Alytaus apylinkės teismo sprendimas, e2-3310-835/2024

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-08-19
Bylos Nr.: e2-3310-835/2024
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Audra Dudzinskienė
Ieškovas: A. V.
Atsakovas: Ž. P.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
3.1.7.5pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.14Ieškinys
3.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-3310-835/2024Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00725-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.5; 3.1.14; 3.2.3.1; 3.2.6.1. (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 19 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Audra Dudzinskienė,sekretoriaujant Jurgitai Rasymienei,dalyvaujant ieškovui A. V., jo atstovei advokatei L. R.,atsakovei Ž. P., jos atstovei advokatei R. K.,išvadą teikiančios institucijos atstovei V. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei Ž. P. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui formos pakeitimo, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti 2018 m. gegužės 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu nustatytą ieškovo A. V. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. I. tvarką ir nustatyti, kad A. V. bendraus su sūnumi G. I. kiekvieno mėnesio nelyginį sekmadienį nuo 12.00 val. iki 19.00 val., arba sutartu laiku kartą į savaitę, įpareigoti atsakovę Ž. P. netrukdyti bendrauti su sūnumi ir teikti ieškovui jo kontaktus bei pakeisti išlaikymui nustatytą periodinių išmokų sumą ir nustatyti, kad atsakovas turi mokėti po 75 Eur per mėnesį į sūnaus G. I. vardu atidarytą sąskaitą, kitą dalį išlaikymo – 100 Eur, teikti maistu, drabužiais ir kitomis būtinomis prekėmis, suderinus su atsakove iki vaiko pilnametystės.

Ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Nurodė, kad 2018 m. gegužės 4 d. Klaipėdos apylinkės teismas sprendimu nustatė G. I. gyvenamąją vietą su motina Ž. P. ir tėvo A. V. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tokią tvarką: šešis mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos A. V. bendraus su G. I. kiekvieną šeštadieni nuo 15.00 iki 17.00 valandos (šalių susitarimu – kitą savaitės dieną ir/ar kitomis valandomis), dalyvaujant vaiko motinai Ž. P. ar jos deleguotam pilnamečiam asmeniui. Pirmą mėnesį bendravimas vyks G. I. gyvenamojoje (šalių susitarimu – kitoje) vietoje, kitus penkis mėnesius – šalių sutartoje vietoje. Dėl susitikimo vietos, laiko ir kt. A. V. ir Ž. P. susitars telefonu ar SMS žinutėmis ne mažiau kaip prieš vieną dieną, Ž. P. vengiant susitarti, laikoma, kad einamasis susitikimas vyks šeštadienį 15.00 – 17.00 valandomis vaiko gyvenamojoje vietoje; po šio adaptacinio laikotarpio A. V. bendraus su sūnumi G. I. kiekvieno mėnesio nelyginį šeštadienį nuo 12.00 val. iki 19.00 val., kiekvienų šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) nuo 13.00 val. iki 19.00 val. ir kiekvienų šv. Velykų antrąją dieną nuo 13.00 val. iki 19.00 val., tėvui paimant vaiką iš jo buvimo vietos ir pristatant atgal arba į vaiko motinos Ž. P. nurodytą vietą; nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos A. V. šalių suderintu laiku ir dažnumu, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę turi teisę bendrauti su sūnum G. I. nuotolinėmis ryšio priemonėmis (telefonu, internetu, elektroniniu paštu, Skype ir pan.), o Ž. P. įpareigojama tam netrukdyti. Ieškovas paaiškino, kad susitikti su vaiku nurodytą dieną (kiekvieno mėnesio nelyginį šeštadienį) negali, nes po įtemptos savaitės nori pailsėti, todėl pageidauja su vaiku bendrauti sekmadieniais, o ne šeštadieniais. Paskutinį kartą matėsi su vaiku 2023 metų pavasarį. Atsakovė su juo nebendradarbiauja, nes nesutinka sudaryti taikos sutarties dėl išlaikymo įsiskolinimo, trukdo bendrauti su vaiku ryšio priemonėmis, neteikia kontaktų, vaikas neatsiliepia, o motina nurodo, kad sūnus pavargęs ir nenori bendrauti su tėvu. Iš ieškovo nepilnamečiam vaikui šiuo metu priteistas išlaikymas po 175 Eur per mėnesį mokamomis išmokomis. Ieškovo materialinė padėtis nėra gera, jis mokosi, taip pat jam nėra aišku kur ieškovė išleidžia teikiamą išlaikymą, todėl pageidauja dalį išlaikymo teikti kita forma (maistu, drabužiais), dalį pinigų reikia pervesti į vaiko sąskaitą ateičiai, nes šiuo metu vaikui nieko netrūksta.

Atsakovė ir jos atstovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo siūloma nauja bendravimo tvarka orientuota ne į vaiko interesus, bet į vieno ieškovo interesus. Jis neatsižvelgia į tai, kad ir vaikui reikia sekmadieniais pailsėti prieš mokyklą. Tėvas realiai su vaiku nebendrauja ir nesiekia to daryti, paskutinį kartą matėsi kai atsakovė 2023 metų liepos mėnesį vaiką nuvežė į Klaipėdą. Ieškovas pabendravo vieną valandą, tada teigė, kad labai pavargo, nori ilsėtis ir išvyko. Jis nepagrįstai nurodo, jog atsakovė trukdo bendrauti su vaiku ryšio priemonėmis – atsakovas turi galimybę gauti vaiko kontaktus (el. paštą) per mokyklos informacinę sistemą, turi galimybę bendrauti per Skype programėlę, tačiau jis paskambinęs nuolat įžeidinėja sūnų ir jam priekaištauja, todėl sūnus atsisako su juo bendrauti. Institucijos specialistai tokį ieškovo bendravimą su sūnumi įvertino kaip netinkamą elgesį su vaiku. Dėl bendravimo tvarkos ieškovas jau buvo kreipęsis į antstolį, buvo užvesta vykdomoji bylą, kuri užbaigta nustačius, kad jokių kliūčių jam bendrauti su vaiku nėra sudaroma, jis pats nesiekia kurti santykių su vaiku. Dėl indeksavimo šiuo metu ieškovas vaiko išlaikymui turėtų mokėti po 256 Eur kas mėnesį, taigi prašydamas nustatyti kad mokės po 75 Eurus į vaiko sąskaitą ir 100 Eur teiks kitu būdu, viso tik 175 Eur, ieškovas reikalauja pakeisti išlaikymo formą ir dydį. Šis reikalavimas visiškai nepagrįstas, neatitinka vaiko interesų. Tėvas visiškai nesupranta vaiko poreikių, neatsižvelgia į jo norus, taigi išlaikymo teikimas daiktais bei maistu nebus tikslingas. Jis ir taip vaikui nustatyto išlaikymo reguliariai neteikia nuo 2023 metų rugpjūčio, yra susidaręs didelis išlaikymo įsiskolinimas, kuris yra išieškomas. Taip pat nepagrįstas ir reikalavimas pervesti pinigus į vaiko sąskaitą kaupimui. Jei ieškovui atrodo, kad reikia papildomai kaupti vaiko ateičiai, niekas netrukdo jam to daryti asmeniškai. Šiuo metu vaikui kiekvieną mėnesį reikalingos lėšos artimos minimalaus atlyginimo dydžiui, jam išlaikymas reikalingas dabar.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą. Institucijos atstovė nurodė, kad turi būti nustatyta tokia bendravimo tvarka, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Ieškovas A. V. ir atsakovė Ž. P., turintys nepilnametį sūnų G. I., dėl vaiko teisių ir geriausių interesų užtikrinimo institucijai žinomi nuo 2019 metų. Skyriuje gaunami A. V. pranešimai, kad Ž. P. neparuošia nepilnamečio sūnaus bendravimui su tėvu. Nuo 2022 m. vasario 14 d. iki 2023 m. balandžio 27 d. taip pat nuo 2023 m. rugsėjo 7 d. iki 2023 m. gruodžio 6 d. Ž. P. šeimai buvo taikoma atvejo vadyba, paskirtos bendrosios socialinės paslaugos. Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre nuo 2022 m. spalio 19 d. iki 2023 m. kovo 6 d. ir nuo 2023 m. rugsėjo 7 d. iki 2023 m. gruodžio 6 d. A. V. buvo taikomos atvejo vadybos paslaugos. Skyriaus specialistams bendraujant su nepilnamečiu, vaikas nurodė, kad tėvo nėra matęs apie metus laiko, jam nepatinka su tėčiu bendrauti, tėtis niekada nėra jo pagyręs, dažiausiai pykdavo, priekaištaudavo. Jam nepatinka kalbėtis su tėvu. Jam būtų geriau, jei tėtis atvažiuotų susitikti šeštadieniais, nes sekmadienį reikia ruošti pamokas, pasiruošti mokyklai. Mama niekada nedraudė bendrauti su tėvu, leidžia pasirinkti pačiam. Jis nežino, kaip dažnai tėtis jam skambina, pastaruoju metu neseka nei skambučių nei SMS žinučių, į juos neatsako. Iš turimos informacijos, iš atsakovės išsakytos nuomonės, iš ieškovo paaiškinimų, žinoma, kad ieškovas nepilnametį sūnų yra matęs viso 6–7 kartus, pagal nustatytą bendravimo tvarką bendravimas nevyksta, ieškovas nenurodo motyvo dėl ko bendravimo tvarka turi būti keičiama, ieškovas ir šiuo metu nevykdo teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, todėl netikslinga ją keisti. Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas kasdienių poreikių užtikrinimui ir patenkinimui, tenkinus ieškovo prašymą dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo nebus užtikrinti nepilnamečio vaiko interesai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarkos pakeitimo

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys turi nepilnametį sūnų G. I., gimusį (duomenys neskelbtini), kurio gyvenamoji vieta nustatyta su motina Ž. P. ir Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-62-729/2019 nustatyta detali ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. I. tvarka, pagal kurią šešis mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos A. V. bendraus su G. I. kiekvieną šeštadienį nuo 15.00 iki 17.00 valandos (šalių susitarimu – kitą savaitės dieną ir/ar kitomis valandomis), dalyvaujant vaiko motinai Ž. P. ar jos deleguotam pilnamečiam asmeniui. Pirmą mėnesį bendravimas vyks G. I. gyvenamojoje (šalių susitarimu – kitoje) vietoje, kitus penkis mėnesius – šalių sutartoje vietoje. Dėl susitikimo vietos, laiko ir kt. A. V. ir Ž. P. susitars telefonu ar SMS žinutėmis ne mažiau kaip prieš vieną dieną, Ž. P. vengiant susitarti, laikoma, kad einamasis susitikimas vyks šeštadienį 15.00 – 17.00 valandomis vaiko gyvenamojoje vietoje; po šio adaptacinio laikotarpio A. V. bendraus su sūnumi G. I. kiekvieno mėnesio nelyginį šeštadienį nuo 12.00 val. iki 19.00 val., kiekvienų šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) nuo 13.00 val. iki 19.00 val. ir kiekvienų šv. Velykų antrąją dieną nuo 13.00 val. iki 19.00 val., tėvui paimant vaiką iš jo buvimo vietos ir pristatant atgal arba į vaiko motinos Ž. P. nurodytą vietą; nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos A. V. šalių suderintu laiku ir dažnumu, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę turi teisę bendrauti su sūnum G. I. nuotolinėmis ryšio priemonėmis (telefonu, internetu, elektroniniu paštu, Skype ir pan.), o Ž. P. įpareigojama tam netrukdyti. Ieškovas prašo pakeisti šią bendravimo su vaiku tvarką, nustatant, kad bendravimas vyks nustatyta tvarka tik ne šeštadienį, o sekmadienį.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnyje yra įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetas vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai dalyvauti auklėjant vaiką. Kilęs tarp tėvų ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą. G. I. savo nuomonę išreiškė bendraudamas su institucijos atstove, nedalyvaujant motinai. Jis nurodė, kad su tėvu nesimatė jau metus laiko, į jo skambučius ir SMS žinutes neatsiliepia, nes tėvas jį įžeidinėja, bara. Vaiko nuomone, būtų geriau, jei tėvas pas jį atvažiuotų šeštadieniais, o ne sekmadieniais, nes sekmadieniais jis ruošia pamokas, pasiruošia mokyklai.

Ieškovo teiginys, kad jam patogesnė diena bendrauti su vaiku yra sekmadienis, nes po darbo savaitės jis nori pailsėti, vertintinas kritiškai, kaip niekuo nepagrįstas ir neįrodytas. Kitų svarbių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą keisti jo ir sūnaus bendravimo dieną, nenurodė. Be to pažymėtina, kad ir pailsėjęs savo kasmetinių atostogų bei švenčių metu ieškovas nustatytu laiku su vaiku bendrauti neatvyksta, su vaiku nesimatė jau metus laiko. su Iš byloje pateikto antstolės patvarkymo dėl vykdomosios bylos pagal ieškovo pateiktą vykdomąjį raštą užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, nustatyta, kad pats ieškovas nesiekia vykdymo tikslų – bendrauti su vaiku, nuo vykdomosios bylos užvedimo 2020 m. rugsėjo 11 d. tik vieną kartą susitiko su vaiku, nors nuolat jam buvo siūloma susitikti, jo paties prašymu vaikas buvo atvežtas į Klaipėdą 2021 m. gruodžio 26 d., tačiau pats tėvas į susitikimą neatvyko. Iš byloje pateiktų nepilnamečio ir ieškovo susirašinėjimo SMS žinutėmis išklotinių matyti, kad atsakovas atėjus laikui bendrauti su vaiku nėra iniciatyvus.

Civiliniame procese galioja rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Iš byloje esančių dokumentų ir šalių paaiškinimų nenustatyta, kad yra pagrindas keisti teismo nustatytą ir jau nusistovėjusią vaiko bendravimo su tėvu tvarką, kad ieškovo siūloma bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka geriau atitiktų nepilnamečio interesus ar kad šiuo metu nustatyta tvarka iš esmės pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus, yra sunkiai įvykdoma. Teismo vertinimu byloje nėra pagrindo keisti nustatytą bendravimo tvarką ir tokiu būdu nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogi tik ieškovui, o ne geriausiai užtikrintų vaiko interesus. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, įvertinus šalių, atstovų paaiškinimus bei byloje turimus rašytinius įrodymus, ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Teismas pažymi, kad 2018 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-62-729/2019 jau yra nustatytas įpareigojimas atsakovei Ž. P. netrukdyti ieškovui bendrauti su sūnumi elektroninio ryšio priemonėmis. Byloje taip pat neįrodyta, jog atsakovė kaip nors trukdo ieškovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku, ar kad ieškovas neturi vaiko kontaktinių duomenų, todėl nėra pagrindo ir papildomai įpareigoti atsakovę Ž. P. netrukdyti bendrauti su sūnumi ir teikti ieškovui jo kontaktus.

Dėl išlaikymo dydžio ir formos

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvai nesusitaria, nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-5166-730/2012 patvirtinta taikos sutartimi šalys susitarė, kad ieškovas šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui teiks po 91,23 Eur per mėnesį (315 Lt). Ši išlaikymo suma padidinta iki 175 Eur per mėnesį 2018 m. gegužės 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-62-729/2019. Iš 2024 m. balandžio 12 d. antstolės L. P. pažymos apie išlaikymo įsiskolinimą Nr. S-24-109-15459 nustatyta, kad ieškovas yra skolingas sūnui G. I. 8 945,64 Eur išlaikymo. Ieškovas prašo pakeisti išlaikymui nustatytą periodinių išmokų sumą ir nustatyti, kad atsakovas turi mokėti po 75 Eur per mėnesį į sūnaus G. I. vardu atidarytą sąskaitą, kitą dalį išlaikymo – 100 Eur, teikti maistu, drabužiais ir kitomis būtinomis prekėmis, suderinus su atsakove iki vaiko pilnametystės. Nors ieškovas savo reikalavimą įvardiją tik kaip išlaikymo formos pakeitimą, dėl priteistų išmokų kasmetinio indeksavimo vyriausybės nustatyta tvarka, šiuo metu ieškovo mokėtina išlaikymo suma yra 256 Eur kas mėnesį. Taigi nustačius, kad ieškovas privalo teikti tik 75 Eur išlaikymą piniginėmis lėšomis ir nupirkti vaikui daiktų ar maisto už 100 Eur kas mėnesį, iš esmės sumažėtų teikiamo išlaikymo dydis, todėl reikalavimas vertinamas kaip išlaikymo dydžio sumažinimas. Šį reikalavimą ieškovas grindžia savo finansinės padėties suprastėjimu bei aplinkybe, kad nėra aišku kam ieškovė skiria išlaikymui skirtus pinigus. Ieškovas taip pat teigia, kad vaikas yra viskuo aprūpintas ir tikslinga kaupti lėšas jo sąskaitoje ateičiai.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

Šiuo atveju ieškovas nurodė, kad jo finansinė padėtis nėra gera, tačiau nepateikė jokių duomenų, įrodančių drastiškai pasikeitusias jo galimybes teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui. Byloje nepateikti duomenys nei apie atsakovo ankstesnę finansinę padėtį, nei apie jo gaunamas pajamas ir turimą turtą šiuo metu. Teismas pažymi, kad dėl tėvų pasyvaus elgesio, nepakankamo siekio gauti didesnes pajamas negali nukentėti nepilnamečių vaikų interesai. Byloje nepaneigta, kad ieškovas yra sveikas, darbingo amžiaus vyras, todėl šiuo atveju nėra priežasties vaikui teikiamą išlaikymo dydį sumažinti dėl ieškovo prastos turtinės padėties, netgi nustačius, kad jis gauna mažiau pajamų nei 2018 metais, kuomet įvertinus jo galimybes buvo priimtas sprendimas dėl vaikui teiktino išlaikymo. Vertinant nepilnamečio G. I. poreikius ieškovas nurodė, jog nepilnametis šiuo metu yra viskuo aprūpintas, jam nieko nereikia, tikslinga kaupti lėšas ateičiai. Teismas su šia nuostata taip pat nesutinka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami jo gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 20, 21 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Atsakovė nurodė, jog nepilnamečio išlaikymui per mėnesį skiria 400-500 Eur, įvardijo, jog šias išlaidas sudaro vaikui skiriamas maistas bei pinigai pavalgyti mokykloje, būreliai, apranga ir avalynė, higienos prekės, sūnaus laisvalaikis. Teismo vertinimu atsakovės pateikti apskaičiavimai ir nurodomos išlaidos yra racionalios bei pagrįstos. Byloje pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimas skirti vaiko išlaikymo išmoką patvirtina, kad ieškovui neteikiant išlaikymo nepilnamečiui, atsakovė kreipėsi dėl finansinės pagalbos į valstybinę įstaigą. Byloje pateiktoje išvadoje konstatuota, kad atsakovės pajamas sudaro 740 Eur darbo užmokestis ir 96 Eur vaiko pinigai. Taigi byloje pateiktais duomenimis įrodyta, kad nepilnamečio poreikiai nesumažėjo, atsakovės finansinė padėtis nėra žymiai geresnė nei ieškovo, ji, ieškovui tinkamai nevykdant savo pareigos, prie vaiko išlaikymo jau dabar prisideda žymiai daugiau nei nustatyta 2018 m. gegužės 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu, o ieškovas šiuo metu išviso vaikui išlaikymo neteikia yra susidaręs didelis išlaikymo įsiskolinimas. Taigi atsakovo teiginys, kad išlaikymas vaikui iš jo šiuo metu nereikalingas yra visiškai nepagrįstas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad ieškovas neįrodė esminio savo finansinės padėties pasikeitimo dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, taip pat byloje yra pagrindas pripažinti, kad nepilnamečio vaiko poreikiai nesumažėjo. Vadovaujantis šalių rungimosi bei geriausių vaiko interesų prioriteto principais, teismas sprendžia, kad pagrindo sumažinti iš ieškovo priteisto nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio nėra, todėl ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atmetamas (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis).

Teismas pažymi, kad CK 3.196 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Taigi nors šalys yra laisvos susitarti kaip ir kokiu būdu vykdys savo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, įstatymas numato baigtinį sąrašą teismo nustatomoms išlaikymo teikimo formoms. Prisidėjimas prie vaiko išlaikymo drabužiais ar maisto produktais įstatyme nenumatytas, ieškovas neprašė teikti išlaikymą priteisiant turtą ar konkrečią pinigų sumą. Taip pat, atsižvelgus į tai, kad ieškovas sūnaus nematė jau ilgą laiką, neleidžia laiko kartu, negyvena kartu su sūnumi, teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad konkretūs vaiko poreikiai jam nėra žinomi. Teismo vertinimu ieškovo prašoma išlaikymo teikimo tvarka nepagrįstai komplikuotų išlaikymo vaikui teikimą. Byloje ieškovas neįrodinėjo, kad ieškovė vaikui skirtas lėšas naudoja neatsakingai, savo, o ne vaiko interesams tenkinti, kad vaikas yra neprižiūrimas ir tinkamai neaprūpintas maisto produktais ar drabužiais. Netgi priešingai, pats nurodė, jog jo manymu vaikas yra puikiai viskuo aprūpintas. Taigi byloje nėra pagrindo keisti išlaikymo nepilnamečiui teikimo tvarkos, todėl šis ieškovo reikalavimas taip pat atmestinas (CK 3.196 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-00251 suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų visų bylinėjimosi išlaidų valstybei. Atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-03418 taip pat suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų visų bylinėjimosi išlaidų valstybei. Šalys atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, todėl jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 267 straipsniais, 268 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Audra Dudzinskienė