Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės J. Ž. teikimą dėl baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi nuteistajam D. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. D. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (2000 eurų) dydžio bauda. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 7 d.

Kauno apylinkės teisme 2023 m. liepos 26 d. gautas antstolės J. Ž. teikimas dėl D. D. paskirtos baudos pakeitimo kita bausme. Teikime nurodoma, kad 2021 m. vasario 15 d. išduotas vykdomasis raštas baudžiamojoje byloje Nr. 1-2195-288/2019, kuriuo skolininkui D. D. paskirta 2 000 Eur dydžio bauda. Vykdomojoje byloje nustatyta, kad skolininkas baudos nesumokėjo ir lėšų jai sumokėti neturi, taip pat nebuvo atvykęs į antstolės kontorą ir jokiais kitais būdais su ja nesusisiekė. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu procesinių dokumentų jam įteikti nepavyksta. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis nekilnojamojo turto neturi. VĮ Regitros duomenimis skolininko vardu buvusios registruotos transporto priemonės yra išregistruotos, transporto priemonių dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis yra vedęs, tačiau sudaręs vedybų sutartį, ir turtas, įgytas santuokoje, yra asmeninis kiekvieno sutuoktinio reikalas.

Nuteistasis D. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad baudą buvo pamiršęs, nes buvo užsienyje ir negavo jokių dokumentų. Kai paskyrė baudą, jos nesumokėjo, nes neturėjo pinigų. Visos baudos sumokėti negali, nes gauna 1000 eurų per mėnesį, be to, turi finansinių įsipareigojimų – vaikai, šeima, taip pat moka 300 eurų alimentus, nuomojasi butą už 250 eurų, perkasi maistą. Sutuoktinė turi bėdų su sveikata, todėl nedirba. Viešuosius darbus, jei teismas skirtų, atlikti sutiktų, bet mano, kad paprasčiau būtų sumokėti baudą dalimis. Jeigu antstolė būtų pranešusi, būtų susisiekęs su ja. Gyvenamosios vietos adresas, kuris nurodytas teikime, yra neteisingas.

Prokuroras siūlė antstolės teikimą tenkinti ir paskirtą baudą pakeisti į viešuosius darbus.

Antstolė teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį ji buvo tinkamai informuota šaukimą išsiunčiant el. paštu, taip pat byloje gautas prašymas bylą nagrinėti antstolei nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362 straipsnio 2 dalį asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo, todėl byla išnagrinėta antstolei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmetamas.

BPK 352 straipsnyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą, o šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais.

BK 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Pagal BK 47 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir BK 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Taigi, kaip matyti, baudžiamasis įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme: vienu atveju privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus (BK 47 straipsnio 7 dalis); kitu atveju turi būti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra (BK 47 straipsnio 8 dalis).

Susipažinus su teismui pateikta antstolės J. Ž. vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 000 Eur dydžio baudos iš nuteistojo D. D. išieškojimo, nustatyta, kad priverstinio bausmės vykdymo procesas vykdomas nuo 2021 m. vasario 15 d. ir per šį laikotarpį antstolė, vykdydama baudos išieškojimą, patikrino VĮ „Registrų centras“ ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių registro duomenis, Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą, antstolių informacinę sistemą, SODRA duomenų bazę, Įtariamųjų, kaltinamųjų nuteistųjų registrą. Iš bylos duomenų matyti, kad nuo vykdomojo dokumento pateikimo dienos iki teikimo pateikimo teismui dienos bauda nebuvo sumokėta savanoriškai ir nebuvo išieškota priverstinai. Teismui antstolio pateikta medžiaga patvirtina, kad D. D. piniginių lėšų banko sąskaitose, o taip pat kilnojamojo, nekilnojamojo ar kitokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi.

Teismas, spręsdamas, ar nuteistasis D. D. piktybiškai vengia sumokėti paskirtą baudą, atsižvelgia į tai, jog vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad negalėjimas išieškoti baudos pats savaime dar nerodo nuteistojo vengimo ją sumokėti, nes piniginės baudos nuteistasis gali nesumokėti ir dėl to, kad neturi lėšų (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartis byloje Nr. 1S-243-651/2015). Nuteistasis turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nuo 2021 m. birželio 16 d. vykdo individualią veiklą, yra vedęs, išlaiko nepilnamečius vaikus ir sutuoktinę, nevengia savo noru sumokėti baudą, tačiau jos nesumokėjo, kaip pats nurodė teismo posėdyje, todėl, kad neturėjo pakankamai lėšų, taip pat turi nepilnamečius išlaikytinius, kuriems pagal sutarimą reikia mokėti 300 Eur per mėnesį, be to, kadangi nuteistasis neturi savo nekilnojamojo turto, todėl jam tenka pareiga mokėti nuomą už šiuo metu turimą gyvenamąjį būstą. Tačiau nuteistasis posėdžio metu nurodė, kad jam paprasčiau būtų sumokėti baudą dalimis ir tą padaryti jis galėtų.

Įvertinus tiek antstolio teismui pateiktą informaciją apie baudos išieškojimą, tiek paties nuteistojo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, turimus įsiskolinimus, gaunamas pajamas, darytina išvada, jog šiuo atveju nuteistasis D. D. labiau neišgalėjo sumokėti baudos, o ne vengė ją mokėti. Nuo baudos išieškojimo jis nesislapsto, duomenų, kad piktybiškai būtų tapęs beturčiu, byloje taip pat nenustatyta. Nagrinėjamu atveju nėra pagrįstas nuteistojo vengimo sumokėti baudą bei jo vengimo bendradarbiauti su antstole faktas. Taigi darytina išvada, kad baudos nesumokėjimas nėra susijęs su D. D. tyčiniais veiksmais, kuriais jis siektų tikslingai išvengti paskirtos bausmės atlikimo, taip pat nėra nustatyta, kad jis sąmoningai atsisakytų vykdyti jam teismo nustatytą pareigą.

Kaip nurodė teismo posėdžio metu, jis galėtų sumokėti baudą dalimis, o to iki šiol nepadarė, nes apie baudą pamiršo, o antstolės siųsti dokumentai jo nepasiekė. Toks nuteistojo požiūris vertintinas kaip aplaidus ir nepateisinamas, tačiau šiuo metu taip pat nėra pagrindo spręsti, kad nuteistasis neturi lėšų sumokėti paskirtą baudą, todėl ir šiuo aspektu pagrindo tenkinti teikimą nėra.

Atkreiptinas dėmesys, kad baudą išieškant priverstine tvarka, nuteistasis gali kreiptis į antstolį ir prašyti baudos išieškojimą išdėstyti bei sutarti dėl baudos mokėjimo grafiko. Todėl nuteistasis D. D. gali kreiptis į išieškojimą vykdantį antstolį ir pateikti motyvuotą prašymą, jame nurodydamas apie savo sunkią turtinę padėtį bei prašyti baudos išieškojimą išdėstyti. Nesumokant baudos ar nesilaikant nustatyto baudos mokėjimo grafiko, antstolis, atsižvelgdamas į baudos bausmės nevykdymo priežastis, gali kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme pakartotinai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 352 straipsniu, 362 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

antstolės J. Ž. teikimą dėl nuteistajam D. D. paskirtos baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.