekami kiti išieškojimo veiksmai – ieškovės turtas, esantis Savanorių pr. 15A, Vilniuje, yra perduotas UAB „BK investicija“ pagal 2017-04-11 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. B-l 11591. Ieškovės manymu, šiuo atveju reikalinga atlikti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, kadangi netaikius minėtos laikinosios apsaugos priemonės dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, asmenys, įsigiję minėtą ieškovės turtą, turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar jį kitaip apsunkinti, tokiu būdu pakenkiant sėkmingam turto susigrąžinimui į Ieškovės dispoziciją. Nurodė, jog ieškovė pateiktais papildomais duomenimis dar labiau patvirtino tai, jog ieškinys yra prima facie pagrįstas, kas yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.2017 m. birželio 21 d. atsakovės UAB „ŠIAULIŲ BANKO TURTO FONDAS“ ir UAB „MINERA“ pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo prašė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti. Nurodė, jog ieškovės prašymas padaryti įrašą viešajame registre dėl UAB „BK investicija“ nuosavybės teisių perleidimo draudimo šioje byloje jau buvo išnagrinėtas. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi buvo atsisakyta šį prašymą tenkinti, ir dėl šios nutarties ieškovė yra padavusi atskirąjį skundą. Visi ieškovės argumentai dėl pirmos instancijos teismo atsisakymo padaryti įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo bus išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė, pakartotinai prašydama padaryti nurodytą įrašą viešajame registre, nenurodė jokių naujų argumentų ir (ar) pasikeitusių aplinkybių, todėl toks ieškovės prašymas neturėtų ir negalėtų būti nagrinėjamas antrą kartą. Atsakovės nurodė, jog prašymas stabdyti išieškojimo veiksmus - ieškovei priklausančių patalpų Šv. Mikalojaus g. 15, Vilniuje varžytynes neturėtų būti tenkinamas. Atsakovės nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškovė yra pareiškusi ieškinį ne tam, kad apgintų savo pažeistas teises, o siekdama kitų tikslų – sutrukdyti parduoti hipoteka įkeistą ieškovės turtą viešosiose varžytynėse. Ginčijamais sandoriais įkeisto turto varžytynės, kurių ieškovė nesugebėdavo sustabdyti, nepaisant didžiulių pastangų ir didelio ieškovės kreipimosi į teismą skaičiaus, vykdavo itin specifiškai ir neįprastai. Todėl atsakovės prašė papildomai įvertinti aplinkybes, susijusias su ginčijamais sandoriais įkeisto turto pardavimo viešosiose varžytynėse ypatybėmis. Atsakovės teikia antstolio pažymą, patvirtinančią, kad parduodant ieškovo turtą, esantį V. Pietario g. 3, Vilniuje, (ieškovė šioje byloje taip pat buvo teikusi prašymą stabdyti šio turto priverstinį pardavimą) net du kartus varžytynes nepasibaigė todėl, kad pirkėjas, sumokėjęs pradinę įmoką ir pasiūlęs didžiausią kainą, neįvykdė savo įsipareigojimo sumokėti visą įsigyto turto kainą, neprašydamas atidėti kainos sumokėjimo termino ir apskritai nenurodydamas jokių tokio sprendimo (sprendimo turto nebepirkti) priežasčių. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, tokiu atveju, kai pirkėjas nesumoka visos varžytynėse įsigyto turto kainos, varžytynės laikomos neįvykusiomis, o pirkėjo sumokėta dalyvio įmoka (atmetus antstolio gautinas sumas) panaudojama skolai dengti. Šiuo atveju ieškovės skolai atsakovams dengti buvo panaudotos dviejų pirkėjų dalyvio įmokos - UAB „Sidora“ sumokėta 21 200,00 Eur dydžio įmoka ir UAB „Idea in“ sumokėta 21 200,00 Eur įmoka, nes abu pirkėjai, laimėję varžytynes, nesumokėjo pilnos įsigyto turto kainos ir nepateikė dėl to jokio paaiškinimo. Atsakovės teigė, jog rengiant paskutines varžytynes, nurodytą turtą, esantį Vilniuje, V. Pietario g. 3, įsigijo su ieškove susijęs asmuo UAB „ACUMEN“. Terminas sumokėti visą turto kainą baigiasi 2017 m. birželio 24 d. Atsiliepimo į prašymą pateikimo dieną nėra duomenų, kad šis juridinis asmuo ketintų įvykdyti savo įsipareigojimą ir sumokėti visą turto kainą (pirkėjas, atsakovių duomenimis, nėra susisiekęs su antstoliu), o tai reiškia, kad jeigu jis to nepadarys iki nurodyto termino, ieškovės skola bus sumažinta bent jau tam tikra dalimi, panaudojant skolos sumažinimui dalyvio įmoką. Atsakovės nurodė, kad varžytynės, kurias stabdyti prašė ieškovė, jau yra pasibaigusios ir jose yra nustatyta pirkėja, pasiūliusi didžiausią kainą – UAB „ACUMEN“, taip pat įsigijusi ir ieškovės turtą, esantį Vilniuje, V. Pietario g. 3. Jeigu ieškovės prašymas būtų patenkintas, varžytynes laimėjusi pirkėja nepatirtų tų pasekmių, kurias turėtų patirti tais atvejais, jei nepagrįstai atsisakytų sumokėti likusią įsigyto turto kainą. Jeigu ieškovės prašymas nebūtų patenkintas, pirkėja privalėtų sumokėti visą įsigyto turto kainą arba (jeigu visgi pirkėja šiuo atveju taip pat tik imituoja dalyvavimą varžytynėse) dalyvio įmoka būtų panaudota ieškovės skolai sumažinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi ieškovės UAB „EMILĖ“ prašymo netenkino. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 16 d. nutartimi šioje byloje tenkino panašų ieškovės prašymą ir taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nutarė sustabdyti vykdymo procesą antstolio A. N. vykdomojoje byloje Nr. 0157/16/01437 dėl nuosavybės teise priklausančių ieškovei UAB „EMILĖ“ ir atsakovėms UAB „ŠIAULIŲ BANKO TURTO FONDAS“ ir UAB „MINERA“ įkeistų patalpų, esančių Vilniuje, Švitrigailos g. 29 ir Vytenio g. 50, pardavimo iš varžytynių. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje nurodė, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad akivaizdžių duomenų, jog nagrinėjamoje byloje apskritai nebūtų galima priimti ieškovei palankaus teismo sprendimo nėra. Dėl to teismas, susipažinęs su patikslintame ieškinyje išdėstytais argumentais, konstatavo, jog neturi pagrindo daryti priešingą išvadą dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo.Teismas sutiko su atsakovių atsiliepime į prašymą išdėstytais argumentais, jog ieškovės prašymas atlikti įrašą viešajame registre dėl UAB „BK investicija“ nuosavybės teisių perleidimo draudimo šioje byloje jau yra išnagrinėtas ir Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi tokį prašymą atsisakė tenkinti. Teismas pažymėjo, kad ieškovė dėl šios nutarties yra padavusi atskirąjį skundą, kurį išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys šiuo klausimu. Dėl šių priežasčių teismas ieškovės prašymo netenkino.Teismas nustatė, kad varžytynės, kurias stabdyti prašo ieškovė, jau yra pasibaigusios ir jose yra nustatyta pirkėja UAB „ACUMEN“, varžytynėse pasiūliusi didžiausią kainą. Teismas sprendė, kad ieškovės prašymas sustabdyti išieškojimo veiksmus – ieškovei priklausančių patalpų, esančių Vilniuje, Šv. Mikalojaus g. 15, varžytynes, negali būti tenkinamas, nes varžytynės jau yra pasibaigusios. Teismas nutarė, jog tenkinti ieškovės prašymo pagrindo nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė UAB „EMILĖ“ (apeliantė) prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones sustabdant išieškojimo veiksmus vykdymo procese antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0157-16-01437 įskaitant draudimą perduoti turtą, esantį Vilniuje, Šv. Mikalojaus g. 15, pagal turto perdavimo iš varžytynių aktą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neišeinant už pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimto pagal pareikštus ieškinio reikalavimus vykdymą, tačiau ieškovė, pateikdama patikslintą ieškinį, pateikė visus įrodymus, kad jai nuosavybės teise priklausančio turto Šv. Mikalojaus g. 15, Vilniuje, varžytynės realiai vykdomos ir kad realiai kyla grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas į minėtas aplinkybes neatsižvelgė, todėl į minėtą turtą pretenduoja varžytynių laimėtojas UAB „ACUMEN“. Dėl to tikslinga uždrausti antstoliui perleisti turtą varžytynes laimėjusiam asmeniui UAB „ACUMEN“ turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu bei stabdyti bet kokius kitus vykdymo veiksmus, susijusius su patalpų, esančių Šv. Mikalojaus g. 15, Vilniuje, priverstiniu pardavimu.Tik pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones bus tinkamai apsaugotas ieškovės turtas ir ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju ieškovei papildomai nereikės kelti naujų civilinių bylų dėl išvaržyto turto susigrąžinimo ar kompensacijos reikalavimo.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovės UAB „ŠIAULIŲ BANKO TURTO FONDAS“ ir UAB „MINERA“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Reikšmingas yra ne tik faktas, kad šios varžytynės yra pasibaigusios, bet ir faktas, kad pasibaigęs yra terminas, per kurį varžytynes laimėjęs pirkėjas turėjo sumokėti visą turto kainą. Varžytynes laimėjo pirkėja UAB „ACUMEN, pasiūliusi didžiausią kainą – 3 280 000,00 Eur. Ši bendrovė buvo įmokėjusi dalyvio įmoką – 32 560,00 Eur (10 proc. nuo pradinės 325 600,00 Eur varžytynių kainos). 2017 m. liepos 15 d. pasibaigė terminas, per kurį varžytynes laimėjusi pirkėja privalėjo sumokėti likusią turto kainą (arba sumokėti ne mažiau kaip pusę kainos ir pateikti prašymą atidėti likusios kainos dalies sumokėjimą). Tačiau UAB „ACUMEN“ iki šio termino pabaigos jokių mokėjimų nevykdė. Varžytynes laimėjusiai pirkėjai neįvykdžius įsipareigojimo sumokėti visą kainą, jos sumokėta dalyvės įmoka yra panaudojama išieškotojo skolai padengti, taip bent iš dalies ginant išieškotojo interesus. Atsakovių vertinimu, taip turi būti veikiama ir šiuo atveju, tačiau jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, tokia išieškotojo teises ginanti nuostata nebūtų realizuota. Atsakovės jau buvo pateikusios duomenis, kad UAB „EMILĖ“ hipoteka įkeisto turto varžytynės vyksta itin specifiškai ir neįprastai – šiuo metu yra neįvykusios net keturios varžytynės tuo pagrindu, kad varžytynes laimėję pirkėjai nesumoka visos turto kainos. Iš 2017-07-18 pažymos matyti, kad parduodant ieškovės turtą, esantį Vilniuje, V. Pietario g. 3, net tris kartus varžytynes neįvyko todėl, kad pirkėjas, sumokėjęs pradinę įmoką ir pasiūlęs didžiausią kainą, neįvykdė savo įsipareigojimo sumokėti visą turto kainą, neprašydamas atidėti kainos sumokėjimo termino ir apskritai nenurodydamas jokių tokio sprendimo (sprendimo turto nebepirkti) priežasčių. Ieškovė šioje byloje taip pat buvo teikusi prašymą stabdyti turto, esančio Vilniuje, V. Pietario g. 3, priverstinį pardavimą. Dėl šio turto varžėsi, varžytynes laimėjo ir dalyvio įmokas prarado tokios bendrovės: UAB „Sidora“, UAB „Idea in“, UAB „ACUMEN“. Parduodant UAB „EMILĖ“ turtą varžytynėse, dalyvio įmoka negalėjo būti panaudota skolai sumažinti vieninteliu atveju, kai teismas buvo paskyręs laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdęs UAB „EMILĖ“ turto, esančio Vilniuje, Švitrigailos g. 29, priverstinio pardavimo veiksmus (šias varžytynes buvo laimėjusi pirkėja UAB „Idea in“, kuri vėliau vėl dalyvavo turto, esančio Vilniuje, Pietario g. 3, varžytynėse, jas laimėjo ir prarado dalyvio įmoką dėl to, kad nesumokėjo visos turto kainos). Varžytynių Nr. 138294 atveju, kurias stabdyti atsisakė pirmos instancijos teismas ir dėl kurių teikiamas atskirasis skundas, varžytynes vėl laimėjo vienas iš anksčiau nurodytų, specifiškai besielgiančių pirkėjų – UAB „ACUMEN“. Atsakovės turi pagrindo manyti, kad ši bendrovė dalyvavo varžytynėse, iš tikrųjų siekdama sutrukdyti joms įvykti. Jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, būtų apsunkinta galimybę panaudoti šios dalyvės įmoką išieškotojos skolai sumažinti, taip sudarant sąlygas tokiam asmeniui ir kitiems panašiai besielgiantiems asmenims, piktnaudžiauti teise – dalyvauti varžytynėse ir kelti varžytynių kainą, net neketinant sumokėti visos kainos, tačiau užkertant galimybę turtą įsigyti sąžiningam pirkėjui. Nurodyta pirkėja UAB „ACUMEN“ šiuo metu visomis priemonėmis siekia susigrąžinti dalyvio įmoką. Varžytynės pasibaigė 2017 m. birželio 15 d.; 2017 m. birželio 19 d. pranešimu, pirkėja informavo antstolį, kad padaryta rašymo klaida ir per klaidą prirašytas nulis; 2017 m. birželio 23 d., t. y. savaitė po varžytynių pabaigos, ir 2017 m. birželio 29 d. pirkėja kreipėsi į antstolį, prašydama varžytynes anuliuoti ir sugrąžinti dalyvio įmoką. Antstolio patvarkymu UAB „ACUMEN“ prašymus buvo atsisakyta tenkinti. Priimdamas tokį sprendimą, antstolis įvertino aplinkybes, kad pirkėja jau ne pirmą kartą dalyvauja UAB „EMILĖ“ turto varžytynėse ir kad dalyvaudama pirmosiose varžytynėse turto kainą kėlė net 9 kartus, taigi yra patyrusi naudotis techninėmis priemonėmis. Taip pat įvertino faktą, kad pirkėja nepasinaudojo savo galimybe pas antstolį susipažinti su visais dokumentais, susijusiais su parduodamu turtu. Antstolis konstatavo ir faktą, kad UAB „ACUMEN“, laimėjusi varžytynes, nesumoka visos sumos ir taip vilkina skolos išieškojimą. Atsakovės šioje byloje nuosekliai laikosi pozicijos, kad priverstinio turto pardavimo sustabdymas ir yra pagrindinis tikslas byloje, kurioje pateiktas ieškinys dėl sandorių nuginčijimo. Iš antstolio pažymos matyti, kad parduodant UAB „EMILĖ“ turtą yra vykdomas organizuotas procesas, įtraukiant į jį tam tikrus asmenis, kurie imituoja dalyvavimą varžytynėse, jas laimi ir nesumoka visos turto kainos, taip piktnaudžiaudami teise ir vilkindami skolos išieškojimą. Atsakovės, kaip išieškotojos, neturi jokių galimybių apsiginti nuo nesąžiningų asmenų, kurie imituoja savo dalyvavimą varžytynėse ir jas laimi, neketindami mokėti galutinės kainos. Dalyvio įmokos negrąžinimas – yra vienintelė priemonė, kuri tokiais atvejais gali būti pritaikyta, padengiant varžytynių organizavimo išlaidas ir sumažinant įsiskolinimą. Jeigu teismai pritaikytų apeliantės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, teismais būtų pasinaudota siekiant teisei priešingų tikslų, o tai yra savarankiškas pagrindas netenkinti atskirojo skundo. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos stabdyti varžytynės yra pasibaigusios ir pasibaigęs terminas sumokėti galutinę kainą, kad varžytynes laimėjo pirkėja UAB „ACUMEN“, kuri jau buvo laimėjusi UAB „EMILĖ“ turto, esančio Vilniuje, V. Pietario g. 3, varžytynes ir kuri prarado dalyvio įmoką, nes nesumokėjo likusios turto kainos, kad pirkėja UAB „ACUMEN“ nesąžiningomis priemonėmis siekia atgauti dalyvio įmokas, atskirasis skundas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.Nors ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį, tačiau iš atskirojo skundo turinio matyti, kad ji nutarties dalies, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą atlikti įrašą viešajame registre dėl UAB „BK investicija“ nuosavybės teisių perleidimo draudimo, neskundžia. Ieškovė atskirajame skunde prašo sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdymo procese antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0157-16-01437 įskaitant draudimą perduoti turtą, esantį Vilniuje Šv. Mikalojaus g. 15, pagal turto perdavimo iš varžytynių aktą, taip pat pateikia su šiuo prašymu susijusius argumentus.Taigi nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties dalies, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones sustabdant išieškojimo veiksmus vykdymo procese antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0157-16-01437, kurioje parduodamas turtas, esantis Vilniuje, Šv. Mikalojaus g. 15, iš varžytynių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl papildomų paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo
Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Atsakovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pridėjo papildomus įrodymus: 2017-07-18 antstolio pažymą ir 2017-07-03 antstolio patvarkymą. Nors atsiliepime į atskirąjį skundą nesuformuluotas prašymas juos priimti, tačiau naujais įrodymais grindžiamos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šie dokumentai buvo sudaryti jau po skundžiamos nutarties priėmimo, į tai, kad šių dokumentų nebuvo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui, į tai, kad priešinga šalis turėjo galimybę su jais susipažinti, kartu su atsiliepimu pateiktus įrodymus priima į bylą.Atsakovės taip pat 2017 m. spalio 6 d. pateikė teismui papildomus paaiškinimus; pridėjo papildomą įrodymą. Kadangi terminas, per kurį šalys turėjo teisę pateikti atsiliepimą į atskirąjį skundą, taip pat jį papildyti, jo pateikimo teismui metu buvo pasibaigęs (CPK 335 str. 2 d.), apeliacinis teismas atsakovių pateiktus papildomus paaiškinimus su pateiktu papildomu įrodymu (antstolio patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti skolininko skundą) atsisako priimti.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netaikė CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo.Teismas laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti, kai yra abi šios sąlygos: 1) ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; 2) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovė, kuri yra uždaroji akcinė bendrovė, pareikštu ieškiniu ginčija jos pačios sudarytus hipotekos sandorius dviem pagrindais – kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.) ir juridinio asmens tikslams (CK 1.82 str.). Pagal šį sandorį ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimu buvo užtikrintas trečiųjų asmenų prievolių pagal kredito sutartį, sudarytą su atsakove, įvykdymas. Ieškinyje nurodoma, kad pasikeitus UAB „EMILĖ“ vadovui, paaiškėjo aplinkybės, kurios, ieškovės manymu, sudaro pagrindą pripažinti ginčijamus hipotekos sandorius negaliojančiais minėtais pagrindais.Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje vertindamas preliminarų ieškinio pagrįstumą, pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartyje jau įvertino preliminarų ieškinio pagrįstumą, todėl sprendė, jog neturi pagrindo daryti priešingą išvadą dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad preliminariai vertinant vien tik ieškovės pareikštą reikalavimą ir kartu su ieškiniu pateiktus rašytinius įrodymus, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad toks ieškovės reikalavimas apskritai negalėtų būti patenkinamas. Kita vertus, pažymėtina, kad teismas, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi atsižvelgti į ginčo pobūdį ir kitas aplinkybes bei įvertinti, ar yra būtinybė, atsižvelgus į atsakovių nurodytus argumentus, aplinkybes bei įrodymus, kitaip vertinti ieškinio preliminarų pagrįstumą.Sprendžiant procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atliekamas tik preliminarus (lot. prima facie) ieškovės pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris nereiškia bylos išnagrinėjimo iš esmės. Dėl to šioje bylos stadijoje teismas negali pasisakyti dėl patikslinto ieškinio argumentų dėl CK 1.80 straipsnio ir CK 1.82 straipsnio taikymo ginčijamiems sandoriams bei atitinkamų atsakovių atsiliepimo į patikslintą ieškinį argumentų, kuriais atsikertama į šiuos ieškovės argumentus. Tačiau teismas turėtų pasisakyti dėl atsakovių atsiliepime į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentų dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, įrodymų, kurie jų nuomone, patvirtina, kad ieškinys, pareikštas ne dėl to, kad naujasis bendrovės vadovas sužinojo apie hipotekos sandorių sudarymo aplinkybes, o galimai turint kitų tikslų, kurie nesuderinami su tinkamu procesinių teisių ir pareigų įgyvendinimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra byloje priimamas tarpinis procesinis sprendimas. Tokia nutartis neturi prejudicialumo savybės, ji neįgyja res judicata galios. Todėl teismo pritaikytos ir galiojančios laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos ar naikinamos, jei tam yra įstatyme nustatytas pagrindas (CPK 146, 150 str.). Taigi pirminio ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinimas nereiškia, kad teismas, įvertinęs naujas aplinkybes, kurios gali pakeisti preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimą, vien dėl to, jog jau anksčiau nutartimi buvo pasisakyta tuo klausimu, nebegali kitaip spręsti. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeistos bet kurioje proceso stadijoje, o ankstesniuose teismų procesiniuose sprendimuose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti išaiškinimai nesaisto laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą nagrinėjančio teismo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1646/2013; 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1680/2014; 2015 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-959-943/2015). Nagrinėjamu atveju atsakovės nurodė naujas aplinkybes, jų manymu, sudarančias pagrindą kitaip, nei Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartyje nurodyta, vertinti ieškinio preliminarų pagrįstumą, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, formaliai nurodydamas, kad preliminarus ieškinio pagrįstumas jau buvo įvertintas. Tačiau kaip minėta, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi prejudicialumo savybės, todėl kilus šalių ginčui dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, ar atsakovių nurodomos aplinkybės sudaro pagrindą laikyti ieškinį preliminariai nepagrįstu, jei ne, turėjo pareigą motyvuoti tokias savo išvadas. Nagrinėjamu atveju teismas tokio vertinimo neatliko, taip pažeisdamas pareigą argumentuotai atsakyti į pagrindinius nagrinėjamo klausimo aspektus (CPK 291 str. 1 d. 5 p.). Tik įvertinus, jog ieškinys preliminariai pagrįstas, galima spręsti dėl grėsmės ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pirmosios instancijos teismui pažeidus pareigą argumentuotai atsakyti dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, šiuo metu nėra pagrindo spręsti dėl atskirojo skundo argumentų, kuriais teigiama, jog netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, kyla grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėjamu atveju dėl pirmiau nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, nėra tikslinga šias aplinkybes nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, kadangi klausimas dėl laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo veiksmų sustabdymo – taikymo būtų nagrinėjamas naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei apribotų šalių teisę į apeliaciją. Šie procesiniai pažeidimai šalintini bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjant bylą iš naujo nagrinėtini atsakovių atsiliepimo į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentai dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, t. y. kad ieškinys galbūt pareikštas siekiant priešingų teisei tikslų, atsižvelgiant į teismų praktiką nagrinėjamu klausimu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1518-186/2016), taip pat vertintini šiuo klausimu įrodymai, pateikti tiek kartu su atsiliepimu į prašymą, tiek su atsiliepimu į atskirąjį skundą. Jei įvertinus nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes paaiškėtų, kad ieškinys laikytinas preliminariai pagrįstu, tuomet teismas, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus CPK (186, 187 str.) ir pateiktus įrodymus (CPK 177 str.) turėtų nustatyti, ar vis dar vykdomas išieškojimas iš turto, esančio Vilniuje, Šv. Mikalojaus g. 15, bei įvertinti, ar kyla grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 185 str.).Esant šioms aplinkybėms, atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo veiksmų sustabdymą, naikintina, o ieškovės UAB „EMILĖ“ prašymas sustabdyti išieškojimo veiksmus iš įkeisto turto, esančio Vilniuje, Šv. Mikalojaus g. 15, perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo veiksmų sustabdymą, panaikinti ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EMILĖ“ prašymą sustabdyti išieškojimo veiksmus iš įkeisto turto, esančio Vilniuje, Šv. Mikalojaus g. 15, perduoti nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.