Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2019-12-09 · Civilinė byla Nr. e2-12105-675/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-09
Bylos Nr.
e2-12105-675/2019
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-01577-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Regina Nenortienė
Atsakovas
N. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-12105-675/2019Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01577-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2.; 2.6.8.10.; 2.6.1.5. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019m.gruodžio 9d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Regina Nenortienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui N. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 186,80 eurų skolą, 431,51 eurų delspinigius, 18,68 eurų baudą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, kurias patikslins bylos nagrinėjimo metu. Ieškinyje nurodo, kad pradinis kreditorius UAB Ūkio banko lizingas ir atsakovas V. G., būdamas santuokoje su N. G. 2007 m. vasario 10 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria sutuoktiniai išperkamosios nuomos būdu įsigijo benzininį pjūklą ms 170. Atsakovas sutarties 2.1 punktu įsipareigojo per sutartyje numatytą 12 mėnesių turto išpirkimo laikotarpį pagal šalių suderintą mokėjimų grafiką ir sąlygas, mokėti lizingo įmonei visas mokėjimo grafike numatytas įmokas, vykdyti kitas sutarties sąlygas. Atsakovas sutartimi įsipareigojo kreditoriui pranešti, jeigu pasikeičia atsakovo adresas, telefonas, o pažeidus pareigą, įsipareigojo mokėti 10proc.dydžio baudą nuo neišpirkto turto vertės. Atsakovai už skolon įsigytą turtą su kreditoriumi neatsiskaitė, todėl liko skolingi ieškovui 186,80Eur dydžio sumą ir tuo pažeidė sutartinius įsipareigojimus. UAB Ūkio banko lizingas ir ieškovas sudarė 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido visas reikalavimo teises į atsakovo prievolę. Atsakovui buvo pranešta apie kreditoriaus pasikeitimą.

Atsakovui ieškinys su priedais ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, asmeniškai. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsiliepimas nebus pateiktas, todėl byloje yra priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Byloje nustatyta, kad 2007 m. vasario 10 d. pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas šeimos poreikiams įsigijo benzininį pjūklą ms 170 ir įsipareigojo per sutartyje numatytą 12 mėnesių turto išpirkimo terminą pagal šalių suderintą mokėjimų grafiką ir sąlygas, mokėti lizingo įmonei visas mokėjimo grafike numatytas įmokas, vykdyti kitas sutarties sąlygas. Ieškovo teigimu, atsakovas nuo 2007 m. liepos 14 d. nemoka įmokų už motorolerį. Atsakovas šių įsipareigojimų pradiniam kreditoriui nemokėjo. Atsakovas sutarties nenutraukė, turto ieškovui negrąžino, t. y. neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, todėl liko skolingas 186,80 eurus. UAB „Ūkio banko lizingas“ perleidus reikalavimo teises ieškovui, išsiuntė atsakovams pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą ir pareikalavo perduotą neįvykdytą prievolę (reikalavimą), t.y. paragino atsakovus padengti praleistą ir pradelstą kreditorinį įsiskolinimą, t.y.186,80Eur skolą ir 0,2proc. dydžio delspinigius, paskaičiuotus reikalavimo perleidimui, tačiau atsakovė N. G., kadangi V. G. 2010-11-10 mirė, gera valia įsipareigojimų nevykdė, skola taip ir buvo negrąžinta.

UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Kapitalo valda“ sudarė 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido, o UAB „Kapitalo valda“ įgijo reikalavimo teises į atsakovo prievoles (el. b. l. 13-14).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.886 straipsnio 1 dalį, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu-pardavimu išsimokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos. Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties tikslas – sumokėjus visas sutartyje nurodytas įmokas įgyti nuosavybės teisę į sutarties dalyku esantį daiktą.

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu arba grąžinęs ieškovui benzininį pjūklą (CPK 178 straipsnis), todėl atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas šioje dalyje yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 186,80eurų skola.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 p. numatyta 0,2 proc. delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 0,05 procentus dydžio delspinigius už 4620 pradelstas atsiskaityti dienas, o tai sudaro 431,51 eurų sumą.

Spręsdamas netesybų pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsniu, turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, jog teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017).

Pažymėtina, kad priklausomai nuo faktinių aplinkybių tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012).

Nagrinėjamu atveju, atsakovas, sudarydamas 2007-02-10 d. išperkamosios nuomos sutartį, neturėjo galimybių derėtis su ieškovu dėl sutarties sąlygų, kadangi ieškovas naudojo standartines sutarčių sąlygas, kurių individualiai neaptarė su atsakovu. Prašoma priteisti 431,51 eurų delspinigių suma yra du kartus didesnė už prievolės sumą (186,80 eurai). Ieškovas dėl skolos priteisimo kreipėsi tik daugiau kaip po 10 metų nuo atsakovo įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos ir tik po 10 metų po reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo su pradiniu kreditoriumi yra ši aplinkybė yra svarbi šiame ginče. Ieškovas nenurodė priežasčių, kodėl taip ilgai delsė ir nesikreipė į teismą su ieškiniu, o tai reiškia, kad ieškovas iš esmės sąmoningai leido didėti atsakovo įsiskolinimui. Ieškovo pasyvus elgesys, siekiant išieškoti skolą, negali nepagrįstai apsunkinti atsakovo padėties. Pažymėtina ir tai, kad jau reikalavimo perleidimo metu buvo akivaizdu, kad atsakovas prievolės iš viso nevykdo tam tikrą laiką ir nebuvo jokių duomenų apie ketinimą ją vykdyti gera valia, juolab, kad atsakovas V. G. dar 2010-11-10mirė. Ieškovo teiginiai, jog nuo reikalavimo į skolininką perėmimo, buvo vykdomi aktyvūs ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais byloje įrodymais (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovas tiek metų pats delsęs aktyviai ir operatyviai ginti savo teises, turi prisiimti sutarties ilgalaikio neįvykdymo pasekmes, todėl negali iš atsakovo – vartotojo gauti neprotingai per dideles netesybas, nes tai visiškai neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2147-340/2016; 2016 m. rugsėjo 20d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-811-258/2016). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti netesybas neprotingai didelėmis ir dėl to jas sumažinti.

Jei netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jei netesybos akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan., jos gali būti sumažintos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012;ir kt.). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-1094/2003).

Pirmiau minėta, kad sutartis buvo sudaryta tarp juridinio ir fizinio asmens – silpnesnės šalies. Ieškovas perėmęs reikalavimo teisę į atsakovo skolą, 2009 m. kovo 4 d. dėl skolos priteisimo kreipėsi į teismą tik 2019m.lapkričio 8 d., tai yra daugiau kaip po 10 metų. Teismo vertinimu, ieškovas iš esmės sąmoningai leido didėti atsakovo įsiskolinimui, o ieškovo pasyvus elgesys, siekiant išieškoti skolą negali nepagrįstai apsunkinti atsakovo padėties. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į Kasacinio teismo suformuojamą praktiką bei minėtas CK nuostatas sprendžia, kad tinkami ir protingi būtų 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną už 180dienų, kurie sudarytų eurų (186,80 eurų x 0,05 proc. x 180 d.), todėl ieškovo reikalavimas, priteisti iš atsakovo 431,51 eurų delspinigių, tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 16,81 eurų delspinigių sumą (CK 1.5 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą tokio pobūdžio byloje (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-407-392/2018). Kitą ieškinio dalį dėl delspinigių priteisimo teismas atmeta, kaip nepagrįstą (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 10 proc. dydžio neišpirktos turto vertės baudą, t. y. 18,68 eurus.

Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.2 p. numatyta, kad nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas sutarties 5.2, 5.5 punktus nuomininkas sumoka Lizingo įmonei 10 proc. dydžio neišpirktos turto vertės baudą. Savo reikalavimą ieškovas grindžia tuo, kad ieškovui nepavyko susisiekti su atsakovu sutartyje nurodytu telefono numeriu, atsakovas nepranešė apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, nepateikė duomenų apie finansinę būklę ir tokiu būdu, atsakovas pažeidė sutarties 5.2, 5.5 punktus bei yra atsakingas už tokio sutartinio įsipareigojimo neįvykdymo pasekmes. Tačiau teismas pažymi, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas pareikalavo iš atsakovo pateikti dokumentus susijusius su atsakovo finansine būkle ar turinčius reikšmės sutarties vykdymui, sudaryti sąlygas ieškovui patikrinti kaip eksploatuojamas turtas, kaip tai numatyta sutarties 5.2 p. (CPK 178 straipsnis). Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pasikeitė atsakovo telefono numeris ar gyvenamosios vietos adresas, kaip tai numatyta sutarties 5.5 p. Išperkamosios nuomos sutartyje atsakovo ir jo žmonos N. G. gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini). Tą patį atsakovo adresą nurodė ir ieškovas savo ieškinyje. Be to, šiuo adresu ir yra deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta. Teismui išsiuntus atsakovui procesinius dokumentus minėtu adresu, dokumentai atsakovui buvo įteikti, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiu, kad atsakovo gyvenamoji vieta pasikeitė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas, priteisti iš atsakovo baudą, atmestinas. Be to, nors ieškovas baudą sieja su atsakovo pareigos, pranešti apie savo adreso ir gyvenamosios vietos pasikeitimą, nevykdymu, tačiau tai realiai iš esmės yra susiję su skolos nemokėjimu, todėl prašoma priteisti bauda ir delspinigiai yra dviguba atsakomybė, kuri negalima, todėl ieškovo reikalavimas, dėl baudos priteisimo, netenkintinas.

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro 5 proc. per metus, todėl ieškovo reikalavimas, dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis), t. y. 4,75 eurai (15 eurai x 31,67 proc.) žyminio mokesčio.

Ieškovas prašo priteisti ir 5,80 eurus už ieškovo patirtas Gyventojų registro išlaidas apie atsakovo asmens duomenis. Iš pateiktos 2019m.rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitos faktūros serija RC Nr. 8302163 matyti, kad ši suma susidaro už 5 asmenų duomenis iš Gyventojų registro (sąskaitoje faktūroje nurodyti 5 vnt.). Atsižvelgiant į tai, ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos išlaidos tik už vieno asmens pažymas, t. y. 1,84 euro (5,80 eurų x 31,67 proc.).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios 3 eurų valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Kapitalo valda“ (į. k. 126308223) iš atsakovės N. G., gim. (duomenys neskelbtini) 186,80 eurų skolą, 16,81 eurų delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019m.lapkričio 12d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir eurų 6,59Eur bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusį teismą.

Teisėja Regina Nenortienė