Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, sekretoriaujant Vitai Jurgaitienei, dalyvaujant asmens, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, D. I. atstovui advokatui M. T., Viešųjų pirkimų tarnybos atstovui Rokui Zaleskiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės Jurgitos Judickienės skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja S. V. 2012 m. rugpjūčio 3 d. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo D. I. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 171³ straipsnio 1 dalyje ir paskyrė 500 Lt baudą.

Nutarime konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Perkančioji organizacija) vykdant viešąjį pirkimą „Šilumos tiekimo tinklų įvadų statybos darbai Vilniaus mieste“ (toliau – ir Pirkimas) buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) ir Perkančiosios organizacijos Supaprastintų pirkimų taisyklių, patvirtintų Perkančiosios organizacijos prezidento 2010 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Taisyklės) reikalavimai (Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. spalio 25 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl viešojo pirkimo įvertinimo“).

D. I., būdamas Perkančiosios organizacijos Viešojo pirkimo komisijos (toliau – ir Komisija), nariu 2011-04-13 Komisijos posėdyje (2011-04-13 Komisijos posėdžio protokolas Nr. 4) vertindamas tiekėjų pasiūlymus, nusprendė kreiptis į tiekėjus su prašymu paaiškinti, ar jų pasiūlymuose nurodytos „pliusinės nuolaidos“ reiškia nuolaidą ar antkainį. Tiekėjams paaiškinus, kad jų pasiūlymuose yra nurodytas antkainis, Komisija, kurios nariu buvo D. I., 2011-04-15 posėdžio metu pripažino šiuos pasiūlymus atitinkančiais Pirkimo sąlygų reikalavimus (2011-04-15 Komisijos posėdžio protokolas Nr. 5). Tuo tarpu skelbime apie Pirkimą ir Pirkimo sąlygose (5.13 punkte, pasiūlymo formoje bei Techninių sąlygų 3.1 punkte) nurodyta, kad tiekėjai pasiūlymuose turi pateikti nuolaidos procentą, o Pirkimo sąlygų 10.2 punkte nustatyta, kad „Pasiūlymai bus vertinami lyginant suteikiamos nuolaidos procentą“. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir įvertinus tai, kad Pirkimo sąlygų 9.7.4. punkte nurodyta, kad „Komisija atmeta pasiūlymą, jeigu pasiūlymas neatitiko derybų sąlygose nustatytų reikalavimų (...)“; Pirkimo sąlygų 9.8 punkte nustatyta, kad „Derybos su tiekėjais vykdomos perkančiosios organizacijos supaprastintų pirkimų taisyklėse nustatyta tvarka“, konstatuojama, jog D. I., būdamas Komisijos nariu ir pripažinęs tiekėjų pasiūlymus neatitinkančius Pirkimo sąlygų reikalavimų, t. y. pasiūlymus, kuriuose buvo nurodytas antkainis, o ne nuolaida, atitinkančiais bei balsuodamas už šį neteisėtą sprendimą, neužtikrino Taisyklių 84 punkto nuostatų „(...) Derėtis turi būti pakviesti visi arba atrinkti tiekėjai, kurie atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus ir kurių pasiūlymai atitinka keliamus reikalavimus“ laikymosi, todėl pažeidė Įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatas: „Perkančioji organizacija (...) supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles (...)“ ir šio Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą.

Skunde D. I. atstovė advokatė Jurgita Judickienė prašo Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Skunde, pateikiant nuorodas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus teisių teismo praktiką teigiama, kad skundžiamas 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas priimtas praleidus ATPK 35 straipsnyje numatytus patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminus. Viešųjų pirkimų tarnyba tariamai padarytą pažeidimą nepagrįstai pripažino trunkamuoju. Tariamai padaryto pažeidimo data yra 2011 m. balandžio 15 d., todėl administracinės nuobaudos skyrimo 6 mėnesių terminas pasibaigė 2011 m. spalio 15 d. Procesiniai sprendimai pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą buvo priimti vėliau (tai yra, po 2011 m. spalio 15 d.), be to, šie sprendimai yra pagrįsti deklaratyviais motyvais arba apskritai nemotyvuoti.

Toliau skunde, pateikiant nuorodas į atitinkamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2010 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymo ir administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo“ patvirtintus nuostatus argumentuojama, kad skundžiamą nutarimą priimant nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo pažeistos jo teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, o byla išnagrinėta nesilakant ATPK 248 straipsnio nuostatų.

Skunde teigiama, kad D. I. veiksmuose nėra nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių. Pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymai (įskaitant jų siūlomas nuolaidas) visiškai atitiko Pirkimo dokumentų reikalavimus. Finansinė pasiūlymo išraiška (taip pat ir nuolaida) gali būti teigiama arba neigiama. Jei perkančioji organizacija apribotų tiekėjų teisę pateikti nuolaidas (arba pasiūlyti antkainius), tai reikštų ne ką kitą, o perkančiosios organizacijos iš anksto numatytą didžiausią galimą pasiūlymo konkrečiam objektui kainą, kas iš esmės pažeistų viešųjų pirkimų principus (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu Perkančioji organizacija negali įpareigoti tiekėjų siūlyti jai priimtinas kainas, priešingai – finansinis pasiūlymas yra išimtinė tiekėjų diskrecijos teisė (Įstatymo 2 straipsnio 19 dalis). Tiekėjų pasiūlymuose nurodyta nuolaida yra neigiama (pritaikytas antkainis), tačiau tai nereiškia, kad paties pasiūlymo kaina yra neigiama. Priešingai, ši kaina yra didesnė už tiekėjų, kurie kainą pasiūlytų taikydami teigiamą nuolaidą. Skunde, pateikiant nuorodą į Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, teigiama, kad teismų praktika pateisina net tokias nuolaidas, kurias pritaikius tampa neigiama pati pirkimo objekto (pasiūlymo) kaina. Tuo tarpu šilumos tiekimo tinklų įvadų pirkimo atveju laimėtojas pasiūlė kainą, kuri ne tik atitiko rinkos kainą, bet ir buvo palanki perkančiajai organizacijai dėl tiekėjo pritaikytos nuolaidos dydžio (0,2 proc.). Apelianto nuomone, sąvokos „antkainis“ ir „neigiama nuolaida“ yra sinonimai. Pagal Įstatymo 39 straipsnio 1 dalį, Taisyklių 67.7 punktą ir Pirkimo sąlygų 9.3 punktą perkančioji organizacija turėjo teisę kreiptis į tiekėjus prašydama paaiškinti jų pasiūlymo turinį. Pasiūlymuose aiškiai buvo nurodoma, kad nuolaida yra neigiama, sąvoka „antkainis“ vartojama tik tiekėjų paaiškinimuose. Be to, net tuo atveju, jei Perkančioji organizacija ir nenurodė, kokiu būdu galima nurodyti neigiamą nuolaidą (su pliuso ar minuso ženklu), neaiškių Pirkimo dokumentų nuostatų neigiama rizika tenka jai, o ne pirkimo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009). Todėl pagrindo atmesti teisėtai pateiktus pasiūlymus nebuvo. CK 6.193 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Be to, skunde teigiama, kad Viešųjų pirkimų tarnyba neįrodė D. I. kaltės.

Atsiliepimu Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius prašo skundą atmesti ir palikti galioti 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/83-83 nepakeistą.

Skundas tenkintinas.

Pirmiausia teismas pasisako dėl ATPK numatytų proceso normų taikymo tiriant bylą ir priimant skundžiamą 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas neturi pagrindo laikyti, kad skundžiamas nutarimas priimtas praleidus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus. ATPK 35 straipsnio 1 dalis, be kitų atvejų, nustato, kad administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. ATPK 171³ straipsnis patenka į ATPK dvyliktąjį skirsnį. Pagal skundžiamo nutarimo formuluotes, D. I. inkriminuojama veika padaryta (baigta) 2011 m. balandžio 15 d., todėl nuo šios datos ir turi būti skaičiuojamas pažeidimo nustatymo terminas. Kaip matyti iš Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. spalio 25 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl viešojo pirkimo įvertinimo“, būtent minėtą dieną (tai yra, 2011 m. spalio 25 d.) buvo nustatyta galimai D. I. padaryta veika. Akivaizdu, kad vienerių metų terminas nuo veikos padarymo 2011 m. spalio 25 d. nebuvo praėjęs. Ši diena yra atskaitos taškas kitam ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytam šešių mėnesių nuobaudos skyrimo terminui. Pastarasis terminas buvo pratęstas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2012 m. balandžio 23 d. procesiniu sprendimu. Teismas pažymi tai, jog šis procesinis sprendimas D. I. atžvilgiu yra nepakankamai individualizuotas. Tačiau šiame procesiniame sprendime nurodomi termino pratęsimo motyvai, kad D. I. neatvyko į Viešųjų pirkimų tarnybą, atsižvelgiant į tiriamo pažeidimo specifiką, bylos sudėtingumą, neteikia pagrindo procesinį sprendimą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu. Skundžiamas nutarimas priimtas 2012 m. rugpjūčio 3 d., taigi, nepraėjus vieneriems metams nuo inkriminuojamo pažeidimo nustatymo dienos ir nepasibaigus pratęstam šešių mėnesių terminui. Tai reiškia, kad ATPK 35 straipsnyje nustatyti patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminai nepažeisti.

Teismas nenustatė, kad tiriant ir nagrinėjant bylą būtų esmingai suvaržytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. I. procesinės teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje.

Tačiau teismas, patikrinęs byloje surinktų įrodymų patikimumą ir leistinumą, laiko, kad skundžiamas 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas priimtas nevisapusiškai ir nepilnai išsiaiškinus bylos aplinkybes, įrodymus įvertinus vienpusiškai, išimtinai D. I. nepalankia linkme, tuo pažeidžiant ATPK 248 ir 257 straipsnių nuostatas. Padaryti esminiai šiuose straipsniuose įtvirtintų reikalavimų pažeidimai lėmė, kad byloje buvo netinkamai pritaikytas įstatymas ir D. I. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad perkančioji organizacija – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė viešąjį pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Šilumos tiekimo tinklų įvadų statybos darbai Vilniaus mieste“. Šis pirkimas buvo vykdomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pirkimų skyriaus vadovui M. V. 2011 m. kovo 16 d. patvirtinus Supaprastintų skelbiamų derybų sąlygas, kuriose nurodyti reikalavimai tiekėjams, pasiūlymams, derybų sąlygų paaiškinimas ir patikslinimas ir kt. (b. l. 76-87), šių Pirkimo sąlygų vienas iš priedų yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ Remonto ir priežiūros direktoriaus D. I. 2011 m. sausio 6 d. patvirtintos Techninės sąlygos (b. l. 88-94). Pagal Pirkimo sąlygų 5.13 punktą, pasiūlymuose nurodoma pasiūlymo kaina turi būti pateikiama nurodant nuolaidos procentą nuo „Statybos resursų, skaičiuojamų rinkos kainų“ rinkiniuose nurodytų kainų su maksimaliais priskaitymais pagal bendruosius ekonominius normatyvus, kurie nurodyti Techninėse sąlygose. Iš esmės analogiškas reikalavimas pasiūlymų turiniui nustatytas Techninių sąlygų 3.1 punkte. Iš byloje esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ Supaprastintų pirkimų komisijos (kurios nariu buvo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. I.) 2011 m. balandžio 13 d. posėdžio protokolo Nr. 4 matyti, kad Komisijos posėdyje, svarstant tiekėjų pasiūlymus, nutarta, vadovaujantis minėtų Sąlygų 9.3 punktu, prašyti pasiūlymus pateikusių tiekėjų – AB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“, nekeičiant pasiūlymų esmės, paaiškinti pliusinės nuolaidos, kuri nurodyta tiekėjų pasiūlymuose, reikšmę (b. l. 74). Tą pačią dieną minėtiems tiekėjams buvo išsiųsti prašymai paaiškinti pasiūlymą, nurodant, kad pasiūlymas yra neaiškus (b. l. 125, 126). Iš abiejų įmonių gauti atsakymai (b. l. 127-128), kurie apsvarstyti Komisijos 2011 m. balandžio 15 d. posėdyje (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 5 – b. l. 75) ir pripažinta, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymai atitinka derybų sąlygų reikalavimus. Šiame Komisijos posėdyje dalyvavo ir D. I..

Veikos padarymo metu galiojusi ATPK 171³ straipsnio 1 dalies redakcija numatė administracinę atsakomybę už Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos ar viešojo pirkimo būdo parinkimo tvarkos pažeidimą. Viešojo pirkimo komisijos nariai gali būti traukiami atsakomybėn tuo atveju, jei jie balsavo už neteisėto sprendimo priėmimą. Nagrinėjamu atveju D. I. buvo viešojo pirkimo komisijos nariu ir balsavo už tiekėjų AB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymų priėmimą. Tačiau šios aplinkybės savaime nereiškia, kad jis turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį. Tam reikalinga dar dviejų sąlygų visuma – paties pasiūlymo, už kurį buvo balsuojama, neteisėtumas, ir D. I. kaltė (tyčia arba neatsargumas balsuojant). Teismo nuomone, pastarųjų dviejų sąlygų byloje nenustatyta.

Pirmiausia, byloje esantys įrodymai neduoda pagrindo išvadai, kad minėtų tiekėjų AB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymai iš tikrųjų yra neteisėti, tai yra, neatitinkantys perkančiosios organizacijos paskelbtų Pirkimo sąlygų. Kaip matyti iš pateiktų pasiūlymų, AB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė nuolaidą, kuri bus taikoma kiekvieno, pagal sutartį, užsakyto objekto kainai „+ 6 (plius šeši)%“, o AB „(duomenys neskelbtini)“ - „+ 10 (plius dešimt)%“. Minėtose Pirkimo sąlygose ir jų priede Techninėse sąlygose reikalaujama tiekėjų pateikti nuolaidos procentą. Taigi laikyti, kad nuolaidos procentas tiekėjų pasiūlymuose nebuvo pateiktas, nėra pagrindo. Ir juo labiau, byloje objektyviai nustatyti D. I. veiksmai, kuomet jis 2011 m. balandžio 13 d. Komisijos posėdyje balsavo už tai, kad iš minėtų tiekėjų būtų pareikalautas paaiškinimas nekeičiant pasiūlymo esmės, rodo, kad jis neturėjo tyčios pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo ar Perkančiosios organizacijos Supaprastintų pirkimų taisyklių, patvirtintų Perkančiosios organizacijos prezidento 2010 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatas, o priešingai, stengėsi išsiaiškinti tikrąjį tiekėjų pasiūlymų turinį. Šie nustatyti D. I. veiksmai parodo ir tai, kad jis elgėsi atidžiai ir rūpestingai, prašydamas paaiškinimų. Taigi, jo veikoje nėra ir neatsargios kaltės. Iš tikrųjų, jei gavęs tokį tiekėjų pasiūlymą, kuris gali kelti ir, matyt, pagrįstai kėlė abejonių dėl savo aiškumo (nes nuolaidos procentas nurodytas su pliuso ženklu), D. I. iškart būtų balsavęs už jo priėmimą, o ne reikalavęs papildomų paaiškinimų, jis būtų veikęs pakankamai nerūpestingai. Tačiau šiuo atveju kalbėti apie kokią nors jo kaltės formą, teismo vertinimu, negalima. Gavęs atitinkamus paaiškinimus, D. I. 2011 m. balandžio 15 d. Komisijos posėdyje balsavo už pasiūlymų priėmimą. Teismo vertinimu, pastarąsias aplinkybes nutarimą priėmusi Viešųjų pirkimų tarnybos pareigūnė nepagrįstai traktavo kaip įrodančias D. I. kaltę ir taip pažeidė ATPK 257 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Nagrinėjamu atveju būtina analizuoti abu Komisijos posėdžius – tiek 2011 m. balandžio 13 d., tiek ir 2011 m. balandžio 15 d. D. I. veiksmai antrojo posėdžio metu balsuojant už pasiūlymų priėmimą logiškai išplaukia iš jo ankstesnių veiksmų – sprendimo pareikalauti iš tiekėjų atitinkamų paaiškinimų, kuris buvo priimtas 2011 m. balandžio 13 d. posėdyje. Įvertinęs gautus paaiškinimus ir pasiūlymų atitikimą įmonės paskelbtoms Pirkimo sąlygoms jis priėmė atitinkamą sprendimą.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas daug kartų yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai, suvokiami visiems teisinių santykių subjektams (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimai bylose Nr. N(12)-150/2004; Nr. N(3)-1257/2007, Nr. N62-1914/2011 ir kt.). Šiuo gi atveju tarp Viešųjų pirkimų tarnybos ir apelianto kilo ginčas dėl Pirkimo sąlygose ir tiekėjų pasiūlymuose vartojamų sąvokų aiškinimo. Kad tiekėjų pasiūlymuose pateikta „pliusinė nuolaida“ kėlė neaiškumų ir D. I. bei kitiems pasiūlymus svarstančios Komisijos nariams, matyti iš jų sprendimo pareikalauti iš tiekėjų papildomų paaiškinimų. Tačiau neaiškių teisinių sąvokų interpretacijos skirtumai negali užtraukti administracinės atsakomybės. Todėl administracinė byla D. I. nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o skundžiamas nutarimas naikintinas (ATPK 302 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojos S. V. 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti.

D. I. administracinę bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui tiesiogiai arba per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.