- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-17
- Bylos Nr.
- eI-5163-535/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03280-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Aušra Veselovaitė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės, Astos Adamonytės-Šipkauskienės , dalyvaujant pareiškėjai A. V. (A. V.) bei jos atstovei advokatei Aušrai Veselovaitei, atsakovo atstovei Jurgitai Pašin, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. V. (A. V.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Ukrainos pilietė A. V. kreipėsi į teismą su skundu prašydama: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2019 m. rugsėjo 4d. Atsakymą Nr.10K-37651 „Dėl galimybės pateikti prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje Ukrainos pilietei A. V.“ ir įpareigoti Migracojos departamentą prie LR VRM išnagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja A. V. su 2018 m. gruodžio 7 d. prašymu kreipėsi į atsakovą Migracijos departamentą, kuriuo prašė: 1) išreikalauti pareiškėjos A. V. (A. V.) bylą iš Migracijos departamento Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Jonavos grupės; 2) perskaičiuoti (apskaičiuoti) pareiškėjos visą nepertraukiamai teisėtu pagrindu pragyventą laikotarpį Lietuvos Respublikoje; 3) perskaičiavus A. V. nepertraukiamai teisėtai (turint leidimą laikinai gyventi) pragyventą laikotarpį Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio pagrindu, į pragyventą Lietuvos Respublikoje laikotarpį įskaičiuoti visą faktiškai pragyventą Lietuvos Respublikoje laiką; 4) pripažinti pareiškėjos teisę gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; 5) pripažinti pareiškėjos teisę kreiptis į Migracijos departamento Kauno apskrities VPK Jonavos grupę teisei gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje įgyvendinti / realizuoti; 6) įpareigoti Migracijos departamento Kauno apskrities VPK Jonavos grupę priimti iš A. V. (A. V.) prašymą bei jį lydinčius dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.Migracijos departamentas pareiškėjos atstovei advokatei Aušrai Veselovaitei 2019 m. sausio 9 d. elektroniniu paštu pateikė Atsakymą į pareiškėjos Prašymą, kuriuo A. V. prašymo netenkino. Nesutikdama su Migracijos departamento 2019-01-09 atsakymu, pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikę skundą, kuriuo prašė panaikinti 2019-01-09 atsakymą ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jos prašymą. Vilniaus apygardos administracinis teismas adm.byloje Nr.eI-2058-643/2019, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2019-07-16 Sprendimu patenkino jos skundą, Migracijos departamento 2019-01-19 atsakymą panaikino ir įpareigojo pareiškėjos 2018-12-07 prašymą išnagrinėti iš naujo. Migracijos departamentas pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjos 2018-12-07 prašymą, priėmė ginčijamą 2019-09-04 Sprendimą Nr.10K-37651, kuriuo nutarė netenkinti pareiškėjos 2018-12-07 prašymo.
Pareiškėjos nuomone, skundžiamas Atsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes atsakovas neteisingai įvertino pareiškėjos Migracijos departamentui nurodytas aplinkybes bei dokumentus, neįsigilino į susidariusią situaciją ir ją įvertino itin formaliai, ko pasėkoje netinkamai pritaikė UTPĮ 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas, taip pat pažeidė principinę viešojo administravimo nuostatą – administravimo subjekto veikloje vadovautis proporcingumo, objektyvumo ir išsamumo principais. Atsakyme nurodytas atsisakymas patenkinti Prašymą neproporcingai pažeidžia jos interesus bei teisėtus lūkesčius, todėl jis turėtų būti panaikintas. Pareiškėja paaiškina, kad ji Lietuvos Respublikoje nuolatos gyvena nuo 2004 m., kai būdama nepilnamete, išvyko iš Ukrainos nuolatiniam gyvenimui į Lietuvos Respubliką kartu su šeima: mama O. A., seserimi R. A. (K.) ir patėviu G. A.. 2004 m. atvykusi į Lietuvos Respubliką su tikslu nuolat gyventi, pareiškėja baigė vidurinę „Santarvės“ mokyklą (rusų k.) Jonavoje ir išlaikė visus privalomus brandos egzaminus. Mokymosi Jonavos „Santarvės“ mokykloje laikotarpiu, pareiškėjai iki pilnametystės buvo suteikti leidimai laikinai gyventi, kaip šeimos nariui, t. y. vieneri mokslo metai buvo suskaičiuoti kaip vieneri gyvenimo metai Lietuvoje (bendra trukmė 3 metai). 2007 m. pareiškėjai tapus pilnamete, ji 9 mėnesiams gavo leidimą laikinai gyventi mokymosi (studijų) pagrindu. 2008 m. (pabaigus mokyklą), pareiškėjai laikinųjų leidimų išdavimas buvo nutrauktas, nes tarp mokyklos baigimo ir įstojimo (priėmimo) į aukštąją mokyklą laikotarpiu pareiškėjai nebuvo teisinio pagrindo anksčiau išduoto laikinojo leidimo pagrindu būti Lietuvos Respublikoje. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą užsienio piliečiams (pareiškėjai), nebuvo suteikta galimybė gauti papildomą 6 mėn. leidimą mokslo (studijų) pagrindu, todėl Migracijos departamento suteikti leidimai, išduoti pareiškėjai iki mokyklos baigimo momento, buvo anuliuoti, atitinkamai ir pareiškėjos sukauptas pragyventas Lietuvos Respublikoje laikotarpis buvo išbrauktas.
2008 m. pareiškėjai įstojus mokytis į Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetą, universitetui laiduojant, 2009 m. sausio 13 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Tokiu būdu, ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2013 m. nepertraukiamai pareiškėjai buvo suteikti 5 leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėja, baigusi studijas ir 2013 m. įgijusi politikos mokslų bakalauro laipsnį, nutarė tęsti aukštesnės pakopos studijas ir įstojo mokytis į Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto Teisės vientisųjų magistro studijų programą ir šias studijas baigė 2016 m. liepos mėnesį. Pažymi, kad tarp bakalauro ir įstojimo į teisės magistro studijas, pareiškėjai leidimų laikinai gyventi išdavimas nebuvo nutrauktas ir ji Lietuvos Respublikoje visą laiką gyveno teisėtai t. y., pabaigusi pirmąsias (bakalauro) studijas (2013 m.), pareiškėja įstojo į kitas, nepasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimo terminui. 2016 m. lapkričio mėnesį pareiškėja papildomai išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą. 2016m. liepos mėn., pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi iki 2016 m. gruodžio 31 d., t. y., 6 mėnesių laikotarpiui.2016 m. gruodžio 21 d. pareiškėja susituokė su Lietuvos Respublikos piliečiu.2016 m. gruodžio mėn. pareiškėja pateikė prašymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kitu pagrindu (pasikeitus pareiškėjos teisiniam statusui). Kadangi Pareiškėjos prašymo nagrinėjimas užtruko ir sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi nebuvo išnagrinėtas iki naujo laikino leidimo gyventi išdavimo, pareiškėjai buvo išduota nacionalinė viza (D), kuri galiojo nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 2 d., t. y. 30 kalendorinių dienų.2017m. vasario 3 d. pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi.2018 m. vasario 4 d. pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, kuris galioja iki 2020 m. vasario 3 d.
Taigi, pareiškėja nuo 2004 m. iki 2019 m. nuolatos teisėtai gyveno ir gyvena Lietuvos Respublikoje, iš Lietuvos Respublikos faktiškai išvykusi nebuvo. Per visus penkiolika Lietuvos Respublikoje pragyventų metų pareiškėja puikiai išmoko lietuvių kalbą, lankė ir baigė mokyklą, išlaikė visus laikytus brandos egzaminus (juos laikė lietuvių kalba), integravosi į visuomenę (visi artimi pareiškėjos giminaičiai, t. y., mama, sesuo ir jos šeima, patėvis, gyvena Lietuvoje, pareiškėja turi platų draugų ratą), įgijo net du aukštuosius universitetinius išsilavinimus (paskaitas klausė, egzaminus laikė ir baigiamuosius darbus gynėsi lietuvių kalba), jos ryšiai su Ukrainos Respublika yra nutrūkę - pareiškėja save laiko ir faktiškai yra Lietuvos Respublikos gyventoja. Ji savo profesinę ateitį sieja tik su Lietuvos Respublika – kartu su sutuoktiniu gyvena ir dirba Lietuvoje. Pareiškėja siekia gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ir ateityje sieks pilietybės. Dėl pareiškėjai nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, sąlygotų užsieniečių teisinę padėtį reglamentuojančių teisės aktų pokyčio laikotarpiu, kai pareiškėja gyveno ir mokėsi Lietuvoje, dalis jos teisėtai pragyvento Lietuvos Respublikoje laiko yra neįskaičiuojama į užsieniečio Lietuvos Respublikoje pragyventą laikotarpį. Pareiškėja mano, kad ji visiškai atitinka UTPĮ nustatytas sąlygas, norint gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjos teigimu, UTPĮ 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nėra nurodyta, kad leidimas gyventi per pragyventus 5 metus turėjo galioti nenutrūkstamai, t. y., šioje įstatymo nuostatoje nurodyta, kad užsienietis turi nenutrūkstamai pragyventi 5 metus, tačiau nenurodyta, kad per šį laikotarpį tarp jam išduotų leidimų laikinai gyventi negali būti nė vienos dienos pertrauka. Pareiškėjos įsitikinimu, ši įstatymo nuostata reiškia, kad norint gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis privalo teisėtu pagrindu joje išgyventi nepertraukiamai 5 metus bei kreipdamasis dėl leidimo nuolatos gyventi turėti išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi. Šias sąlygas pareiškėja visiškai atitinka ir išpildo, ko pasėkoje Migracijos departamentas nepagrįstai atsisakė tenkinti jos Prašymą.
Pareiškėja per visus penkiolika teisėtai Lietuvos Respublikoje pragyventų metų nebuvo išvykusi iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei 53 straipsnio 10 dalyje numatytam terminui (t. y., nebuvo išvykusi iš Lietuvos Respublikos ilgiau kaip 6 mėn. iš eilės ir per 5 metų laikotarpį nebuvo išvykusi iš Lietuvos Respublikos daugiau kaip 10 mėn.). Tai reiškia, kad A. V. visą šį laiką gyveno Lietuvos Respublikoje nepertraukiamai. Pareiškėja skunde nurodė, kad atsakovas ir vėl neįvykdė jos reikalavimų , pateiktų 2018-12-07 Prašyme, o būtent: dėl pirmojo pašymo išreikalauti jos asmens bylą, atsakovas nurodė, kad šis prašymas yra procedūrinio pobūdžio, užsienietės byla yra saugoma Migracijos departamente, rengiant šį atsakymą, byloje esanti informacija buvo įvertinta. Pareiškėja nurodė, kad atsakovui be teisinio pagrindo atsisakant pareiškėjos asmens bylą išreikalauti, yra sudaromos prielaidos abejoti pareiškėjos prašymo išnagrinėjimo visapusiškumu ir pagrįstumu. Pareiškėja prašė perskaičiuoti (apskaičiuoti) jos visą pragyventą laikotarpį Lietuvos Respublikoje, taip pat prašė, perskaičiavus jos pragyventą laikotarpį Lietuvos Respublikoje UTPĮ 40 str.1 d.6p. ir 46 str. nuostatų pagrindu, į pargyventą Lietuvos Respublikoje laikotarpį įskaičiuoti visą faktiškai pargyventą Lietuvos Respublikoje laiką. Nurodo, kad šie reikalavimai buvo išnagrinėti tik iš dalies, nes atsakovas vienašališkai nusprendė, kokie ataskaitiniu laikotarpiai jo vertinimu yra reikšmingi, o kokie ne, apsiimdamas nagrinėti tik per paskutiniuosius 5 metus pareiškėjos pragyventu laikotarpiu Lietuvoje išduotus leidimus laikinai gyventi, nors pareiškėja prašė apskaičiuoti visą jos pargyventą Lietuvoje laikotarpį nuo jos atvykimo į Lietuvos Respubliką 2004m, o ne nuo 2014m. Atsakovas neįvykdė teismo įpareigojimo ir neišnagrinėjo 2018-12-07 Prašymo 2 ir 3 reikalavimo. Pareiškėja taipogi nurodo, kad į pareiškėjos pargyventą laikotarpį (mokslo pagrindu) buvo įskaičiuojama tik pusė pragyvento laiko2013-01-01 įsiteisėjusios UTPĮ redakcijos taikymo kontekste ji laiko, kad atsakovas pažeidė lex retro non agit konstitucinį principą. Iki 2013-01-01 UTPĮ 53str.9d. įsigaliojimo momento pareiškėja buvo pargyvenusi Lietuvoje mokslo pagrindu 4 nedalintus metus ir 6 mėn., tačiau pasikeitus teisiniam reglamentavimui, pareiškėjai jos dar iki naujos įstatymo redakcijos įsigaliojimo dienos „sukaupti“ pragyventi metai nepagrįstai buvo perskaičiuoti juos sumažinant per pusę, t.y. iki 2m.3mėn., taip pažeidžiant pareiškėjos teisėtus lūkesčius. Tuo atveju, jeigu atsakovas būtų tinkamai taikęs UTPĮ nuostatas, bei teisingai apskaičiavęs pareiškėjos pragyventą laiką Lietuvoje, ji būtų atitikusi UTPĮ nustatytas sąlygas dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo dar 2015m. birželio mėn .Migracijos departamentas, Atsakymą grįsdamas išimtinai vien tik formaliu UTPĮ 53str.1d.8p. taikymu, pažeidė teisingumo ir protingumo teisės taikymo principus ir neatsižvelgė į visas su pareiškėjos gyvenimu Lietuvoje susijusias faktines aplinkybes. Atsakovas tik formaliai pritaikė įstatymo nuostatas , nesivadovavo protingumo , teisingumo ir sąžiningumo principais. Pareiškėja prašė pilnai patenkinti jos skundą, panaikinant ginčijamą Atsakymą ir įpareigojant atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas nesutinka su skundu, prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad 2018-12-07 pareiškėjos atstovė advokatė A.Veselovaitė Migracijos departamentui pateikė prašymą „Dėl viso laiko įskaičiavimo (perskaičiavimo) į užsieniečio visą laiką pragyventą laikotarpį“, kuriuo prašė: perskaičiuoti pareiškėjos visą nepertraukiamai teisėtu pagrindu pragyventą laikotarpį Lietuvos Respublikoje, perskaičiavus – į pragyventą Lietuvos Respublikoje laikotarpį įskaičiuoti visą faktiškai pragyventą Lietuvos Respublikoje laiką, pripažinti pareiškėjos teisę gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas nuolat gyventi), įpareigoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos grupę priimti pareiškėjos prašymą dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo. Migracijos departamentas 2019 m. sausio 9 d. raštu Nr. 10K-822 informavo pareiškėjos atstovę, kad, Migracijos departamento nuomone, pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 53 straipsnio 1 dalies 8 punktą prašymo dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje (toliau – leidimas nuolat gyventi) išdavimo pateikti negali, kadangi ji neatitinka minėtame punkte nustatytos sąlygos pragyventi Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėti leidimą laikinai gyventi, kadangi tarp pareiškėjai išduotų leidimų laikinai gyventi yra susidariusi pertrauka, todėl jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje negali būti vertinamas kaip nepertraukiamas. 2019-01-22 pareiškėja minėtą Migracijos departamento raštą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2019-07-16 patenkino pareiškėjos prašymą, panaikindamas 2019-01-09 Migracijos departamento raštą ir įpareigodamas išnagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo. Vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo įpareigojimą, Migracijos departamentas 2019-09-04 pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjos 2018-12-07 prašymą. 2019-09-04 raštu pareiškėja buvo informuota, kad pagal Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktą prašymo dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo ji pateikti negali, kadangi ji neatitinka minėtame punkte nustatytos sąlygos pragyventi Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėti leidimą laikinai gyventi, kadangi tarp pareiškėjai išduotų leidimų laikinai gyventi yra susidariusi pertrauka, todėl jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje negali būti vertinamas kaip nepertraukiamas. Pareiškėja taip pat buvo informuota, kad jos Lietuvos Respublikoje be pertraukos, t. y. nuo 2017-02-03, pragyventas laikotarpis yra 2 metai ir 6 mėnesiai, taigi, prašymą dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 pagrindu ir kitus reikiamus dokumentus ji galėtų pateikti po 2022-02-03. Ginčijamu raštu, vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo įpareigojimą, buvo atsakytą į kiekvieną 2018-12-07 pareiškėjos pateiktame rašte nurodytus prašymus.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su ginčijamu raštu ir skunde nurodo, kad Migracijos departamentas netinkamai taikė ir aiškino Įstatymo nuostatas, pažeidė VAĮ nustatytus principus. Pareiškėjos manymu, Migracijos departamentas neįsigilino į nagrinėjamos situacijos aplinkybes, todėl ginčijamas raštas yra formalus teisės aktų taikymo ir aiškinimo kratinys, nekoreliuojantis su ekstraordinariomis ir nestandartinėmis pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y., kad ji Lietuvos Respublikoje nepertraukiamai gyvena nuo 2004 m. ir savo ateitį sieja su Lietuvos Respublika. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad jos nepertraukiamai pragyventas laikotarpis Lietuvos Respublikoje ginčijamame rašte yra skaičiuojamas tik nuo 2017 m., o kuo remiantis imamas tik paskutinių penkerių metų ataskaitinis laikotarpis ginčijame rašte nepaaiškinama. Atsakovas nesutinka su šiais pareiškėjos argumentais. Pažymi, kad 2019-09-04 ginčijamu raštu Migracijos departamentas atsakė į kiekvieną pareiškėjos 2018-12-07 rašte nurodytą prašymą. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 15 dalį, leidimas nuolat gyventi – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą. Šį leidimą užsienietis gali gauti, jeigu atitinka vieną iš Įstatymo 53 straipsnyje išdėstytų leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindų ir Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytas sąlygas. Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui jeigu užsienietis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi. Ginčijame rašte Migracijos departamentas ne kartą paminėjo šią Įstatymo nuostatą, t. y., kad asmuo turi pragyventi Lietuvos Respublikoje pastaruosius 5 metus, todėl pareiškėjos skunde įvardinti argumentai, kad Migracijos departamentas nepaaiškino kuo remiantis imamas 5 metų laikotarpis yra nepagrįstas. Nepagrįstas ir pareiškėjos skundo teiginys, kad Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nėra nurodytas reikalavimas, kad leidimas gyventi per pragyventus 5 metus turėjo galioti nenutrūkstamai, t. y., nenurodyta, kad per šį laikotarpį tarp jam išduotų leidimų laikinai gyventi negali būti nei vienos dienos pertrauka. LVAT savo praktikoje ne kartą yra nurodęs, kad Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto juridinės struktūros analizė leidžia teigti, jog leidimas nuolat gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas esant dviem sąlygoms – jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi. Be to, 2018 m. gegužės 16 d. nutartyje adm. byloje Nr. A-3933-624/2018 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad „pareiškėjas, kreipdamasis dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, neatitiko Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytos sąlygos pragyventi Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir visu šiuo laikotarpiu turėti leidimą laikinai gyventi, todėl ginčijamu sprendimu jam turėjo būti atsisakyta išduoti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu (užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu)“. Nurodo, kad pareiškėjos teiginiai, kad Migracijos departamentas vadovaujasi Įstatymo nuostatomis, kurių nėra, ir ginčijamą raštą grindžia šališkomis išvadomis nepagrįsti. Nesuprantamas ir pareiškėjos prašymas išreikalauti iš Migracijos departamento taisykles ir aprašus, kurių pagrindu yra skaičiuojamas pragyventas terminas Lietuvos Respublikoje, kadangi visi teisės aktai, kuriais Migracijos departamentas vadovaujasi įgyvendindamas teisės aktais jam priskirtas funkcijas, yra paskelbti Teisės aktų registre. Ginčijame rašte yra aiškiai įvardinti visi teisės aktai, kurių pagrindu yra atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą.
Migracijos departamento turimais duomenimis, tarp pareiškėjai nuo 2014 m. išduotų leidimų laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra 32 dienų pertrauka, t. y. tuo metu pareiškėja neturėjo galiojančio leidimo laikinai gyventi. Vadovaujantis aukščiau įvardintomis Įstatymo nuostatomis bei suformuota teismų praktika, pareiškėja neatitinka Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindo (pragyventi Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėti leidimą laikinai gyventi). Dėl pareiškėjos skundo teiginių, kad Migracijos departamentas nepagrįstai neišsireikalavo jos bylos, todėl jos prašymo nagrinėjimas nebuvo visapusiškas, išsamus ir pagrįstas, pažymi, kad pareiškėjos asmens byla yra saugoma Migracijos departamente ir, rengiant pareiškėjai atsakymą, bylos medžiaga buvo įvertinta. Migracijos departamentas negali išsireikalauti pareiškėjos asmens bylų, nes jos ir taip yra Migracijos departamente, todėl toks pareiškėjos procedūrinis prašymas negali būti įvykdytas.
Nesutinka ir su pareiškėjos skundo argumentais, kad Migracijos departamentas neįvykdė pirmosios instancijos teismo įpareigojimo ir neišnagrinėjo 2018-12-07 prašymo antro ir trečio reikalavimo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo Migracijos departamentą atsakyti į kiekvieną 2018-12-07 pareiškėjos prašymo reikalavimą, o ne juos patenkinti. Todėl pareiškėjos argumentai, kad neva Migracijos departamentas pažeidė įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata principą yra nepagrįstas. Pareiškėja prašė įskaičiuoti pilną laiką į jos pragyventą Lietuvos Respublikoje laikotarpį, turint leidimą laikinai gyventi, išduotą vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio nuostatomis. Ginčijamu raštu pareiškėja buvo informuota, kad nuo 2014-07-01 iki 2015-06-29 turėti leidimai laikinai gyventi buvo išduoti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, Lietuvos Respublikos aukštojoje mokykloje ji įgijo aukštojo mokslo kvalifikaciją (baigė pirmosios ir antrosios pakopos studijas, jai suteiktas bakalauro ir magistro kvalifikacinis laipsnis), todėl, vadovaujantis Įstatymo 53 straipsnio 9 dalimi, nesant pertraukos tarp leidimų laikinai gyventi, į A. V. nuo 2014-07-01 pragyventą Lietuvos Respublikoje laikotarpį galėtų būti įskaičiuojamas pilnas laikas, pragyventas Lietuvos Respublikoje turint leidimą laikinai gyventi, išduotą vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio nuostatomis. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tarp pareiškėjos leidimų laikinai gyventi (leidimo laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) ir leidimo laikinai gyventi (duomenys neskelbtini)) yra susidariusi 32 dienų pertrauka, nėra pagrindo tenkinti jos prašymo į pragyventą laikotarpį įskaičiuoti visą pragyventą Lietuvos Respublikoje laikotarpį. Nurodo, kad ši Įstatymo nuostata yra imperatyvi ir Įstatyme nėra numatyta jokių sąlygų dėl jos netaikymo. Migracijos departamentas įvykdė teismo įpareigojimą ir atsakė pareiškėjai, kodėl jos prašymas negali būti tenkinamas, o pareiškėjos skundo argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr.1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonę fiktyvūs, tvarkos aprašo 7(3)p. prašymas pakeisti leidimą bendra tvarka pateikiamas likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams , o prašymas pakeisti leidimą skubos tvarka – likus ne mažiau kaip 1 mėnesiui iki leidimo laikinai gyventi galiojimo laiko pabaigos, bet ne anksčiau kaip prie 4 mėnesius. Pareiškėja gi prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė 2016-12-21, t.y. likus 10 dienų iki turėto leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos. Dėl pareiškėjos skundo argumentų, kad Migracijos departamentas neva pažeidė lex retro non agit principą pažymėjo, kad Migracijos departamentas apskaičiuoja asmenų pragyventą laiką Lietuvos Respublikoje ir priima sprendimus dėl leidimo laikinai gyventi ar leidimo nuolat gyventi išdavimo / pakeitimo tik pagal asmenų pateiktus prašymus. Iki 2018-12-07 Migracijos departamento turimais duomenimis, pareiškėja dėl leidimo nuolat gyventi į Migracijos departamentą nesikreipė, todėl neturėjo pareigos apskaičiuoti ar kitaip vertinti jos pragyventą laiką Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjos teiginiai, kad Migracijos departamentas jau ne vienerius metus pažeidinėja p Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – LLG Aprašas) 7³ punktą, prašymas pakeisti leidimą bendra tvarka pateikiamas likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams, o prašymas pakeisti leidimą skubos tvarka – likus ne mažiau kaip 1 mėnesiui iki leidimo laikinai gyventi galiojimo laiko pabaigos, bet ne anksčiau kaip prieš 4 mėnesius. Migracijos departamento turimais duomenimis, pareiškėja Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Jonavos grupei prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė 2016-12-21, t. y. likus 10 dienų iki pareiškėjos turėto leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos. Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad užsieniečio prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos, o jeigu prašymas nagrinėjamas skubos tvarka, tai vadovaujantis Įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalimi, terminas trumpinamas per pusę – tai ne vėliau kaip per 2 mėnesius. Pažymėtina, kad pareiškėja pateikė ne prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, o prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi (kadangi keitė leidimo gyventi išdavimo pagrindą), kurio nagrinėjimo terminas skubos tvarka – 2 mėnesiai. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi 2017-01-27 (t. y. nors pagal teisės aktus prašymo nagrinėjimo skubos tvarka terminas – 60 dienų, prašymas buvo išnagrinėtas per 38 dienas). Sprendimas išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjai priimtas nepažeidžiant Įstatyme numatytų prašymo išduoti leidimą gyventi nagrinėjimo terminų. Tarp pareiškėjai išduotų leidimų laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – 32 dienų pertrauka, tuo metu (nuo 2017-01-01 iki 2017-02-03) ji neturėjo galiojančio leidimo laikinai gyventi, todėl jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje negali būti vertinamas kaip nepertraukiamas. Tai reiškia, kad ji neatitinka Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindo. Pareiškėja nesiėmė savalaikių veiksmų siekiant užtikrinti, kad jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje būtų nepertraukiamas ir laiku nepateikė prašymo dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo. Migracijos departamento vertinimu, tokios aplinkybės, sąlygotos pareiškėjos neveikimo, negali būti laikomos priežastimi netaikyti užsieniečių teisinę padėtį reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, kurios yra imperatyvios, Migracijos departamentui nėra pagrindo jų netaikyti.Nepagrįsti ir pareiškėjos teiginiai, kad ji per visus penkiolika teisėtai pragyventų metų Lietuvos Respublikoje metų nebuvo išvykusi iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei Įstatymo 53 straipsnio 10 dalyje numatytam terminui, todėl ji visą laiką gyveno Lietuvos Respublikoje nepertraukiamai. Pažymėtina, kad išduodant leidimą nuolat gyventi pagal Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktą, vertinami užsieniečio Lietuvos Respublikoje nepertraukiamai pragyventi pastarieji 5 metai iki prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi pateikimo datos, o ne suminis užsieniečio Lietuvos Respublikoje pragyventas laikotarpis.
Pažymi, kad ginčijamą raštą Migracijos departamentas priėmė, išnagrinėjęs pareiškėjos pateiktus dokumentus ir įvertinęs visą surinktą medžiagą bei informaciją. Be to, ginčijame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, bet priešingai, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, kurių turinys atskleistas pareiškėjui, todėl, Migracijos departamento nuomone, ginčijamas raštas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas bei nepažeidė gero administravimo principo reikalavimo.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimui gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 (toliau – Aprašas), 29 punktu, prašymas išduoti leidimą nuolat gyventi nepriimamas, raštu nurodžius grąžinimo priežastį bei žodžiu suteikus reikiamą informaciją, jeigu prašymas išduoti leidimą ir (ar) prie prašymo pridedami dokumentai pateikiami nesilaikant Aprašo reikalavimų. Aprašo 5.4 papunktyje nustatyta, kad užsienietis, siekiantis gauti leidimą nuolat gyventi prie prašymo išduoti leidimą privalo pridėti dokumentus, patvirtinančius Įstatyme nustatytą leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindą, kuriuo užsienietis siekia gauti leidimą nuolat gyventi. Aprašo 16.5 papunktyje yra nurodyti Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindą patvirtinantys dokumentai, kuriuos prašymą išduoti leidimą pateikiantis užsienietis privalo pateikti ir kurie patvirtina Lietuvos Respublikoje jo pragyventą reikiamą laikotarpį. Vadovaujantis prašyme nurodyta informacija bei Migracijos departamento turimais duomenimis, pareiškėja negalėtų pateikti Aprašo 5.4 papunktyje bei 16.5 papunktyje nurodytų dokumentų, patvirtinančių Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindą, kadangi dėl susidariusios pertraukos tarp jos turėtų leidimų laikinai gyventi, ji negali būti laikoma pragyvenusia Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo ir priimti jos prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi. Pareiškėja pateikė laisvos formos prašymą priimti prašymą, kad būtų priimtas jos prašymas dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo, todėl Migracijos departamentas, atlikęs įvertinimą, pareiškėjai atsakė laisvos formos raštu pagal pareiškėjos atstovės pateiktą ir Migracijos departamento turimą informaciją, nepažeidžiant LNG Apraše nustatytų procedūrinių taisyklių. Atsakovo nuomone, Migracijos departamentas, išsamiai išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, tinkamai ir pagrįstai išaiškino Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatą, o pareiškėja skunde nepateikė jokių paaiškinimų ar įrodymų, galinčių paneigti ginčijamo rašto išvadas.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė palaikė skundą, prašydamos jį pilnai patenkinti, atsakovo atstovė prašė pareiškėjos skundą atmesti, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Migracijos departamento 2019 m. rugsėjo 4 d. atsakymo Nr. 10K-37651 „Dėl galimybės pateikti prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje Ukrainos pilietei A. V.“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja A. V. kreipėsi su 2018 m. gruodžio 7 d. prašymu į Migracijos departamentą, kuriuo prašė: 1) išreikalauti pareiškėjos bylą iš Migracijos departamento Kauno apskrities VPK Jonavos grupės; 2) perskaičiuoti (apskaičiuoti) A. V. (A. V.) visą nepertraukiamai teisėtu pagrindu pragyventą laikotarpį Lietuvos Respublikoje; 3) perskaičiavus A. V. (A. V.) nepertraukiamai teisėtai (turint leidimą laikinai gyventi) pragyventą laikotarpį Lietuvos Respublikoje UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio pagrindu, į pragyventą Lietuvos Respublikoje laikotarpį įskaičiuoti visą faktiškai pragyventą Lietuvos Respublikoje laiką; 4) pripažinti pareiškėjos teisę gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; 5) pripažinti A. V. (A. V.) teisę kreiptis į Migracijos departamento Kauno apskrities VPK Jonavos grupę teisei gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje įgyvendinti / realizuoti; 6) įpareigoti Migracijos departamento Kauno apskrities VPK Jonavos grupę priimti iš pareiškėjos prašymą bei jį lydinčius dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė su juo susijusius dokumentus: leidimą laikinai gyventi, brandos atestatą, aukštojo mokslo kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, pažymėjimą apie Konstitucijos pagrindų egzamino išlaikymą , santuokos liudijimą, paso kopiją, išrašą iš Sodros ir individualios veiklos vykdymą patvirtinančią pažymą . Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos Prašymą ir su juo pateiktus dokumentus, 2019 m. sausio 9 d. atsakymu Nr. 10K-822 informavo pareiškėjos atstovę, kad atsakovo nuomone, pareiškėja pagal UTPĮ 53 straipsnio 1 dalies 8 punktą prašymo dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo pateikti negali, kadangi pareiškėja neatitinka minėtame punkte nustatytos sąlygos pragyventi Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėti leidimą laikinai gyventi. Atsakovo turimais duomenimis, tarp pareiškėjai 2016 m. ir 2017 m. išduotų leidimų laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra 32 dienų pertrauka, t. y. nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 2 d. pareiškėja neturėjo galiojančio leidimo laikinai gyventi, todėl jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje negali būti vertinamas kaip nepertraukiamas.
Nesutikdama su šiuo Atsakymu, pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris , išnagrinėjęs administracinę bylą Nr.eI-2058-643/2019 patenkino pareiškėjos skundą ir 2019-07-16 sprendimu panaikino atsakovo 2019-01-19 atsakymą ir įpareigojo atsakovą pareiškėjos 2018-12-07 prašymą išnagrinėti iš naujo. Migracijos departamentas, pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjos 2018-12-07 prašymą, priėmė 2019-09-04 Atsakymą Nr.10K-37651 , kuriuo nutarė netenkinti pareiškėjos prašymo. Nagrinėjamu atveju akcentuotina, jog visų pirma spręstinas skundžiamo Atsakymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pareiškėjos reikalavimo panaikinti skundžiamą Atsakymą pagrįstumą, būtina įvertinti ir skundžiamo Atsakymo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas Atsakymas turėtų būti panaikintas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018). LVAT savo jurisprudencijoje, formuodamas VAĮ taikymo praktiką, ne kartą yra akcentavęs, jog visoms viešojo administravimo institucijoms yra keliami, be kita ko, VAĮ nustatyti reikalavimai, inter alia (be kita ko), šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat, kaip minėta, šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Be to, šios institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų.
VAĮ nustato kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą ir skundą. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (VAĮ 2 straipsnio 14 dalis). Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 15 dalis). Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (VAĮ 14 straipsnio 1 dalis). Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3K-99 patvirtintų Asmenų aptarnavimo ir prašymų (skundų) nagrinėjimo Migracijos departamente taisyklių (toliau – ir Migracijos departamento taisyklės) 7.3 papunktyje nustatyta, kad atsakingi už asmenų aptarnavimą ir prašymų (skundų) nagrinėjimą darbuotojai, įgyvendinantys vieno langelio principą, informuoja asmenį, į kokią instituciją jis turi kreiptis, jeigu teikiamo prašymo (skundo) klausimai nepriskirtini Migracijos departamento kompetencijai. Konsultuoja ir informuoja prašymą (skundą) pateikusį asmenį ar jo atstovą pagal Migracijos departamento kompetenciją (7.4 papunktis). Migracijos departamento taisyklių 29 punkte nustatyta, kad asmens prašymas (skundas) turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo gavimo Migracijos departamente dienos, išskyrus atvejus, kai nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitais atvejais, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užtrukti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo Migracijos departamente dienos, Migracijos departamento direktorius ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų. Migracijos departamento taisyklių 35 punkte kaip ir anksčiau minėtų Taisyklių 35 punkte nurodyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 388 patvirtintų Migracijos departamento nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 12.45 papunktyje nustatyta, kad Migracijos departamentas pagal kompetenciją nagrinėja asmenų prašymus, pranešimus ir skundus, priima sprendimus dėl juose keliamų klausimų.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja Lietuvoje baigė vidurinę „Santarvės“ mokyklą, Vytauto Didžiojo universitete įgijo politikos mokslų bakalauro ir teisės magistro laipsnius, išlaikė Konstitucijos pagrindų egzaminą, (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu K. Š., dirba Lietuvoje UAB „Subtus“ bei vykdo individualią veiklą, susijusią su teisinių dokumentų rengimu ir konsultacijų teikimu.
Byloje esantys pareiškėjos asmens duomenys taip pat patvirtina, kad jai buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šiais laikotarpiais: 2006 m. liepos 3 d. – 2006 m. rugsėjo 11 d.; 2006 m. rugsėjo 11 d. – 2006 m. rugsėjo 13 d.; 2006 m. rugsėjo 14 d. – 2007 m. birželio 15 d.; 2007 m. gegužės 24 d. – 2008 m. gegužės 24 d.; 2008 m. gegužės 20 d. – 2008 m. liepos 15 d.; 2009 m. sausio 13 d. – 2009 m. rugpjūčio 31 d.; 2009 m. rugsėjo 1 d. – 2010 m. birželio 30 d.; 2010 m. liepos 1 d. – 2011 m. birželio 30 d.; 2011 m. birželio 28 d. – 2012 m. birželio 30 d.; 2012 m. liepos 1 d. – 2013 m. birželio 30 d.; 2013 m. liepos 1 d. – 2014 m. birželio 30 d.; 2014 m. liepos 1 d. – 2015 m. birželio 29 d.; 2015 m. birželio 30 d. – 2016 m. gegužės 23 d.; 2016 m. gegužės 24 d. – 2016 m. birželio 30 d.; 2016 m. liepos 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d.; 2017 m. vasario 3 d. – 2018 m. vasario 3 d.; 2018 m. vasario 4 d. – 2020 m. vasario 3 d. Pareiškėja į atsakovą kreipėsi ne dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, o dėl minėtų jos Prašyme keliamų klausimų / prašymų, kuriais pareiškėja prašė: suteikti informaciją apie visą jos nepertraukiamai teisėtu pagrindu pragyventą laikotarpį Lietuvos Respublikoje; pripažinti jos teisę kreiptis į Migracijos Departamento Kauno AVPK Jonavos grupę teisei gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje įgyvendinti; įpareigoti šią grupę priimti pareiškėjos prašymą dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo bei pripažinti pareiškėjos teisę gauti leidimą nuolat gyventi. Pareiškėja Prašyme Migracijos departamento prašė išreikalauti iš Migracijos departamento Kauno AVPK Jonavos grupės pareiškėjos bylą. Dėl šio pareiškėjos prašymo atsakovas savo Atsakyme nurodė, kad šis prašymas yra procedūrinio pobūdžio, užsienietės byla saugoma Migracijos departamente, rengiant šį atsakymą buvo įvertinta pareiškėjos byloje esanti informacija. Su minėta pareiškėjos byla ji susipažino tik teismui ją išreikalavus ir prijungus prie nagrinėjamos administracinės bylos. Antras pareiškėjos Prašyme nurodytas prašymas buvo perskaičiuoti (apskaičiuoti) A. V. visą nepertraukiamai teisėtu pagrindu pragyventą laikotarpį Lietuvos Respublikoje. Atsakovas Atsakyme nurodė, kad nors prašyme pareiškėja mini, kad su leidimu laikinai gyventi Lietuvoje ji gyvena nuo 2004m., atsakovas atkreipia dėmesį į tai, jog išduodant leidimą nuolat gyventi pagal Įstatymo 53str.1d.8p. vertinami užsieniečio Lietuvos Respublikoje nepertraukiamai pragyventi pastarieji 5 metai iki prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi pateikimo dienos, o ne suminis užsieniečio Lietuvos Respublikoje pragyventas laikotarpis. Įstatymo 53 str.1d.8p. įtvirtinta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas esant 2 sąlygoms – jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi . Leidimą nuolat gyventi išduodant šiuo pagrindu, užsieniečio pragyventas laikotarpis apskaičiuojamas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka (Įstatymo 53str.3d.). Atsakyme Migracijos departamentas nurodė, kad jo duomenimis pareiškėjai per paskutinius 5 metus buvo išduoti šie leidimai laikinai gyventi:.(duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad atsižvelgus į pertrauką tarp leidimų laikinai gyventi, pareiškėjos Lietuvos Respublikoje be pertraukos, t.y. nuo 2017-02-03, pragyventas laikotarpis yra 2m. ir 6 mėn., todėl nurodė, kad prašymą dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo Įstatymo 53 str.1d. 8p. pagrindu ji galėtų pateikti po 2022-02-03. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjai Atsakyme nurodyta, kad dėl pilno laiko įskaičiavimo į pareiškėjos pragyventą LR laikotarpį, turint leidimą laikinai gyventi, išduotą vadovaujantis šio Įstatymo 40str.1d.6p. ir 46 str. nuostatomis, atsakovas informuoja, jog pareiškėjai nuo 2014-07-01 iki 2015-06-29 turėti leidimai laikinai gyventi buvo išduoti Įstatymo 40str.1d.6p. ir 46str.1d.1p. nuostatomis, Lietuvos Respublikos aukštojoje mokykloje pareiškėja įgijo aukštojo mokslo kvalifikaciją (baigė pirmosios ir antrosios pakopos studijas, jai suteiktas bakalauro ir magistro kvalifikacinis laipsnis). Todėl nesant pertraukos tarp leidimų laikinai gyventi (Įstatymo 53str.9d.) , į jos nuo 2014-07-01 pragyventą Lietuvoje laikotarpį galėtų būti įskaičiuotas pilnas laikas, pragyventas Lietuvoje turint leidimą laikinai gyventi, išduotą Įstatymo 40str.1d.6p. ir 46 str. pagrindu. Atsakovas nurodo, kad , kadangi tarp pareiškėjos leidimų laikinai gyventi ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) yra susidariusi 32 dienų pertrauka, atsakovas netenkina pareiškėjos prašymo į pragyventą laikotarpį įskaičiuoti visą pragyventą Lietuvos Respublikoje laikotarpį. Pareiškėja atsakovo taip pat prašė pripažinti A. V. (A. V.) teisę gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; pripažinti pareiškėjos teisę kreiptis į Migracijos departamento Kauno apskrities VPK Jonavos grupę teisei gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje įgyvendinti / realizuoti; įpareigoti Migracijos departamento Kauno apskrities VPK Jonavos grupę priimti iš pareiškėjos prašymą bei jį lydinčius dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Atsakovas savo Atsakyme nurodė, kad esant tarp pareiškėjai nuo 2014m. išduotų leidimų laikinai gyventi LT 7392322 ir LT 7403886 yra 32d. pertrauka, t.y. pareiškėja tuo metu neturėjo galiojančio leidimo laikinai gyventi. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 53str.1d.8p. nustatyto leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindo (pragyventi Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėti leidimą laikinai gyventi). Atsakovas nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymų, atsižvelgiant į tarp pareiškėjai išduotų leidimų laikinai gyventi susidariusią pertrauką, jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje per pastaruosius 5m. negali būti vertinamas kaip nepertraukiamas. Vadovaujantis LR ilgalaikio gyventojo leidimui gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR vidaus reikalų ministro 2005-12-21 įsakymu Nr.1V-445 29p., prašymas išduoti leidimą nuolat gyventi nepriimamas, raštu nurodžius grąžinimo priežastį bei žodžiu suteikus reikiamą informaciją, jeigu prašymas išduoti leidimą ir (ar) prie prašymo pridedami dokumentai pateikiami nesilaikant Aprašo reikalavimų. Vadovaujantis prašyme nurodyta informacija ir atsakovo turimais duomenimis, pareiškėja negalėtų pateikti Aprašo 5.4 p. ir 16.5 p. nurodytų dokumentų, patvirtinančių Įstatymo 53 str.1d.8p. nustatytą leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindą, nes dėl susidariusios pertraukos tarp jos turėtų leidimų laikinai gyventi, ji negali būti laikoma pragyvenusia Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus. Pareiškėja Kauno AVPK Migracijos skyriaus Jonavos grupei prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė 2016-12-21 , t.y. likus 10d. iki jos turėto leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos. 2017-01-27 Migracijos departamentas priėmė sprendimą pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi. Įstatymo 33str.1d.1p. numatyta, kad užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo jo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos. Sprendimas išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjai priimtas nepažeidžiant Įstatyme numatytų terminų. 2016-12-21 pareiškėja sudarė santuoką su LR piliečiu ir 2016-12-21 pateikė prašymą išduoti jai leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu, jos turėtas leidimas laikinai gyventi galiojo iki 2016-12-31, o naujas leidimas laikinai gyventi buvo išduotas 2017-02-03. Nesutiktina su atsakovo pozicija, jog pati pareiškėja nesiėmė savalaikių veiksmų siekiant užtikrinti, kad jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje būtų nepertraukiamas ir laiku nepateikė prašymo dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, ji prašymą leidimui laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu padavė tik sudariusi santuoką su LR piliečiu – 2016-12-21, o jos turėtas leidimas laikinai gyventi dar galiojo iki 2016-12-31. Pareiškėja išvykusi iš Lietuvos Respublikos nebuvo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja prašė atsakovo perskaičiuoti (apskaičiuoti) jai visą pargyventą laikotarpį Lietuvos Respublikoje bei perskaičiavus pareiškėjai pragyventą laikotarpį Lietuvos Respublikoje UTPĮ 40str.1d.6p. ir 46 str. nuostatų pagrindu į pragyventą Lietuvos Respublikoje laikotarpį įskaičiuoti visą faktiškai pragyventą Lietuvos Respublikoje laiką. Atsakyme gi atsakovas nagrinėjo tik per 5 pastaruosius metus pareiškėjos pragyventu laikotarpiu Lietuvos Respublikoje išduotus leidimus laikinai gyventi, pareiškėjos prašyme nurodytas laikotarpis nuo 2004m., kuomet ji atvyko š Lietuvos Respubliką, o ne nuo 2014m, kaip nurodyta Atsakyme. Atsakovas Atsakyme nenurodė kiek iš viso nepertraukiamai pareiškėja gyveno Lietuvos Respublikoje, nors šias aplinkybės jau buvo konstatuotos Vilniaus apygardos teismas 2019-07-16 sprendime administracinėje byloje Nr.eI-2058-643/2019. Dėl teisės gauti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53str.1d.8p. pagrindu atsakovas nurodė, jog pareiškėja prašymą ir kitus reikiamus dokumentus galėtų pateikti po 2022-02-03, kadangi skaičiavo, kad be pertraukos jos Lietuvos Respublikoje pragyventas laikotarpis , atsižvelgus į pertrauką tarp leidimų laikinai gyventi. Dėl teisės pareiškėjai MD Kauno skyriaus Jonavos nuotolinei darbo vietai pateikti prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi pripažinimo ir įpareigojimo priimti pareiškėjos prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi bei papildomus dokumentus atsakovas nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti šių prašymų. Vertinant atsakovo Atsakymo turinį, darytina išvada, kad atsakovas neatliko tų veiksmų, nesuteikė visos informacijos, kurios pareiškėja tikėjosi gauti iš atsakovo, nepilnai atsakė į jos pateiktus/keliamus klausimus. Iš skundžiamo Atsakymo turinio matyti, kad ne į visus pareiškėjos prašymus atsakovas atsakė ir suteikė visą būtiną informaciją. Teismo nuomone, atsakovas ginčijamą Atsakymą priėmė, nepilnai ir neišsamiai išnagrinėjęs pareiškėjos pateiktus dokumentus, nevisapusiškai įvertinęs visą surinktą medžiagą ir informaciją. Teismo nuomone, ginčijamas Atsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio1 d. nuostatų, nes valstybės institucijos sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimtas. Atsakovas turėjo atsakyti į pareiškėjos prašymą pagal VAĮ 8str.1d. nustatytus reikalavimus, atlikdamas išsamų prašymo ir su juo pateiktų dokumentų vertinimą.
Atsižvelgdamas į sprendime nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, jog skundžiamas Migracijos departamento 2019 m. rugsėjo 4 d. atsakymas Nr. 10K-37651 „Dėl galimybės pateikti prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje Ukrainos pilietei A. V.“ neatitinka VAĮ 8str.1d. reikalavimų, todėl yra naikintinas , atsakovą įpareigojant iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018-12-07 Prašymą. Patenkinus skundą, iš atsakovo pareiškėjos naudai priteistina 23 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už skundą. (ABTĮ 40str.1d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
Nusprendžia:
Pareiškėjos A. V. (A. V.) skundą patenkinti visiškai.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019m.rugsėjo 4d. atsakymą Nr.10K-37651 „Dėl galimybės pateikti prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje Ukrainos pilietei A. V.“. Įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą prie LR VRM iš naujo išnagrinėti pareiškėjos A. V. (A. V.) 2018m. gruodžio 7d. prašymą „Dėl viso laiko įskaičiavimo (perskaičiavimo) į užsieniečio Lietuvos Respublikoje pragyventą laikotarpį“.
Priteisti iš Migracijos departamento prie LR VRM 23 Eur žyminio mokesčio A. V. (A. V.).
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.