Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Dainiaus Rinkevičiaus, Eglės Surgailienės (pirmininkės ir pranešėjos) bei Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir UAB „Gatvių statyba“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Gatvių statyba“ 1206,17 Eur turtinės žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už pritesą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 13 d. Vilniuje, Nemenčinės pl., automobiliui MERCEDES-BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavus į duobę buvo apgadintas amortizatorius ir pakaba. Remiantis Vilniaus apskr. VPK 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimu, automobilio vairuotoja kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Dėl automobilio sugadinimo AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 4971,48 Lt (1439,84 Eur) dydžio draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiga atlyginti žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų yra nustatyta ne tik šių objektų savininkui, bet ir valdytojui. Vilniaus miesto savivaldybė Šiaurinės Vilniaus miesto dalies gatvių, įskaitant ir Nemenčinės pl., ir kiemų dangos remonto bei priežiūros funkciją yra perdavusi atsakovui UAB „Gatvių statyba“. Tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Gatvių statyba“ 2011 m. gegužės 27 d. buvo pasirašyta darbų atlikimo sutartis, kuria rangovas UAB „Gatvių statyba“ įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas privalo šalinti defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, bei nedelsiant apie šias aplinkybes informuoti užsakovą – Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Vilniaus miesto savivaldybė 2011 m. gegužės 27 d. sutartimi pirko ne tik gatvių remonto, bet ir gatvių priežiūros darbus. UAB „Gatvių statyba“ įsipareigojo ne tik atlikti atskirus pavienius darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos užsakymus, bet ir vykdyti nuolatinę priežiūrą pagal sutarties bei imperatyvias teisės aktų nuostatas. Atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus miesto savivaldybė yra perdavusi Šiaurinės Vilniaus miesto dalies gatvių (įskaitant ir Nemenčinės pl.) ir kiemų dangos remonto ir priežiūros vykdymo funkciją UAB „Gatvių statyba“, laikytina, jog šiuo atveju tik UAB „Gatvių statyba“ turėtų būti laikoma atsakinga už Vilniaus Šiaurinėje miesto dalyje esančio Nemenčinės pl. remonto ir priežiūros netinkamą vykdymą bei dėl to kilusią žalą, jeigu tokie neteisėti veiksmai bei dėl jų kilusi žala būtų įrodyta, tuo tarpu gatvės savininko Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu atsakomybė tokiu atveju iš viso nėra taikoma. Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama jai, kaip Vilniaus miesto gatvių savininkui, tenkančią pareigą užtikrinti tinkamą gatvių būklę bei priežiūrą, 2011 m. gegužės 27 d. sudarė darbų atlikimo sutartį su UAB „Gatvių statyba“, kuriai pavedė atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, kad tokiu būdu Vilniaus miesto savivaldybė miesto gatvių valdymą perdavė šios srities profesionalams, ir kad patikėdama gatvių priežiūrą ir remontą tretiesiems asmenims ji vadovavosi teisės aktų nuostatomis, laikytina, jog byloje nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), kurie galėjo lemti žalos atsiradimą apdraustajam automobiliui įvažiavus į Nemenčinės pl. buvusią duobę. Atsižvelgiant į tai, kad byloje neįrodyta, jog Vilniaus miesto savivaldybė savo netinkamu veikimu ar neveikimu būtų pažeidusi jai numatytą pareigą užtikrinti tinkamą gatvių būklę bei priežiūrą, t. y. nagrinėjamu atveju negalima nustatyti vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, ieškovas nepagrįstai kelia jai subrogacinį reikalavimą atlyginti žalą. Šioje byloje tiek automobilio Mercedes Benz vairuotojos veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai ir neatsargiai vairuojant automobilį, kuris laikytinas padidinto pavojaus šaltiniu. Iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad eismo įvykis Nemenčinės pl. įvyko rugpjūčio mėn. 13 val., t. y. šviesiu paros metu, esant sausai kelio dangai. Šiuo atveju patirta žala galimai atsirado ir dėl vairuotojos neatsargių veiksmų. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad vairuotoja veikė tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek buvo būtina įvertinant eismo įvykio metu buvusias sąlygas, kad negalėjo pristabdyti, sustoti ar kitaip išvengti važiuojamojoje kelio dalyje buvusios duobės, todėl darytina išvada, kad automobilio vairuotojos veiksmai (neveikimas), neatsargumas ir neatidumas taip pat galėjo lemti žalos atsiradimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 1206,17 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 27 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendė, kad 2011 m. gegužės 27 d. sutartimi Vilniaus miesto savivaldybė neperdavė UAB „Gatvių statybą“ gatvės savarankiškai valdyti. Vien tik Sutarties 16.5 punkto nuostata, kad – „UAB „Gatvių statyba“ laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. <...>“, nepagrindžia gatvės perdavimą savarankiškai valdyti. Priešingai, tolimesnės šio punkto nuostatos ir sutarties 1.1., 15.1 punktai patvirtina, kad atsakovas UAB „Gatvių statyba“ techninės priežiūros pobūdžio darbus atliko pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus. O tai tik paneigia UAB „Gatvių statyba“ savarankišką minėtos gatvės valdymą ir patvirtina, kad atsakovas UAB „Gatvių statyba“ privalėjo veikti pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus ir laikydamasis nustatytų taisyklių, t. y. neveikė savarankiškai kaip prižiūrimo turto valdytojas, savo nuožiūra. Tai patvirtina ir šio sutarties 16.5 p., kad tuo atveju, jei teismas iš sutarties „Užsakovo“ priteistų nuostolius, pastarasis turi teisę savo nuožiūra mažinti mokėjimus sutarties „rangovui“ arba reikalauti iš kompensacijos. Teismas sprendė, kad statinio valdymas sutarties „rangovui“ neperėjo, todėl UAB „Gatvių statyba“ nėra Nemenčinės pl. valdytoja ir dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė Vilniaus miesto savivaldybė, kuri nėra solidarusis UAB „Gatvių statyba“ atsakovas. Teismas nustatė, kad eismo įvykis įvyko šviesiuoju paros metu, eismui pavojingas kelio ruožas nebuvo pažymėtas įspėjamaisiais ženklais, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena vairuotojos atžvilgiu buvo nutraukta, nenustačius jos kaltės dėl eismo įvykio, Kelių eismo taisyklių pažeidimo nekonstatuota, todėl sprendė, kad šios aplinkybės paneigia atsakovo nepagrįstus jokiais įrodymais teiginius apie automobilio vairuotojos kaltę ar didelį neatsargumą dėl šio eismo įvykio ir patvirtina, kad kelio savininkas neužtikrino tinkamos kelio priežiūros, savalaikio eismo dalyvių informavimą apie pavojų kelyje, dėl ko įvyko šis eismo įvykis ir buvo padaryta žala, kurią pagal draudimo sutartį atlygino ieškovas. Vilniaus miesto savivaldybei, kaip kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, savininkei, civilinė atsakomybė kyla pagal CK 6.266 straipsnį, kadangi atsakovas netinkamai prižiūrėjo kelią, kuriame įvyko eismo įvykis, yra priežastinis ryšys tarp padarytos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Priešingai nei skundžiamu sprendimu nustatė teismas, Vilniaus miesto savivaldybė 2011 m. gegužės 27 d. darbų atlikimo sutartimi UAB „Gatvių statyba“ perdavė ne tik statinių techninę priežiūrą, bet ir šių objektų valdymą. UAB „Gatvių statyba“ darbų atlikimo sutartimi įsipareigojo pagal užsakovo užsakymus atlikti Vilniaus Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus (1. p.). Sudarydama 2011 m. gegužės 27 d. darbų atlikimo sutartį Vilniaus miesto savivaldybė vykdė Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, tuo tarpu UAB „Gatvių statyba“ įsipareigojo laikytis ne tik sutartinių, bet ir kitų teisės aktų nuostatų. Būtent UAB „Gatvių statyba“, o ne Vilniaus miesto savivaldybė turėjo objektyvią galimybę bei pareigą, vykdant sutartinę bei teisės aktuose įtvirtintą pareigą užtikrinti tinkamą ginčo gatvių priežiūrą, darbų atlikimo sutartimi perduotoms gatvėms daryti ūkinį bei fizinį poveikį, todėl faktiniu gatvių valdytoju LR CK 6.266 str. prasme laikytina UAB „Gatvių statyba“.Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Darbų atlikimo sutarties nuostatas, nesivadovavo pamatinėmis LR CK 6.193 str. įtvirtintomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išplėtotomis sutarčių aiškinimo nuostatomis. Aplinkybę, kad darbų atlikimo sutartimi UAB „Gatvių statyba“ buvo perduotas ginčo gatvės valdymas, įrodo ne tik teismo sprendime cituota 16.5 punkto dalis, bet ir sisteminis kitų sutarties nuostatų aiškinimas. Pagal sutarties 16.5 p., rangovas įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas privalo defektus, kurie kelia grėsme eismo dalyviu, transporto priemonių ir pan., sausumui, šalinti (taisyti) nedelsiant ir apie šia aplinkybe informuoti užsakovą. Akivaizdu, jog minėtos nuostatos įpareigoja UAB „Gatvių statyba“ vykdant sutartines pareigas veikti ne tik pagal užsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus, bet ir savo iniciatyva. Priešingai suprantant atsakovo UAB „Gatvių statyba“ pareigas miesto gatvių priežiūros srityje susidarytų nelogiška situacija, kai gatvės prižiūrėtojas, nesant užsakovo nurodymo, apskritai negali imtis jokių savarankiškų veiksmų, siekiant užtikrinti gatvių defektų nustatymą ir pašalinimą.Skundžiamu sprendimu teismas neatsižvelgė į tikrąją sutarties šalių valią: Darbų atlikimo sutarties pakeitimu įtvirtinta nuostata, jog rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinėje dalyje valdytoju pagal LR CK 6.266 straipsnį sutarties šalys aiškiai išreiškė valią ginčo gatvių valdytoju pagal LR CK 6.266 str. laikyti UAB „Gatvių statyba“, todėl remiantis sutarties privalomumo ir vykdytinumo principais, darytina išvada, kad šalių valia negali būti paneigta ir turi būti vykdoma, kadangi teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią (LR CK 6.189 str. 1 d.). Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-7-l05-687/2016 priimta nutartimi, tačiau šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analizavo tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ 2011 m. sausio 25 d. darbų atlikimo sudarytą sutartį, tuo tarpu nagrinėjamai bylai yra aktuali tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Gatvių statyba“ 2011 m. gegužės 27 d. sudaryta darbų atlikimo sutartis. Todėl būtų nepagrįsta laikyti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, priimta analizuojant kitos darbų atlikimo sutarties nuostatas, yra aktuali ir šioje byloje. Teismas, spręsdamas dėl atsakomybę šalinančių aplinkybių ir žalos dydžio, nepagrįstai neatsižvelgė į teisės aktuose nustatytus reikalavimus padidinto pavojaus šaltinio valdytojams – automobilių vairuotojams. Atsižvelgiant į tai, kad padidinto pavojaus šaltinio valdytoja - automobilio vairuotoja, būdama nepakankamai atidi ir rūpestinga, galimai prisidėjo prie kilusios žalos, jei teismas nuspręstų žalą priteisti, ji turėtų būti mažinama.

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nesutinka su apelianto pateikiamais argumentais ir mano, jog 2016 m. gruodžio 15 d. teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas. Priimdamas sprendimą teismas rėmėsi aktualia teismų praktika bei byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas, taip pat, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apelianto argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.Byloje sprendžiama dėl civilinės atsakomybės, kylančios dėl kelio defektais padarytos tretiesiems asmenims žalos atlyginimo ir dėl atsakomybės subjekto pagal CK 6.266 straipsnį.Bylos duomenys patvirtina, kad 2013 m. rugpjūčio 13 d., 12:58 val., Nemenčinės pl./Gvazdikų g., Vilniuje, eismo įvykio metu, įvažiavus į 0,08 m. gylio, 0,6 m. ilgio ir 0,2 m. pločio duobę, kuri buvo 0,6 m. atstumu važiavimo kryptimi nuo skiriamos kelio juostos, buvo apgadintas automobilis MERCEDES BENZ GL 450 MATIC, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (el.b.l. 9-13). Automobilį vairavo K. Š.. Eismo įvykio metu buvo apgadintas Automobilio kairysis priekinis ratas. Automobilio vairuotoja K. Š. Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Administracinės teisės pažeidimo byla nutraukta 2013 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos nutarimu Nr. AV2-3597, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punkto pagrindu - kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (el.b.l. 8-9). Dėl automobilio sugadinimo AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 4971,48 Lt (1439,84 Eur) dydžio draudimo išmoką (el.b.l. 6-7, 16-24). Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos civilinę atsakomybę šalinančios aplinkybės. Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė.Iš esmės apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, jog atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė negali būti atsakingas už kilusią žalą dėl kelio trūkumų, kadangi jo valdymas buvo perduotas atsakovui UAB „Gatvių statyba“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016).Iš UAB „Gatvių statyba“ ir Vilniaus miesto savivaldybės sudarytos 2011 m. gegužės 27 d. darbų atlikimo sutarties matyti, kad šia sutartimi rangovas UAB „Gatvių statyba“ įsipareigojo pagal užsakovo Vilniaus miesto savivaldybės užsakymus atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o užsakovas įsipareigojo už darbus apmokėti sutartyje nustatyta tvarka (sutarties 1. punktas) (el.b.l. 75-80). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių sudaryta sutartimi gatvių (šiuo atveju Nemenčinės pl.) valdymas rangovui UAB „Gatvių statyba“ nebuvo perduotas. Sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodyta gatvė perduodama UAB „Gatvių statyba“ savarankiškai valdyti, priešingai – sutartyje aptariamas tik techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimas, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbai, kuriuos rangovas atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovas veikia tik pagal užsakovo nurodymus. Sutarties 15.1 p. numatyta, kad „Užsakovas“ įsipareigoja vesti atliktų „Darbų“ ataskaitą ir priimti atliktus „Darbus“ kiekvieną mėnesį pagal aktą. Sutarties 16.5. punktu UAB „Gatvių statyba“ įsipareigojo nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti) ir apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Aptariamos sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas rangovui neperėjo, todėl UAB „Gatvių statyba“ nėra Nemenčinės pl. valdytojas ir dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkas savivaldybė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien tik sutarties 16.5 punkto nuostata, kad – „kad UAB „Gatvių statyba“ laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. <...>“, nepagrindžia gatvės perdavimą savarankiškai valdyti. Priešingai, tolimesnės šio punkto nuostatos ir minėti Sutarties 1. bei 15.1. punktai patvirtina, kad atsakovas UAB „Gatvių statyba“, techninės priežiūros pobūdžio darbus atliko pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus. O tai tik paneigia UAB „Gatvių statyba“ savarankišką minėtos gatvės valdymą ir patvirtina, kad atsakovas UAB „Gatvių statyba“ privalėjo veikti pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus ir laikydamasis nustatytų taisyklių, t. y. neveikė savarankiškai kaip prižiūrimo turto valdytojas, savo nuožiūra. Taip pat atkreiptinas dėmesys šalys sutarties 16.5. punktu susitarė, kad tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui už pagal šią sutartį atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams. Taigi, sutartyje šalys, numatydamos minėtus tarpusavio įsipareigojimus, pripažino, jog už gatvių ir kiemo dangos trūkumus prieš trečiuosius asmenis atsako Vilniaus miesto savivaldybė. Taigi konstatuotina, kad dėl gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkas.Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos neatsižvelgė į aplinkybę, jog automobilio vairuotoja, būdama nepakankamai atidi ir rūpestinga, galimai prisidėjo prie kilusios žalos. Tačiau tokius apelianto argumentus teisėjų kolegija atmeta, kadangi jie yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Byloje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena vairuotojos atžvilgiu buvo nutraukta, nenustačius vairuotojos kaltės dėl eismo įvykio, Kelių eismo taisyklių pažeidimo nekonstatuota. Apeliantas nekonkretizavo kokiu greičiu turėjo važiuoti vairuotoja, kokių papildomų priemonių turėjo imtis, todėl nėra pagrindo išvadai apie vairuotojos kaltę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.