- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-25
- Bylos Nr.
- II-6-517/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00245-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pareiškėjas
- G. P., R. R., Z. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Viešųjų pirkimų tarnybos
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis, sekretoriaujant K. Stamulienei, dalyvaujant pareiškėjams G. P., R. R. ir Z. B., kaip administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims, jų visų atstovui pagal susitarimą-advokatui K. Smaliukui ir suinteresuoto asmens-Viešųjų pirkimų tarnybos, kaip institucijos, priėmusios skundžiamus nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose, įgaliotai atstovei R. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo
pil. G. P., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, turinčio aukštąjį išsilavinimą, nevedusio, niekur nedirbančio, gyv. (duomenys neskelbtini), neteisto,
pil. D. R., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvės, turinčios aukštąjį išsilavinimą, ištekėjusios, dirb. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistos, ir
pil. Z. B., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvės, turinčios aukštąjį išsilavinimą, ištekėjusios, dirb. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistos,
paduotus skundus dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2015m. vasario 04d. priimtų nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2P/1-1, 2P/5-5 ir 2P/6-6, sujungtus į vieną administracinio teisės pažeidimo bylą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015m. sausio 13d. surašytų administracinių teisės pažeidimų protokolų Nr. 1P-1, 1P-5 ir 1P-6(toliau-Protokolai) pagrindu Viešųjų pirkimų tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo 2015m. vasario 04d. nutarimais administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2P/1-1, 2P/5-5 ir 2P/6-6(toliau-Nutarimai) atitinkamai pil. D. R., Z. B. ir G. P. kiekvienam iš jų pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso(toliau-LR ATPK) 171³ str. 1d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos-343,- Eur.(trijų šimtų keturiasdešimt trijų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudos už tai, kad pareiškėjas G. P., Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014m. kovo 18d. įsakymu Nr. 13-378 „ Dėl viešojo pirkimo užduoties nustatymo “ būdamas paskirtas Viešojo pirkimo komisijos pirmininku, o pareiškėjos D. R. ir Z. B.-šios komisijos narėmis, supaprastintu būdu vykdant atvirą konkursą „ Mokinių ir vaikų maitinimo Ukmergės rajono ugdymo įstaigose paslaugų pirkimas “(Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbtas 2014m. balandžio 10d., viešojo pirkimo Nr. 150048; toliau-Pirkimas), 2014m. balandžio 07d. įvykusiame Viešojo pirkimo komisijos posėdyje(2014m. balandžio 07d. komisijos posėdžio protokolas Nr. 1) dalyvavo sprendžiant klausimą dėl neteisėtų Pirkimo sąlygų tvirtinimo ir balsavo priimant sprendimą patvirtinti neteisėtas Pirkimo sąlygas(sujungtos į vieną administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-6-517/2015m. b.l. 19-24, 80-85, 118, 123-145, t. 1, b.l. 19-24, 80-85, 119, 124-146, t. 2, b.l. 19-24, 75-80, 113, 118-140, t. 3), šio Pirkimo vertinimo rezultatus įforminus 2014m. lapkričio 18d. Viešųjų pirkimo tarnybos kontrolės skyriaus vertinimo išvadoje Nr. 4S-3866, kurioje buvo konstatuoti padaryti šie Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai:
1. Pirkimo sąlygų 3.3 punktas neatitinka supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 42 p. nuostatų, tuo pažeidus Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 2d. nuostatą, kad „ Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai <...> turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs <...> “ ir Viešųjų pirkimų įstatymo 85 str. 2d. nuostatą, kad perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles.
2. Pirkimo dokumentuose įtvirtintos kainodaros taisyklės neatitinka Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003m. vasario 25d. įsakymu Nr. 1S-21(aktuali redakcija nuo 2014m. sausio 01d.)(toliau-Kainodaros metodika) reikalavimų, kad kainodaros taisyklės turi būti aiškios ir nedviprasmiškos ir vertinant pasiūlymą, vertinama įkainių, padaugintų iš preliminarių kiekių suma:
2.1. Pirkimo sąlygų 10.3 punkte yra nurodytas pasiūlymų vertinimo kriterijus-patiekalų gamybos išlaidos vienam pietų daviniui, nors pirkimo objektas apima ir pusryčių, pavakarių, vakarienės bei naktipiečių teikimo paslaugas. Tokiu būdu tariamai buvo pažeistas viešųjų pirkimų tikslas(Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 2d.), Kainodaros metodikos 4.1p.(kainodaros taisyklės turi būti aiškios ir nedviprasmiškos) ir 36.5.2p. nuostatos.
2.2. Pirkimo sąlygų 5.6 punkte yra nurodyta, jog tiekėjas, pateikdamas pasiūlymą, turi siūlyti visą nurodytą paslaugų apimtį, tačiau pasiūlymo formoje buvo reikalaujama nurodyti tik pietų davinio gamybos išlaidoms skiriamą sumą.
2.3. Pirkimo sąlygų 2.1 punkte neįvardinta, ar perkamos tik nemokamo mokinių maitinimo paslaugos, ar tik mokamo mokinių maitinimo paslaugos, ir ar tiek vienos, tiek kitos. Tokiu būdu tariamai buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1d. įtvirtintas skaidrumo principas ir Kainodaros metodikos 4.1p. reikalavimas, kad kainodaros taisyklės turi būti aiškios ir nedviprasmiškos.
2.4. Pasiūlymo formos nuostatos, kuriomis reikalaujama patiekti tik vieno pietų davinio sumą, tariamai neatitinka Kainodaros metodikos 36.5.2p. nuostatų.
3. Pirkimo sutarties projekte nenustatytos sąlygos ir pagrindai, kuriais vadovaujantis gali būti keičiami pasitelkti subteikėjai.
4. Buvo pažeistos Taisyklių 18 punkto nuostatos, jog pirkimo dokumentai turi būti aiškūs ir tikslūs, nes tariamai:
4.1. Techninės specifikacijos 3 punkto nuostatos ir pateiktas sąlygų paaiškinimas dėl vaikų ir mokinių amžiaus grupių yra neaiškus ir netikslus.
4.2. Techninės specifikacijos 3 punkto nuostata dėl pasikeitusių valgiaraščių derinimo tvarkos yra neaiški ir netiksli.
4.3. Techninės specifikacijos 9 punkto nuostatos ir sutarties projekto 2.2.22.2 papunkčio nuostatos yra neaiškios.
5. Pirkimo sutarties projekto(pirkimo sąlygų 4 priedas) 3.4 punkto nuostatos dėl galimybės peržiūrėti pietų davinio gamybos išlaidoms skiriamą sumą tariamai pažeidžia Kainodaros metodikos 4.1 p. ir 12 p. nuostatas.
Pareiškėjų G. P., D. R. ir Z. B., kaip administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų, vardu jų atstovas-advokatas K. Smaliukas pateikė teismui skundus(sujungtos į vieną administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-6-517/2015m. b.l. 3-18, t. 1, b.l. 3-18, t. 2, b.l. 3-18, t. 3), kuriuose prašoma panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo 2015m. vasario 04d. nutarimais administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2P/1-1, 2P/5-5 ir 2P/6-6(toliau-Nutarimai) atitinkamai pil. D. R., Z. B. ir G. P. kiekvienam iš jų pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso(toliau-LR ATPK) 171³ str. 1d. paskirtas administracines nuobaudas-343,- Eur.(trijų šimtų keturiasdešimt trijų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudas.
Paduotuose skunduose yra nurodoma, kad priimti Nutarimai yra neteisėti ir turi būti panaikinti, nurodant šiuos argumentus:
1. Viešųjų pirkimų tarnybai nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, buvo pažeistos LR ATPK ir su Kodeksu susijusių poįstatyminių teisės aktų nuostatos bei netinkamai išnagrinėta byla.
2. Pareiškėjai nepažeidė jokių Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, o nurodyti pirkimo dokumentų tariami trūkumai yra formalaus pobūdžio, kai pačios sąlygos, kurių neaiškumą įvardino Viešųjų pirkimų tarnyba, yra aiškios. Visos pirkimo dokumentų sąlygų nuostatos buvo aiškios ir tikslios, jas suprato visi pasiūlymus pirkime pateikę tiekėjai ir jų neginčijo, todėl darytina išvada, kad Viešųjų pirkimų tarnybos įvardinami pirkimo dokumentų trūkumai yra tik tariami ir jais siekiama dirbtinai sukurti teisinį pagrindą, t.y. nubausti Perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos narius.
3. Nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, buvo netinkamai individualizuota atsakomybė ir bausmės skyrimo klausimai, Viešųjų pirkimų tarnyba visiškai nemotyvuotai ir nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog tariami pirkimo dokumentų neaiškumai ar netikslumai neturėjo jokios įtakos pirkimo rezultatams ir nepažeidė jokių teisinių gėrių.
(S)
Nutarimai pakeistini ir paskirtinos švelnesnės nuobaudos.
Iš sujungtos į vieną administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracija(toliau-Perkančioji organizacija) 2014m. balandžio 10d. centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje(toliau-CVP IS) supaprastinto atviro konkurso būdu paskelbė viešąjį pirkimą „ Mokinių ir vaikų maitinimo Ukmergės rajono ugdymo įstaigose paslaugų pirkimas “(pirkimo Nr. 150048)(toliau-Knnkursas ir/arba Pirkimas)(sujungtos į vieną administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-6-517/2015m. b.l. 146-150, t. 1, b.l. 147-150, t. 2, b.l. 141-145, t. 3).
Pirkimas vykdytas pagal Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2014m. vasario 26d. įsakymu patvirtintas supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles(toliau-Taisyklės)(sujungtos į vieną administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-6-517/2015m. b.l. 98-110, t. 1, b.l. 99-111, t. 2, b.l. 93-105, t. 3).
2014m. balandžio 29d. Konkurse buvo pateikti pasiūlymai, kuriuos pateikė penki tiekėjai. 2014m. gegužės 26d. buvo sudaryta pasiūlymų eilė: 1 vieta- VšĮ „ Kretingos maistas “(gamybos išlaidos-0,00 Lt.); 2 vieta-UAB „ Dussman Service “(gamybos išlaidos-0,48 Lt.) ir 3 vieta-UAB
„ Pontem “(gamybos išlaidos-0,92 Lt.). 2014m. liepos 18d. su konkurso laimėtoju-tiekėju VšĮ
„ Kretingos maistas “ buvo sudaryta sutartis. Viešųjų pirkimo tarnybos kontrolės skyrius, įvertinęs Pirkimo dokumentus ir vykdytas procedūras bei Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje(CVP IS) esančią informaciją, 2014m. lapkričio 18d. pateikė vykdyto viešojo pirkimo vertinimo išvadą Nr. 4S-3866(toliau-Vertinimo išvada)( sujungtos į vieną administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-6-517/2015m. b.l. 36-44, 93-97, 151-154, t. 1, b.l. 37-45, 94-98, 151-154, t. 2, b.l. 36-44, 88-105, 151-154, t. 3).
Visų pirma, pareiškėjai savo skunduose nurodo, kad yra netinkamas subjektas(asmuo), kuris buvo įgaliotas institucijos vardu nagrinėti pareiškėjų administracinių teisės pažeidimo bylas ir skirti administracines nuobaudas.
Šalies argumentai
Pareiškėjai skunduose teigia, jog „ Nagrinėjant bylas Viešųjų pirkimų tarnyboje buvo pažeistos LR ATPK ir su kodeksu susijusių poįstatyminių teisės aktų nuostatos <...>. <...>, pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2013m. rugsėjo 30d. įsakymu Nr. 1S-186 patvirtintų Administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymo ir administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje taisyklių <...> 22 p. Tarnybos vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turi teisę Tarnybos direktoriaus ir jo įgaliotas Tarnybos direktoriaus pavaduotojas. Taigi, akivaizdu, kad Nutarimus priėmė ir nuobaudą skyrė tokios teisės neturėjęs asmuo. <...>. Kaip matyti iš nutarimų-yra akivaizdu, jog jie nebuvo antspauduoti, todėl tai tik sustiprina abejones, jog bylas nagrinėjant nebuvo laikomasi formalių procedūrų reikalavimų ir bylas nagrinėjo tokios teisės neturėjęs asmuo “.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 171⁶ straipsniu ir 224, 247⁷, 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1433, priimto 2014m. gruodžio 16d.(toliau-Įstatymas), kurio redakcija buvo aktuali pareiškėjų administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo metu, 3 straipsniu buvo įtvirtintas ATPK 247⁷ straipsnio pakeitimas ir nustatyta, kad ,, Viešųjų pirkimų tarnybos vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turi teisę šios tarnybos direktorius, direktoriaus pavaduotojas ir direktoriaus įgalioti Viešųjų pirkimų tarnybos skyrių vadovai ir jų pavaduotojai “. Įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta, jog šio straipsnio pakeitimas įsigaliojo nuo 2015m. sausio 01d. Vadinasi, priimant Nutarimus ir paskiriant nuobaudas, galiojo norminio teisės akto(LR ATP) nuostata, leidžianti administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėti ne tik Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriui ar jo pavaduotojui, bet ir šios institucijos direktoriaus įgaliotam skyriaus vadovui ir jo pavaduotojui. Pažymėtina, jog Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius 2015m. vasario 03d. įgaliojimu Nr. M-9 „ Įgaliojimas dėl atstovavimo teismuose, administraciniu ginčų komisijose ir administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo “ įgaliojo tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vadovą-pil. R. Z. nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, kurių nagrinėjimas vra žinvbingas Viešųjų pirkimų tarnybai. Tai, kad Nutarimų priėmimo metu galiojęs nepakeistas po Įstatymo priėmimo poįstatyminis teisės aktas, t.y. Administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymo ir administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų taisyklės, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2013m. rugsėjo 30d. įsakymu Nr. 1S-186 „ Dėl administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymo ir administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų taisyklių patvirtinimo “(toliau-Viešųjų pirkimų tarnybos taisyklės), nenumatė galimybės administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėti tarnybos skyriaus vadovui, per se nereiškia, kad pareiškėjų administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjo neįgaliotas pareigūnas. Pažymėtina tai, kad, net jei ir būtų poįstatyminiame teisės akte(taisyklėse) tokia galimybė numatyta, tai savaime nereikštų, kad Viešųjų pirkimų tarnybos skyriaus vadovas gali nagrinėti tokias bylas, kadangi tam reikalingas tarnybos direktoriaus įgaliojimas. Būtent Viešųjų pirkimų tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vedėjas R. Z. turėjo visus įgaliojimus nagrinėti pareiškėjų administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti jiems administracines nuobaudas.
Antra, LR ATPK 286 str. yra nustatyti reikalavimai nutarimo, priimamo administracinio teisės pažeidimo byloje, turiniui ir formai: „ Nutarime turi būti: nutarime/ priėmusio organo(pareigūno) pavadinimas; bylos nagrinėjimo data; žinios apie asmenį, kurio byla nagrinėjama; žinios apie kitus, byloje dalyvaujančius asmenis; bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; šio kodekso straipsnio, straipsnio dedies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidime/, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas “(LR ATPK 286 str. 2d.); „ Nutarime/ administracinio teisės pažeidimo byloje pasirašo nagrinėjantis bylą pareigūnas, o kolegialaus organo nutarime/-posėdžio pirmininkas ir sekretorius “(LR ATPK 286 str. 6d.). Iš to seka, kad įstatymas nenustato pareigos nutarimą patvirtinti institucijos herbiniu antspaudu. Be to, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2013m. gruodžio 19d. įsakymu Nr. 1S-252 buvo patvirtintos administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje formos, kuriose nebuvo nurodyto antspaudo rekvizito(A.V.). Vadinasi, tai. kad Viešųjų pirkimų tarnybos taisyklės numatė antspaudo rekvizitą, o įstatymas ir kiti poįstatyminiai teisės aktai-ne, laikytina pačių Viešųjų pirkimų tarnybos taisyklių ydingumu, nedarančiu Nutarimų dėl to negaliojančiais ar neteisėtais.
Atsižvelgiant į visų aukščiau išvardintų aplinkybių visumą, laikytina, kad pareiškėjų administracinių teisės pažeidimų bylas išnagrinėjo, Nutarimus priėmė ir administracines nuobaudas paskyrė įgaliotas ir tam teisę turintis Viešųjų pirkimų tarnybos, kaip valstybės institucijos, tarnautojas, todėl nėra pagrindo daryti išvados dėl procedūrų nesilaikymo.
Viešųjų pirkimų tarnybos priimtuose ginčijamuose Nutarimuose pareiškėjų, kaip Viešojo pirkimo komisijos narių, iš kurių pareiškėjo G. P.-komisijos pirmininko, išnagrinėtose administracinių teisės pažeidimų byloje nustatytų viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų analizė:
1. Dėl pirkimo sąlygų 3.3 punkto nuostatų
Skunduose nurodoma: „ Iš Nutarimų turinio yra neaišku, ką ir kaip pažeidžia Konkurso sąlygų 3.3p. <...>. <...> pažymėtina, kad Nutarimuose nėra jokių motyvų ar teiginių, kurie būtų pagrindę, jog Konkurso sąlygų 3.1.9p. ir 3.3p. būtų nepagrįsti ar neproporcingi pirkimo objek-
tui “.
Pirkimo sąlygų 3.3 punkte yra nurodyta, kad „ Jei bendrą pasiūlymą pateikia ūkio subjektų grupė, šių konkurso sąlygų 3.1.1.-3.1.5. ir 3.1.7. punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti <...> kiekvienas ūkio subjektų grupės narys atskirai, o šių konkurso sąlygų 3.1.6., 3.1.8. punktuose ir 3.1.10.-3.1.12. punktuose nurodytus kvalifikacinius reikalavimus turi atitikti <...> bent vienas ūkio subjektas ar ūkio subjektų grupė kartu “, tačiau minėtame Pirkimo sąlygų punkte(3.3p.) nenurodyta, kaip ūkio subjektų grupė turi atitikti Pirkimo sąlygų lentelės Nr. 2 „ Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai “ 3.1.9 punkte nustatytą kvalifikacijos reikalavimą, t.y. ar visi ūkio subjektų grupės nariai kartu, ar kiekvienas narys atskirai.
Tokiu būdu pareiškėjai, būdami Viešojo pirkimo komisijos nariais, iš kurių pareiškėjas G. P.-komisijos pirmininku, patvirtinę Pirkimo sąlygas, nesivadovavo Perkančiosios organizacijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2014m. vasario 26d. įsakymu Nr. 13-278,(toliau-Taisyklės) 42 punkto nuostata
(„ Siekiant įsitikinti, ar tiekėjas bus pajėgus įvykdyti sutartį, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 32-38 straipsnių nuostatomis ir atsižvelgiant į Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodines rekomendacijas <...> pirkimo dokumentuose nustatomi tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai <...>“), ir tokiu būdu pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 2d. nuostatą, kad „ Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai <...> turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs <...> “, ir 85 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles. Pažymėtina tai, kad tiek Protokoluose, tiek ir Nutarimuose buvo konstatuotas Pirkimo sąlygų netikslumas(ydingumas), t.y. nebuvo aprašyta, kokia tvarka Pirkime dalyvaujanti ūkio subjektų grupė turėtų atitikti Pirkimo sąlygų 3.1.9 punkte nustatytą kvalifikacijos reikalavimą, tačiau nekvestionuojamas nei Pirkimo sąlygų 3.3, nei 3.1.9 punkto proporcingumas, t.y. kad patvirtintos Pirkimo sąlygos yra netikslios. Šioje byloje reikšmės neturi pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kad Pirkime nedalyvavo ūkio subjektų grupė ir kad tiekėjai neskundė Pirkimo sąlygų. Pažymėtina tai, jog tiekėjų prašymų paaiškinti ar pretenzijų nebuvimas savaime nereiškia, jog Pirkimo sąlygos yra teisėtos. Priešingai, šios bylos atveju matyti, jog, nepaisant skundų nebuvimo, Pirkimo dokumentų sąlygos pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 2d. nuostatas(sąlygos yra netikslios, neaiškios). Pirkimo sąlygų ydingumui įrodyti pakanka vien teorines galimybės, kad ūkio subjektų grupė galėjo pateikti pasiūlymą. Tokiu atveju kiltų klausimas, kaip Viešojo pirkimo komisijos nariai vertintų tokio tiekėjo atitiktį Pirkimo sąlygų 3.1.9 punkte nustatytam kvalifikacijos reikalavimui, turint omenyje tai, kad keisti Pirkimo sąlygas po vokų su pasiūlymais atplėšimo yra draudžiama ir pasiūlymai turi būti vertinami tik pagal paskelbtas Pirkimo sąlygas(Taisyklių 63 punktas).
Kadangi pareiškėjai, netinkamai interpretuodami nustatytą Pirkimo sąlygų ydingumą, savo skunduose neįrodė aplinkybės, jog Pirkimo sąlygose buvo aptarta Pirkimo sąlygų 3.1.9 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo atitikties tvarka, kai pasiūlymus teikia ūkio subjektų grupė, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog Nutarimuose yra tinkamai kvalifikuoti viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai ir pareiškėjų atsakomybė, o paduoti skundai šioje dalyje yra nepagrįsti.
2. Dėl Pirkimo sąlygose įtvirtintų kainodaros taisyklių ir ydingos pasiūlymų vertinimo tvarkos
Pareiškėjų teigimu, ,, <...> Kainodaros metodika nereglamentuoja pasiūlymų vertinimo ir pasiūlymų kainos apskaičiavimo nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties akivaizdu, jog Protokole nurodytas kaltinimas, kad pasiūlymų vertinimo tvarka pažeidžia Kainodaros metodiką, yra nepagrįstas ir neteisėtas “. Pareiškėjai nesutinka su Nutarimais ir pažymi, kad „ <...> Perkančioji organizacija pati tiesiogiai perka ir mokės atlyginimą tiekėjui tik už nemokamą mokinių maitinimą, tuo tarpu tiekėjas taip pat turės teisę teikti maitinimą ir vaikams bei mokiniams, negaunantiems nemokamo maitinimo, kai patiekalai turės būti parduodami už tą pačią kainą, nurodytą valgiaraštyje“.
Vertinant Pirkimo sąlygose įtvirtintas kainodaros taisykles, yra akcentuotina pati pažeidimo esmė-ydingos, t.y. prieštaraujančios viešųjų pirkimų tvarkai, Pirkimo sąlygos, susijusios su pasiūlymų vertinimu. Pažeidimo esmei atskleisti reikalinga sistemiškai išanalizuoti Pirkimo sąlygas, susijusias su Pirkimo objekto aprašymu, pasiūlymų vertinimo tvarka, techninėmis specifikacijomis, kainodaros taisyklėmis:
Pirkimo objektas-vaikų ir mokinių maitinimas. Pirkimo pavadinimas-„ Mokinių ir vaikų maitinimo Ukmergės rajono ugdymo įstaigose paslaugų pirkimas “. Pirkimo sąlygų 2.1 punkte aprašytas Pirkimo objektas: ,, Perkamos Mokinių ir vaikų maitinimo Ukmergės rajono ugdymo įstaigose paslaugos <...>: 2.1.1. pusryčių ir pietų tiekimas bendrojo ugdymo mokyklose mokslo metais; 2.1.2. pusryčių, pietų ir vakarienės tiekimas <...> vaikams; 2.1.3. pusryčių, pietų, pavakarių tiekimas dieninių vasaros poilsio ar prevencinių programų stovyklų metu; 2.1.4. pusryčių, pietų, vakarienės ir naktipiečių tiekimas Siesikų gimnazijos bendrabutyje gyvenantiems mokiniams“(analogiškai Pirkimo objektas aprašytas ir skelbimo apie Pirkimą II.2.1 punkte ir Pirkimo sąlygų 1 priedo „ Mokinių ir vaikų maitinimo Ukmergės rajono bendrojo ugdymo įstaigose paslaugų pirkimo techninė specifikacija “(toliau-Techninė specifikacija) 1 punkte)). Pirkimo objektas lingvistiškai yra formuluojamas taip-perkamos maitinimo paslaugos, kurios susideda iš: a) pusryčių ir pietų tiekimo bendrojo ugdymo mokyklose; b) pusryčių, pietų ir vakarienės tiekimo vaikams; c) pusryčių, pietų ir pavakarių tiekimo dieninių vasaros poilsio ar prevencinių programų stovyklų metu; d) pusryčių, pietų, vakarienės ir naktipiečių tiekimo Siesikų gimnazijos bendrabutyje gyvenantiems mokiniams. Iš to seka, kad Pirkimo objektas yra platus, t.y. apima plataus masto(pusryčių, pietų, vakarienės ir naktipiečių) maitinimo paslaugų tiekimą. Tuo tarpu pasiūlymus Pirkimui nutarta vertinti tik pagal patiekalų gamybos išlaidas vienam pietų daviniui, nepaisant to, kad perkamos pusryčių, pietų, vakarienės ir naktipiečių tiekimo paslaugos, bet tiekėjai gali varžytis tik dėl pietų gamybos išlaidų.
Pirma, Pirkimo sąlygų 10.3 punkte(analogiškai pakartota Techninės specifikacijos 6 punkte) nustatytas pasiūlymų vertinimo kriterijus-tik patiekalų gamybos išlaidos vienam pietų daviniui. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo sąlygose buvo pasirinkta vertinti tik vieno pietų davinio gamybos išlaidas, nors Pirkimo objektas apima ir pusryčių, pavakarių, vakarienės, ir naktipiečių teikimo paslaugas, konstatuotina, kad pareiškėjai, kaip Viešojo pirkimo komisijos nariai, iš kurių pareiškėjas G. P.-komisijos pirmininkas, patvirtinę neteisėtas Pirkimo sąlygas, kuomet vertinamas ne visas perkamas objektas, o tik jo dalis, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 2d. nustatytą pirkimų tikslą ir Kainodaros metodikos 4.1p. ir 36.5.2p. nuostatas.
Pastebėtina, kad Pirkimo sąlygų 1 priede „ Pasiūlymo forma “(toliau-Pasiūlymo forma) ir Techninės specifikacijos 10 punkte nustatyta, kad „ Už pusryčių, pavakarių, vakarienės ir naktipiečių gamybos išlaidas nemokama “, tačiau tiek Vertinimo išvadoje, tiek Protokoluose, tiek ir Nutarimuose yra pažymėta, kad Perkančioji organizacija negali vertinti tik dalies perkamo Pirkimo objekto, atsižvelgiant j Viešųjų pirkimų įstatymo 2 str. 34d. nuostatą, kad „ Viešojo pirkimo-pardavimo sutartis <...>-šio įstatymo nustatyta tvarka dėl ekonominės naudos vieno ar daugiau tiekėjų ir vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų raštu <...> sudaryta sutartis <...> “. Jeigu Perkančiajai nėra reikalingos tam tikros paslaugos arba ji jų neperka, atitinkamai ji turi suformuluoti ir Pirkimo objektą, tokiu būdu išgrynindama savo poreikį.
Antra, Pirkimo sąlygų 5.6 punkte nurodyta, jog tiekėjas, pateikdamas pasiūlymą, turi siūlyti visą nurodytą paslaugų apimtį. Pirkimo sąlygų 5.9 punkte nurodyta, kad „ Pasiūlymuose nurodoma paslaugų kaina pateikiama litais turi būti išreikšta ir apskaičiuota taip, kaip nurodyta šio konkurso sąlygų 1 priede. Apskaičiuojant kainą, turi būti atsižvelgta į visą šių konkurso sąlygų nurodytą paslaugų apimtį, kainos sudėtines dalis ir pan. Į paslaugos kainą turi būti įskaityti visi mokesčiai ir visos tiekėjo išlaidos <...> “. Iš to seka, kad pagal Pirkimo sąlygas tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, turėtų įsivertinti visą Pirkimo sąlygų 2.1 punkte aprašytą Pirkimo objektą, tačiau pagal Pasiūlymo formą turėjo nurodyti tik vieno pietų davinio gamybos išlaidoms skiriamą sumą. Pačios Pirkimo sąlygų 5.6 ir 5.9 punktų nuostatos analizuojamos, siekiant įrodyti ydingą pasiūlymų vertinimo tvarką, t.y. jose aiškiai nustatyta, kad, teikiant pasiūlymą, turi būti įvertinamas visas Pirkimo objektas(taip, kaip jis aprašytas Pirkimo sąlygų 2.1 punkte), tačiau pasiūlymo forma, kaip nurodyta aukščiau, nereikalauja detalizuoti tos bendros pasiūlymo kainos, reikalaudama pateikti tik vieno iš perkamo objekto dalių, t.y. pietų, gamybos išlaidas. Vertinant tik Pirkimo sąlygų 5.9 punktą, susidaro dviprasmiška situacija, nes nurodoma paslaugų kainą apskaičiuoti pagal pasiūlymo formą, t.y. nurodyti tik gamybos išlaidas vienam pietų daviniui, bet kartu reikalaujama įvertinti visą Pirkimo objekto apimtį.
Trečia, Pirkimo sąlygų 2.1 punkte, aprašant Pirkimo objektą, neįvardinta, ar perkamos tik nemokamo mokinių maitinimo paslaugos, ar tik mokamo mokinių maitinimo paslaugos, ir ar tiek vienos, tiek kitos. Atsižvelgiant į Techninės specifikacijos 7 punkte nustatytą reikalavimą, kad ,, Vaikams ir mokiniams, negaunantiems nemokamo maitinimo <...> pietų atskirus patiekalus tiekėjas privalo parduoti už tą pačią kainą, nurodytą valgiaraštyje “, į tai, kad Perkančiosios organizacijos 2014m. gegužės 14d. rašte Nr. (6.10)-18-1570 „ Dėl kvalifikacijos vertinimo ir mažos kainos pagrindimo “, kuriuo buvo prašoma, kad VšĮ „ Kretingos maistas “ pagrįstų pateiktą neįprastai mažą kainą, nurodyta informacija, kad ,, <...> Kaina skaičiuojama vertinant 1 pietų davinio gamybos išlaidas bei preliminaraus nemokamo maitinimo ir laisvo pardavimo pietų davinių kiekių per 1 mėn. gamybos išlaidas <...> “, darytina išvada, kad Pirkimo objektas apima tiek nemokamo, tiek mokamo maitinimo paslaugas, tačiau pasiūlymo formoje prašoma nurodyti tik nemokamo pietų davinio gamybos išlaidoms skiriamas išlaidas. Tokiu būdu, perkant tiek mokamo, tiek nemokamo maitinimo paslaugas, tačiau vertinant tik nemokamo maitinimo vieno pietų davinio gamybos išlaidoms skiriamų išlaidų kainą, buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1d. įtvirtintas skaidrumo principas, 2 dalyje nustatytas viešųjų pirkimų tikslas ir Kainodaros metodikos 4.1 punkto nuostata, kad „ kainodaros taisyklės turi būti aiškios ir nedviprasmiškos <...> “.
Ketvirta, Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 6d. 3p. yra nustatyta, kad viešojo pirkimo-pardavimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatytos kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. Kainodaros metodikos 2 punkte yra nustatyta, kad sutarties kaina-suma, kurią Perkančioji organizacija pagal sutartį turi sumokėti tiekėjui už perkamas prekes, paslaugas ar darbus. Techninėje specifikacijoje yra nurodytos konkrečios Ukmergės rajono bendrojo lavinimo mokyklos, taip pat pateiktas bendras atitinkamų mokyklų mokinių skaičius, tarp jų ir nemokamus pietus ir pusryčius gaunančių vaikų ir mokinių skaičius. Nežiūrint į tai, pasiūlymo formoje(Pirkinio sąlygų 1 priedas) reikalaujama pateikti tik vieno pietų davinio gamybos išlaidoms skiriamą sumą su PVM. Tai pažeidžia Kainodaros metodikos 36.5.2 papunkčio nuostatą, kad „ <...> Jei pirkimo objektas susideda iš sudėtinių dalių ir perkami skirtingų prekių, paslaugų ar darbų kiekiai, vertinant pasiūlymą, vertinama įkainių, padaugintų iš preliminarių kiekių <... > suma “.
Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 2d. nustatytas viešųjų pirkimų tikslas-,, vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančioj ai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas “. Pirkimo sąlygomis suteikta galimybė tiekėjams konkuruoti tik pagal patiekalų gamybos išlaidas vienam pietų daviniui, nors po sutarties pasirašymo su laimėjusiu tiekėju jam bus suteikta galimybė prekiauti maistu ugdymo įstaigose įkainiais, dėl kurių tiekėjų konkurencija nevyko. Akivaizdu, kad tokia pasiūlymų vertinimo tvarka negali užtikrinti viešųjų pirkimų tikslo racionaliai naudoti tam valstybės biudžeto lėšas pasiekimo. Šiuo atveju Perkančioji organizacija, kaip institucija, organizuojanti vaikų ir mokinių maitinimą, turėtų būti suinteresuota parinkti tokį tiekėją, kuris ne tik garantuos maitinimo vaikams ir moksleiviams tiekimą, bet tą darys už geriausią kainą, tokiu būdu nesuteikdama tiekėjui galimybės diktuoti patiekalų kainos vaikams ir mokiniams, kurie negauna nemokamo maitinimo. Pirkimo sąlygose nustatyta ydinga pasiūlymų vertinimo tvarka, kai vertinamos tik gamybos išlaidos vienam pietų daviniui, tačiau nevertinamos kitos tiekėjo siūlytinos maitinimo(pusryčių, vakarienės, naktipiečių) kainos(ir tos, kurias tiekėjas taikys mokiniams ir vaikams, negaunantiems nemokamo maitinimo), taip pat pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1d. įtvirtintą skaidrumo principą.
Be to, nesutiktina su Pareiškėjų nuomone, jog Kainodaros metodika „ <...> nereglamentuoja pasiūlymų vertinimo ir pasiūlymų kainos apskaičiavimo nustatymo taisyklių “. Kainodaros metodikos 1 punkte yra nustatyta: „ Šia metodika vadovaujasi perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose ir viešojo pirkimo-pardavimo sutartyse <...> nustatydamos kainodaros taisykles “, o 2 punkte nurodoma, kad ,, Kainodaros taisyklės-pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustatomos sutarties kainos apskaičiavimo bei kainos koregavimo taisyklės “. Akivaizdu, kad, visų pirma, kainodaros taisyklės, t.y. tai, kaip bus apskaičiuojama sutarties kaina, nustatoma viešojo pirkimo dokumentuose. Pirkimo sąlygų 4 priedo „ Pirkimo sutarties projektas “(toliau-Sutarties projektas) 3.1 punkte nustatyta, kad „ Tiekėjas maitinimo paslaugą teikia pasiūlyme atviram Ukmergės rajono ugdymo įstaigų mokinių ir vaikų maitinimo paslaugų pirkimo konkursui pateikta vienam pietų davinio patiekalų gamybos išlaidoms skiriama kaina <...> “. Vadinasi, sutarties kainodara yra tiesiogiai susijusi su tiekėjų pasiūlymų vertinimo tvarka, nes iš to galima spręsti, iš ko susidės sutarties kaina ir kokia ji bus, atsižvelgiant į Pirkimo objekto apimtis.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjų patvirtintose Pirkimo sąlygose pasirinkta pasiūlymo vertinimo tvarka yra nepagrįsta ir pažeidžia tiek Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1d. įtvirtintą skaidrumo principą ir 2 dalyje nustatytą pirkimo tikslą, t.y. vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, tiek ir Kainodaros metodikos 4.1 punkto nuostatą, kad ,, <...> kainodaros taisyklės turi būti aiškios ir nedviprasmiškos <...> “ bei 36.5.2 punkto nuostatą, kad ,,<...> Jei pirkimo objektas susideda iš sudėtinių dalių ir perkami skirtingų prekių, paslaugų ar darbų kiekiai, vertinant pasiūlymą, vertinama įkainių, padaugintų iš preliminarių kiekių <...> suma “. Tokiu būdu laikytina, jog Nutarimuose yra tinkamai kvalifikuoti ir šie viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai ir pareiškėjų atsakomybė, o paduoti skundai ir šioje dalyje yra nepagrįsti.
3. Dėl subteikėjų keitimo sąlygų ir pagrindų
Pareiškėjai savo skunduose nurodo, jog „ <...> Viešųjų pirkimų tarnyba neatsižvelgė į pirkimo specifiką ir tai, jog nei vienas iš Konkurso dalyvių net nebuvo nurodęs jokių subrangovų/subteikėjų <...>. Atitinkamai dėl šios priežasties sutartyje su Konkurso laimėtoju nėra nuostatų, susijusių su subrangovų/subteikėjų keitimu. <...> priešingų nuostatų sutartyje numatymas <...> prieštarautų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 p. <...> “.
Visų pirma, pažymėtina tai, jog tiekėjų nesirėmimas subteikėjais nėra pagrindas nesivadovauti imperatyviomis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis.
Nutarimuose yra pagrįstai konstatuota, kad Pirkimo sąlygose numatyta, jog tiekėjai gali pasitelkti subteikėjus, tačiau Sutarties projekte-Pirkimo sąlygų sudėtinėje dalyje nenustatytos sąlygos ir pagrindai, kuriais vadovaujantis, gali būti keičiami pasitelkti subteikėjai. Pareiškėjai, kaip Viešojo pirkimo komisijos nariai, iš kurių pareiškėjas G. P.-komisijos pirmininkas, patvirtinę neteisėtas Pirkimo sąlygas, nesivadovavo Taisyklių 20.23 punkto nuostata, kad Pirkimo dokumentuose pateikiama ši informacija: ,, siūlomos pasirašyti pirkimo <...> sutarties svarbiausios sąlygos <...> pagal viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalį <...> “, ir tokiu būdu pažeidė imperatyvią Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 6d. 11p. nuostatą, kad ,, Pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatyta <...> subrangovai, subtiekėjai ar subteikėjai <...> jų keitimo tvar-
ka “. Pažymėtina, kad šiuo atveju kalbama ne apie sudarytą pirkimo sutartį su Pirkimo laimėtoju, o apie pačias Pirkimo sąlygas-Sutarties projektą. Būtent jame nebuvo nustatytos imperatyviai Viešųjų pirkimų įstatyme reglamentuojamos sąlygos, o tvirtinant Pirkimo sąlygas, negalėjo būti iš anksto žinoma, pasitelks tiekėjai subteikėjus, ar ne.
Atkreiptinas dėmesys, jog Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 6d. nuostata yra imperatyvi, nustatanti esmines viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, todėl kiekviena Perkančioji organizacija turi jas nustatyti viešojo pirkimo-pardavimo sutartyse. Viešųjų pirkimų įstatymas nenumato jokių šio reikalavimo išimčių, juolab, kad pareiškėjai nepagrindė, kokia yra Pirkimo specifika, kas leistų nesivadovauti imperatyviomis Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 6d. 11p. nuostatomis.
Be to, pažymėtina ir tai, jog Viešųjų pirkimų įstatymas yra lex specialis: ,, <...> Viešųjų pirkimų įstatymo, kaip specialiojo įstatymo, kvalifikavimą lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis. <...> Civilinio kodekso 6.382 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad viešojo pirkimo-pardavimo sutartims Civilinio kodekso normos taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita. Kasacinio teismo yra konstatuota, kad, sprendžiant dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, teisinio reguliavimo, pirmiausia atsižvelgtina į Viešųjų pirkimų įstatymo, kaip specialiojo įstatymo, nuostatas. <...> Atkreiptinas dėmesys į tai, kad toks Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų, ypač Civilinio kodekso, santykis aktualus ne tik viešojo pirkimo procedūrų metu, bet ir sudarius sutartį(pvz., atsiskaitymo pagal viešojo pirkimo sutartį tvarka: Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas) “(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013m. balandžio 03d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-38-1(toliau-Apžvalga); pvz. 2013m. sausio 31d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-79/2013; 2011m. spalio 17d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 ir kt.). Iš to seka, kad, nepaisant to, jog, pareiškėjų teigimu, subteikėjų keitimo tvarkos nurodymas Pirkimo sąlygose neva neprieštarautų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytiems principams, visų pirma, pareiškėjai, tvirtindami Pirkimo dokumentus, turėjo vadovautis jai privalomomis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog Nutarimuose yra tinkamai kvalifikuotas ir šis viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimas ir pareiškėjų atsakomybė, o paduoti skundai ir šioje dalyje yra nepagrįsti, nes skunduose pateikiami argumentai nepaneigia pačių Pirkimo sąlygų neteisėtumo.
4. Dėl Techninės specifikacijos 3 ir 9 punktų nuostatų
Pareiškėjai nesutinka, kad jie, tvirtindami Pirkimo sąlygas(Techninę specifikaciją), nesivadovavo Taisyklių 18 punktu ir pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 85 str. 2d. nuostatas:
,, <...> Nutarimo 4 p. a) pap. neatsižvelgta, jog tiekėjas teikė užklausimą, kuriame klausė apie mokinius, o ne vaikus. <...> Techninės specifikacijos 3 p. nuostatoje ir jos formuluotėje, kuri minima, yra aiškiai nurodyta, kad suderintų valgiaraščių pakartotinai derinti nereikia <...>. <...> akivaizdu ir aišku, jog kai Tiekėjo nurodoma gamybos išlaidų suma yra lygi 0 Lt, tai pagal Techninės specifikacijos 9 p. neatsiranda pareiga investuoti į patalpas ar paremti ugdymo įstaigą “.
Pažymėtina tai, kad pareiškėjai, tvirtindami Pirkimo sąlygas, nesivadovavo Taisyklių 18 punkto nuostatomis, kad ,, Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nusipirkti tai, ko reikia“, ir tokiu būdu pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 85 str. 2d. nuostatą, kad perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles, nes:
a) Techninės specifikacijos 3 punkte nurodyta, kad ,, Tiekėjas privalo ruošti maistą pagal trijų amžiaus grupių (3-5 metų, 6-10 metų bei 11 ir vyresnių) 15 dienų pusryčių, pietų, vakarienės valgiaraščius <...> “, tuo tarpu tos pačios Techninės specifikacijos dalyje ,, Mokinių ir vaikų maitinimo <...> apimtys “ tik nurodyti Ukmergės rajono bendrojo lavinimo mokyklų pavadinimai ir bendras mokinių jose skaičius, tačiau atskirai neišskirtas mokinių skaičius pagal amžiaus grupes(atskirai tik nurodytas ikimokyklinės grupės (3-5 m.) vaikų skaičius)). Perkančioji organizacija 2014m. balandžio 18d. rašte Nr. (6.10)-18-1340 „ Dėl atsakymų į klausimus “, atsakydama į tiekėjo paklausimą(tiekėjo prašymas nurodyti kaip pasiskirsto mokinių skaičius pagal amžiaus grupes)(sujungtos į vieną administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-6-517/2015m. b.l. 219-220, t. 1, b.l. 213-214, t. 2, b.l. 212-213, t. 3), nurodė, kad ,, Ukmergės ugdymo įstaigose nemokamas mokinių maitinimas organizuojamas dviem amžiaus grupėms: 1) 6-10 metų mokiniams-522 mok. 2) 11 metų ir vyresniems mokiniams-944 mok. “, nors Pasiūlymo formoje prašoma pateikti pietų davinio gamybos išlaidų sumą trims amžiaus grupėms, t.y. 3-5 metų, 6-10 metų ir 11 metų ir vyresniems;
b) Techninės specifikacijos 3 punkto nuostata, kad ,, Pasikeitus valgiaraščiams, jie turi būti pakartotinai derinami su teritorine visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga. Atliekant nereikšmingus keitimus <...> t.y. pakeitus vieną maisto produktą tos pačios muisto produktų grupės kitu maisto produktu, kai mitybinė vertė nepablogėja, o energetinė vertė pasikeičia ne daugiau kaip dešimt procentų, valgiaraščių pakartotinai derinti su teritorine visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga nereikia ... “(minėta nuostata perkelta ir į Sutarties 2.2.22.2 papunktį) yra neaiški, atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta, nuo kurio valgiaraščio bus skaičiuojamas 10 procentų energetinės vertės pasikeitimas, t.y. ar nuo pirminio valgiaraščio, ar nuo pirmą kartą pasikeitusio ir pan. Šiuo atveju kvestionuojamas ne pats valgiaraščių derinimas, o tai, nuo kurio valgiaraščio turi būti skaičiuojamas 10 procentų energetinės vertės pasikeitimas;
c) Techninės specifikacijos 9 punkto nuostatos, kad ,, Tiekėjas 10 proc. gamybos išlaidoms skiriamų lėšų panaudoja gamybinės įrangos atnaujinimui, kuri lieka ugdymo įstaigose <...> arba, gavęs ugdymo įstaigos vadovo prašymą <... > teisės aktų nustatyta tvarka paremia tokia pačia suma ugdymo įstaigos renginius <...> “(minėta nuostata perkelta į Sutarties 2.2.27 papunktį) yra neaiški, atsižvelgiant į tai, kad neaišku, ar 10 procentų gamybos išlaidoms skiriamų lėšų bus skaičiuojamos nuo vieno mėnesio gamybos išlaidų pietų daviniams, 12 mėnesių ar 36 mėnesių ir pan. Viešųjų pirkimų tarnyba vertino pačias Pirkimo sąlygas, o ne rezultatą, kad laimėjęs tiekėjas nurodė 0 Lt gamybos išlaidų. Tiekėjas, esant tokiai neaiškiai Pirkimo sąlygų nuostatai, visada bus suinteresuotas skirti kuo mažiau pinigų, nors Perkančioji organizacija tikisi daugiau, t.y. kad tiekėjas gamybinės įrangos atnaujinimui skirs 10 procentų gamybos išlaidų, patiriamų per visą Sutarties laikotarpį(per 36 mėnesius). Nepriklausomai nuo to, ar de facto tiekėjo pasiūlyme nurodytos gamybos išlaidos sudaro 0 Lt., aptariamos Pirkimo sąlygos vertinimas dėl to neturi keistis.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Viešųjų pirkimų tarnyba tinkamai nustatė Taisyklių 18 punkto ir Viešųjų pirkimų įstatymo 85 str. 2d. pažeidimus, pareiškėjams patvirtinus Pirkimo sąlygas, todėl laikytina, jog Nutarimuose yra tinkamai kvalifikuoti ir šie viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai ir pareiškėjų atsakomybė, o paduoti skundai ir šioje dalyje yra nepagrįsti, kuriuose išdėstyti argumentai nepaneigia pareiškėjų padarytų viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų.
5. Dėl Sutarties projekto 3.4 punkto nuostatų
Pareiškėjų nuomone, ., <...> Protokoluose neteisingai nurodoma ir nepagrįstai teigiama, kad Pirkimo sutarties projekto 3.4p. prieštarauja Kainodaros metodikos 4.1p. nuostatoms. Be to, tariamas pažeidimas dėl Kainodaros metodikos nuostatų netinkamo taikymo yra subjektyvaus pobūdžio <...> “.
Nutarimuose yra konstatuota, jog pareiškėjai, patvirtinę Pirkimo sąlygas-Sutarties projektą, kurio 3.4 punkte nustatyta, kad ,, Sutartyje numatyta piety davinio gamybos išlaidoms skiriama suma gali kisti (proporcingai didėti ar mažėti) kai 25 procentais ir daugiau padidėja ar sumažėja sutarties J priede nurodytas bendras mokyklų mokinių skaičius, kuriems skiriami nemokami pietūs. Pakeitimai gali būti atliekami ne dažniau kaip kartą per metus “, pažeidė Kainodaros metodikos 4.1 punkto nuostatą, kad
„ kainodaros taisyklės turi būti aiškios ir nedviprasmiškos <...> “ ir 12 punkto nuostatą, kad .. Pirkimo dokumentuose ir sutartyje, nurodant preliminarius kiekius, nustatoma viršutinė ir apatinė ribos(pavyzdžiui, nuo <...> iki <...>/ ne mažiau kaip <...>. bet ne daugiau kaip <??>) arba nurodoma paklaida procentine išraiška, arba, jei neįmanoma nustatyti apatinės ribos, nurodoma tik viršutinė riba(pavyzdžiui, ne daugiau kaip <...>) “. Sutarties projekte nenustatyta maksimali riba, kiek gali padidėti(ar sumažėti) mokinių skaičius, ir atitinkamai pietų davinio gamybos išlaidoms skiriama suma(pirkimo sutarties kaina) yra apsiribojama tik nustatymu, kad suma kinta, jei mokinių skaičius padidėja(ar sumažėja) ne mažiau, kaip 25 procentais(vadinasi, gali padidėti ir 50 procentų, kas reikštų, jog tiek padidėtų ir pirkimo sutarties kaina).
Viešųjų pirkimų Įstatymo 18 str. 6d. 3p. nustatyta, jog pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatyta ,, <...> kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybėsarba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką “. Vadinasi, įstatymų leidėjas suteikė kompetentingos institucijos-Viešųjų pirkimų tarnybos parengtam dokumentui, t.y. Kainodaros metodikai, privalomą pobūdį. Tokį teisinį Kainodaros metodikos statusą konstatavo ir kasacinis teismas: „ Nors Metodika yra Viešųjų pirkimų įstatymą įgyvendinantis teisės aktas, tačiau jo teisinis statusas neleidžia daryti išvados dėl jo neprivalomumo. Iš nuoseklios kasacinio teismo praktikos matyti, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 3 punkto, kuriame įtvirtinta, kad pirkimo sutartyje turi būti nustatyta kaina arba kainodaros taisyklės, nustatytos pagal LR Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką, taikymo privalomumas <...> “(pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013m. rugpjūčio 01d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 415/2013 ir kt.).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Pirkimo dokumentuose(taigi ir Sutarties projekte) turėjo būti nustatytos aiškios ir tikslios ribos, kiek ir kokiais atvejais pirkimo sutartyje nustatytas įkainis gali kisti(didėti ar mažėti). Tokiu būdu laikytina, kad pareiškėjai, kaip Viešųjų pirkimų komisijos nariai, iš kurių pareiškėjas G. P.-komisijos pirmininkas, patvirtinę Pirkimo sąlygas, neatitinkančias teisės aktų reikalavimų, pažeidė Kainodaros metodikos 4.1 punkto ir 12 punkto nuostatas, todėl skundai ir šioje dalyje laikytini nepagrįstais.
Pareiškėjai savo paduotuose skunduose ginčija ir administracinio teisės pažeidimo sudėties jų veiksmuose buvimą,
Šalies argumentai
Pareiškėjų teigimu, ,, <...> turimų duomenų visuma duoda pakankamą pagrindą spręsti, kad šiuo atveju nėra ATP sudėties. <...> Susipažinus su Protokolais ir jo turiniu, darytina išvada, kad juose nėra identifikuota visa eilė aplinkybių, įskaitant susijusių su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vaidmeniu tvirtinant sąlygas ir tai, ar tai buvo tik tarpinis tvirtinimas, ar galutinis sąlygų patvirtinimas Perkančiosios organizacijos viduje, įtaka jų turiniui, kvestionuojamų kaip neaiškių ar netikslių sąlygų įtaka Pirkimo eigai ir rezultatams <...>. <...> nei viena iš minėtų aplinkybių ATP bylą nagrinėjusio pareigūno nebuvo įvertinta ir nebuvo fiksuota nei Protokoluose, nei Nutarimuose. Kas parodo, jog ATP bylos buvo nagrinėjamos tendencingai <...> “.
Viešųjų pirkimų įstatymo 8 str. 2d. 8p. įtvirtinta viena iš Viešųjų pirkimų tarnybos teisių:
„ Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka traukti administracinėn atsakomybėn šį įstatymų pažeidusius ir Viešųjų pirkimų tarnybos reikalavimų ar sprendimų nevykdančius asmenis “. LR ATPK 171³ str. 1d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, ekspertams, kitiems viešuosius pirkimus atliekantiems asmenims nuo 144 iki 724 eurų. Tiek Nutarimuose, tiek Protokoluose aiškiai nustatytos visos pareiškėjams vienodai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties dalys, o būtent:
a) pareiškėjai-tinkami administracinėn atsakomybėn trauktini subjektai. Viešųjų pirkimų įstatymo 16 str. 1d. nustatyta: „ Perkančioji organizacija pirkimu (pirkimams) organizuoti ir atlikti privalo (supaprastintiems pirkimams-gali) sudaryti Viešojo pirkimo komisija(toliau-Komisija), nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti “, o 3 dalyje: „ Komisija veikia ją sudariusios organizacijos vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus. Komisija veikia nuo sprendimo ją sudaryti priėmimo, kol įvykdys visas raštiškas ją sudariusios organizacijos jai nustatytas užduotis arba kol bus priimtas sprendimas nutraukti pirkimą. Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas. Komisijos sprendimai įforminami protokolu. Protokole nurodomi Komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, kiekvieno Komisijos nario atskiroji nuomonė. Protokolą pasirašo visi Komisijos posėdyje dalyvavę nariai “. Taip pat nurodyto straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad „.Komisijos narys ir ekspertas už savo veiką atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus “, o Viešųjų pirkimų įstatymo 21¹ str. 4d. nurodyta: ,, Perkančiosios organizacijos vadovai, Komisijos nariai, ekspertai, kiti pirkimus atliekantys asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka “. Pagal faktines bylos aplinkybes Perkančioji organizacija sudarė viešojo pirkimo komisiją Pirkimui atlikti, ką patvirtina Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2014m. kovo 18d. įsakymas Nr. 13-378 „ Dėl viešojo pirkimo užduoties nustatymo “(toliau-Įsakymas). Įsakymo 1 punkte nustatyta: „ Sudarau komisiją atlikti mokinių maitinimo Ukmergės rajono ugdymo įstaigose paslaugų viešąjį pirkimą: <...> komisijos pirmininkas-G. P., Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, nariai-Z. B., Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyr. specialistė, D. R.-Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėjo pavaduotoja <...> “, o 2 punkte nurodyta: „ Pavedu sudarytai komisijai parinkti pirkimo būdą, parengti pirkimo sąlygas bei jas aiškinti ir tikslinti “. Pareiškėjai savo paduotuose skunduose neginčija aplinkybės, jog buvo Viešojo pirkimo komisijos, atlikusios Pirkimą, nariais. Tokia aplinkybė buvo nustatyta tiek Protokoluose, tiek Nutarimuose. Iš to seka, kad pareiškėja, kaip Viešojo pirkimo komisijos nariai, iš kurių pareiškėjas G. P.-komisijos pirmininkas, yra tinkami administracinės atsakomybės pagal ATPK 171³ str. 1d. subjektai.
Nesutiktina ir su pareiškėjų argumentu, jog ,,<... > susipažinus su Protokolais ir jų turiniu, darytina išvada, kad juose nėra identifikuota visa eilė aplinkybių, įskaitant susijusių su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vaidmeniu tvirtinant sąlygas <...> “. Tiek Protokoluose, tiek Nutarimuose aiškiai nurodyta, kad pareiškėjai traukiami administracinėn atsakomybėn už tai, jog, būdami Viešojo pirkimo komisijos nariais, iš kurių pareiškėjas G. P.-komisijos pirmininku, balsavo už neteisėtų Pirkimo sąlygų tvirtinimą ir tokiu būdu padarė viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą, nustatytą LR ATPK 171³ str. 1d.
b) Protokoluose ir Nutarimuose aiškiai nustatytas objektas ir objektyvioji pusė. Kaip minėta aukščiau, Viešojo pirkimo komisijai, kurios nariais buvo pareiškėjai, iš kurių pareiškėjas G. P.-komisijos pirmininkas, Įsakymu buvo pavesta parengti Pirkimo sąlygas. Tai buvo padaryta 2014m. balandžio 07d. posėdžio metu(Viešojo pirkimo komisijos 2014m. balandžio 07d. posėdžio protokolas Nr. 1), kurio vienas iš darbotvarkės klausimų-„ Pirkimo sąlygų nagrinėjimas “. Posėdžio metu Viešojo pirkimo komisija nutarė ,,<...> patvirtinti Mokinių ir vaikų maitinimo Ukmergės rajono ugdymo įstaigose paslaugų pirkimo sąlygas “. Posėdžio protokole pasirašė, tokiu būdu išreikšdami savo valią patvirtinti, visi Viešojo pirkimo komisijos nariai, tarp jų-ir pareiškėjai. Vertinimo išvadoje nustatyti viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai, susiję su Pirkimo sąlygomis, t.y. šios sąlygos yra laikytinos ydingomis, pažeidžiančiomis Viešųjų pirkimų įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjai, priėmę sprendimą jas patvirtinti, tokiu būdu išreiškė savo valią su jomis sutikti ir leisti pagal jas atlikti Pirkimą, t. y. savo veiksmais(sprendimu) padarė administracinį teisės pažeidimą, nustatytą ATPK 171³ str. 1 d.
Pareiškėjų, kaip Viešojo pirkimo komisijos narių, iš kurių pareiškėjo G. P.-komisijos pirmininko, funkcijas, teises ir pareigas nustato Viešojo pirkimo komisijos darbo reglamentas, patvirtintas Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2012m. gegužės 22d. įsakymu Nr. 13-592(toliau-Darbo reglamentas)(sujungtos į vieną administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-6-517/ 2015. b.l. 120-121, t. 1, b.l. 121-122, t. 2, b.l. 115-116, t. 3). Darbo reglamento 2 punkte nustatyta, kad „ Viešojo pirkimo komisija savo veikloje vadovaujasi Viešųjų pirkimų įstatymu, kitais teisės aktais “, o 4 punkte įtvirtinta teisė Viešojo pirkimo komisijai atsisakyti vykdyti Viešųjų pirkimų įstatymui ir kitiems teisės aktams prieštaraujančius pavedimus. Darbo reglamento 6 punkte nustatytos Viešojo pirkimo komisijos funkcijos, kurių sąrašas nebaigtinis: ,, atlieka kitus veiksmus, susijusius su pirkimo procedūromis, neprieštaraujančius Viešųjų pirkimų įstatymui ir kitiems viešuosius pirkimus reglamentuojantiems teisės aktams “(Darbo reglamento 6.18p.). Nors tarp išvardintų funkcijų nėra tiesiogiai įvardinta, jog Viešojo pirkimo komisija tvirtina viešojo pirkimo dokumentus, tačiau tiek nebaigtinis funkcijų sąrašas, tiek Įsakyme įtvirtintas pavedimas įrodo, jog galutinį sprendimą dėl Pirkimo sąlygų priima Viešojo pirkimo komisija.
2014m. balandžio 07d. Viešojo pirkimo komisijos posėdyje balsavę už neteisėtų Pirkimo sąlygų patvirtinimą, pareiškėjai padarė administracinį teisės pažeidimą ir turi prisiimti dėl to tenkančius neigiamus teisinius padarinius, kaip tai įtvirtina jau minėtame Viešųjų pirkimų įstatymo 161³ str. 6d., 21 str. 4d. ir LR ATPK 171³ str. 1d. Be to, tiek Protokoluose, tiek Nutarimuose aiškiai aprašyta, kokios sąlygos yra laikytinos neteisėtomis ir kodėl, t. y. aprašyti visi motyvai ir priežastys, lėmusios administracinės atsakomybės pareiškėjams kilimą.
c) Dėl subjektyviosios pusės. LR ATPK 9 str. 1d. nustatyta, kad „ Administraciniu teisės pažeidimu(.nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas(tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę “. Pažymėtina, kad LR ATPK 171³ str. 1d. numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, nes tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje(pvz. Vilniaus apygardos teismo 2012m. gruodžio 20d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-1432-648/2012 ir kt.), todėl už Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimą traukiant administracinėn atsakomybėn subjektą, nurodytą ATPK 171³ str. 1d., kai sprendžiamas administracinės atsakomybės taikymo klausimas, kaltės forma reikšmės neturi. Pažymėtina tai, kad pareiškėjai administracinėn atsakomybėn traukiami už tai, kad, būdami Viešojo pirkimo komisijos nariais, iš kurių pareiškėjas G. P.-komisijos pirmininkas, ir balsavusi už neteisėtų Pirkimo sąlygų patvirtinimą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1d. įtvirtintą skaidrumo principą, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 2d. nustatytą pirkimų tikslą, Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 6d. 11p., 32 str. 2d., 85 str. 2d. nuostatas, o taip pat Kainodaros metodikos 12, 4.1 ir 36.5.2p.p. nuostatas bei nesivadovavo Taisyklių 42, 20.23 ir 18p.p. nuostatomis, tokiu būdu padarydami ATPK 171³ str. 1d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Dėl padarinių. Pareiškėjai savo paduotuose skunduose įrodinėja, jog Viešųjų pirkimų tarnyba, surašydama Protokolus ir priimdama Nutarimus, nesiaiškino dėl neteisėtų Pirkimo sąlygų įtakos Pirkimo eigai ir rezultatams (,,<...> Protokoluose nurodyti kaltinimai dėl tariamai neaiškių ir netikslių sąlygų yra subjektyvaus pobūdžio ir inkriminuojamas pažeidimas yra mažareikšmis ir neturėjo jokios įtakos pirkimo dalyvavusiems tiekėjams bei pirkimo rezultatams “), be to, nevertino aplinkybės, jog ,,<...> Perkančioji organizacija <...> yra priėmusi sprendimą vykdyti naują mokinių ir vaikų maitinimo paslaugų viešąjį pirkimą bei numato nutraukti šiuo metu sudarytą sutartį “. Pažymėtina tai, jog ATPK 171³ str. 1d. numatyto pažeidimo sudėtis yra formalioji, kuriai konstatuoti padariniai reikšmės neturi. Tai reiškia, kad teisės aktai jau savaime draudžia tokį elgesį dėl to, kad įstatymų leidėjas pripažino, kad toks elgesys savaime sukelia neigiamus padarinius. Todėl, taikant administracinę atsakomybę vadovaujantis LR ATPK 171³ str. 1 d., būtina nustatyti, kad: a) buvo padarytas Viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo ir su jų įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimas ir, kad b) šį pažeidimą padarė LR ATPK 171³ str. 1d. nurodytas subjektas(-ai). Taigi, šiuo atveju aplinkybė, kad Perkančioji organizacija 2014m. gruodžio 09d. raštu Nr. (6.10)-18-3854 „ Dėl informacijos pateikimo “(toliau-Raštas)(sujungtos į vieną administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-6-517/2015m. b.l. 32-35, t. 1, b.l. 33-36, t. 2, b.l. 32-35, t. 3) informavo Viešųjų pirkimų tarnybą, jog nusprendė ,,<...> Kreiptis į VšĮ „ Kretingos maistas “ siūlant nutraukti sutartį šalių sutarimu nuo 2015m. birželio 30d. “ ir
,, 2015m. kovo mėn. vykdyti maitinimo paslaugos viešojo pirkimo procedūras “, nėra pagrindas neskirti pareiškėjams, padariusiems administracinį teisės pažeidimą(patvirtinusiems neteisėtas Pirkimo sąlygas), administracinės nuobaudos. Taip pat nesutiktina su pareiškėjais, jog ,,<...> Perkančioji organizacija yra priėmusi sprendime/ nutraukti sudarytą sutartį ir vykdyti naują pirkimą <...>, kai tokio sprendimo motyvai nėra susiję su Viešųjų pirkimų tarnybos atliktu Pirkimo vertinimu “. Pažymėtina tai, kad pareiškėjų pastarieji teiginiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes būtent Rašte Perkančioji organizacija nurodė, jog tokį sprendimą priėmė „ <...> išanalizavusi Viešųjų pirkimų tarnybos 2014m. lapkričio 18d. Vertinimo išvadoje pateiktą informaciją, atsižvelgdama į Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktas pastabas <...> “, t. y. Perkančiosios organizacijos sprendimą kreiptis į tiekėją su siūlymu nutraukti sudarytą sutartį lėmė Vertinimo išvadoje nustatyti viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai. Nepaisant to, siūlymas nutraukti sudarytą sutartį dar nereiškia, kad tokia sutartis bus nutraukta(pastaba: administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo, kad su VšĮ „ Kretingos maistas “ sudaryta sutartis dar nėra nutraukta ir iki šio laiko galioja).
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byoje, patikrina organo(pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti(LR ATPK 284 str. 1d., 301 str.).
Tokiu būdu, įvertinus visą sujungtos į vieną administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu papildomai išsiaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad Viešųjų pirkimų tarnyba tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustačius viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, supaprastintu būdu vykdant atvirą konkursą „ Mokinių ir vaikų maitinimo Ukmergės rajono ugdymo įstaigose paslaugų pirkimas “ pagal 2014m. balandžio 07d. įvykusiame Viešojo pirkimo komisijos posėdyje(2014m. balandžio 07d. komisijos posėdžio protokolas Nr. 1) patvirtintas Pirkimo sąlygas, todėl pareiškėjams, kaip Viešojo pirkimo komisijos nariams, iš kurių pareiškėjui G. P.-komisijos pirmininkui, visiškai pagrįstai buvo taikyta administracinė atsakomybė už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 171³ str. 1d.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, t.y. administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų(LR ATPK 20 str.).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos(adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti(pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2008m., sausio 21d., 2011m. sausio 31d., 2012m. rugsėjo 25d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatsitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. LR ATPK 30¹ str. 1d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į LR ATPK 30 str. 2d. nurodytas aplinkybes, taip pat į LR ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Kartu Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, o Lietuvos Aukščiausiasis teismas atnaujintose šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs tai, kad, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra, t.y. proporcingumo principas yra betarpiškai susijęs su LR ATPK 30¹ str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda yra laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai, ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta(pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N3-331/2007m., N5-542/2007m., N9-827/2007m. ir kt., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013 ir kt.).
Tikrinant priimtų nutarimų teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjai G. P., D. R. ir Z. B., kaip administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys, anksčiau administracine tvarka, tame tarpe ir už pažeidimus prekybos, finansų, apskaitos ir statistikos srityje, numatytus LR ATPK dvyliktame skirsnyje, bausti nebuvo, teismas neturi duomenų ir apie visų pareiškėjų teistumą. Sunkinančių aplinkybių pareiškėjų G. P., D. R. ir Z. B. atžvilgiu byloje nėra. Nors pagal LR ATPK 31 str. dispozicijos prasmę lengvinančių aplinkybių visų pareiškėjų atžvilgiu byloje taip pat nėra, tačiau, vertinant tiek padarytų viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų pobūdį(pagal sujungtos į vieną administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes matyti, kad bylos proceso dalyviai skirtingai traktuoja ir vertina patvirtintų viešojo pirkimo sąlygų, supaprastintu būdu vykdžius atviro konkurso procedūras, turinį ir jų atitikimą Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms), kas negali būti vertintina kaip tyčiniai veiksmai, pažeidimų pavojingumą visuomenės ir valstybės interesams(pažeidimai nelaikytini grubiais, sukėlusiais kokias nors pasekmes), tiek ir pačių administracinėn atsakomybėn patrauktų pareiškėjų asmenybes, laikytina, kad paskirtos administracinės baudos pagal LR ATPK 171³ str. 1d. pareiškėjams G. P., D. R. ir Z. B. yra per griežtos ir neatitinka teisingumo principo nuostatų. Tokiu būdu, įvertinus skundų nagrinėjimo sujungtoje į vieną administracinio teisės pažeidimo byloje metu išaiškintų aplinkybių visumą bei vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais visi nutarimai yra pakeistini ir pareiškėjams G. P., D. R. ir Z. B., kaip pirmą kartą administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims, už kiekvienam iš jų inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 171³ str. 1d., paskirtos nuobaudos yra švelnintinos, paskiriant sankcijoje numatytą švelniausią nuobaudos rūšį-žodinius įspėjimus(LR ATPK 302 str. 1d. 5p.).
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20, 300-301 str.str., 302 str. 1d. 5p. ir 4-6d.d., 302²-302⁴ str.str. teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nutarimus pakeisti ir paskirti švelnesnes nuobaudas.
Pakeisti 2015m. vasario 04d. Viešųjų pirkimų tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/6-6, kuriuo pil. G. P. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 171³ str. 1d., buvo nubaustas administracine nuobauda-343,- Eur.(trijų šimtų keturiasdešimt trijų eurų ir 00 ct.) dydžio bauda, ir pil. G. P., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pagal LR ATPK 171³ str. 1d. paskirti administracinę nuobaudą-žodinį įspėjimą.
Pakeisti 2015m. vasario 04d. Viešųjų pirkimų tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/1-1, kuriuo pil. D. R. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 171³ str. 1d., buvo nubausta administracine nuobauda-343,- Eur.(trijų šimtų keturiasdešimt trijų eurų ir 00 ct.) dydžio bauda, ir pil. D. R., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pagal LR ATPK 171³ str. 1d. paskirti administracinę nuobaudą-žodinį įspėjimą.
Pakeisti 2015m. vasario 04d. Viešųjų pirkimų tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/5-5, kuriuo pil. Z. B. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 171³ str. 1d., buvo nubausta administracine nuobauda-343,- Eur.(trijų šimtų keturiasdešimt trijų eurų ir 00 ct.) dydžio bauda, ir pil. Z. B., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pagal LR ATPK 171³ str. 1d. paskirti administracinę nuobaudą-žodinį įspėjimą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Viiniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą, po vieną nutarties egzempliorių pasiunčiant pareiškėjų-pil. G. P., gyv. (duomenys neskelbtini), pil. D. R., gyv. (duomenys neskelbtini),, pil. Z. B., gyv. (duomenys neskelbtini), advokato K. Smaliuko, kurio kontoros buveinė yra adresu: Jogailos gt. Nr. 4, Vilniaus m., ir Viešųjų pirkimų tarnybos, kurios buveinė yra adresu: Kareivių gt. Nr. 1, Vilniaus m., žiniai.