- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-12-20
- Bylos Nr.
- ATP-1432-648/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-03678-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
- Kategorijos
- 47.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas nubausti D. I. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d. 500 Lt bauda ir nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla nesant D. A. veiksmuose teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau - Tarnyba) 2012-08-03 nutarimu D. I. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d. už tai, kad UAB „V (duomenys pakeisti)“ vykdant viešąjį pirkimą „Šilumos tiekimo tinklų įvadų statybos darbai Vilniaus mieste“ (toliau - Viešasis pirkimas) buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - Įstatymas) ir UAB „V“ Supaprastintų pirkimų taisyklių, patvirtintų UAB „V“ prezidento 2010-09-09 įsakymu Nr. 449 (toliau - Taisyklės) reikalavimai (Viešųjų pirkimų tarnybos 2011-10-25 raštas Nr. 4S-3965 „Dėl viešojo pirkimo įvertinimo“).
D. I., būdamas UAB „V“ Viešojo pirkimo komisijos (toliau -Komisija) nariu, 2011-04-13 Komisijos posėdyje (2011-04-13 Komisijos posėdžio protokolas Nr. 4) vertindamas tiekėjų pasiūlymus, nusprendė kreiptis į tiekėjus su prašymu paaiškinti, ar jų pasiūlymuose nurodytos „pliusinės nuolaidos“ reiškia nuolaidą ar antkainį. Tiekėjams paaiškinus, kad jų pasiūlymuose yra nurodytas antkainis, Komisija, kurios nariu buvo D. I., 2011-04-15 posėdžio metu pripažino šiuos pasiūlymus atitinkančiais Viešojo pirkimo sąlygų reikalavimus (2011-04-15 Komisijos posėdžio protokolas Nr. 5). Tuo tarpu skelbime apie Viešąjį pirkimą ir Viešojo pirkimo sąlygose (5.13 p., pasiūlymo formoje bei Techninių sąlygų 3.1 p.) nurodyta, kad tiekėjai pasiūlymuose turi pateikti nuolaidos procentą, o Viešojo pirkimo sąlygų 10.2 p. nustatyta, kad „Pasiūlymai bus vertinami lyginant suteikiamos nuolaidos procentą“. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir įvertinus tai, kad Viešojo pirkimo sąlygų 9.7.4. p. nurodyta, jog „Komisija atmeta pasiūlymą, jeigu pasiūlymas neatitiko derybų sąlygose nustatytų reikalavimų (...)“; Viešojo pirkimo sąlygų 9.8 p. nustatyta, kad „Derybos su tiekėjais vykdomos perkančiosios organizacijos supaprastintų pirkimų taisyklėse nustatyta tvarka“, konstatuota, jog D. I., būdamas Komisijos nariu ir pripažinęs tiekėjų pasiūlymus neatitinkančius Viešojo pirkimo sąlygų reikalavimų, t. y. pasiūlymus, kuriuose buvo nurodytas antkainis, o ne nuolaida, atitinkančiais bei balsuodamas už šį neteisėtą sprendimą, neužtikrino Taisyklių 84 p. nuostatų „(...) Derėtis turi būti pakviesti visi arba atrinkti tiekėjai, kurie atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus ir kurių pasiūlymai atitinka keliamus reikalavimus“ laikymosi, todėl pažeidė Įstatymo 85 str. 2 d. nuostatas: „Perkančioji organizacija (...) supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles (...)“ ir šio Įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtintą skaidrumo principą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, išnagrinėjęs D. I. atstovės advokatės J. Judickienės skundą, 2012-10-15 nutarimu panaikino Tarnybos 2012-08-03 nutarimą ir nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą nesant D. I. veiksmuose Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).
Šalies argumentai
Tarnyba apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-15 nutarimą paliekant Tarnybos 2012-08-03 nutarimą nepakeistą.
Teigia, kad Viešojo pirkimo sąlygų 5.13. p. nustatytas reikalavimas, jog pasiūlymuose nurodoma pasiūlymo kaina pateikiama nurodant nuolaidos procentą nuo „Statybos resursų skaičiuojamų rinkos kainų“ rinkiniuose nurodytų kainų su maksimaliais priskaitymais pagal bendruosius ekonominius normatyvus, kurie nurodyti techninėse sąlygose.
Žemesnės instancijos teismas
UAB „V“ 2011-04-13 raštu paprašius AB „P (duomenys pakeisti)“ ir AB „A (duomenys pakeisti)“ paaiškinti, ką bendrovių pateiktuose pasiūlymuose Viešajam pirkimui reiškia sąvokos atitinkamai „+10 %“ ir „+6 %“, AB „P“ 2011-04-14 rašte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad bus pridedamas 10 % antkainis, o AB „A“ 2011-04-14 aiškiai patvirtino, kad prie bendros kainos bus pridedama +6 %. Pagal Lietuvių kalbos žodyną, žodžiai „nuolaida“ ir „antkainis“ turi visiškai priešingą reikšmę. Atsižvelgiant į tai, bendrovių pasiūlymuose buvo pasiūlyti antkainiai, o ne nuolaidos, o vadovaujantis Taisyklių 68.3. p., tokie pasiūlymai turėjo būti atmesti kaip neatitinkantys Viešojo pirkimo sąlygų 5.13 p. reikalavimų.
Pasak Tarnybos, sąvoka „pliusinė nuolaida“ nebuvo vartojama nei tiekėjų pasiūlymuose, nei Viešojo pirkimo sąlygose, todėl dėl šios sąvokos turinio objektyviai negalėjo kilti ginčas tarp Tarnybos ir Komisijos nario D. I.. Sąvokos „pliusinė nuolaida“ ir „neigiama nuolaida“ yra vartojamos tik D. I. advokatės J. Judickienės skunde teismui. Šių sąvokų išaiškinimai ir interpretacijos laikytini kaip D. I. gynybinė pozicija, kuri nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais.
D. I., kuris buvo Komisijos narys, 2011-04-15 Komisijos posėdyje, kuriame buvo vertinamas tiekėjų pasiūlymų atitikimas Viešojo pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, balsavo „už“ tai, kad AB „P“ ir AB „A“ pasiūlymai atitinka Viešojo pirkimo sąlygų reikalavimus. Tai rodo, kad D. I. balsavo už neteisėto sprendimo priėmimą. Taigi, jo kaltė pasireiškė sąmoningu balsavimu už neteisėto sprendimo pripažinti Viešojo pirkimo sąlygų reikalavimų neatitinkančius pasiūlymus Viešojo pirkimo sąlygas atitinkančiais pasiūlymais priėmimą. Konkurso sąlygų neatitinkančio pasiūlymo neatmetimas yra neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-7-295/2007).
Pažymi, kad Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d. numatytam teisės pažeidimui kvalifikuoti nereikia nustatyti jokių padarinių. Tai reiškia, kad administracinė atsakomybė D. I. turi būti taikoma nepaisant to, ar jo veiksmai Komisijos 2011-04-15 posėdyje balsuojant už neteisėto sprendimo priėmimą turėjo neigiamų padarinių ir nepaisant jo kaltės formos.
Atsiliepimas
D. I. atstovė advokatė J. Judickienė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti.
Nurodo, kad Tarnybos teiginys, jog tiekėjai AB „P“ ir AB „A“ pasiūlė ne nuolaidą, o antkainį, prieštarauja logikai ir Viešojo pirkimo sąlygų esmei. Jei UAB „V“ būtų vertinusi pasiūlymus Tarnybos nurodytu būdu, tai būtų pažeista tiekėjų teisė savarankiškai teikti pasiūlymus Viešajam pirkimui ir spręsti dėl tokių pasiūlymų kainos, o nustatytu ribojimu būtų nesąžiningai suvaržyta konkurencija tarp tiekėjų, sudaranti prielaidas UAB „V“ piktnaudžiauti teise.
Svarbu įvertinti, kad tuo atveju, jei pasiūlymai būtų vertinami pagal fiksuotos kainos kriterijų, bendrovė privalėtų prieš skelbdama Viešąjį pirkimą iš karto suformuluoti visus konkrečių darbų užsakymus/poreikius visam viešojo pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiui, darbams turėti parengtus techninius projektus ir pan., ko padaryti faktiškai nėra galimybės, nes šilumos tiekimo tinklų įvadų statybos darbai kiekvieno objekto atveju nėra identiški, todėl fiksuotas įkainis negalėjo būti pasirinktas kaip kainos skaičiavimo būdas. Dėl šių priežasčių buvo nuspręsta rinktis nuolaidos skaičiavimo principą.
Žemesnės instancijos teismas
Teigia, kad finansinė pasiūlymo išraiška, ar tai būtų kaina, ar nuolaida, gali būti taikoma tiek teigiama, tiek neigiama. Jei UAB „V“ apribotų tiekėjų teisę pateikti neigiamas nuolaidas, tai reikštų ne ką kitą, o bendrovės iš anksto numatytą didžiausią galimą pasiūlymo konkrečiam objektui kainą, kas iš esmės pažeistų viešųjų pirkimų principus. Akivaizdu, kad Viešojo pirkimo sąlygomis UAB „V“ siekė kuo mažesnių kainų, t. y. tikėjosi, kad tiekėjai pasiūlys nuolaidą, todėl suprantama, kad minėto procento, skaičiuojamo nuo „Statybos resursų skaičiuojamų rinkos kainų, bendrovė negali įvardinti antkainiu.
Tiekėjų pasiūlymuose nurodyta nuolaida yra neigiama (pritaikytas antkainis), tačiau tai nereiškia, kad paties pasiūlymo kaina yra neigiama. Priešingai, ši kaina yra didesnė už tų tiekėjų, kurie kainą pasiūlytų taikydami teigiamą nuolaidą. Teismų praktikoje yra pateisinamos net tokios nuolaidos, kurias pritaikius neigiama tampa pati pirkimo objekto (pasiūlymo) kaina (Vilniaus apygardos teismo 2009-03-17 sprendimas, patvirtintas Lietuvos apeliacinio teismo 2009-08-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-592/2009).
Žemesnės instancijos teismas
Be to, šilumos tiekimo tinklų įvadų pirkimo atveju laimėtojo pasiūlyta kaina buvo ne tik visiškai atitinkanti objektyviai nustatytas rinkos kainas, bet ir buvo palanki UAB „V“ dėl tiekėjo po derybų pritaikytos nuolaidos dydžio 0,2 procentų. Taigi, skirtingai nei teigia Tarnyba, sąvokos „nuolaida“ ir „antkainis“ neturi visiškai nesusijusios reikšmės, jei derantis dėl dydžio antkainis gali tapti nuolaida, kuri galiausiai ir buvo pasiūlyta bei perkelta į pirkimo sutartį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad sąvoka „antkainis“ reiškia sinonimą sąvokai „neigiama nuolaida“. Ar neigiama nuolaida turi būti nurodyta su pliuso, ar su minuso ženklu Viešojo pirkimo sąlygose iš anksto nebuvo nurodyta, todėl tiekėjai pagrįstai galėjo suklysti. Be to, jei perkančioji organizacija ir nenurodė, kokiu būdu galima nurodyti neigiamą nuolaidą, neaiškių Viešojo pirkimo dokumentų nuostatų neigiama rizika tenka jai, o ne Viešojo pirkimo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009). Net ir pripažįstant, kad UAB „V“ Viešojo pirkimo dokumentuose aiškiai nenumatė tiekėjų teisės pasiūlyti ne tik nuolaidą, bet ir neigiamą nuolaidą, toks netikslumas laikytinas mažareikšmiu.
Pažymi, kad Tarnyba nenagrinėjo konkrečių Komisijos funkcijų, darbo principų ir priimamų sprendimų procedūros. Kaip teisingai nurodė teismas, D. I. veiksmuose kaltė nebuvo nustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Tarnybos apeliacinis skundas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad D. I. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo sudėties ir nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu.
Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d. (2002-12-10 įstatymo Nr. IX-1260 redakcija) numatyta administracinė atsakomybė už Įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos ar viešojo pirkimo būdo parinkimo tvarkos pažeidimą, taip pat Nepriklausomos ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų nevykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Įstatymo 85 str. 2 d. (redakcija, galiojusi teisės pažeidimo padarymo metu) numatyta, kad perkančioji organizacija, išskyrus nurodytas šio straipsnio 5 d., supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles, kurias ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų patvirtinimo paskelbia šio įstatymo 86 str. nustatyta tvarka Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir savo tinklalapyje, jei toks yra, taip pat sudaro kitas galimybes tiekėjams susipažinti su šiomis taisyklėmis.
Viešojo pirkimo sąlygų 5.13. p. įtvirtinta, kad pasiūlymuose nurodoma pasiūlymo kaina pateikiama nurodant nuolaidos procentą nuo „Statybos resursų skaičiuojamų rinkos kainų“ rinkiniuose nurodytų kainų su maksimaliais priskaitymais pagal bendruosius ekonominius normatyvus, kurie nurodyti techninėse sąlygose (b.l. 80). Šiame punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta pateikti pasiūlymo kainą būtent su nuolaidos procentu. Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną, žodžio „nuolaida“ viena iš reikšmių yra nuo kainos nuleidžiama suma (internetinis tinklapis http://dz.lki.lt/search/). Taigi, pagal Viešojo pirkimo sąlygų 5.13. p., tiekėjai turėjo pateikti savo poziciją dėl nuo „Statybos resursų skaičiuojamų rinkos kainų“ rinkiniuose nurodytų kainų nuleidžiamos sumos. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, kad nuolaida gali būti vertinama kaip teigiama ir kaip neigiama, tačiau tokios nuolaidos sąvokos nebuvo vartojamos Viešojo pirkimo sąlygose, todėl negalima sutikti su pozicija, kad tiekėjai turėjo teisę nurodyti ir pliusinę nuolaidą Viešajame pirkime, o tokiu žodžio „nuolaida“ interpretavimu siekiama pateisinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų teisėtumą.
Byloje nustatyta, kad UAB „V“ Komisijos 2011-04-04 posėdyje nurodyta, jog viešajame konkurse dalyvavusios AB „P“ ir AB „A“, remiantis Viešojo pirkimo sąlygų 5.13 p., pateikė atitinkamai +10 % ir +6 % nuolaidą nuo „Statybos resursų skaičiuojamų rinkos kainų“ rinkiniuose nurodytų kainų (b.l. 95). Dabartinės lietuvių kalbos žodyne ženklas „pliusas“ apibūdinamas kaip kryželio pavidalo ženklas, reiškiantis pridėjimą ar žymintis skaičiaus teigiamumą (internetinis tinklapis http://dz.lki.lt/search/). Įvertinus visas aplinkybes, akivaizdu, kad AB „P“ ir AB „A“ pateikė ne nuolaidą, o antkainį nuo „Statybos resursų skaičiuojamų rinkos kainų“ rinkiniuose nurodytų kainų. Atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės argumentus, kad tiekėjai turėjo teisę pateikti ir pliusinę nuolaidą, visiškai nelogiški yra Komisijos veiksmai, kai ji išsiuntė prašymus paaiškinti AB „P“ ir AB „A“ dėl jų pateiktų skaičių „+10 %“ ir „+6 %“ reikšmės, ar tai yra nuolaida ar antkainis (b.l. 125-126), kai dar Komisijos 2011-04-13 posėdžio protokole užfiksuota, kad nutarta prašyti pasiūlymus pateikusių tiekėjų paaiškinti pliusinės nuolaidos, kuri nurodyta tiekėjų pasiūlymuose, reikšmę (b. l. 74).
AB „P“ 2011-04-14 rašte aiškiai nurodė, kad bus pridedamas 10 % antkainis, nes paskaičiavus objektų kainą pagal „Statybos resursų skaičiuojamų rinkos kainų“ rinkiniuos, ji yra per maža (b.l. 127). AB „A“ taip pat nedviprasmiškai nurodė, kad prie bendros užsakyto pagal sutartį objekto sumos bus pridedama +6 % (b.l. 128). Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną, žodžio „antkainis“ reikšmė yra suma, kuria pakelta ko nors kaina. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad tiekėjai pasiūlė ne nuolaidas, o antkainius nuo bendros objekto sumos, kas neatitinka Viešojo pirkimo sąlygų 5.13. p. sąlygos. Todėl apylinkės teismo argumentas, kad nėra pagrindo laikyti, jog nuolaidos procentas tiekėjų pasiūlymuose nebuvo pateiktas, atmetamas kaip nepagrįstas.
Viešojo pirkimo sąlygų 9.7.4. numatyta, kad Komisija atmeta pasiūlymą, jeigu pasiūlymas neatitiko derybų sąlygose nustatytų reikalavimų (b.l. 81). Komisija, kurios nariu buvo D. I., 2011-04-15 posėdyje vienbalsiai balsuodama, pripažino, kad AB „P“ ir AB „A“ pasiūlymai atitinka derybų sąlygų reikalavimus (b.l. 75), nors buvo nustatytas aiškus Viešojo pirkimo sąlygų 5.13. p. pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, Komisija nepagrįstai kvietė tiekėjus derėtis dėl nuolaidos nuo „Statybos resursų skaičiuojamų rinkos kainų“.
Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. įtvirtinta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. D. I. inkriminuotas teisės pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek neatsargiai. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, kaip Komisijos nario, veiksmai, t. y. kai jis balsavo už AB „P“ ir AB „A“ pasiūlymų atitikimą derybų sąlygų reikalavimams net ir gavus iš tiekėjų atsakymus, kad jie savo pasiūlymuose yra nurodę antkainius, kas neatitinka Viešojo pirkimo sąlygų 5.13. p., rodo, kad jis elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai, neįvertino visų su Viešuoju pirkimu susijusių aplinkybių. Taigi, negalima pripažinti, kad D. I. veiksmuose nėra kaltės padarius teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apylinkės teismas netinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą. Todėl skundžiamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-15 nutarimas naikinamas, paliekant galioti Tarnybos 2012-08-03 nutarimą nubausti D. I. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Tenkinti Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. nutarimą ir palikti galioti Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą nubausti D. I. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d. 500 Lt bauda.
Nutarimas neskundžiamas.