Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo atstovo advokato E. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 16 d. nutarties, kuria atmestas advokato E. D. prašymas panaikinti baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-20276-921/2017 pagal ieškovo H. B. ieškinį atsakovei UAB „Salma“ dėl darbdavio įsakymo panaikinimo ir išmokų, susijusių su darbo santykių pasibaigimu, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja L. Ž. 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi atmetė ieškovo H. B. atstovo adv. E. D. prašymą dėl civilinę bylą nagrinėjančios teisėjos J. S. nušalinimo ir paskyrė ieškovo atstovui už piktnaudžiavimą nušalinimo teise 300 Eur baudą. Ieškovo atstovas adv. E. D. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį kaip nepagrįstą, teismui neįsigilinus į civilinės bylos Nr. 2-20276-921/2017 medžiagą, aktualią nušalinimo klausimui spręsti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja, laikinai atliekanti teismo pirmininko pavaduotojo pareigas, L. Ž. 2018 m. sausio 16 d. nutartimi ieškovo atstovo prašymą atmetė.Nurodė, kad advokatas E. D. prašymą panaikinti jam skirtą baudą grindė argumentais, kuriais nesutinka su teismo pirmininko pavaduotojos atliktu teisėjos J. S. byloje priimtų procesinių sprendimų, sprendžiant šalių procesinius prašymus, vertinimu. Teisėjos J. S. procesiniais sprendimais buvo atmesti ieškovo atstovo prašymai bei patenkinti atsakovės atstovės prašymai, tačiau teismo pirmininko pavaduotoja, įvertinusi teisėjos J. S. procesinius veiksmus byloje, konstatavo, kad teisėja nepažeidė nei vienos iš proceso šalių teisių. Pažymėjo, kad ieškovo atstovas prašymą nušalinti teisėją J. S. pareiškė iš esmės išimtinai procesinio pobūdžio argumentais. Antrąjį nušalinimo pareiškimą ieškovo atstovas grindė ir galima kitų asmenų psichologine įtaka bylą nagrinėjančiai teismo sudėčiai (teisėjai), tačiau nepateikė jokių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.Teismas sprendė, kad ieškovo atstovas įstatyme įtvirtinta teise reikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai naudojosi akivaizdžiai ne pagal jos paskirtį. Tokį ieškovo atstovo elgesį teismas vertintino kaip sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.Atkreipė dėmesį, kad ieškovo atstovui yra paskirta minimali bauda CPK 95 straipsnio taikymo prasme. Panaikinus arba sumažinus skirtą baudą, šios sankcijos taikymas neatitiktų savo tikslo – sudrausminti asmenį, reiškiantį byloje nepagrįstus nušalinimus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu advokatas E. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. ir 2018 m. sausio 16 d. nutartis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:2017 m. lapkričio 24 d. nutartis, kuria atmestas prašymas dėl teisėjos J. S. nušalinimo, priimta visiškai neatsižvelgiant į teisėjos padarytus procesinio įstatymo – CPK 413 straipsnio, 12 straipsnio, 414 straipsnio, LR Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 496 pažeidimus pasiruošiant nagrinėti ir nagrinėjant civilinę bylą, todėl buvo sudarytos sąlygos teisėjai nesivadovauti galiojančiais įstatymais.Kauno apylinkės teisme nustatyta ydinga tvarka sprendžiant nušalinimo pareiškimus. Antrą kartą pareikštą nušalinimą teisėjui dėl objektyvumo turėtų nagrinėti teismo pirmininkas. Kad civilinė byla buvo vedama neteisėtai (teisėjos sprendimas apklausti atsakovo vyr. buhalterę ir šio sprendimo nemotyvuotas atsisakymas) įrodo faktas, jog 2017 m. gruodžio 22 d. LR FNTT Kauno apygardos valdyboje pagal ieškovo pareiškimą dėl prašytos apklausti liudytojos atsakovės vyr. buhalterės atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį. Pareikštas nušalinimas teisėjai J. S. nebuvo grindžiamas tik teisėjos procesinio veiksmo netinkamu atlikimu, bet ir akivaizdžiu teisėjos suinteresuotumu bylos baigtimi. Todėl negalėjo būti pripažintas pakartotiniu, nes grindžiamas ne tais pačiais argumentais.Nutartimi paskyrus baudą advokatui už jo profesinių pareigų vykdymą, Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja piktnaudžiavo suteiktomis procesinėmis teisėmis, pažeidė pareigą teisingumą vykdyti tik vadovaujantis įstatymu, o ne savo nuomone.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstat uoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo

CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų turimo skyriaus pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Atsižvelgdamas į tai, kad būtinybė pateikti šį įrodymą atsirado teikiant atskirąjį skundą, juo grindžiamas apeliacinio skundo argumentas, apeliacinės instancijos teismas šį įrodymą priima.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta.Byloje kilo ginčas dėl teismo apeliantui paskirtos baudos už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise pagrįstumo ir teisėtumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje pagal ieškovo H. B. ieškinį atsakovei UAB „Salma“ dėl darbdavio įsakymo panaikinimo, darbo sutarties pažeidimo ir darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, darbo išmokų priteisimo ieškovo atstovas advokatas E. D. 2017 m. rugsėjo 26 d. parengiamajame teismo posėdyje pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai J. S.. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja L. Ž. 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi prašymą atmetė. Nutartyje nurodė, kad nušalinimas teisėjui negali būti grindžiamas prielaidomis – visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, kad teisėjo procesiniai veiksmai ir sprendimai byloje, įskaitant šalių prašymų tenkinimą/atmetimą nėra pagrindas reikšti nušalinimą teisėjui ar abejoti teismo nešališkumu. Ieškovo atstovas 2017 m. lapkričio 21 d. teismo posėdyje bylą nagrinėjančiai teisėjai pareiškė pakartotinė nušalinimą. Nušalinimo pareiškimas buvo grindžiamas tuo, kad civilinė byla nagrinėjama pažeidžiant CPK 413 straipsnyje nustatytą reikalavimą dėl bylos nagrinėjimo trukmės, prijungdama prie bylos papildomus rašytinius įrodymus teisėja privalo įvertinti teikiamų dokumentų turinį ir jų atitikimą kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Be to, Kauno apylinkės teisme dirba teisėja I. P., kuri yra teisėjų L. B. ir J. S., nagrinėjančios šią civilinę bylą, kolegė. I. V., kuri yra atsakovės UAB „Salma“ vadovo S. V. mama, oficialiais socialinio tinklo Facebook duomenimis yra V. S., kuri yra teisėjos I. P. dukra, draugė. Todėl, ieškovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teisme yra daroma psichologinė įtaka bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui). Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja L. Ž. 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Nutartyje nurodė, kad ieškovo atstovas pakartotinai pareiškė nušalinimą teisėjai, kurį grindė byloje priimamais teisėjos procesiniais veiksmais. Veiksmus, kai nušalinimas reiškiamas ne dėl aplinkybių, nurodytų CPK 65 ir 66 straipsniuose, o tik dėl to, kad nesutinkama su teismo priimtais procesiniais sprendimais, teismas kvalifikavo kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir paskyrė ieškovo atstovui advokatui E. D. 300 Eur baudą. Skundžiama 2018 m. sausio 16 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja, laikinai atliekanti teismo pirmininko pavaduotojos funkcijas, L. Ž., išnagrinėjusi ieškovo prašymą panaikinti 2017 m. lapkričio 24 d. Kauno apylinkės teismo nutartį, šį prašymą atmetė. Apeliantas su minėta 2018 m. sausio 16 d. nutartimi nesutinka ir prašo ją panaikinti. CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali skirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiauti procesu galima ir naudojant ne pagal paskirtį procesinę nušalinimo teisę, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos.Pažymėtina, kad nušalinimo tikslas yra sudaryti teisingo ir nešališko teismo proceso prielaidas, kad būtų užkirstas kelias bylą nagrinėti teismui, dėl kurio suinteresuotumo ar šališkumo konkrečioje byloje pareikšta pagrįstų abejonių. Dėl to šalis, reiškianti prašymą nušalinti, privalo nurodyti pagrindus, kuriais remdamasi mano, jog teisėjas yra šališkas konkrečioje byloje. Pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas (CPK 68 straipsnio 5 dalis).Nagrinėjamu atveju apelianto 2017 m. rugsėjo 26 d. reikštas nušalinimas teisėjai buvo grindžiamas tik teisėjos procesinio veiksmo (naujų įrodymų išreikalavimo ir pateikimo, teismo posėdžio datos skyrimo ir kt.) netinkamu atlikimu, bet ne teisėjos suinteresuotumu bylos baigtimi. Teismas, netenkindamas apelianto prašymo, nurodė, kad nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti teisėjos nešališkumu. 2017 m. lapkričio 21 d. apelianto pakartotinis pareiškimas nušalinti teisėją buvo grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais. Pakartotinis apelianto pareiškimas dėl nušalinimo teismo taip pat buvo atmestas, pripažinus, kad jis pareikštas analogiškais motyvais, nenurodant naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti teisėjos nešališkumu, nurodant, kad argumentai, susiję su galima psichologine įtaka bylą nagrinėjusiems teisėjams nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvada dėl sąmoningo veikimo prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, teigia, kad jis 2017 m. lapkričio 21 pareiškimu nurodė ir naują pagrindą – teisėjos suinteresuotumą bylos baigtimi dėl psichologinės įtakos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto pareiškimuose nušalinti teisėją pagrindu nurodytos aplinkybės iš esmės orientuotos ne į teisėjos šališkumą galinčias pagrįsti aplinkybes, bet į teisėjos priimtų tarpinių procesinių sprendimų kritiką. Teisėjo procesinių veiksmų teisėtumas (pagrįstumas) paprastai gali būti tikrinamas tik konkretų sprendimą apskundus aukštesnės instancijos teismui. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo išvada, kad galimos psichologinės įtakos bylą nagrinėjančiai teismo sudėčiai apeliantas neįrodė, nes pateikti teismui socialinio tinklo Faccebook duomenys neįrodo ieškovo įrodinėjamos aplinkybės apie galimai daromą (patiriamą) psichologinę įtaką teisėjai ir/ar jos suinteresuotumo bylos baigtimi (CPK 178 straipsnis). Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą apelianto prašymą, atsižvelgęs į jo elgesį procese, vertinti kaip abstraktų, pareikštą piktnaudžiaujant procesine nušalinimo teise, taigi ir veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.Dėl kitų apelianto motyvų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Aptariamam kontekste pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 – 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.